Baudžiamoji byla Nr. 2K-599/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.4.6.2;
2.1.15.1.2;
2.4.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto
Masioko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
sekretoriaujant
Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant
prokurorui Sergejui Stulginskiui,
teismo posėdyje kasacine žodinio
proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir
civilinių ieškovų K. Z. ir V. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7
d. nutarties.
Šilutės
rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu Ž. O. nuteistas
pagal BK 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais,
bausmės vykdymas Ž. O. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per
vienerius metus atlyginti nukentėjusiesiems V. Z. ir K. Z. 38 413 Lt turtinę
žalą ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios
vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi,
68 straipsniu, nuteistajam Ž. O. uždrausta dvejus metus naudotis teise
vairuoti vandens transporto priemones.
Iš nuteistojo Ž. O.
nukentėjusiųjų V. Z. ir K. Z. naudai priteista: 38 413 Lt turtinei ir po 50 000
Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, 169,42 Lt kelionės išlaidų ir 2000 Lt
atstovavimo išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta.
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7
d. nutartimi nuteistojo Ž. O. apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Šilutės
rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendį pakeitė ir sumažino
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. Z. bei K. Z. priteistos
neturtinės žalos dydį iki 25 000 Lt kiekvienam; iš nuteistojo Ž. O. nukentėjusiosios
V. Z. naudai priteisė 1000 Lt proceso išlaidų. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko
pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t
a t ė :
Ž. O. pagal
BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 14 d., apie 22.35
val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), turėdamas 2007 m. gegužės 24
d. jam išduotą tarptautinį laivavedžio kvalifikacinį liudijimą Nr. (duomenys
neskelbtini), kuris suteikia teisę valdyti neriboto galingumo pramoginį
laivą, vesdamas M. R. priklausantį pramoginį laivą „(duomenys neskelbtini)“
(registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), variklio galingumas 275 AG)
Atmatos upe apie 400–500 m atstumu nuo Rusnės tilto vakarų kryptimi,
pažeidė Vidaus vandenų laivybos taisyklių 10 punktą, nurodantį, kad
kiekvieno laivo įgula privalo nuolat vykdyti vizualinį ir akustinį stebėjimą,
taip pat stebėjimą visais turimais įrenginiais, atsižvelgdama į esamas
aplinkybes ir sąlygas, kad galėtų įvertinti situaciją ir susidūrimo
pavojų; 11 punktą, nurodantį, kad kiekvienas laivas privalo plaukti tokiu
greičiu, kad jis galėtų atlikti privalomus ir efektyvius veiksmus susidūrimui
išvengti ir būtų sustabdytas tokiu nuotoliu, kuris yra būtinas esamomis
sąlygomis; 12.1 ir 12.4 punktus, nurodančius, kad pasirinkdamos saugų
greitį visų laivų įgulos turi įvertinti <...> matomumą, laivo manevrines
savybes ir ypač nuotolį, būtiną laivui visiškai sustabdyti ir jį valdyti
esamomis sąlygomis; 211 punktą, nurodantį, kad pramoginiai laivai riboto
matomumo sąlygomis (kai matomumas mažesnis kaip 0,5 km) gali plaukti tik laivo korpusui esant vandenyje. Ž. O. nevykdė pastovaus ir efektyvaus
stebėjimo, nepasirinko saugaus plaukimo greičio, neatliko privalomų ir
efektyvių veiksmų susidūrimui išvengti, neįvertino aplinkos ypatybių, po saulės
nusileidimo plaukė esant iškilusiai priekinei laivo korpuso daliai, dėl to
nepastebėjo pavojaus iki pat susidūrimo su vandens motociklu „Yamaha (duomenys
neskelbtini)“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamu
G. Z., užplaukė forštevniu ant laivagalinės vandens motociklo dalies ir jo vairuotojo,
kuris dėl įvykio metu patirtų sužalojimų – širdies tamponados, kuri susidarė
nuo stipraus kūno sumušimo metu plyšusios aortos kylančios dalies ir kraujo
sutekėjimo į širdplėvės ertmę, mirė įvykio vietoje. Taip Ž. O., pažeisdamas
teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo
atėmė gyvybę G. Z.
Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai
ieškovai K. Z. ir V. Z. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 7
d. nutarties dalį dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės
11 d. nuosprendžio pakeitimo panaikinti ir palikti galioti šią Šilutės rajono
apylinkės teismo nuosprendžio dalį bei priteisti iš Ž. O. atstovavimo išlaidas.
Kasatoriai pažymi, kad pagal BPK 320 straipsnio 3
dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, mažindamas neturtinės žalos dydį,
pirma, peržengė apeliacinio skundo ribas, antra, neturėjo jokio pagrindo tą
daryti. Pateikdamas apeliacinį skundą, nuteistasis visiškai nenurodė jokių
argumentų dėl civilinio ieškinio, visas skundas buvo skirtas kaltei ginčyti.
Tik apeliacinio skundo pabaigoje formuluodamas prašymą, nuteistas nurodė, kad teismas
privalėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį ir atitinkamai atmesti
nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos
priteisimo. Apie priteistos žalos mažinimą nuteistasis net neužsimena. Bylą nagrinėjant
apeliacine tvarka, civilinio ieškinio klausimas visiškai nebuvo svarstomas, dėl
priteistos žalos mažinimo nepasisakė nė vienas proceso dalyvis. Apeliacinės
instancijos teismas savo iniciatyva nutartyje ėmė svarstyti civilinio ieškinio
klausimą ir sugalvojo motyvus, dėl kurių ir sumažino ieškinio dydį.
Kasatorių
teigimu, neturtinės žalos dydžiui nebuvo mažinti jokio pagrindo ne tik dėl to,
kad to neprašė apeliantas, bet ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas į
visas aplinkybes jau buvo atsižvelgęs ir neturtinės žalos dydį nustatė
teisingai, be to, palyginti su civiliniu ieškiniu, sumažino keturis kartus. Dar
kartą mažinti neturtinės žalos dydį nebuvo jokio pagrindo.
Kasatoriai
atkreipia dėmesį į tai, kad, nurodydamas jų sūnaus padarytus pažeidimus (į ką
jau buvo atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas), teismas visiškai
neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, susijusias su Ž. O.: į tai, kad iki
nelaimės buvo girtaujama, kad jis pasišalino iš įvykio vietos ir taip išvengė
neblaivumo patikrinimo, nesuteikė jokios pagalbos jų sūnui, kaltės nepripažino,
keitė savo parodymus, keitė savo raštiškus paaiškinimus tyrimą atlikusioje
Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje. Apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai atsižvelgė į šalies ekonomikos bei žmonių pragyvenimo lygį, nes
nuteistojo materialinė padėtis yra itin gera. Jo butas yra įvertintas 1,3 mln. Lt,
neseniai motinos vardu jis nupirko namą šalia (duomenys neskelbtini), įsigijo
ir naudojasi kito asmens vardu registruotu 70 000 EUR vertės automobiliu „Bentley“,
pramogoms buvo įsigijęs apie 70 000 Lt vertės triratį motociklą „Bombardier“,
prabangų katerį, kuriuo padarė nusikaltimą ir užmušė jų sūnų. Kasatorių
atkreipiamas dėmesys į tai, kad Ž. O. dirba motinos vardu registruotoje įmonėje
ir jo pajamos yra didelės.
Mažindamas
neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasatorių
sveikatą bei turtinę padėtį: netekus sūnaus jų abiejų sveikata dėl itin didelių
išgyvenimų dar labiau pablogėjo, jie prarado darbingumą, jų pajamos sumažėjo.
Be to, žuvęs kasatorių sūnus G. Z. iš banko buvo paėmęs 34 754 EUR paskolą,
šios negrąžintos paskolos likutis 2010 m. rugpjūčio 31 d. yra 28 867,87 EUR.
Kasacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl
neturtinės žalos dydžio
Įvertinusi
kasacinio skundo argumentus, pagrindžiančius neturtinės žalos dydžio sumažinimo
nepagrįstumą, kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo jų tenkinti.
Kasaciniame skunde sureikšminama nuteistojo ir nukentėjusiųjų turtinė padėtis,
tačiau šis kriterijus nėra lemiamas neturtinei žalai nustatyti, ypač sveikatos
sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės
normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo
baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.3 punktas). Teismas turi atsižvelgti
į visas bylos aplinkybes, vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo
kriterijais, taip pat siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų
interesų pusiausvyros. Nustatytas neturtinės žalos dydis (25 000 Lt kiekvienam
nukentėjusiajam) atitinka šiuos kriterijus ir teismų praktiką tokio pobūdžio
bylose. Darydama tokią išvadą, kasacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į
tai, kad šiuo atveju neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais,
nesiekiant nukentėjusiajam sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių
kančių. Tokiais atvejais yra pagrindas priteisti mažesnę neturtinę žalą nei
tyčinės veikos atveju (kasacinės nutartys
Nr. 2K-470/2006, 2K-228/2007; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos
žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.2
punktas). Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžiui nustatyti labai
svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo kaltės (jei tokia buvo) įtaką žalai
atsirasti arba jai padidėti. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais
atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai
atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės
dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos
atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba
reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Byloje konstatuota, kad viena
iš įvykio kilimo priežasčių buvo nukentėjusiojo padaryti Vidaus vandenų
laivybos taisyklių pažeidimai – tai, kad jis vandens motociklą vairavo
neblaivus (jo kraujuje rasta 2,08, o šlapime – 3,08 prom. etilo alkoholio), neįjungęs
žiburių, nevykdydamas pastovaus ir efektyvaus stebėjimo, per daug suartėdamas
su kitu laivu, nepasitraukdamas iš kito laivo plaukimo kelio, neįspėdamas jo
garsiniais signalais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės
žalos dydį, į šias aplinkybes neatsižvelgė (T. 3, b. l. 172). Apeliacinės
instancijos teismas šiuos nukentėjusiojo padarytus pažeidimus visiškai
pagrįstai pripažino šiurkščiais ir atsižvelgė į tai spręsdamas neturtinės žalos
dydžio klausimą (T. 4, b. l. 42). Toks vertinimas atitinka
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-383/2007). Neprieštarauja teismų praktikai ir tai, kad apeliacinės
instancijos teismas, mažindamas priteistą neturtinės žalos sumą, atsižvelgė į
šalies ekonominę situaciją bei žmonių pragyvenimo lygį (kasacinė nutartis Nr.
2K-470/2006).
Dėl apeliacinio
bylos nagrinėjimo ribų ir nukentėjusiųjų procesinių teisių
BPK 320
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma
apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio
(nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Bylą
nagrinėjant apeliacine tvarka draudžiama pabloginti
nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį,
jei dėl to nėra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio
ieškovo skundų. Šių proceso dalyvių padėtis taip pat negali būti pabloginta
daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
Kita vertus, įstatymas nedraudžia, esant pagrindui, švelninti nuteistojo
padėties, net jei dėl to ir nepaduotas apeliacinis skundas. Atvirkščiai, BPK 320 straipsnio 3 dalyje
įtvirtinta nuostata, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio
BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar
tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla,
bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.
Nagrinėjamojoje
byloje apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal nuteistojo
apeliacinį skundą, kuriame buvo ginčijamas kaltumo klausimas, prašoma priimti
išteisinamąjį nuosprendį ir atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.
Teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, paliko galioti apkaltinamąjį
nuosprendį, tačiau sumažino nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos
atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriais, kad apeliacinės
instancijos teismo sprendimas sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą
jiems buvo netikėtas, nes tokio prašymo nuteistasis nebuvo nurodęs
apeliaciniame skunde, šis klausimas nebuvo aptariamas teismo posėdžio metu. Laikydamasis
bylų nagrinėjimo rungimosi ir viešumo principų (BPK 7 ir 9 straipsniai),
teismas turėtų vengti tokių situacijų. Kita vertus, ši aplinkybė neleidžia
daryti išvados apie bylos nagrinėjimo ribų nesilaikymą arba esminį
nukentėjusiųjų procesinių teisių pažeidimą. Pirma, nuteistasis apeliaciniame
skunde prašė atmesti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį, taigi teismas turėjo pagrindą
tikrinti civilinio ieškinio išsprendimo pagrįstumą, o nukentėjusieji turėjo
galimybę išsakyti savo poziciją šiuo klausimu; antra, bylą nagrinėjant
apeliacine tvarka, teisiamojo posėdžio metu buvo nagrinėjamos faktinės
nusikaltimo padarymo aplinkybės, kurios yra svarbios ir neturtinės žalos
dydžiui nustatyti (pvz., nuteistojo ir nukentėjusiojo veiksmų ir jų kaltės dėl
laivo ir vandens motociklo susidūrimo santykis); trečia, nukentėjusieji
savo poziciją dėl jiems padarytos neturtinės žalos dydžio išsakė pirmosios
instancijos teisme, pasinaudojo suteikta teise apskųsti kasacine tvarka
apeliacinės instancijos teismo nutartį, kasaciniame skunde nurodė argumentus, kodėl,
jų nuomone, neturtinės žalos dydis neturėjo būti mažinamas. Šie argumentai
kasacinio teismo išnagrinėti ir pripažinti nepagrįstais. Tokiomis aplinkybėmis
nėra pagrindo konstatuoti, kad proceso metu nukentėjusiesiems nebuvo
sudaryta galimybių ginti savo interesų šiuo klausimu.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, pagal paduoto kasacinio skundo argumentus pagrindo
naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra.
Atmetus
nukentėjusiųjų kasacinį skundą, jų patirtos atstovavimo išlaidos iš nuteistojo
nepriteistinos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a
r i a :
Nukentėjusiųjų
ir civilinių ieškovų K. Z. ir V. Z. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Albinas
Sirvydis
Vytautas Masiokas
Olegas Fedosiukas