Administracinė byla Nr. eA-1713-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04247-2019-2

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. I. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėja E. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją (toliau – ir Rezoliucija), kuria pritarta 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus teikimui Nr. 17.9.14714 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo. 

2.       Pareiškėja paaiškino, kad ji yra Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė. Pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai jos padarytų tarnybinių nusižengimų ir skundžiama Rezoliucija generalinis prokuroras E. P. teikimui dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo pritarė, siūlydamas pripažinti, jog pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jos atžvilgiu netaikyti ir tarnybinės nuobaudos neskirti. Su Rezoliucija pareiškėja nesutiko, nes organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 0220020519 tarnybinio pažeidimo nepadarė, todėl tokia Rezoliucija yra nepagrįsta ir neteisėta.

3.       Pareiškėja nurodė, kad tarnybinį patikrinimą jos atžvilgiu pagal advokato A. M. skundą atliko ne kompetentingas subjektas, t. y. Vidaus tyrimų skyrius. Minėtas skyrius neturi teisės vertinti pareiškėjos kaip Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės procesinės veiklos, tuo pačiu neturi teisės surašyti tarnybinio patikrinimo išvados. Išimtinis apygardų prokuratūrų Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų teisinis proceso veiklos reguliavimas numato, jog vykdant proceso įstatymus apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui aukštesnysis prokuroras yra jo skyriaus vyriausiasis prokuroras, apygardos vyriausiasis prokuroras, generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras ar departamento prokuroras. Šiuo atveju Vidaus tyrimų skyriaus tikrintojų įsikišimas ne pagal kompetenciją į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro procesinę veiklą tuo pačiu reiškia prokuroro nepriklausomumo principo pažeidimą.

4.       Pareiškėja teigė, kad ji nesutinka su tarnybiniu pažeidimu, t. y. kad ji būdama prokurore neveikė taip, kaip teisės aktuose įpareigota veikti, kaip reikalauja prokuroro statusas ir kompetencija, ir kad dėl jos neveikimo atsirado neigiami padariniai, kurie yra tarpusavyje susiję su priežastiniu ryšiu. Nėra pagrindo konstatuoti, kad kilo neigiami padariniai, t. y. buvo suvaržyta gynėjo A. M. atstovaujamojo įtariamojo J. Ž. teisė į gynybą – baigus ikiteisminį tyrimą, pateikti prašymus, papildyti ikiteisminį tyrimą ir dėl jų gauti motyvuotus atsakymus. Tokios bendro pobūdžio frazės ir išvados yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos, o tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikiama argumentų, kuo ir kaip pasireiškė proceso dalyvių teisės į gynybą suvaržymas. Atkreipė dėmesį, kad netgi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog pareiškėja pasirinko netinkamą gynėjo A. M. prašymo nagrinėjimo būdą, tai nėra pagrindo konstatuoti tarnybinį pažeidimą, nes tarnybinės atsakomybės aspektu buvo nagrinėjama pareiškėjos kaip prokurorės procesinė veikla, o tai yra svarbi aplinkybė vertinant, ar tokiu būdu nebuvo pažeistas prokuroro nepriklausomumo principas. Akivaizdu, kad pareiškėja operatyviai reagavo į advokato A. M. prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, nes Informacinėje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) kaltinamasis aktas ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo surašytas ir prieš pasirašant (2019 m. rugpjūčio 19 d. 11.32 val.) buvo gautas (2019 m. rugpjūčio 19 d. 11.16 val.) bei pareiškėjai nukreiptas nagrinėti advokato A. M. prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą. Laiko tarpas nuo 11.16 val. iki 11.32 val. buvo skirtas atspausdinti ir perskaityti gautą prašymą, t. y. susipažinti su jo turiniu, o po to iškart buvo priimtas sprendimas laikyti prašymą kaip pateiktą praleidus nagrinėjimo terminą. Taigi padaryta išvada, kad pareiškėja spręsdama pateiktą prašymą turėjo netinkamą vidinį įsitikinimą ir neįsigilino į gauto prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą padavimo laiką, yra nepagrįsta. Pabrėžė, kad gauto prašymo susipažinimo metu nebuvo duomenų apie prašymo išsiuntimo registruotu paštu laiką ir ši aplinkybė lėmė tai, kad kaltinamasis aktas buvo pasirašytas nusprendus gautą prašymą prijungti prie baudžiamosios bylos ir perduoti teismui. Pareiškėja nesutiko, kad šioje situacijoje ji buvo pasyvi. Prašymams papildyti ikiteisminį tyrimą buvo nustatytas terminas juos pateikti iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., tačiau advokatas A. M. tokį prašymą pateikė pavėluotai, žinodamas, kad prokuroras išsiųstą prašymą gaus žymiai vėliau, nei buvo nustatytas terminas.

5.       Pareiškėja nesutiko, kad ji savo veiksmais suvaržė įtariamojo J. Ž. gynėjo A. M. teisę pateikti prašymus ir dėl jų gauti atsakymus. Nebuvo suvaržytos proceso dalyvių teisės, jeigu jiems buvo pateiktas atsakymas su išaiškinimu, jog jų prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą gautas praleidus nustatytą terminą. Pabrėžė, kad tokį prašymą perdavus į teismą su baudžiamąja byla, jo nagrinėjimas vyksta teisme, kurio žinioje yra paskirta nagrinėti baudžiamoji byla. Taigi bet kokiu atveju toks prašymas bus išnagrinėtas ir šiuo atveju teisė į prašymo išnagrinėjimą nebuvo pažeista, nes tokia teisė realizuotina teisminio proceso metu. Teigė, kad pareiškėjai nebuvo išaiškinta apskundimo teisė. Be to, sprendžiant klausimą dėl pripažinimo padarius tarnybinį pažeidimą nebuvo nustatytas nusižengimo pavojingumo laipsnis, sunkumas, padariniai, o apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais.

6.       Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai tvirtina, jog tarnybinį patikrinimą dėl jos veiksmų atliko nekompetentingas subjektas – Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyrius. Pagal Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 9 ir 10 punktus gavęs informacijos, iš kurios negalima nustatyti prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo požymių ar kurios nepakanka sprendimui pradėti tarnybinį patikrinimą priimti, generalinis prokuroras (jo nesant – generalinio prokuroro pavaduotojas) gali pavesti Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui atlikti vidaus tyrimą ir pateikti išvadą dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo. Gavęs šiame punkte nurodytą išvadą, generalinis prokuroras priima minėtų nuostatų 10 punkte nurodytus sprendimus.

8.       Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu buvo pradėtas vidaus tyrimas pagal gynėjo advokato A. M., atstovaujančio įtariamųjų J. Ž. ir M. Ž. interesus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 27 d. prašymą dėl pareiškėjos elgesio. 2019 m. rugsėjo 23 d. Vidaus tyrimo skyriaus prokuroras pateikė išvadą dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo (toliau – ir Išvada), kuriai generalinis prokuroras 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pritarė, ir pavedė jį atlikti Vidaus tyrimų skyriui. Tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pradėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gavęs Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro išvadą dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo. Taigi jokios teisės normos pažeistos nebuvo.

9.       Atsakovas pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo dalykas buvo ne pareiškėjos priimtas procesinis sprendimas, kurio teisėtumą ir pagrįstumą savo iniciatyva ar gavus proceso dalyvių skundą gali patikrinti tik aukštesnysis prokuroras, o pareiškėjos neveikimas ir netinkamas veikimas nagrinėjant įtariamojo J. Ž. gynėjo A. M. prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras privalo vykdyti ir pareigas, kurias apibrėžia BPK, Prokuratūros įstatymas ir kiti teisės aktai. BPK normos aiškiai ir tiksliai numato tvarką, kaip vyksta baudžiamasis procesas, kokiu būdu yra užtikrinamos proceso dalyvių, įskaitant ir įtariamųjų bei jų gynėjų, teisės ikiteisminio tyrimo metu ir jos privalu laikytis. Pareiškėjos veiksmuose nustatyti BPK ir Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga pažeidimai, kai ji, vykdydama savo tiesiogines pareigas, nagrinėdama įtariamojo J. Ž. gynėjo A. M. prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą priimant procesinius sprendimus, nesilaikė nustatytų terminų ir norminių aktų kitų reikalavimų, bei neatliko jai konkrečiai pavestos pareigos išnagrinėti pateiktą proceso dalyvių prašymą. Pabrėžė, kad skundai dėl prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų aukštesniajam prokurorui gali būti paduodami tol, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Advokato A. M. 2019 m. rugpjūčio 27 d. prašymas įvertinti pareiškėjos elgesį, jai atsisakius nagrinėti jo 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, Generalinėje prokuratūroje buvo gautas 2019 m. rugpjūčio 29 d., t. y. kai pareiškėjos organizuojamas ikiteisminis tyrimas jau buvo baigtas ir baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis prokuroras neturėjo nei teisės, nei pareigos vertinti advokato A. M. 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašyme nurodytų aplinkybių (dėl prokurorės procesinės veiklos) pagrįstumą ir teisėtumą.

10.       Atsakovas teigė, kad nei Prokuratūros įstatymas, nei Nuostatai nenumato, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir (ar) teikime turi būti nurodyta jų apskundimo tvarka. Tarnybinio patikrinimo išvada ir teikimas yra tarpiniai procedūriniai tarnybinio patikrinimo proceso privalomi dokumentai, ir skirtingai negu valinis konstatuojamo pobūdžio aktas (generalinio prokuroro rezoliucija: pritarti, nepritarti, pritarti iš dalies), patys savaime savarankiškų teisinių pasekmių pareiškėjai nesukuria. Tačiau pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Išvados panaikinimo, todėl jos teisė skųsti nebuvo apribota. Visi būtini pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementai yra konstatuoti ir išsamiai išanalizuoti Išvadoje bei teikime Nr. 17.9.-14714. Šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios sukliudė pareiškėjai tinkamai atlikti jos kaip prokurorės funkciją, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti advokato A. M. prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą ir priimti dėl jo privalomą procesinį sprendimą (motyvuotą nutarimą). Pareiškėjos skundo teiginiai, kad tarnybinis pažeidimas jai galėjo būti konstatuotas tik nustačius šiurkščius, akivaizdžius ir nuolat pasikartojančius procesinės veiklos pažeidimus, yra nepagrįsti. Pažeidimo sunkumas yra aplinkybė, į kurią atsižvelgiama parenkant prokurorui tarnybinės nuobaudos rūšį, o ne sprendžiant klausimą dėl jos skyrimo ar neskyrimo, t. y. pats tarnybinis pažeidimas laikytinas tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindu. Skundžiamas sprendimas (Išvada) yra prevencinio pobūdžio ir nėra skirtas nubausti.

II.

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino visiškai ir panaikino Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją, kuria pritarta 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus teikimui Nr. 17.9.14714 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo.

12.       Teismas, išsamiai aprašęs bylos aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad šiuo atveju ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos kaip prokurorės susidariusios procesinės situacijos vertinimo ir procesinio sprendimo priėmimo pagal BPK 218 straipsnio 5 dalį. Prokurorė vertino, kad gynėjo prašymas pateiktas pasibaigus terminui ir pagal Rekomendacijų 65 punktą kartu su baudžiamąja byla jį perdavė teismui. Teismas konstatavo, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog terminas prašymui dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo pateikti buvo 2019 m. rugpjūčio 14 d., o prokurorė prašymą gavo 2019 m. rugpjūčio 19 d. Taigi jos pozicija, kad terminas jau buvo praleistas, buvo pakankamai racionali, nors atsakovas turi kitokią poziciją, kuri taip pat turi pagrindą.

13.       Teismas nurodė, kad kaip matyti iš prokurorės E. I. tarnybinio pažeidimo svarstymo Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje 2019 m. lapkričio 26 d. protokolo, analogiškose situacijose prokurorės skyriuje buvo susiklosčiusi tam tikra praktika būtent taip vertinti situaciją kaip įvertino pareiškėja (pvz., skyriaus vyriausiasis prokuroro N. P. išsakyta pozicija, kad tokioje situacijoje būtų pasielgęs taip pat – atidavęs gautą prašymą kartu su baudžiamąja byla teismui). Teismas nurodė, kad jis šioje administracinėje byloje nevertina, kurios iš šalių BPK normų pagrindu atliktų veiksmų vertinimas yra teisingesnis. Teismas konstatavo, kad pareiškėja vykdė pareigas esant tam tikram teisiniam neapibrėžtumui, elgėsi sąžiningai – siekė kuo operatyviau atlikti pareigas, surašyti kaltinamąjį aktą ir atiduoti bylą į teismą. Į gynėjo prašymą buvo atsakyta jau sekančią dieną (2019 m. rugpjūčio 20 d.), taigi jis buvo operatyviai informuotas apie priimtą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nėra konkrečiai nurodyta, kaip buvo pažeistos kaltinamojo teisės, t. y. nėra nurodyta, kodėl bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo prašymas negalėtų būti įvertintas. Šiuo atveju toks prokurorės sprendimas nebuvo pripažintas neteisėtu, nėra duomenų, kad teismas ginčui aktualiame baudžiamajame procese būtų konstatavęs tokį pažeidimą. Tai, kad prokurorės sprendimas neskundžiamas procesine tvarka, negali pakeisti aptarto aiškinimo dėl procesinių sprendimų priėmimo galinčios kilti tarnybinės atsakomybės. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepadarė šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, šiurkščių, akivaizdžių proceso įstatymų pažeidimų. Priešingai, iš jos tiesioginio vadovo pateiktos charakteristikos matyti, kad nors jos krūvis yra didelis, pareigas vykdo nepriekaištingai, priimami sprendimai yra racionalūs. Todėl pareiškėjos elgesyje nėra nuolatinio, sistemingo netinkamų procesinių sprendimų priėmimo. Teismas sprendė, kad tarnybinė atsakomybė taikyta nepagrįstai ir dėl to pripažinimas padarius tarnybinį nusižengimą, kaip vienas iš tarnybinės atsakomybės taikymo elementų, taikytas nepagrįstai.

14.       Dėl Vidaus tyrimų skyriaus kompetencijos vertinti pareiškėjos veiklą tarnybinio nusižengimo aspektu teismas nurodė, kad atsižvelgiat į tai, jog teisėjo drausminė atsakomybė galima ir dėl procesinių sprendimų, taip pat galima situacija ir, kai prokurorui kyla drausminė atsakomybė dėl procesinių sprendimų. Tačiau šiuo atveju drausminei atsakomybei taikyti nebuvo pakankamo faktinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepraranda galimybės aktyviai informuoti ir atkreipti prokurorų dėmesį į galimas tam tikras jų veiklos problemas, taip pat kylant neaiškumų dėl dokumentų ir informacijos apie juos įvedimą, imtis priemonių, gali imtis priemonių, kad organizaciniai veiklos dokumentai (pvz., dokumentų valdymą reglamentuojantys vidiniai teisės aktai) kuo labiau atitiktų prokurorų veiklos poreikius.

15.       Dėl apskundimo teisės išaiškinimo ir nusižengimo pavojingumo laipsnio, sunkumo, padarinių nustatymo teismas vertino, kad apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjai pateikti skundą, taigi toks pažeidimas savaime nebūtų pakankamas pripažinti skundžiamą Rezoliuciją neteisėtą. Šiuo atveju nebuvo skiriama tarnybinė nuobauda, todėl nebuvo būtina nagrinėti ir nusižengimo pavojingumo laipsnio, sunkumo bei padarinių.

16.       Atsižvelgdamas į konstatuotas aplinkybes, teismas Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 14 d. Rezoliuciją, kuria pritarta 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus teikimui Nr. 17.9.14714 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo panaikino kaip prieštaraujančią aukštesnės teisinės galios aktams.

III.

17.       Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą ir palikti generalinio prokuroro sprendimą – 2019 m. lapkričio 14 d. Rezoliuciją – nepakeistą.

18.       Atsakovas teigia, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė neaiškų, nepakankamai motyvuotą ir faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujantį sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. kovo 13 d. nutartimi priimta administracinėje byloje Nr. A-733-575/2019. Taip pat iš teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokiems aukštesnės galios teisės aktams prieštarauja generalinio prokuroro Rezoliucija. 

19.       Atsakovas dėl tarnybinio pažeidimo faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo nurodo, kad nors teismas šioje administracinėje byloje nevertino, kurios iš šalių BPK normų pagrindu atliktų veiksmų vertinimas yra teisingesnis, tačiau pažymėjo, jog šiuo atveju pareiškėja siekė kuo operatyviau atlikti pareigas, surašyti kaltinamąjį aktą ir atiduoti bylą į teismą. Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras privalo preciziškai laikytis įstatymo reikalavimų ir jų nepažeisti, ypač, kai šie reikalavimai susiję su ikiteisminio tyrimo procese dalyvaujančių subjektų teisių suvaržymu. BPK normos aiškiai ir tiksliai numato tvarką, kaip vyksta baudžiamasis procesas, kokiu būdu yra užtikinamos proceso dalyvių, įskaitant įtariamųjų bei jų gynėjų teisės ikiteisminio tyrimo metu. Jų įgyvendinimas procese iš prokurorų reikalauja konkrečių ir tikslių proceso veiksmų ir nutarimų, kurių atlikimas pagal BPK normas ir generalinio prokuroro patvirtintas rekomendacijas yra privalomas. Šiuo atveju prokurorė turėjo imtis veiksmų išsiaiškinti, ar gautas prašymas yra pateiktas įstatymų nustatytu terminu ir priimant sprendimą dėl minimo prašymo neapsiriboti jo registravimo prokuratūroje data ir laiku. Be to, prašyme buvo nurodyta, kad jis surašytas 2020 m. rugpjūčio 14 d., o DVS sistemoje įrašytas prašymo gavimo būdas – „Registruotas paštas“. Akivaizdu, kad prokurorė E. I. DVS peržiūrėjusi jai nukreiptą prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo dar iki kaltinamojo akto pasirašymo turėjo realią galimybę ir privalėjo išsiaiškinti, ar gautas prašymas pateiktas nepažeidžiant nustatytų terminų ir jį turėjo nagrinėti BPK ir Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta tvarka. Prokurorė turėjo pareigą nesielgti pasyviai ir nelaukti, kol dokumentus registruojantis darbuotojas pateiks gauto prašymo originalius dokumentus (su siuntimo ir gavimo žymomis) (BPK 45 str., 48 str. 1 d. 9 p.). Be to, prokurorei gauto skundo pateikimas DVS priemonėmis iki kaltinamojo akto surašymo ir pasirašymo jau buvo pakankamas faktas, kad skundas paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino. Priešingai, nei nusprendė teismas, pareiškėjos pozicija dėl praleisto termino prašymui pateikti negali būti laikoma racionalia, nes neatitinka tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir nustatyto teisinio reguliavimo. Prokurorė neveikė taip, kaip teisės aktais ji buvo įpareigota veikti, kaip reikalauja prokuroro statusas ir kompetencija, o jos veiksmuose ir neveikime yra visi būtini tarnybinio pažeidimo sudėties elementai. Dėl prokurorės veiksmų ir neveikimo iš esmės buvo suvaržyta gynėjo A. M. atstovaujamo įtariamojo teisė į gynybą – baigus ikiteisminį tyrimą pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą ir dėl jų gauti motyvuotus atsakymus. Aplinkybė, kad prašymas kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduotas teismui, visiškai nekeičia procesinės ir faktinės situacijos dėl įtariamojo J. Ž. ir jo gynėjo A. M. teisių suvaržymo baigus ikiteisminį tyrimą pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą ir dėl jo pagrįstumo gauti motyvuotus atsakymus. Neištaisius padaryto BPK pažeidimo prašymas susijęs su galimu įtariamojo teisių pažeidimu renkant duomenis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką taip ir liko neišnagrinėtas.

20.       Atsakovas nurodo, kad teismo sprendime nepagrįstai akcentuota, jog šiuo atveju pareiškėja elgėsi sąžiningai – siekė kuo operatyviau atlikti pareigas, surašyti kaltinamąjį aktą ir atiduoti bylą į teismą, o gynėjas jau kitą dieną buvo operatyviai informuotas apie priimtą sprendimą. Šiuo atveju advokatas A. M. prokurorės 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateiktame atsakyme buvo neteisingai informuotas, kad jo prašymas gautas jau po to, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas, todėl toks prokurorės E. I. elgesys, kuris iš esmės neatitinka faktinės situacijos, negali būti laikomas sąžiningu. Be to, teismas savo sprendime vertindamas E. I. veiksmus pernelyg sureikšmino pareiškėjos tarnybinio pažeidimo apsvarstymo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje 2019 m. lapkričio 26 d. protokolo turinį, pažymėdamas, kad analogiškose situacijose prokurorės skyriuje buvo susiklosčiusi tam tikra praktika būtent taip vertinti situaciją kaip įvertino pareiškėja. Kaip matyti iš minėto protokolo turinio, skyriaus vyriausiojo prokuroro išsakyta pozicija, kad tokioje situacijoje jis būtų pasielgęs analogiškai kaip ir pareiškėja, yra hipotetinio pobūdžio, kuri nepagrįsta konkrečiais faktiniais duomenimis, kurie būtų susiję su prokuratūroje susiklosčiusia praktika, tuo labiau, kad tokie veiksmai būtų suderinti su BPK normomis ir generalinio prokuroro Rekomendacijomis. Prokurorams yra privalomos generalinio prokuroro patvirtintos Rekomendacijos ir kiti norminiai teisės aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką. Be to, pagal Prokuratūros įstatymą prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves ir prokurorui negali būti daromas joks spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, galintis turėti įtakos jo priimamiems sprendimams (3 str. 2 d., 11 str. 3 d.).

21.       Dėl tarnybinio pažeidimo sudėties atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai kaip precendentu rėmėsi LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-733-575/2019, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios toms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos minėtoje LVAT nutartyje, kurioje buvo sprendžiami klausimai, susiję su laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo pagrįstumu, ir kurioje prokuroras priėmęs sprendimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo skyrimo proceso dalyviams išaiškino teisę jo priimtą sprendimą skųsti instancine tvarka. Taip pat byloje nustatyta, kad proceso dalyviai turėjo realią galimybę naudotis šia teise. Šiuo atveju prokurorė E. I., nagrinėdama proceso dalyvių prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, nesilaikė imperatyvių ir aiškių norminių aktų reikalavimų dėl šių prašymų nagrinėjimo tvarkos. Sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje prokuroro veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs subjektas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, kaltė (LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013). Šios aplinkybės yra atskleistos Teikime dėl pažeidimo konstatavimo, t. y. nurodyti padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, siūlymas neskirti nuobaudos ir šio siūlymo motyvai, siūlymas taikyti prevencinio pobūdžio priemones (Nuostatų 39.2 p.).

22.       Atsakovo nuomone, Teikimas visiškai atitinka Nuostatų 39.2 punkto reikalavimus. Išvadoje ir Teikime konkrečiai įvardyta, kad tarnybinis pažeidimas buvo padarytas neatsargiais veiksmais ir neveikimu dėl nerūpestingumo, nurodyta, kokius teisės aktus prokurorė pažeidė. Nurodomi ir neigiami padariniai, kilę dėl prokurorės padaryto tarnybinio pažeidimo bei tai, kad minėti padariniai kilo būtent dėl prokurorės veiksmų. Taigi konstatuotame tarnybiniame pažeidime yra nustatyti visi tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, o tai, kad teismas pareiškėjos elgesyje neįžvelgė nuolatinio, sistemingo netinkamų procesinių sprendimų priėmimo, nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju E. I. nepadarė įstatymų ir kitų norminių aktų pažeidimo. Teismo sprendimu yra formuojama prieštaringa tarnybinio pažeidimo ir tarnybinės atsakomybės praktika. Pažymi, kad teismo sprendimas turi atitikti ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus ir nebūti grindžiamas neaiškiomis ir (ar) prieštaringomis išvadomis. Pažymi, kad neteisėtas veikimas (neveikimas) pripažintinas prokuroro tarnybiniu pažeidimu, esant prokuroro kaltei (tyčia ar neatsargumas) net ir tuo atveju, kai jis nesukelia realių neigiamų padarinių (Nuostatų 5.4 p.). Teikime nurodyta, kad sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės E. I. taikymo buvo atsižvelgta į tarnybinio pažeidimo pobūdį, kaltės formą, kilusius padarinius, pažeidimo padarymo aplinkybes ir priežastis, tiesioginio vadovo pateiktą charakteristiką, darbo krūvį, kitas tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes. Konstatavus tarnybinį pažeidimą, prokurorei nebuvo taikyta tarnybinė atsakomybė ir nebuvo paskirta net ir pati švelniausia tarnybinė nuobauda – buvo apsiribota tik tarnybinio pažeidimo konstatavimu, teikime nurodant „prokurorė charakterizuojama išskirtinai teigiamai, kaip iniciatyvi, kruopšti, nepriekaištingai atliekanti jai pavestas užduotis. Be to, prokurorės darbo krūvis yra itin didelis, ir iki šiol nebuvo atvejo, kad prokurorė būtų pažeidusi Prokuratūros įstatymo, Prokurorų etikos kodekso normų ar kitų teisės aktų keliamus reikalavimus. Prokurorės padarytas pažeidimas nėra sisteminis ar nuolat pasikartojantis, ir nors jis yra susijęs su proceso dalyvių teisių suvaržymu, tačiau jį lėmė netinkamai susiformavęs prokurorės vidinis įsitikinimas, tai irgi suponuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės prokurorei skirti tarnybinės nuobaudos. Šiuo atveju pati tarnybinio patikrinimo procedūra ir tarnybinio pažeidimo konstatavimas laikytinos pakankamomis poveikio priemonėmis, kad būtų pasiektas tarnybinio patikrinimo tikslas ir ateityje panašių profesinių klaidų būtų išvengta“. Šiuo atveju generalinio prokuroro Rezoliucijos panaikinimas šiuo atveju lemtų ateityje tam tikrą neapibrėžtumą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Atliekant tarnybinius patikrinimus ir sprendžiant tarnybinės atsakomybės prokurorams taikymo klausimus Generalinėje prokuratūroje yra formuojama praktika, kuria siekiama netoleruoti prokurorų neteisėtų veiksmų, dėl jų padarymo imtis atitinkamų prevencinio pobūdžio priemonių. Šiuo atveju buvo nustatyti visi tarnybinio pažeidimo sudėties elementai ir nėra aplinkybių, dėl kurio padarytas norminių aktų pažeidimas neturėtų būti pripažintas. Teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad E. I. nepadarė tarnybinio pažeidimo, sudaro prielaidas manyti, jog prokurorams nepagrįstai leidžiama varžyti proceso dalyvių teises neatsižvelgiant į esamą tikslų ir apibrėžtą teisinį reguliavimą.

23.       Pareiškėja E. I. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

24.       Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su atsakovo teiginiu, jog ji vykdydama prokurorės pareigas veikė pasyviai, atlikdama savo funkcijas nesilaikė įstatymo reikalavimų nepažeisti ikiteisminiame tyrime dalyvaujančių subjektų teisių. Atsakovė šiuos savo argumentus teikia formaliai visą kaltę perkeldamas prokurorui, kuris turi ne tik atlikti jam pavestas funkcijas organizuojant, kontroliuojant, vadovaujant ikiteisminiam tyrimui, bet ir atlikti kanceliarijos darbą siekiant išsiaiškinti, kokiu būdu, kokia data išsiųsti proceso dalyvių prašymai, skundai. Advokato A. M. prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas registruotu paštu (nenurodant jokių datų) ir ant paties nuskanuoto prašymo gavimo data yra 2019 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėja vykdydama prokurorės pareigas jas atliko pasyviai vien dėl to, jog peržiūrėdama prašymo, skundo kortelę nesiėmė papildomų veiksmų fiziškai kanceliarijoje ieškoti prašymo, jog nustatytų, kokia data buvo išsiųstas prašymas. Tokie neracionalūs sprendimai rodo ne tik nenorą pašalinti kliūtis ir palengvinti visų prokurorų darbą, bet ir požiūrį į sistemos darbuotojus, nesigilinant dėl turimų prokurorų darbo krūvių, sudėtingumo ir pan. Atsakovė nesigilina į situacijos esmę, tačiau kryptingai siekia bausti dėl bet kokių galimų pažeidimų, neanalizuodamas tokios situacijos atsiradimo esmės, susiklosčiusios praktikos prokuratūros sistemoje (ar tokie atvejai dėl DVS registravimo tvarkos dažni), visą kaltę perkeldamas pareigūnui.

25.       Pareiškėja teigia, kad atsakovas nenurodė, kaip ir kokiu būdu buvo suvaržytos ikiteisminio tyrimo procese dalyvaujančių subjektų teisės, kokie kilo tokių teisių suvaržymo padariniai ir pan. Pareiškėja veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir gynėjo prašymą pridėjo prie baudžiamosios bylos, siekdama, kad jis būtų išnagrinėtas teisme prieš pradedant nagrinėti siunčiamą bylą. Tokią poziciją nulėmė tas faktas, kad buvo tvirtai įsitikinta, jog gynėjo A. M. prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paduotas praleidus nustatytą terminą bei prokurorei veikiant ir operatyviai atliekant savo užduotis (rašant kaltinamąjį aktą būtent toje baudžiamojoje byloje, kurios terminas buvo jau besibaigiantis) dėl turimo didelio darbo krūvio ir sudėtingų ikiteisminių tyrimų. Atkreipia dėmesį, jog vertinant prokurorų turimus darbo krūvius matyti, kad iš esmės prokurorai turi veikti operatyviai, kryptingai, planuotai pagal darbų atlikimo prioritetus, kurie iš esmės saistomi terminais. Todėl nesutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėja veikė pasyviai, neatsakingai, nerūpestingai. Skirtingą šios situacijos vertinimą nulėmė tai, jog kai jau buvo pasirašytas kaltinamasis aktas Informacinėje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) ir maždaug po 2 val. atnešus prokurorei A. M. prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, jog buvo registruota pašto korespondencija, nes buvo pridėtas vokas.

26.       Pareiškėja pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kaip buvo suvaržyta gynėjo A. M. atstovaujamo įtariamojo teisė į gynybą – baigus ikiteisminį tyrimą pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą ir dėl jų gauti motyvuotus atsakymus. Prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas, prijungtas prie baudžiamosios bylos, advokatui A. M. pateiktas atsakymas, o ir vėliau išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą. Išanalizavus visus advokato A. M. prašymus, pateiktus pareiškėjai baudžiamosiose bylose, buvo nustatyta, jog iš esmės visais atvejais prašymai, skundai buvo teikiami elektroniniu būdu, kelis kartus buvo pateikti tiesiogiai prokuratūros kanceliarijai ir ginčo atvejis buvo vienintelis, kuomet buvo atsiųstas registruotu paštu. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo gauta 2019 m. rugpjūčio 13 d. kaltinamajam aktui surašyti, kurio terminas yra 7 dienos, kas lėmė skubotumą priimti sprendimą operatyviai. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog advokatas A. M. 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateiktame atsakyme buvo neteisingai informuotas, kad jo prašymas buvo gautas jau po to, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas. Analizuojant situaciją valandomis matyti, jog formaliai prašymas buvo gautas užbaiginėjant kaltinamąjį aktą, tačiau susipažinus su gauto prašymo aplinkybėmis ir iš DVS esančių duomenų nustatyta, kad prašymas gautas praleidus terminą, t. y. kaltinamasis aktas buvo pasirašytas prieš 2 valandas. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas savo motyvais nesudarė pagrindo manyti, kad tokiais atvejais prokurorams sudaromi leidimai nepagrįstai varžyti proceso dalyvių teises, priešingai, išanalizavo situaciją ir apibrėžė prokuroro veiklos trūkumus, kurie užtrauktų tarnybinę atsakomybę. Teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo (pareigūno) veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Todėl teismas pagrįstai ir motyvuotai priėmė sprendimą, kad šiuo atveju susiklosčiusi padėtis neturėtų būti pripažintina tarnybinio nusižengimo padarymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

27.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras rezoliucija pripažino, kad prokurorė padarė tarnybinį pažeidimą.

28.       Pareiškėjai inkriminuota teisei priešinga veika apibrėžta nutarties 9 punkte, taip pat aiškiai nurodyta 2019 m. lapkričio 14 d. Teikime dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo.

29.       Apeliaciniame skunde pakartojama, kad dėl prokurorės veiksmų ir neveikimo iš esmės buvo suvaržyta gynėjo atstovaujamojo įtariamojo teisė į gynybą – baigus ikiteisminį tyrimą pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą ir dėl jų gauti motyvuotus atsakymus (žr. nutarties 19 p.).

30.       Teisės pažeidimas – tai asmens naudojimasis subjektinėmis teisėmis sąmoningai atsisakant vykdyti pareigas, kurių vykdymą įstatymas laiko būtina sąlyga legalizuoti asmens naudojimąsi subjektinėmis teisėmis visuomenėje (A. V. „Teisės teorija“).

31.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, tam, kad prokuroras ar kitas atsakomybėn traukiamas asmuo galėtų būti patrauktas atsakomybėn (administracinė, drausminė atsakomybė ir kt.) turi būti nustatyta asmens sąmoninga veika, kuria atsisakoma vykdyti priskirtas pareigas. Kiekvienas teisės pažeidimas savo sudėtyje talpina: teisės pažeidimo subjektą, teisės pažeidimo objektą, teisės pažeidimo objektyvinę pusę ir subjektyvinę teisės pažeidimo pusę (objektiniai ir subjektiniai požymiai).

32.       Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).

33.       Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1941-520/2015). Tai reiškia, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti įrodymais tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo padarymą, visus jo sudėties elementus (ABTĮ 56 str.).

34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarnybinė atsakomybė taikyta nepagrįstai ir dėl to pripažinimas padarius tarnybinį nusižengimą, kaip vienas iš tarnybinės atsakomybės taikymo elementų, taikytas nepagrįstai. Tokiai išvadai apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria. Atsakovas neįrodė, kad buvo pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę, t. y. nenustatė visų būtinų teisės pažeidimų elementų.

35. Visuma faktinių duomenų patvirtina, kad pareiškėja vykdė jai teisės aktais priskirtas tarnybines funkcijas, laikydamasi teisinio reguliavimo – rašė kaltinamąjį aktą, o gavusi gynėjo prašymą pridėjo jį prie baudžiamosios bylos, siekiant, kad jis būtų išnagrinėtas teisme bei gynėjui pateikė atsakymą. Prašymas vėliau ir buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą (žr. nutarties 26 p.). Taigi nėra jos kaltės dėl inkriminuojamo nusižengimo (nepriimtas motyvuotas nutarimas dėl gynėjo prašymo). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė tarnybinio nusižengimo sudėties būtinojo elemento – objektyvinės pažeidimo pusės, taip pat, spręstina, ir kito elemento – veikos subjektinės pusės (kaltės, motyvų tikslų pažeisti teisinę tvarką).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, kad prokurorė turėjo galimybę pasirinkti – elgtis teisėtai ar neteisėtai, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, galėjęs nulemti Rezoliucijos priėmimą. Nebuvo įrodyta, kad ginčo prašymo gavimo metu pareiškėja (prokurorė) neturėjo jokios kitos procesinės alternatyvos (tik pareigą surašyti motyvuotą nutarimą dėl gauto prašymo), vadovaudama ikiteisminiam tyrimui.

37. Be kito ko, teisėjų kolegija pabrėžia, jog prokurorų funkcijos yra nustatytos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, baudžiamosiose bylose palaiko valstybinį kaltinimą. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose <...> (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

38. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad nei teisėjams, nei prokurorams negali būti taikoma atsakomybė net už priimant proceso sprendimus (taip pat ir valstybinio kaltinimo palaikymo metu) padarytas pavienes teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidas ar proceso įstatymų pažeidimus (jei tokie yra padaromi), nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2277-756/2020).

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Rezoliuciją, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.