Administracinė byla Nr. eI3-361-596/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00920-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės, Indrės Žvaigždinienės,
dalyvaujant atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Lilijai Krezub,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. S. ir R. J. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (šiuo metu – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius), trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – prie Aplinkos misterijos) dėl įsakymo dalių ir sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjai Z. S. ir R. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas arba NŽT Vilniaus rajono skyrius) vedėjo 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2089-(14.48.2) (toliau – ir Įsakymas) dalis, kuriomis: a) nuspręsta rengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės (toliau – ir Nemėžio kadastro vietovė) žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir Projektas); b) patvirtinta 34,2614 ha ploto teritorija Nemėžio kadastro vietovės žemės projektui rengti ir jos ribas; c) patvirtinti nustatyti laisvos žemės fondo žemės plotai Nr. 59, Nr. 59a, Nr. 59b, Nr. 59c pagal pridedamą žiniaraštį (toliau – ir Žiniaraštis); d) patvirtinta Nemėžio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacija; d) patvirtintas Nemėžio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinio plano patikslinimas; 2) panaikinti NŽT 2022 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1SS-255-(5.59 E) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjai nurodo, kad į projektavimui patvirtintos teritorijos ribas patenka kitos paskirties laisvos žemės fondo žemės plotai Nr. 59, Nr. 59a, Nr.59b, Nr. 59c, į kuriuos jie savo pretenzijas yra pareiškę Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) administracinėje byloje Nr. eI3-3672-872/2021, be to, VAAT taip pat nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-5618-821/2021 dėl NŽT priimtų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Paaiškina, kad pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pagal jiems 2020 m. liepos 8 d. išduotas išvadas kreipėsi į atsakovą dėl nuosavybės teisių atkūrimo L. J. bei G. J. M. lygiaverčiu sklypu Nemėžio kadastro vietovėje Vilniaus rajone, bet dėl atsakovo ir NŽT neskaidrių veiksmų ir neteisėtų sprendimų Laisvos žemės fondo žemės sklypai Nemėžio kadastro vietovėje nebuvo suprojektuoti ir nuosavybės teisės nebuvo atkurtos.
Nurodo, kad atsakovas, vykdydamas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pretendentams, privalėjo vadovautis įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais nustatytomis tvarkomis, tačiau neužtikrino, jog būtų išlaikyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnyje nustatyta žemę įsigyjančių piliečių eiliškumo tvarka. Teigia, kad atsakovas netinkamai taikė ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatomis bei kitais poįstatyminiais teisės aktais, kuriais vadovaudamasis nustatė, jog pagal naujai išduotą išvadą pretendentams L. J. bei G. J. M. negalima projektuoti grąžinimui lygiaverčiu sklypu kitos paskirties Laisvos žemės fondo (toliau – ir LFŽ) žemės Nemėžio kadastro vietovėje, o vykdant naują žemės reformos žemėtvarkos projektą tokia žemė numatyta projektuoti kitiems pretendentams.
Atkreipia dėmesį, kad remiantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, pretendentams nustatyta teisė pasirinkti nuosavybės atkūrimo būdą, todėl pareiškėjai yra pasinaudoję šia teise ir pasirinkę nuosavybės teisių atkūrimo būdą – atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę lygiaverčiu sklypu ir Nemėžio kadastro vietovėje (žemės ūkio paskirties ir (ar) kitos paskirties), o ne kitu būdu ar kitoje vietoje. Teigia, kad atsakovui nepagrįstai konstatavus, kad Nemėžio kadastro vietovėje LFŽ žemės nėra ar jos negalima atkurti, pareiškėjams faktiškai keičiamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas prieš jų valią į nuosavybės teisių atkūrimą jiems pinigais, kuris akivaizdžiai nėra lygiavertis nuosavybės teisių atkūrimo būdui, kai pretendentui atkuriama nuosavybė lygiaverčiu sklypu.
Pareiškėjai pastebi, jog atkuriamo turto vertė pagal išperkamos žemės vertės metodiką yra keliolika kartų mažesnė nei tikroji išperkamos žemės ar grąžinamos nuosavybėn lygiaverčiu sklypu rinkos vertė. Kaip įrodymą pateikia NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 48S-222-(14.48.3), priimtą pagal 2003 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 146, kuriuo L. J. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1657 ha žemės sklypą Vilniaus rajone Zujūnų seniūnijoje Buivydiškių kadastro vietovėje, Antežerių kaime. Šiam žemės sklypui, kaip lygiaverčiam išperkamai turėtajai žemei, nustatyta vertė yra 585 Eur, o valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo specialisto 2017 m. lapkričio 6 d. paskaičiuota to paties sklypo rinkos vertė yra 54 000 Eur, taigi skirtumas sudaro 53 415 Eur. Tokiu būdu atsakovui atsisakius L. J. suprojektuoti kitos paskirties iki 0,80 ha žemės sklypą Nemėžio kadastro vietovėje, kas atitiktų išvadoje nustatytą vertę 2 824 Eur atitinkančiai lygiaverčio sklypo priskirto išperkamai žemės vertei pagal išvadą turimų 3 579 Eur, tai tokio sklypo rinkos vertė analogiškai būtų skaičiuojama 260 720 Eur, o skirtumas yra pretendento atstovui žala būtų 257 896 Eur. Analogiški nuostoliai tektų G. J. M. turtinių teisių paveldėtojai.
Pareiškėjų nuomone, skundžiamo Įsakymo 2.3 – 2.4 papunkčiais buvo nepagrįstai patvirtinta Nemėžio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacija bei išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinio plano patikslinimas, kuriais 781,03 ha asmeninio ūkio žemės priskiriama išperkamai ir neprivatizuotinai. Pastebi, jog šioje kadastro vietovėje vykdomas jau ne pirmas žemės reformos žemėtvarkos projektas, neatlikus išperkamos ir neprivatizuotinos žemės inventorizacijos ir po to, kai pretendentų atstovui R. J. 2021 m. gruodžio 3 d. vykusiame pretendentų susirinkime nebuvo leista pasirinkti LŽF žemės šioje kadastro vietovėje. Pareiškėjų įsitikinimu, buvo pažeista Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo” (toliau – ir Metodika) 9 punkto nuostata, kurioje nurodyta, jog rengiant žemėtvarkos projektą turi būti parinkta visa kadastro vietovėje numatoma projektuoti žemės sklypus asmenims pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktus. Teigia, jog taip pat buvo pažeista Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta taisyklė, jog valstybės išperkama gali būti tik ta žemė, esanti kaimo vietovėje, kuriai žemėtvarkos projektuose buvo nustatyti sklypų (teritorijų) plotai ir ribos. Be to, iš Nemėžio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinio ploto plano patikslinimo eksplikacijos negalima tiksliai nustatyti, kuri žemė yra priskiriama išperkamai ir neprivatizuotinai.
Pažymi, kad NŽT skundžiamą Sprendimą grindė tuo, jog teismas, priimdamas skundą administracinėje byloje Nr. eI3-3672-872/2021, laikinųjų apsaugos priemonių, rengiant Nemėžio kadastro vietovės Projektą LŽF žemės plotuose Nr. 59, Nr. 59a, Nr.59b, Nr. 59c, nenustatė, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Įsakymo dalį yra nepagrįstas. Pareiškėjų nuomone, teismo nutartis minėtoje administracinėje byloje tapo pagrindu priimti pareiškėjams nepalankų sprendimą.
Pastebi, jog NŽT vienu atveju pagal pareiškėjų skundą nagrinėja atsakovo sprendimus ikiteisminio nagrinėjimo tvarka ir priima sprendimus, kuriuos pareiškėjai ginčija administracinėje byloje Nr. eI3-3672-872/2021 bei ginče išnagrinėtame ikiteismine nagrinėjimo tvarka dėl atsakovo vedėjo Įsakymo teisėtumo, kitu atveju, analogiškoje situacijoje, priima sprendimą atsisakyti tokius sprendimus nagrinėti ikiteisminio nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjų nuomone, administracinė byla Nr. eI3-5618-821/2021 ir tokie veiksmai niekaip nesusiję su viešojo intereso gynimu, rengiant Projektą nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams procese, NŽT neteisėti veiksmai buvo atliekami sistemingai, siekiant užkirsti pareiškėjams kelią tinkamai bei laiku apginti savo pažeistas teises teisme, tame tarpe ir dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurios yra siejamos su byloje nagrinėjamos administracinės bylos dalyku.
Apibendrindami skunde išdėstytus argumentus pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su nurodytomis Įsakymo dalimis bei Sprendimu. Teigia, kad atsakovas nuosekliai pažeidinėja pareiškėjų teises priimdamas vis naujus ginčytinus administracinius aktus dėl to paties ginčo objekto – kitos paskirties žemės sklypų LŽF žemės plane pažymėtų Nr. 59, Nr.59a, Nr. 59b, Nr.59c, kuriuose, pareiškėjų įsitikinimu, jiems turėjo būti suformuoti po 0,80 ha žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui lygiaverčiu sklypu Nemėžio kadastro vietovėje ankstesniame Projekto vykdymo etape.
Pareiškėjai teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo ir pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Atsakovas, tuo pačiu atstovaudamas ir NŽT interesus, atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Įsakymu patvirtintame VĮ Valstybės žemės fondo Nemėžio kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų Žiniaraštyje žemės plotai Nr. 59, Nr. 59a, Nr. 59b ir Nr. 59c, esantys Nemėžio kaime, patenka į urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas.
Atsiliepime cituoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.6 papunkčio antrosios pastraipos, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas ir atkreipia dėmesį, kad NŽT 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 48S-216-(14.48.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje G. J. M. (mirusi)“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,1792 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,11 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o NŽT 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 48S-222-(14.48.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje L. J. (miręs)“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,2737 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,1657 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų pasirinktas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdas – gauti naują lygiavertį turėtajai žemei kitos paskirties žemės sklypą yra įgyvendintas.
Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, kuriose nustatyta, kokius ginčus nagrinėja administracinis teismas, pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad Žiniaraštyje nurodyti žemės plotai, esantys Nemėžio kaime, patenka į urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas, bei į tai, jog pareiškėjams rengiant Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą dar vienas (antras) kitos paskirties žemės sklypas negali būti projektuojamas, skundžiamo Įsakymo panaikinimas nesukels pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti šį pareiškėjų reikalavimą ir panaikinti Įsakymo dalį.
Atsiliepime cituoja Metodikos 24 ir 25 punktų nuostatas ir nurodo, kad pareiškėjai 2022 m. sausio 14 d. pateikė skundą NŽT, kuriuo prašė panaikinti Įsakymą dalyje dėl 34,2614 ha ploto teritorijos ir nustatytų jos ribų laisvos žemės fondo žemės plotams Nr. 59, Nr. 59a, Nr. 59b, Nr. 59c patvirtinimo pagal pridedamą Žiniaraštį bei dalyje dėl valstybinės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacijos, išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinio plano patikslinimo patvirtinimo. NŽT Sprendimu atsisakė skundą tenkinti ir pažymėjo, kad teismas, priėmęs nagrinėti pareiškėjų skundą, reikalavimo užtikrinimo priemonių, rengiant Nemėžio kadastro vietovės Projektą laisvos žemės fondo žemės plotuose Nr. 59, Nr. 59a, Nr. 59b ir Nr. 59c, nenustatė, todėl šis skundo reikalavimas nepagrįstas. Dėl pareiškėjų skunde išdėstytos nuomonės, kad Įsakymo 2.3 ir 2.4 papunkčiais nepagrįstai patvirtinti Nemėžio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinio plano patikslinimai, kuriais 781,03 ha asmeninio ūkio žemės priskiriama išperkamai ir neprivatizuojamai, taip pat dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, jog valstybės išperkama gali būti tik ta žemė, esanti kaimo vietovėje, kuriai žemėtvarkos projektuose buvo nustatyti sklypų (teritorijų) plotai ir ribos, nurodė, kad, remiantis Metodikos 24 punktu, Nemėžio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas, kuriame nustatyti sklypų (teritorijų) plotai ir ribos, yra jau patvirtintas anksčiau. NŽT, atsakydama į argumentą, kad pažeista Metodikos 9 punkto nuostata, pažymėjo, kad kadastro vietovės teritorijoje parinkta teritorija žemėtvarkos projektui rengti turi apimti kadastro vietovėje nustatytus laisvos žemės fondo žemės plotus, kas ir yra padaryta. Taigi, rengiant Nemėžio kadastro vietovės Projektą naujas laisvos žemės fondo žemės planas ir dokumentų byla nebuvo rengiami, kadangi laisvos žemės fondo žemei priskirtini žemės plotai buvo nurodyti LŽF žemės plane ir LŽF žemės plotų žiniaraštyje, parengtuose ir patvirtintuose po paskiausio žemėtvarkos projekto ar projektui prilyginamo plano patvirtinimo.
Apibendrindamas atsakovas nurodo, kad tiek skundžiamas Įsakymas, tiek ir Sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atitinka visus kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, todėl mano, jog pareiškėjų skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2023 m. vasario 9 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pareiškėjai neturi subjektinės teisės ginčyti Įsakymą, kadangi nebuvo įtraukti į šiuo Įsakymu pradėtą rengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nes ankstesniame Projekte nepasirinko žemės, miško sklypų už visą Išvadose nurodytą vertę. Be to, pažymi, kad ginčijamu Įsakymu pradėtas rengti Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas jau yra patvirtintas NŽT Vilniaus rajono vedėjo 2022 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-832-(14.48.2 E.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ir yra įgyvendintas, todėl ginčijamo Įsakymo panaikinimas pareiškėjams ir dėl šios priežasties jokių teisinių pasekmių nesukeltų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus Įsakymo 1 punkto ir 2.1-2.4 papunkčių bei NŽT Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytine bylos medžiaga ir atsakovo atstovės, tuo pačiu atstovaujančios ir trečiąjį suinteresuotą asmenį, paaiškinimais nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2089-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ 1 punktu buvo nuspręsta rengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Įsakymo 2.1 papunkčiu buvo patvirtinta 34,2614 ha ploto teritorija Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti ir jos ribos; 2.2 papunkčiu patvirtinti nustatyti laisvos žemės fondo žemės plotai pagal pridedamą Žiniaraštį; 2.3 papunkčiu patvirtinta Nemėžio kadastrinės vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacija; 2.4 papunkčiu patvirtintas Nemėžio kadastro vietovės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinio plano patikslinimas (M 1:10 000). Įsakymo 3 punktu buvo nustatyta, kad: Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia – 2022 m. sausio 14 d. (3.1 papunktis); asmenys, pageidaujantys šio Įsakymo 2.1 papunktyje nurodytoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, prašymus gali pateikti NŽT Vilniaus rajono skyriui iki 2022 m. sausio 3 d. (3.2 papunktis); Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas turi būti parengtas iki 2022 m. balandžio 5 d. (3.3 papunktis).
Pareiškėjas R. J., tuo pačiu pagal įgaliojimą atstovaudamas ir pareiškėją Z. S., 2022 m. sausio 14 d. NŽT pateikė skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimo panaikinimo“, prašydamas panaikinti Įsakymo dalį dėl sprendimo rengti Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą patvirtintos 34,2614 ha ploto teritorijos ir nustatytų jos ribų laisvos žemės fondo (toliau – ir LŽF) žemės plotams Nr. 59, Nr. 59a, Nr. 59b, Nr. 59c patvirtinimo pagal pridedamą Žiniaraštį, bei dėl valstybinės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacijos, išperkamos ir neprivatizuojamos žemė, miško ir vandens telkinio plano patikslinimo patvirtinimo.
NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2022 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-255-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo skundo netenkino. Sprendime, be kita ko, pažymėjo, kad VAAT, priėmęs nagrinėti pareiškėjų skundą administracinėje byloje Nr. eI3-3672-872/2021, kurioje pareiškėjai prašo panaikinti visus priimtus NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimus, susijusius su atsisakymu L. J. ir G. J. M. N. kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotuose Nr. 59, Nr. 59a, Nr. 59b ir Nr. 59c projektuoti kitos paskirties lygiaverčius žemės sklypus, laikinųjų apsaugos priemonių rengiant Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą LŽF žemės plotuose Nr. 59, Nr. 59a, Nr. 59b ir Nr. 59c nenustatė, todėl šis skundo reikalavimas nepagrįstas. Atsakydama dėl pareiškėjų skunde išdėstytos nuomonės dėl Įsakymo 2.3 ir 2.4 papunkčių nepagrįstumo, NŽT pažymėjo, kad Nemėžio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas, kuriame nustatyti sklypų (teritorijų) plotai ir ribos, jau yra patvirtinti anksčiau. NŽT Sprendime dėl pareiškėjų skundo argumentų, susijusių su Metodikos 9 punkto pažeidimu, nurodė, kad kadastro vietovės teritorijoje parinkta teritorija žemėtvarkos projektui rengti kadastro vietovėje nustatytus LFŽ žemės plotus, kas ir yra atlikta. Kadangi pareiškėjų skunde išdėstyti argumentai dėl Įsakymo dalies panaikinimo yra grindžiami tik prielaidomis, o ne konkrečiais faktais, NŽT padarė išvadą, kad reikalavimas dėl Įsakymo dalies panaikinimo yra nepagrįstas.
Pareiškėjai, nesutikdami su Įsakymo dalimis ir Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Dėl reikalavimo panaikinti Įsakymo dalis
Kaip minėta, pareiškėjai skundžia Įsakymo dalis, kuriomis: 1) nuspręsta rengti Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (Įsakymo 1 punktas); 2) patvirtinta 34,2614 ha ploto teritorija Nemėžio kadastro vietovės žemės projektui rengti ir jos ribos (Įsakymo 2.1 papunktis); 3) patvirtinti nustatyti laisvos žemės fondo žemės plotai (Nr. 59, Nr. 59a, Nr. 59b, Nr. 59c) pagal pridedamą Žiniaraštį (Įsakymo 2.2 papunktis); 4) patvirtinta Nemėžio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacija (Įsakymo 2.3 papunktis); 5) patvirtintas Nemėžio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinio plano patikslinimas (Įsakymo 2.4 papunktis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Nutarimas) 2.6 papunkčio antrojoje pastraipoje yra nustatyta, kad kai pagal bendruosius planus laisvos žemės fondo žemę numatyta naudoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties objektų statybai, joje gali būti formuojami pagal Atkūrimo įstatymą už valstybės išperkamą žemę perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems nauji žemės sklypai individualiai statybai.
Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę piliečiams gali būti atlyginama perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose, kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus.
Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte ir Nutarimo 2.6 papunkčio antrojoje pastraipoje nurodytas lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai turi būti suprantamas kaip naujas (neužstatytas) kitos paskirties žemės sklypas, kurio naudojimo būdas remiantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, patvirtintu Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ar komercinės paskirties objektų teritorijos (toliau – ir naujas kitos paskirties žemės sklypas).
Lygiavertis turėtajai žemei naujas kitos paskirties žemės sklypas rengiant žemėtvarkos projektą ar projektui prilyginamą planą piliečiui gali būti projektuojamas tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu, rengiant atitinkamą žemėtvarkos projektą ar projektui prilyginamą planą pilietis, kurio vardu priimta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, gali pasirinkti ne daugiau kaip vieną projektuojamą lygiavertį turėtajam naują kitos paskirties žemės sklypą nepriklausomai nuo Išvadoje nurodytos valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio vertės ir nepriklausomai nuo priimtų Išvadų, pagal kurias jis pageidauja atkurti nuosavybės teise į to paties savininko turėtą žemę, skaičiaus.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad NŽT 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 48S-216-(14.48.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje G. J. M. (mirusi)“ mirusiai G. J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1792 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,11 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o NŽT 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 48S-222-(14.48.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje L. J. (miręs)“ mirusiam L. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2737 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,1657 ha ploto kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) žemės sklypą (skl. Nr. 2603), esantį (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjų, kurie yra G. J. M. ir L. J. paveldėtojai, pasirinktas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdas (gauti naują lygiavertį turėtajai žemei kitos paskirties žemės sklypą) yra įgyvendintas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 103 punktas numato, jog atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančius ir natūra grąžinamus žemę, mišką bei vandens telkinius, laikomasi šios tvarkos: žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kurią pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui; pagal byloje esančius dokumentus nustatytąja tvarka žemės reformos žemėtvarkos projekte šis specialistas suformuoja grąžinamus natūra žemės, miško, vandens telkinių sklypus, paženklina šiuos sklypus vietoje, surašo žemės, miško sklypų ribų vietos paženklinimo aktą, parengia kitus Žemės ūkio ministerijos patvirtintoje metodikoje nurodytus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylas žemėtvarkos skyriaus vedėjui. Jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam grąžinamas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje natūra grąžintinoje žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui grąžinamas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės teritorijoje 2021 m. birželio 3 d. rengiamų žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 48PRT-27-(14.48.6.) (toliau – ir Protokolas) matyti, kad atvykęs į pretendentų susirinkimą pretendento L. J. paveldėtojas R. J. susipažino su Nemėžio kadastro vietovėje nustatytais LŽF žemės plotais ir pasirinko iš LŽF žemės ploto Nr. 80 dalies žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypą Nr. 2209 (plotas 0,49 ha), esantį (duomenys neskelbtini). Pretendentų susirinkime nutarta suprojektuoti pretendentui L. J. žemės sklypą (projektinis Nr. 2209), panaudojant dalį NŽT Panevėžio skyriaus 2020 m. liepos 8 d. išvados Nr. 23IP-1 (NŽT Vilniaus rajono skyriuje reg. 2020 m. liepos 16 d. Nr. 48IG-5) (toliau – ir Išvada Nr. 23IP-1) vertės – 166 Eur, o likusiai išvados vertei, nepasirinkus žemės, miško sklypų, bus skaičiuojama kompensacija už likusią nepanaudotą vertę – 3 413 Eur, išvadą grąžinant NŽT Panevėžio skyriui. Šio pretendentų susirinkimo metu pretendentės G. J. M. paveldėtojos Z. S. įgaliotas atstovas R. J. žemės, miško sklypų nepasirinko, todėl pretendentų susirinkime buvo nutarta pretendentei G. J. M. pagal 2020 m. liepos 8 d. išvados Nr. 23IP-2 (NŽT Vilniaus rajono skyriuje reg. 2020 m. liepos 16 d. Nr. 48IG-6) (toliau – Išvada Nr. 23IP-2) vertę – 3 579 Eur žemės, miško sklypų neprojektuoti ir įgaliotam atstovui R. J. nepasirinkus žemės, miško sklypų bus skaičiuojama kompensacija už neatkurtą vertę – 3 579 Eur, išvadą grąžinant NŽT Panevėžio skyriui.
Atsižvelgiant į tai, kad pretendento L. J. paveldėtojas R. J., atvykęs į pretendentų susirinkimą, už likusią nepanaudotą vertę – 3 381 Eur žemės, miško sklypų nepasirinko, NŽT Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis Tvarkos 105 punktu, 2023 m. vasario 3 d. raštu Nr. TR-573-(5.34.) „Dėl išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ grąžinimo“ grąžino NŽT Panevėžio skyriui Išvadą Nr. 23IP-1 nuosavybės teisių atkūrimui į likusį nepanaudotą žemės ir miško plotą atlyginant pinigais bei 2023 m. vasario 3 d. raštu Nr. 48SD-1532-(14.48.104.) informavo R. J.. Atsižvelgdamas į tai, kad pretendentės G. J. M. paveldėtojos Z. S. įgaliotas atstovas R. J., atvykęs į pretendentų susirinkimą, žemės, miško sklypų nepasirinko, NŽT Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis Tvarkos 105 punktu, 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. TR-3824-(5.34.) „Dėl išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ grąžinimo“ grąžino NŽT Panevėžio skyriui Išvadą Nr. 23IP-2 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės ir miško plotą atlyginant pinigais bei apie tai 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 48SD- 12444-(14.48.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Z. S. įgaliotą atstovą R. J.
NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-976-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ buvo patvirtinti Nemėžio kadastro vietovės žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui ir juose suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (1.1 papunktis). Šiuo įsakymo 1.2 papunkčiu taip pat buvo patvirtintas asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas, iš kurio matyti, kad pretendentui L. J. suprojektuotas 0,49 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. 2209 (sąrašo eilės Nr. 6).
NŽT 2022 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 48S-6-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje L. J. (mirusiam)“ L. J. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 0,49 ha ploto (vertė – 198 Eur) žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypą (projektinis Nr. 2209), esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį 1,42 ha žemės (vertė – 3 381 Eur) bus atkurtos vėliau.
Kaip matyti, pareiškėjai nebuvo įtraukti į ginčijamu Įsakymu pradėtą rengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nes jie ankstesniame Projekte nepasirinko žemės, miško sklypų už visą Išvadose Nr. 23IP-1 ir Nr. 23IP-2 nurodytą vertę ir šios Išvados buvo grąžintos NŽT Panevėžio skyriui nuosavybės teisių atkūrimui į likusį žemės ir miško plotą atlyginant pinigais. Ginčijamo Įsakymo dalys yra įgyvendintos NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui 2022 m. birželio 14 d. priėmus įsakymą Nr. 48VĮ-832-14.48.2 E., kuriuo buvo patvirtinti Nemėžio kadastro vietovės LŽF žemės planas ir Nemėžio kadastro vietovėje nustatyto LŽF žemės ploto žiniaraštis, taigi pareiškėjų ginčijamo Įsakymo dalys jau yra tapusios neaktualiomis, ką pareiškėjai pripažino 2023 m. vasario 14 d. vykusio teismo posėdžio metu, sprendžiant atitinkamų VAAT nagrinėjamų bylų sujungimo ir šios administracinės bylos sustabdymo klausimus (žr. šioje administracinėje byloje 2023 m. vasario 15 d. priimtą teismo nutartį). Darytina išvada, kad skundžiamo Įsakymo dalys pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų reikalavimas dėl Įsakymo dalių panaikinimo atmestinas.
Dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą
Pareiškėjai 2022 m. sausio 14 d. NŽT patiktame skunde prašė panaikinti Įsakymo dalis dėl 34,2614 ha ploto teritorijos ir nustatytų jos ribų laisvos žemės fondo žemės plotams Nr. 59, Nr. 59a, Nr. 59b, Nr. 59c patvirtinimo pagal pridedamą Žiniaraštį bei dalyje dėl valstybinės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacijos, išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinio plano patikslinimo patvirtinimo.
NŽT Sprendimu atsisakė skundą tenkinti ir pažymėjo, kad VAAT, priėmęs nagrinėti pareiškėjų skundą administracinėje byloje Nr. eI3-3672-872/2021, reikalavimo užtikrinimo priemonių, rengiant Nemėžio kadastro vietovės Projektą laisvos žemės fondo žemės plotuose Nr. 59, Nr. 59a, Nr. 59b ir Nr. 59c, nenustatė, todėl skundo reikalavimas panaikinti Įsakymo dalį ir nerengti Nemėžio kadastro vietovės LŽF žemės plotuose Nr. 59, Nr. 59a, Nr. 59b ir Nr. 59c žemės reformos žemėtvarkos projektą yra nepagrįstas. Dėl pareiškėjų skunde išdėstytos nuomonės, kad Įsakymo 2.3 ir 2.4 papunkčiais nepagrįstai patvirtinti Nemėžio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinio plano patikslinimai, kuriais 781,03 ha asmeninio ūkio žemės priskiriama išperkamai ir neprivatizuojamai, taip pat dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, jog valstybės išperkama gali būti tik ta žemė, esanti kaimo vietovėje, kuriai žemėtvarkos projektuose buvo nustatyti sklypų (teritorijų) plotai ir ribos, nurodė, kad, remiantis Metodikos 24 punktu, Nemėžio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas, kuriame nustatyti sklypų (teritorijų) plotai ir ribos, yra jau patvirtintas anksčiau. NŽT, atsakydama į argumentą, kad pažeista Metodikos 9 punkto nuostata, pažymėjo, kad kadastro vietovės teritorijoje parinkta teritorija žemėtvarkos projektui rengti turi apimti kadastro vietovėje nustatytus laisvos žemės fondo žemės plotus, kas ir yra padaryta. Taigi, rengiant Nemėžio kadastro vietovės Projektą naujas laisvos žemės fondo žemės planas ir dokumentų byla nebuvo rengiami, kadangi LŽF žemei priskirtini žemės plotai buvo nurodyti LŽF žemės plane ir LŽF žemės plotų žiniaraštyje, parengtuose ir patvirtintuose po paskiausio žemėtvarkos projekto ar projektui prilyginamo plano patvirtinimo.
Metodikos 24 punkte nurodyta, kad projekto autorius ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamos teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo dienos, nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje skelbiamoje informacijoje apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus ir projektui prilyginamus planus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijoje arba šio plano ištraukoje pažymi naujus ar pasikeitusius valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus.
Metodikos 25 punkte nustatyta, kad naujas laisvos žemės fondo žemės planas ir dokumentų byla nerengiami, jeigu šios Metodikos 24.5 papunktyje nurodyti laisvos žemės fondo žemei priskirtini žemės plotai buvo nurodyti laisvos žemės fondo žemės plane ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštyje, parengtuose ir patvirtintuose po paskiausio žemėtvarkos projekto ar projektui prilyginamo plano patvirtinimo.
Taigi, Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad kadastro vietovės teritorijoje parinkta teritorija žemėtvarkos projektui rengti turi apimti kadastro vietovėje nustatytus laisvos žemės fondo žemės plotus, kas ir yra padaryta. Nemėžio kadastro vietovės rengiant žemėtvarkos projektą naujas LŽF žemės planas ir dokumentų byla nebuvo rengiami, kadangi LŽF žemei priskirtini žemės plotai buvo nurodyti laisvos LŽF plane ir LŽF žemės plotų žiniaraštyje, parengtuose ir patvirtintuose po paskiausio žemėtvarkos projekto ar projektui prilyginamo plano patvirtinimo.
Ginčijamu Sprendimu NŽT netenkino pareiškėjų reikalavimo panaikinti Įsakymo dalį ir nerengti Nemėžio kadastro vietovės LŽF žemės plotuose Nr. 59, Nr. 59a, Nr. 59b ir Nr. 59c žemės reformos žemėtvarkos projekto, nurodydama, kad jis yra nepagrįstas, kadangi VAAT, priėmęs nagrinėti pareiškėjų skundą administracinėje byloje Nr. eI3-3672-872/2021, reikalavimo užtikrinimo priemonių, rengiant Nemėžio kadastro vietovės Projektą laisvos žemės fondo žemės plotuose Nr. 59, Nr. 59a, Nr. 59b ir Nr. 59c, nenustatė.
Duomenimis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nustatyta, kad pareiškėjai VAAT administracinėje byloje Nr. eI3-3672-872/2021 (vėlesnis bylos Nr. eI3-466-872/2021) pateiktame patikslintame skunde reiškė šiuos reikalavimus: 1) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.136 E.) priimtą sprendimą; 2) panaikinti NŽT 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 1SS-825-5.59 E.); 3) panaikinti NŽT direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 1T-10-(7.5.); 4) panaikinti NŽTT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2021 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. 48VĮ-732-(14.48.2 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr.48VĮ-2148-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilygintini žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ pakeitimo“ dalyje dėl Skyriaus vedėjos 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymo pakeitimo, kurio patvirtintas asmenų pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovėje IX eiliškumo grupės pretendentų sąrašas į jį 4-u numeriu įtraukus J. K.; 5) panaikinti NŽT 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 1T-20-(7.5.); 6) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių sudaryti sąlygas ir leisti pretendentų L. J. bei G. J. M. teisių perėmėjams ar jų atstovams įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti Nemėžio kadastro vietovėje projektuojamuose kitos paskirties LŽF žemės plotuose Nr. 59, Nr.59a, Nr.59b, Nr.59c ar kitoje kitos paskirties žemėje ir /ar žemės ūkio paskirties LŽF žemės plotuose Nr. 79, Nr. 80 žemės sklypą (-us) turimų išvadų dydžiu bei suprojektuoti ir atkurti į juos L. J. bei G. J. M. nuosavybės teises. Pareiškėjai patikslintame skunde taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių sustabdyti pretendentui J. K. suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimo bei jų įregistravimo viešame registre darbus iki bus išnagrinėtas šis skundas ir priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje; 2) uždrausti NŽT Vilniaus rajono skyriui vykdyti projektavimo darbus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos, Nemėžio kadastro vietovėje teritorijose, kurios Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane pažymėtos numeriais 79 (1,13 ha) ; 80 (2,75 ha); 59 (8,49 ha); 59a (1,93 ha); 59b (1,57 ha); 59c (5,89 ha), iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. VAAT 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria ginčijamame Sprendime padarytai išvadai, kad minėtos Įsakymo dalies nėra pagrindo naikinti, nes iš VAAT 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties akivaizdu, jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti atsakovui vykdyti projektavimo darbus Nemėžio kadastro vietovės LŽF žemės plane pažymėtos numeriais 59, 59a, 59b, 59c, buvo netenkintas, todėl NŽT teisingai įvertino ginčo situaciją ir pagrįstai netenkino šio pareiškėjų skundo reikalavimo dėl minėtos Įsakymo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimą Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) kontekste, konstatuoja, kad Sprendimas yra aiškus, išsamus, jame nurodyti teisiniai ir faktiniai motyvai, kurie atitinka VAĮ reikalavimus, todėl jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad NŽT iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines ginčo aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą.
Teisinio pagrindo panaikinti Įsakymo dalis ir Sprendimą nėra, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjų R. J. ir Z. S. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė
Indrė Žvaigždinienė