Civilinė byla Nr. e2S-289-619/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36871-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2.; 3.1.18.1.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „Euroinstal“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Euroinstal“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „Lyderio grupė“ skolos priteisimo,

nustatė:

I.       Ginčo esmė

1.       Kreditorė UAB „Euroinstal“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Lyderio grupė“ dėl 24938,81 EUR skolos, 453,87 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

2.       Reikalavimo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštuoti skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 25 392,68 EUR sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo, biudžetams, atsiskaitymu su kreditoriumi UAB „Euroinstal“. 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismui nėra pateikti įrodymai apie skolininko nesąžiningumą, kad skolininkas gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus. Kreditorius nepateikė įrodymų, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būsimo teismo įsakymo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomu. Pažymėjo, jog taip pat būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko interesus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes jam bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kreditoriui nepateikus įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, negalima daryti išvados, kad skolininkas, nesiėmus pareiškimo užtikrinimo priemonių stengtųsi realizuoti savo turtą, kad išvengtų galimo priverstinio teismo įsakymo vykdymo ar neturėtų pakankamai turto teismo įsakymo vykdymui, todėl prašymą atmetė.

III.       Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Euroinstal“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6.       Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kreditorės pareiškimas yra prima facie pagrįstas.

7.       Apeliantės vertinimu, taip pat egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga- grėsmė galimai palankaus apeliantei sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, jog prašymo teikimo dieną apeliantei nebuvo žinoma skolininkės turtinė padėtis. Kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai patvirtina, jog skolininkė neturi nekilnojamojo turto, jos vardu registruotos 7 transporto priemonės, 2018 m. įmonės pelnas ženkliai krito ir ji veikė nuostolingai, o per pastaruosius metus inicijuota 14 civilinių bylų, kuriose skolininkė patraukta atsakove. Atkreipė dėmesį, jog skolininkė su kreditore vengia bendradarbiauti ir atsiskaityti jau ne pirmą kartą. Skolininkė žinodama, jog nėra pajėgi atsiskaityti ir toliau užsakinėjo prekes. Šios aplinkybės, apeliantės vertinimu, pakankamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

8.       Skolininkė UAB „Lyderio grupė“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV.       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK

10.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, <...> turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus susijusius su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis apie skolininkės turtinę padėtį bei turto sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad teikiami rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, šie įrodymai priimami.

11.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-613-464/2019 17 punktas).

13.       Bylos duomenimis, kreditorės pareiškimas priimtas, jo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės. Ši aplinkybė reiškia, kad kreditorės pateiktas procesinis dokumentas formaliai atitiko turinio ir formos reikalavimus, kas leidžia daryti išvadą, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Pastebėtina ir tai, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad kreditorės reikalavimai būtų tikėtinai nepagrįsti, todėl plačiau aptarta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (preliminarus reikalavimų pagrįstumas) neanalizuojama.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir atsakovo interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Didelė reikalavimo suma, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, turėtų būti vertintina kompleksiškai ir sistemiškai kartu su kitais teismui pateiktais duomenimis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.

15.       Nagrinėjamu atveju kreditorė pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi pakankamai įrodymų sudarančių pagrindą įžvelgti galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui, tačiau tokius įrodymus pateikė apeliacinės instancijos teisme. Kreditorė pateiktais duomenimis nuo atskirojo skundo pateikimo dienos sumažėjo skolininkės turtas, t.y. skolininkės vardu registruotų transporto priemonių sumažėjo nuo 7 iki 1. Taigi, yra teisinis pagrindas spręsti, jog skolininkė atlieka veiksmus, kuriais mažina galimybes įvykdyti teismo sprendimą ir suponuoja realią galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pažymėtina, jog skolininkė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė ir nepaneigė kreditorės nurodytų aplinkybių apie galimą nesąžiningumą. Taip pat paaiškėjo, kreditorės teigimu, laikotarpiu skolininkei iškeltos dar 23 bylos. Remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis tarp minėtų bylų, skolininkės atžvilgiu inicijuota ir nemokumo byla. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas spręsti, jog skolininkė mažina savo turto vertę, nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, jos turtinė padėtis sunki, todėl 24938,81 EUR reikalavimo suma laikytina didele skolininkei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kreditorei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas.

16.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismas nutartis naikintina dėl aukščiau išdėstytų motyvų – nustačius grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

17.       Nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi skolininkė, kokia to turto vertė. Nustatyti, kokia areštuojamo turto vertė, ar areštuojamas turtas priklauso asmeniui nuosavybės teise, įstatymu pavesta antstoliui, todėl išsamūs areštuotino turto duomenys nutartyje nenurodomi. Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei į skolininkės teisėtus interesus, nurodo, jog pirmiausiai turėtų būti areštuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, priklausantis skolininkei, o jo nesant ar neužtekus – piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios skolininkei ir esančios pas skolininkę arba trečiuosius asmenis.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą ir išspręsti iš esmės.

Kreditorės UAB „Euroinstal“ (į.k. 300634000) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Kreditorės UAB „Euroinstal“ (į.k. 300634000) reikalavimams užtikrinti areštuoti skolininkei UAB ,,Lyderio grupė“ (į.k. 300539253, buveinės adresas Ukmergės g. 222, Vilnius), priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 25 392,68 EUR sumai.

Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui skolininkės UAB ,,Lyderio grupė“ kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti skolininkės turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias skolininkei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 25 392,68 EUR sumos, leidžiant skolininkei iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, bei atsiskaityti su kreditore pagal pareikštą reikalavimą.

Nutarties vykdymą pavesti kreditorės pasirinktam skolininkės teritoriją aptarnaujančiam antstoliui.

Išaiškinti kreditorei, jog dėl nutarties vykdymo jis turi per keturiolika dienų kreiptis į skolininkės teritoriją aptarnaujantį antstolį, kuris pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.

Išaiškinti skolininkei atsakomybę už nustatytų apribojimų pažeidimą, kad kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, kad kreditorė turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

Išsiųsti nutarties kopijas Turto arešto aktų registrui, šalims.

Teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                         Andrutė Kalinauskienė