Civilinė byla Nr. e2-1041-407/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00596-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Izovoltas“ prašymą dėl atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Riedmena“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. B., A. Z.,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Izovoltas“ prašė pripažinti atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – BUAB) „Riedmena“ (toliau – ir Bendrovė) bankrotą tyčiniu; nustatyti, kad suinteresuotas asmuo M. B. yra atsakingas už Bendrovės tyčinį bankrotą.
2. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Riedmena“. Pagal Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Regitrų centro duomenis nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. Bendrovės vadovo pareigas ėjo M. B., kuris, Bendrovei esant nemokiai, neinicijavo nemokumo proceso; sudarė transporto priemonių „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorius, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus; sudarė kitus sandorius, nesusijusius su Bendrovės veikla, skirtus atsakovo asmeniniams poreikiams ir taip pažeidė fiduciarines pareigas Bendrovei bei kreditorių teises; perdavė ne visus su Bendrove susijusius dokumentus nemokumo administratoriui, siekdamas nuslėpti atitinkamus duomenis apie Bendrovę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino – pripažino BUAB „Riedmena“ bankrotą tyčiniu; pripažino buvusį BUAB „Riedmena“ vadovą M. B. už Bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu; priteisė iš suinteresuoto asmens M. B. 3 363,80 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai UAB „Izovoltas“, 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų – suinteresuotam asmeniui A. Z.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Riedmena“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi bendra patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma – 19 752,82 Eur.
5. UAB „Riedmena“ (iki 2019 m. sausio 29 d. Bendrovės pavadinimas buvo „Varmina“) Juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. kovo 6 d. Bendrovės vadove nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2008 m. birželio 19 d. buvo A. Z., nuo 2008 m. birželio 19 d. iki 2009 m. kovo 2 d. – I. B., nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2010 m. spalio 26 d. – L. M., nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2019 m. sausio 15 d. – R. K., nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. kovo 26 d. – E. J., nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. – M. B. Bendrovės akcininkai yra M. B. ir A. Z., turintys po 50 procentų akcijų.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo remiamasi veiksmais, kurie buvo atlikti ar turėjo būti atlikti tiek galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), tiek galiojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), konstatavo, jog sprendžiant klausimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu taikytinas ir ĮBĮ, ir JANĮ teisinis reguliavimas, priklausomai nuo to, kokiam teisiniam reguliavimui galiojant (ne)atlikti veiksmai.
7. Teismas nustatė, kad Bendrovės buhalterinę apskaitą vykdžiusios UAB „Integra“ 2021 m. balandžio 12 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akte M. B. nurodyta, kad jam perduoti Bendrovės 2008–2019 m. dokumentai. Tačiau iš BUAB „Riedmena“ nemokumo administratoriui perduotų dokumentų sąrašo ir jo paaiškinimų nustatyta, kad M. B. nemokumo administratoriui neperdavė 2008–2019 m. dokumentų. Taigi byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad Bendrovė buvo nemoki 2018 m. Be to, teismas pažymėjo, kad M. B. UAB „Riedmena“ vadovu tapo 2019 m. kovo 26 d., todėl jis turėjo pareigą domėtis Bendrovės finansine padėtimi, gauti visus reikiamus Bendrovės dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, anot teismo, vertinamas BUAB „Riedmena“ nemokumas 2019 m. pabaigoje, taikant ĮBĮ normas.
8. Iš 2019 m. balanso teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turimi įsipareigojimai (21 352 Eur) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (15 202,50 Eur). Nemokumo administratorius nurodė, kad jam nėra perduoti visi Bendrovės dokumentai, todėl jis negali pagrįsti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. balanse įrašyti Bendrovės turimi įsipareigojimai už 21 352 Eur sumą yra pradelsti. M. B. taip pat nepateikė duomenų, galinčių pagrįsti, kad iš 21 352 Eur dydžio įsipareigojimų pradelstų įsipareigojimų dydis neviršijo pusės UAB „Riedmena“ turto vertės, t. y. kad pradelsti įsipareigojimai neviršijo 7 601,25 Eur sumos (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas).
9. Kita vertus, 2020 m. sausio 1 d. jau galiojo JANĮ, kurio 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2020 m. lapkričio 20 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-39105-918/2020 UAB „Izovoltas“ naudai iš UAB „Riedmena“ priteisė 15 081,94 Eur skolos, 2 118,95 Eur delspinigių. Pagal civilinės bylos Nr. e2-39105-918/2020 duomenis minėta skola ir delspinigiai susidarė neatsiskaičius pagal 2019 m. spalio 15 d. sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. laiku, per 60 kalendorinių dienų neapmokėjus 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros serija IZO Nr. 2818 už 15 480,21 Eur sumą. Tai reiškia, kad vėliausiai 2020 m. birželio mėnesį (tuo metu, kai M. B. buvo UAB „Riedmena“ vadovu) UAB „Riedmena“ turėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų (be kita ko, jie daugiau nei du kartus viršijo 2019 m. balanse nurodyto turto vertę), todėl Bendrovė buvo nemoki pagal JANĮ. Teismas nustatė, kad minėtu 2020 m. lapkričio 20 d. preliminariu sprendimu priteista 15 081,94 Eur skola ir 2 118,95 Eur delspinigiai kreditorei UAB „Izovoltas“ nėra grąžinti.
10. Iš UAB „Riedmena“ 2020 m. gruodžio 31 d. balanso teismas nustatė, kad Bendrovės turtinė padėtis blogėjo – ji turėjo turto už 10 675 Eur, visą turtą sudarė trumpalaikis turtas. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 24 470 Eur ir daugiau nei du kartus viršijo Bendrovės turimą turtą. 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, Bendrovė veikė nuostolingai, patirdama 17 948 Eur nuostolių. Atsakovės 2021 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, Bendrovė turėjo turto už 8 621 Eur, visą turtą sudarė trumpalaikis turtas. Bendrovės turtas, lyginant su 2020 m. gruodžio 31 d., sumažėjo nuo 10 675 Eur iki 8 621 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 22 583 Eur, t. y. daugiau nei du kartus viršijo Bendrovės turimą turtą. 2021 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, Bendrovė veikė nuostolingai, patirdama 167 Eur nuostolių.
11. Teismas nurodė, kad M. B. neginčija to, jog Bendrovė jau 2019 m. buvo nemoki ir jis kaip vadovas tą suvokė. Juridinio asmens dalyviams nesutariant ir nesprendus ar neišsprendus juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimo, M. B. kaip Bendrovės vadovas turėjo pareigą nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Akcininkai pareigos domėtis Bendrovės finansine padėtimi neturi.
12. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi M. B. pardavė savo vadovaujamai Bendrovei savo paties automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 1988 m., už 18 000 Eur. Transporto priemonė nebuvo drausta, neturėjo galiojančios techninės apžiūros, nebuvo įregistruota įmonės vardu po sandorio sudarymo. Taigi negalėjo būti naudojama Bendrovės veikloje. 2020 m. gruodžio 10 d. UAB „Riedmena“ automobilį „Mercedes-Benz“ pardavė už 2 100 Eur UAB „Toleda“ kaip nevažiuojančią. Teismo posėdyje M. B. paaiškino, kad buvo nustatytas automobilio variklio gedimas, dėl šių priežasčių automobilis parduotas žymiai mažesne kaina. Šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – Liteko) teismas nustatė, kad BUAB „Riedmena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šiais veiksmais padarytos žalos priteisimo iš atsakovo M. B. kaip buvusio Bendrovės vadovo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2993-994/2022). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje (sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacinės instancijos teismui) konstatavo, kad sudarydamas 2019 m. birželio 14 d. automobilio „Mercedes-Benz“ pirkimo–pardavimo sutartį už 18 000 Eur, o po metų šią transporto priemonę, kuri nebuvo naudojama, pardavus už 2 100 Eur, atsakovas, akivaizdu, jog veikė ne įmonės, bet savo naudai, atitinkamai tokiais veiksmais veikė priešingai įmonės veiklos interesams, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lojalumo pareigą, ir savo veiksmais sukėlė įmonei 15 900 Eur žalą, todėl priteisė žalos atlyginimą BUAB „Riedmena“ iš atsakovo M. B.
13. Teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Riedmena“ nupirko iš UAB „Earner“ automobilį „Volkswagen“ uz? 200 Eur, o 2020 m. spalio 12 d. pardavė jį UAB „Toleda“ uz? 800 Eur. M. B. teismo posėdyje paaiškino, kad šis sandoris Bendrovei buvo pelningas. Tačiau byloje esantys įrodymai (sąskaitos faktūros) patvirtina, kad i? automobilį „Volkswagen“ buvo investuota 2 733,69 Eur Bendrove?s le?s?u? (27,39 Eur draudimui, kita likusi suma – 2 706,30 Eur remontui, 2020 m. rugsėjo 7 d. sąskaita faktūra AA Nr. 6, 2020 m. spalio 23 d. sąskaita faktūra Nr. ETA Nr. 0001568, 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaita faktūra LT / AED 3209701, 2020 m. spalio 6 d. sąskaita faktūra SF ATN0092, 2020 m. spalio 12 d. sąskaita faktūra ETA Nr. 0001546).
14. Teismas sutiko, kad vien tik šiais sandoriais buvo pabloginta Bendrovės finansinė padėtis. Atsižvelgdamas į tai, kad tuo metu Bendrovė turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, teismas konstatavo, jog ginčo sandoriai buvo vykdomi apribojant kitų kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į Bendrovės turtą, todėl UAB „Riedmena“ bankrotas pripažintinas tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą.
15. Teismas nustatė, kad UAB „Riedmena“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. sumokėjo UAB „Toleda“ 15 000 Eur sumą pagal 2020 m. liepos 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 343, 2020 m. rugpjūčio 19 d. sumokėjo UAB „Toleda“ 17 663,58 Eur sumą pagal 2020 m. birželio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 339, 2020 m. birželio 15 d. avansu sumokėjo Zeleznicni dodavatelska s.r.o. 11 088 Eur sumą pagal 2020 m. birželio 26 d. išrašytą sąskaitą. Kreditorės UAB „Izovoltas“ 2020 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra IZO Nr. 2818 už 15 480,21 Eur sumą turėjo būti apmokėta iki 2020 m. gegužės 30 d. Teismo vertinimu, Bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų patenkinti visus reikalavimus, pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atsiskaitymų kalendoriniu eiliškumu tvarką. Anot teismo, atlikus tokį mokėjimą, akivaizdu, kad iš esmės sumažėjo Bendrovės turtas. M. B. nepagrindė tokio išimtinio atsiskaitymo būtinumo, kad toks atsiskaitymas buvo būtinas, siekiant išsaugoti Bendrovės veiklos tęstinumą ir būtų pateisinamas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto byloje patvirtinti tik trijų kreditorių reikalavimai – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 120,20 Eur finansinis reikalavimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 18 938,22 Eur finansinis reikalavimas ir UAB „Izovoltas“ 18 938,22 Eur (15 823,34 Eur skolos ir 3 114,88 Eur delspinigių) reikalavimas, padarė išvadą, kad Bendrovė, apmokėdamas vėlesne data išrašytas sąskaitas faktūras, siekė išvengti atsiskaitymo su UAB „Izovoltas“, todėl UAB „Riedmena“ bankrotas pripažintinas tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą pagrindą.
16. Anot teismo, iš 2021 m. balandžio 12 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akto matyti, kad Bendrovės buhalterinę apskaitą vykdžiusi UAB „Integra“ M. B. perdavė UAB „Riedmena“ 2008–2020 m. buhalterinius dokumentus pagal dokumentacijos planus Nr. 1 ir Nr. 2. M. B. BUAB „Riedmena“ nemokumo administratoriui buhalterinius dokumentus perdavė 2021 m. lapkričio 14 d. aktu. Dalį dokumentų pateikė vėliau, nemokumo administratoriui pareikalavus. BUAB „Riedmena“ atstovas nurodė, kad sulyginus perduotus UAB „Integra“ dokumentus, nustatyta, jog nemokumo administratoriui neperduoti 2008–2019 m. dokumentai, „Komandiruočių įsakymai“ segtuvo nėra, dalis įsakymų yra kituose segtuvuose, neperduotas segtuvas „Atiduodami likučiai“, neperduota didžioji dalis sutarčių ir užsakymų, kurių pagrindu buvo išrašinėjamos sąskaitos. Iš 2021 m. balandžio 12 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akto matyti, kad BUAB „Riedmena“ atstovo nurodyti dokumentai buvo perduoti M. B. Pastarasis nepateikė priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas konstatavo, kad nemokumo administratorius dėl jam neperduotų finansinės atskaitomybės dokumentų apimties iš dalies negali nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nemokumo priežasčių. Dėl to teismas pritarė pareiškėjai, kad paminėtų Bendrovės veiklos dokumentų pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą dienos duomenis, neperdavimas nemokumo administratoriui šiuo atveju atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.
17. Nustatęs, kad nemokios Bendrovės turtinę padėtį iš esmės pablogino buvęs jos vadovas M. B., teismas konstatavo, jog būtent jis atsakingas už tyčinį BUAB „Riedmena“ bankrotą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
18. Suinteresuotas asmuo M. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį, atmesti pareiškėjos UAB „Izovoltas“ reikalavimus dėl BUAB „Riedmena“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Pareiškėja neprašė pripažinti Bendrovės bankroto tyčiniu dėl mokėjimų, pažeidžiančių CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą kalendorinio eiliškumo tvarką. Teismas šiuo pagrindu Bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu savo iniciatyva, prieš tai neinformavęs apelianto apie ketinimą išeiti už pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ribų ir nesudaręs jam galimybės išdėstyti savo gynybinės pozicijos. Dėl šių esminių procesinių pažeidimų teismo išvada, kad vienas iš tyčinio bankroto pagrindų yra CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos kalendorinio eiliškumo tvarkos pažeidimas, yra nepagrįsta.
18.2. Teismas netinkamai vertino tarp UAB „Riedmena“ ir UAB „Izovoltas“ akcininkų M. B. ir A. Z. buvusius teisinius santykius. Esminė skola, dėl kurios Bendrovei iškelta bankroto byla, yra skola UAB „Izovoltas“. Kitos skolos yra tiek nežymios, kad nebūtų pagrindo bankroto bylos kėlimui. M. B. ir A. Z. vedė derybas dėl UAB „Izovoltas“ aktyvų ir pasyvų pasidalinimo. Buvo planuojama, kad M. B. dalis bus perkelta į UAB „Riedmena“. Dėl šios priežasties M. B. buvo įsitikinęs, kad UAB „Izovoltas“ reikalavimas, nukreiptas į UAB „Riedmena“, bus padengtas UAB „Izovoltas“ pertvarkymo metu. Byloje pateiktas atskyrimo sąlygų projektas, kuris buvo surašytas 2020 m. pabaigoje ir iš kurio turinio matosi, kad M. B. siekė UAB „Izovoltas“ atsidalinti su akcininke A. Z. bei gauti jam priklausančią turto dalį į UAB „Riedmena“. M. B. tikslas nebuvo UAB „Riedmena“ bankrotas. Jei 2020 m. gruodyje A. Z. nebūtų nutraukusi derybų dėl UAB „Izovoltas“ pertvarkymo, būtų buvęs išspręstas ir UAB „Riedmena“ bei UAB „Izovoltas“ turtinis ginčas. Vykstant deryboms UAB „Riedmena“ vadovas neturėjo pareigos pradėti įmonės bankroto procedūrą, nes planavo atstatyti įmonės mokumą po UAB „Izovoltas“ pertvarkymo.
18.3. Teismas nepagrįstai pritarė pareiškėjai, kad Bendrovės veiklos dokumentų pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą dienos duomenimis, neperdavimas nemokumo administratoriui atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius. Sprendžiant, kada Bendrovė tapo nemokia, kas būtent prarado dalį įmonės dokumentų, reikalingos specialios žinios. Apeliantas prašė byloje paskirti teismo buhalterinę ekspertizę, tačiau šio prašymo teismas netenkino. 2021 m. balandžio 12 d. dokumentų perdavimo akte, kurį ruošė apskaitą vedusi įmonė, įrašyta, kad visi akte išvardinti dokumentai yra perduoti, šalys viena kitai pretenzijų dėl perduodamų dokumentų neturi ir ateityje neturės. Byloje įrodyta, kad dalies dokumentų apskaitą vedusi įmonė neperdavė M. B. Pagal surašytus aktus nėra galimybės spręsti, kad M. B. buvo perduoti tie dokumentai, kurie nurodyti, nes dokumentų apyrašai nebuvo sudaryti. Prielaidų pagrindu spręsti, kad M. B. neišsaugojo įmonės dokumentų, pirmosios instancijos teismas negalėjo, todėl išvada, jog dokumentų neperdavimas atitinka tyčinio bankroto požymį, yra nepagrįsta.
18.4. Teismas nepagrįstai laikė, kad M. B. sudarė nuostolingus sandorius, kurie esmingai kenkė Bendrovės mokumui. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2- 2993-994/2022 yra neįsiteisėjęs, todėl buvo pagrindas dėl privalomo nagrinėjamos bylos sustabdymo. Jei minėtoje byloje galutinai bus nuspręsta, kad M. B. turi atlyginti UAB „Riedmena“ 15 900 Eur, bankroto procedūrų metu bus padengta kreditoriui padaryta žala. Jei bus pripažinta, kad M. B. nėra atsakingas dėl automobilio nupirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, tai bus priešinga teismo išvada, nei padaryta šioje byloje skundžiamoje nutartyje.
19. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Izovoltas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens M. B. atskirąjį skundą atmesti; priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
19.1. Argumentai, susiję su CK 6.9301 straipsnio pagrindu įrodinėjamais M. B. neteisėtais veiksmais, buvo pateikti byloje Bendrovės nemokumo administratoriaus 2022 m. kovo 10 d. atsiliepime į pareiškimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Po to vyko trys teismo posėdžiai, suinteresuotas asmuo M. B. teikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus, todėl turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją ir dėl šio tyčinio bankroto pagrindo.
19.2. Derybos dėl UAB „Izovoltas“ pertvarkymo, kurios būtų neva išsprendusios Bendrovės nemokumo klausimus, nutrūko dar 2020 m. lapkričio mėn. Bendrovės bankrotas inicijuotas tik 2021 m. liepos 8 d. pareiškėjos iniciatyva. M. B. sutiko ir neginčija faktinės aplinkybės, kad Bendrovė buvo nemoki jau 2019 m. Tai pagrindžia, kad M. B. turėjo pareigą ir privalėjo inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą. Pareiškėjos žiniomis, net jei UAB „Izovoltas“ akcininkai būtų susitarę dėl jos atskyrimo, atskyrimas turėjo būti vykdomas į naują įmonę, o ne į UAB „Riedmena“.
19.3. Buhalterinė ekspertizė neturėtų įtakos ir neįrodytų faktinių aplinkybių dėl neperduotų Bendrovės apskaitos dokumentų. Apeliantas nepateikė įrodymų dėl kitų Bendrovės buvusių vadovų pareigų nevykdymo, nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų, jog jis, kaip Bendrovės vadovas, nepriėmė visų 2021 m. balandžio 12 d. dokumentų perdavimo akte aprašytų dokumentų. Byloje įrodyta, kad M. B. neteisėtai nepateikė visų Bendrovės apskaitos dokumentų administratoriui.
19.4. Apelianto nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2-2993-994/2022 ir šioje byloje yra pareikšti visiškai skirtingi reikalavimai. Apeliantas daro klaidingą prielaidą, kad byloje dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu gali būti išspręsti pareiškėjos nuostolių (žalos) klausimai. Apeliantas dėl kitų pareiškėjos nurodytų nuostolingų sandorių sudarymo atskirajame skunde nepasisako.
20. Atsakovė BUAB „Riedmena“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens M. B. atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo iš esmės tuos pačius atsikirtimus į skundo argumentus, kaip ir pareiškėja.
21. Suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens M. B. atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
21.1. Tarp akcininkų M. B. ir A. Z. vyko derybos dėl UAB „Izovoltas“ atskyrimo proceso vykdymo, siekiant atskirti pusę UAB „Izovoltas“ turimo turto ir prisiimtų įsipareigojimų ir juos perduoti naujai įsteigtai bendrovei. Atskyrimo metu joks turtas nebūtų atitekęs UAB „Riedmena“ ir atitinkamai skola, pagal kurią pareiškėja pradėjo Bendrovės bankroto procesą, nebūtų buvusi atlyginta, net jeigu atskyrimo procesas būtų buvęs įvykdytas.
21.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Bendrovės vadovu tapo tik dėl reikalingumo turėti juridinį asmenį, į kurį galėtų perkelti dalį UAB „Izovoltas“ turto po atskyrimo. Tokios aplinkybės, net jei ir egzistuotų, nepaneigtų apelianto pareigos iškelti bankrotą Bendrovei, kuri yra nemoki.
21.3. Apeliantas teikia šiai bylai neaktualius faktus dėl vykstančių teisminių ginčų tarp jo ir suinteresuoto asmens A. Z.
21.4. Kiti apelianto pateikti argumentai yra nesusiję su byla ir (ar) niekaip nepagrindžia, kad teismo nutartis privalo būti panaikinta.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
23. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra būtinybės peržengti atskirojo skundo ribas.
24. Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu ir paskutinis buvęs jos vadovas (t. y. apeliantas) pripažintas atsakingu už tyčinį Bendrovės bankrotą asmeniu.
Dėl ginčo klausimui reikšmingų faktinių aplinkybių
25. Byloje nustatyta, kad UAB „Riedmena“ (iki 2019 m. sausio 29 d. Bendrovės pavadinimas buvo „Varmina“) įsteigta 2008 m. kovo 6 d. Paskutiniu Bendrovės vadovu buvo M. B., kuris šias pareigas pagal Juridinių asmenų registro duomenis ėjo nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. Nuo 2017 m. kovo 2 d. Bendrovės akcininkai yra M. B. ir A. Z., turintys po 50 vnt. akcijų.
26. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Izovoltas“ 2021 m. gegužės 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Riedmena“. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla; 2022 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtinta bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 19 752,82 Eur.
Dėl taikytino teisinio reguliavimo
27. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktą). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktą).
28. Nagrinėjamu atveju Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu buvo prašoma remiantis veiksmais, kurie buvo atlikti ar turėjo būti atlikti galiojant tiek ĮBĮ, tiek JANĮ, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu taikytinos ir ĮBĮ, ir JANĮ normos, priklausomai nuo to, kokiam teisiniam reguliavimui galiojant (ne)atlikti veiksmai.
Dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų
29. Pareiškėja prašė pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu šiais pagrindais: 1) dėl Bendrovės vadovo neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, Bendrovei esant nemokiai; 2) dėl ekonomiškai nenaudingų Bendrovei automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių ir kitų sandorių, nesusijusių su Bendrovės veikla, sudarymo; 3) dėl ne visų Bendrovės dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui, siekiant nuslėpti atitinkamus duomenis apie Bendrovę. Bendrovės nemokumo administratorius atsiliepime į pareiškėjos prašymą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu, be kita ko, nurodė, kad patikrinus Bendrovės dokumentus, nustatyta, jog Bendrovės atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą tvarką. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi Bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu visais pareiškėjos ir Bendrovės nemokumo administratoriaus nurodytais pagrindais.
Dėl vadovo pareigos inicijuoti Bendrovės bankroto bylą nevykdymo kaip tyčinio bankroto požymio
30. Kaip minėta, apeliantas Bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. Po jo atšaukimo iš šių pareigų kitas vadovas iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nebuvo paskirtas. Pareiškėjos teigimu, Bendrovė buvo nemoki ir jos vadovas M. B. tai žinojo, tačiau neinicijavo bankroto bylos iškėlimo.
31. 2019 m. dar galiojo ĮBĮ, kurio 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
32. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
33. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame JANĮ juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalį, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.
34. Įstatyme nustatytą įmonės vadovo, kuris geriausiai žino įmonės finansinę būklę ir veiklos perspektyvas, pareigą inicijuoti bankroto procesą lemia bankroto instituto paskirtis ir tikslas – įmonei tapus nemokiai, per įmanomai trumpiausią laiką pradėti bankroto procesą, kad būtų sustabdytas kreditorių skaičiaus, jų skolų didėjimas ir kiek įmanoma sumažinti kreditorių ir pačios įmonės turtiniai praradimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016 20 punktą).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktą).
36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą).
37. Iš UAB „Riedmena“ 2019 m. balanso duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turimi įsipareigojimai (21 352 Eur) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (15 202,50 Eur). Nemokumo administratorius nurodė, kad jam perduoti ne visi Bendrovės dokumentai, todėl jis negali pagrįsti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. balanse įrašyti Bendrovės turimi įsipareigojimai už 21 352 Eur sumą yra pradelsti. M. B. taip pat nepateikė duomenų, galinčių pagrįsti, kad iš 21 352 Eur dydžio įsipareigojimų pradelstų įsipareigojimų dydis neviršijo pusės UAB „Riedmena“ turto vertės, t. y. 15 202,50 Eur. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Bendrovė jau 2019 m. buvo nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas). Apeliantas atskirajame skunde nenurodo argumentų, kurie paneigtų šią teismo išvadą.
38. Be to, iš Liteko duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-39105-918/2020 UAB „Izovoltas“ naudai iš UAB „Riedmena“ priteista 15 081,94 Eur skolos, 2 118,95 Eur delspinigių. Pagal civilinės bylos Nr. e2-39105-918/2020 duomenis minėta skola ir delspinigiai susidarė neatsiskaičius pagal 2019 m. spalio 15 d. sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. laiku, per 60 kalendorinių dienų neapmokėjus 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros serija IZO Nr. 2818 už 15 480,21 Eur sumą. Taigi vėliausiai nuo 2020 m. birželio mėn. Bendrovė laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių. Iš UAB „Riedmena“ 2020 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, kad Bendrovės visą turtą sudarė 10 675 Eur trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 24 470 Eur, t. y. daugiau nei du kartus viršijo Bendrovės turimą turtą. 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, Bendrovė veikė nuostolingai, patirdama 17 948 Eur nuostolių. Atsakovės 2021 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, Bendrovės turtas, lyginant su 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, sumažėjo nuo 10 675 Eur iki 8 621 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 22 583 Eur, t. y. daugiau nei du kartus viršijo Bendrovės turimą turtą. 2021 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, Bendrovė veikė nuostolingai, patirdama 167 Eur nuostolių. Šios aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė atitiko nemokaus juridinio asmens apibrėžimą, įtvirtintą JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Apeliantas, kaip tuometinis Bendrovės vadovas pasirašęs minėtus finansinės atskaitomybės dokumentus, žinojo (turėjo žinoti), kad Bendrovė faktiškai yra nemoki.
39. Atskirajame skunde apeliantas iš esmės pripažįsta, kad Bendrovė jo vadovavimo laikotarpiu faktiškai buvo nemoki, tačiau nurodo, kad didžiausia skola buvo kreditorei UAB „Izovoltas“. Anot apelianto, jis su A. Z., būdami UAB „Izovoltas“ akcininkais, vedė derybas dėl šios bendrovės aktyvų ir pasyvų pasidalinimo. Buvo planuojama, kad M. B. dalis bus perkelta į UAB „Riedmena“. Dėl šios priežasties apeliantas buvo įsitikinęs, kad UAB „Izovoltas“ reikalavimas, nukreiptas į UAB „Riedmena“, bus padengtas UAB „Izovoltas“ pertvarkymo metu.
40. Vertinant šiuos argumentus, pažymėtina, kad byloje pateiktas UAB „Izovoltas“ 2019 m. birželio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 19-02, iš kurio matyti, kad akcininkai M. B. ir A. Z. nusprendė iki 2020 m. balandžio 30 d. pertvarkyti įmonę į dvi atskiras įmones, atitinkamai lygiaverčiai pasidalijant turtą. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. minėtų akcininkų susirašinėjimas, taip pat UAB „Izovoltas“ atskyrimo sąlygų projektas patvirtina, jog derybos vyko dėl UAB „Izovoltas“ reorganizacijos padalijimo būdu, dalį šios įmonės teisių ir pareigų perkeliant į naujai įsteigtą įmonę, o ne į UAB „Riedmena“, kaip teigiama apelianto atskirajame skunde. Be to, šie įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad UAB „Izovoltas“ akcininkai derėjosi dėl to, jog po šios bendrovės reorganizacijos reikalavimas į UAB „Riedmena“ bus padengtas. Tai patvirtino ir A. Z. atsiliepime į atskirąjį skundą. Pažymėtina ir tai, kad pats apeliantas nurodo, jog derybos dėl UAB „Izovoltas“ padalijimo buvo nutrauktos 2020 m. pabaigoje. Esant tokiai situacijai, t. y. juridinio asmens dalyviams nesutariant ir nesprendus ar neišsprendus juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad M. B. kaip Bendrovės vadovas turėjo pareigą nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau to nepadarė. Tai rodo sąmoningai blogą Bendrovės valdymą, dėl kurio Bendrovei tapus nemokiai, jos turtinė padėtis buvo dar labiau pabloginta pablogėjo ir taip buvo pažeisti kreditorių teisėti interesai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
Dėl ekonomiškai nenaudingų Bendrovei sandorių sudarymo kaip tyčinio bankroto požymio
41. Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi apeliantas pardavė savo vadovaujamai Bendrovei savo paties automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 1988 m., už 18 000 Eur. Transporto priemonė nebuvo drausta, neturėjo galiojančios techninės apžiūros, nebuvo įregistruota Bendrovės vardu po sandorio sudarymo. Taigi negalėjo būti naudojama Bendrovės veikloje. 2020 m. gruodžio 10 d. UAB „Riedmena“ automobilį „Mercedes-Benz“ pardavė už 2 100 Eur UAB „Toleda“ kaip nevažiuojančią. Iš Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2993-994/2022 konstatavo, jog sudarydamas 2019 m. birželio 14 d. automobilio „Mercedes-Benz“ pirkimo–pardavimo sutartį už 18 000 Eur, o po metų šią transporto priemonę, kuri nebuvo naudojama, pardavus už 2 100 Eur, atsakovas, akivaizdu, jog veikė ne įmonės, bet savo naudai, atitinkamai tokiais veiksmais veikė priešingai įmonės veiklos interesams, pažeidė CK 2.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lojalumo pareigą, ir savo veiksmais sukėlė įmonei 15 900 Eur žalą, todėl priteisė žalos atlyginimą BUAB „Riedmena“ iš atsakovo M. B. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1578-275/2022 atsakovo M. B. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo atmestas ir šis sprendimas paliktas nepakeistas, taigi, šiuo metu yra įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).
42. Apeliantas 2022 m. spalio 22 d. prašyme Lietuvos apeliaciniam teismui nurodo, kad, minėtoje byloje galutinai nusprendus, jog jis turi atlyginti Bendrovei 15 900 Eur, ši žala bus atlyginta be bankroto pripažinimo tyčiniu procedūros. Šis argumentas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu. Minėtoje byloje priimtas ir šiuo metu jau įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtina, kad nurodytas sandoris Bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas (žalingas), o tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių tiek pagal šio sandorio sudarymo momentu galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tiek ir pagal šiuo metu galiojančio JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
43. Be to, byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Riedmena“ nupirko iš UAB „Earner“ automobilį „Volkswagen“ uz? 200 Eur, o 2020 m. spalio 12 d. pardavė jį UAB „Toleda“ uz? 800 Eur. Byloje esantys įrodymai (sąskaitos faktūros) patvirtina, kad i? automobilį „Volkswagen“ buvo investuota 2 733,69 Eur Bendrove?s le?s?u? (27,39 Eur draudimui, likusi suma – 2 706,30 Eur remontui). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis sandoris taip pat pablogino Bendrovės finansinę padėtį ir apribojo galimybę kitiems kreditoriams, kuriems Bendrovė tuo metu turėjo įsipareigojimų, nukreipti išieškojimą į Bendrovės turtą. Apeliantas šios teismo išvados dėl pastarojo sandorio atskirajame skunde neginčija ir nenurodo argumentų, kurie pagrįstų šio sandorio ekonominę naudą Bendrovei.
44. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašyme dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat buvo nurodyti ir pridėti įrodymai apie įvairius sandorius (už maitinimo, apgyvendinimo, kompiuterinės technikos remonto, įrankių nuomos, transporto paslaugas, buities prekes ir kt.), sudarytus Bendrovės vardu nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. už bendrą 2 187,44 Eur sumą. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nepaneigė, jog šie sandoriai nėra susiję su Bendrovės veikla.
Dėl CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimo kaip tyčinio bankroto požymio
45. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir anksčiau galiojusiame ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, todėl byloje aktuali pagal ĮBĮ suformuota kasacinio teismo praktika.
46. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
47. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).
48. Byloje nustatyta, kad UAB „Riedmena“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. sumokėjo UAB „Toleda“ 15 000 Eur sumą pagal 2020 m. liepos 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 343, 2020 m. rugpjūčio 19 d. sumokėjo UAB „Toleda“ 17 663,58 Eur sumą pagal 2020 m. birželio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 339, 2020 m. birželio 15 d. avansu sumokėjo Zeleznicni dodavatelska s.r.o. 11 088 Eur sumą pagal 2020 m. birželio 26 d. išrašytą sąskaitą. Kreditorės UAB „Izovoltas“ 2020 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra IZO Nr. 2818 už 15 480,21 Eur sumą turėjo būti apmokėta iki 2020 m. gegužės 30 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad Bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų patenkinti visus reikalavimus, pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atsiskaitymų kalendoriniu eiliškumu tvarką. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei atskirajame skunde nepagrindė būtinybės atsiskaityti pirmiau su nurodytais kreditoriais, kurių sąskaitos išrašytos vėliau nei suėjo mokėjimo terminas pagal UAB „Izovoltas“ 2020 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą, t. y. kad toks atsiskaitymas buvo būtinas, siekiant išsaugoti Bendrovės veiklos tęstinumą ir dėl to būtų pateisinamas. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovė, apmokėdamas vėlesne data išrašytas sąskaitas faktūras, siekė išvengti atsiskaitymo su UAB „Izovoltas“, todėl BUAB „Riedmena“ bankrotas pripažintinas tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą pagrindą.
49. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu Bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu savo iniciatyva, prieš tai neinformavęs apelianto apie ketinimą išeiti už pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ribų ir nesudaręs jam galimybės išdėstyti savo gynybinės pozicijos. Kaip minėta, šias aplinkybes kaip papildomą pagrindą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu nurodė BUAB „Riedmena“ nemokumo administratorius 2022 m. kovo 10 d. atsiliepime į pareiškėjos prašymą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu. Po to byloje vyko trys teismo posėdžiai, suinteresuotas asmuo M. B. teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, todėl turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją ir dėl šio tyčinio bankroto pagrindo. Be to, kaip minėta, apeliantas atskirajame skunde taip pat nepagrindė būtinybės atsiskaityti pirmiau su nurodytais kreditoriais. Dėl to nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 4 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio
50. Pareiškėja UAB „Izovoltas“ ir atsakovė BUAB „Riedmena“ teigė, kad aplinkybė, jog nemokumo administratoriui buvo perduoti ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai, sudaro pagrindą konstatuoti, kad BUAB „Riedmena“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai.
51. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių įvardinti atvejai, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.
52. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
53. Tačiau kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 29 punktą).
54. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš 2021 m. balandžio 12 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akto matyti, jog Bendrovės buhalterinę apskaitą vykdžiusi UAB „Integra“ M. B. perdavė UAB „Riedmena“ 2008–2020 m. buhalterinius dokumentus pagal dokumentacijos planus Nr. 1 ir Nr. 2. Apeliantas BUAB „Riedmena“ nemokumo administratoriui buhalterinius dokumentus perdavė 2021 m. lapkričio 14 d. aktu. Dalį dokumentų pateikė vėliau, nemokumo administratoriui pareikalavus. BUAB „Riedmena“ atstovas nurodė, kad sulyginus perduotus UAB „Integra“ dokumentus, nustatyta, jog nemokumo administratoriui neperduoti 2008–2019 m. dokumentai, „Komandiruočių įsakymai“ segtuvo nėra, dalis įsakymų yra kituose segtuvuose, neperduotas segtuvas „Atiduodami likučiai“, neperduota didžioji dalis sutarčių ir užsakymų, kurių pagrindu buvo išrašinėjamos sąskaitos. Iš 2021 m. balandžio 12 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akto matyti, kad BUAB „Riedmena“ atstovo nurodyti dokumentai buvo perduoti M. B.
55. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad dalies dokumentų apskaitą vedusi įmonė jam neperdavė, o pagal surašytus aktus nėra galimybės spręsti, kad M. B. buvo perduoti tie dokumentai, kurie nurodyti, nes dokumentų apyrašai nebuvo sudaryti. Šis argumentas atmestinas, nes, kaip minėta, UAB „Integra“ 2021 m. balandžio 12 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktu apeliantui perdavė UAB „Riedmena“ 2008–2020 m. buhalterinius dokumentus pagal dokumentacijos planus Nr. 1 ir Nr. 2. Juose nurodyta, kokio pobūdžio ir laikotarpio dokumentai perduodami. Pažymėtina, kad 2021 m. balandžio 12 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktą pasirašiusios šalys patvirtino, jog visi akte išvardinti dokumentai yra perduoti. Be to, UAB „Integra“ 2022 m. gegužės 13 d. atsakyme nurodyta, kad visi Bendrovės dokumentai yra perduoti UAB „Riedmena“ atstovui M. B. pagal 2021 m. balandžio 12 d. priėmimo–perdavimo aktą ir kitų Bendrovės dokumentų UAB „Integra“ neturi. Apeliantas kaip Bendrovės vadovas yra atsakingas už visų Bendrovės dokumentų išsaugojimą ir perdavimą nemokumo administratoriui. Šiuo atveju apeliantas nepagrindė, kad jo vadovavimo laikotarpiu Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai ir visi dokumentai perduoti nemokumo administratoriui. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sprendžiant dėl Bendrovės dokumentų (ne)perdavimo reikalingos specialios žinios, todėl teismas turėjo patenkinti jo prašymą skirti buhalterinę ekspertizę. Apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nemokumo administratorius dėl jam neperduotų finansinės atskaitomybės dokumentų apimties iš dalies negali nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nemokumo priežasčių. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
56. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė aptartus požymius, kurie sudaro pagrindą pripažinti BUAB „Riedmena“ bankrotą tyčiniu ir už tai atsakingu asmeniu pripažinti buvusį Bendrovės vadovą M. B., kurio vadovavimo laikotarpiu Bendrovė tapo nemokia ir jos finansinė padėtis pablogėjo dėl sąmoningai blogo valdymo ir sandorių, sudarytų žinant, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai šių teismo išvadų nepaneigia, todėl skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
57. Netenkinus apelianto atskirojo skundo, iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turintys byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja UAB „Izovoltas“ pateikė prašymą priteisti iš apelianto 1 471,36 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas, t. y. atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Toks išlaidų dydis neatitinka bylos sudėtingumo ir advokato darbo bei laiko sąnaudų, viršija maksimalų priteistiną išlaidų dydį už tokio pobūdžio teisines paslaugas pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7 punktą ir 8.16 papunktį, todėl atitinkamai mažintinas iki 712,20 Eur, priteisiant iš apelianto šią sumą pareiškėjos bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
58. Atsakovė BUAB „Riedmena“ ir suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepimuose į atskirąjį skundą taip pat prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas, nepateikė, todėl šiems asmenims bylinėjimosi išlaidų priteisti nėra pagrindo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Izovoltas“ (juridinio asmens kodas 126289214) 712,20 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Vigintas Višinskis