LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ vadovo A. K. Č. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio29 d. nutarties, kuria atmestas A. K. Č. prašymas dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankas Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei DK PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G., Tauragės rajono 3-ojo notarų biuro notarė V. J.,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Čelta“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Prašymas atnaujinti minėtos civilinės bylos procesą buvo grindžiamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl turto vertinimo ataskaitos, t. y. kad vertinimo ataskaita nėra sudaryta Lietuvos Respublikos (toliau – LR) turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pagrindu.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-634-614/2015, skyrė UAB „Čelta“ direktoriui K. A. Č. 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

3.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja daug kartų kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, siekiamas tikslas yra iš esmės tapatūs prašymams, kuriuos jau buvo atsisakyta priimti ankstesniais teismų procesiniais sprendimais kitose byloje dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja rėmėsi tapačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita, neteisingai nustatyta verte, o ne naujai paaiškėjusiomis esminės reikšmės turinčiomis aplinkybėmis, apie kurias pareiškėjai anksčiau nebuvo žinoma, todėl teismas  pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.

4.       Kadangi nuo 2017 m. iki šios nutarties priėmimo momento pareiškėja pateikė teismui virš 100 prašymų dėl proceso atnaujinimo, kuriuos teismas atsisakė priimti (arba patenkinti), teismas sprendė, kad tokiu procesiniu elgesiu pareiškėja siekė ne savo galimai pažeistų teisių gynybos, tačiau nepagrįstai apsunkinti teismo darbą, nepaisė teismo priimtų įsiteisėjusių procesinių sprendimų, net ir po baudų paskyrimo pareiškėjos vadovui nuolatos teikia naujus tapačius nepagrįstus prašymus, todėl skyrė pareiškėjos UAB „Čelta“ vadovui 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė A. K. Č. prašymą dėl baudos panaikinimo.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl baudos panaikinimo grindė anksčiau pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindų pakartojimu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad piktnaudžiavimo faktas, t. y. aplinkybės, jog pareiškėjas vieną po kito (net nelaukdamas prieš tai pateiktų prašymų išnagrinėjimo rezultatų) teikė analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo, kuriuos teismas atsisakė priimti, nepaneigtas pareiškėjo pateiktais paaiškinimais.

III.       Atskirųjų skundų argumentai

7.       Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Joks teismas nėra pasisakęs dėl 2008m sausio 31d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitos Nr. N-08-058 teisingumo, jos sudarymo atitikimo LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, todėl prašymas negali būti laikomas pakartotiniu. 2008m. sausio 31d. turto vertinimo ataskaita nėra sudaryta pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir yra neteisinga.

7.2.       Teismas atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo nesupratęs ir neišsiaiškinęs ginčo esmės – 2008 m. sausio 31d. vertinimo ataskaitos atitikimo LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui.

7.3.       Apeliantė nurodo, kad teismas bylą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti kredito ekspertę, kuri paruošė kredito ir hipotekos sutartis.

8.       UAB „Čelta“ direktorius A. K. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Apeliantas yra baudžiamas dėl to, kad teismai nepagrįstai įtvirtino, jog 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita sudaryta LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pagrindu.

8.2.       Teismas nepasisakė dėl ginčo esmės – turto vertinimo ataskaitos pripažinimo galiojančia.

9.       2021 m. kovo 2 d. gautas A. K. Č. prašymas atidėti atskirojo skundo dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo, nagrinėjimą, nes 2021 m. kovo 2 d. buvo pateiktas naujas prašymas dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujos aplinkybėms –nenustatytas pagrindinis kredito sutarties parametras, kuriuo remiantis sudarytos kredito sutarties sąlygos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11.       Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir nutartis, kuria nuspręsta netenkinti A. K. Č. prašymo dėl 3 000 Eur paskirtos baudos panaikinimo, yra pagrįstos ir teisėtos.

Dėl 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties

12.       Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Pareiškėja nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

13.       Susipažinus su pareiškėjos UAB „Čelta“ pateiktu prašymu atnaujinti procesą turiniu matyti, kad pareiškėja šiame prašyme nurodo tariamai naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad bylą išnagrinėję teismai neįvertino, jog nebuvo nustatytas pagrindinis kredito sutarties parametras – nebuvo parengta teisės aktų reikalavimus atitinkanti turto vertinimo ataskaita. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja UAB „Čelta“ jau ne kartą teikė teismui prašymus atnaujinti procesą, kuriuos grindė tapačiomis aplinkybėmis, o teismai ne kartą vertino šias aplinkybes jų naujumo aspektu ir nelaikė jų naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nenurodė jokių iš tikrųjų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos jos anksčiau teiktuose prašymuose atnaujinti procesą.

14.       CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Susipažinus su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą, matyti, kad ji nenurodė jokių naujų, teismų dar nenagrinėtų faktinių aplinkybių, galinčių būti proceso atnaujinimo pagrindu.

15.       Apeliantė nurodė, kad teismas nesuprato ginčo esmės ir turėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka bei kaip liudytoją apklausti kredito ekspertę, sudariusią kredito sutartį. UAB „Čelta“ atskirajame skunde nurodė, kad ginčas yra dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o bylos esmė yra tai, kad turto vertinimo ataskaita, kuria bankas rėmėsi vykdydamas finansavimą, buvo netinkama (parengta ne pagal įstatymą).Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas, jeigu tokį prašymą teismas priima (CPK 370 straipsnio 2 dalis).Šiuo atveju buvo sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, todėl teismas neturėjo bylos nagrinėti (apklausti liudytojus ir kt.) ir neturėjo pasisakyti dėl ginčo esmės (kredito sutarties pripažinimo ar nepripažinimo negaliojančia dėl prašyme nurodytų argumentų), o turėjo tik patikrinti, ar UAB „Čelta“ pateiktas prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 370 straipsnio 1 dalis), taip pat turėjo patikrinti, ar nėra CPK įtvirtintų pagrindų, draudžiančių priimti prašymą.

16.       Kaip jau minėta UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą grindžia tomis pačiomis (anksčiau nurodytomis) aplinkybėmis dėl UAB „Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitos neatitikimo turto vertinimą reglamentuojančiam įstatymui. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai UAB „Čelta“ 2020 m. vasario 3 d. pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo vertino kaip pakartotinį ir todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė jį priimti CPK 374 straipsnio pagrindu.

17.       Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą.

18.       Teismų praktikoje yra pabrėžta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19.       Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad vien 2020 m. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo 51 pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakė juos priimti kaip teikiamus tapačiais pagrindais (CPK 179 straipsnis). Pareiškėja dėl kiekvienos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prašymas dėl proceso atnaujinimo atsisakytas priimti, teikė atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teismui, nors teismų nutartyse pareiškėjai daug kartų išsamiai išaiškinta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir pabrėžta, kad šiuo institutu negali būti siekiama paneigti teismo sprendimų resjudicata (galutinio teismo sprendimo) principo, bei tai, jog šis institutas nėra priemonė dar kartą išnagrinėti tą patį ginčą. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėja sąmoningai teikia faktiškai tapačius ir teisiškai nepagrįstus prašymus dėl bylos proceso atnaujinimo, kurių tekstuose keičiamos tik žodžių ar frazių formuluotės arba sakinių išdėstymo struktūra, taip pat teikia analogiškus atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis atsisakoma priimti jos prašymus dėl tapatumo.

20.       Šios nutarties 19 punkte išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos skirti pareiškėjos vadovui baudą už piktnaudžiavimą procesine apeliacijos teise. Įvertinus ieškovės vardu teikiamų daugkartinių atskirųjų skundų apimtį, tokių nepagrįstų procesinių dokumentų teikimo sistemiškumą, sąmoningą teismų nutartyse išdėstytų išaiškinimų apie proceso atnaujinimo instituto paskirtį bei esmę ignoravimą, pareiškėjos vadovui K. A. Č. skirtina piniginė bauda.

Dėl 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties

21.       A. K. Č. pateikė prašymą atidėti atskirojo skundo dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo, nagrinėjimą, nes 2021 m. kovo 2 d. buvo pateiktas naujas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nagrinėjant apelianto atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria prašymas panaikinti paskirtą baudą atmestas, vertinamos faktinės aplinkybės, buvusios iki teismui skiriant baudą, todėl naujo prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas pirmosios instancijos teismui nagrinėjant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą neturi reikšmės. Atsižvelgiant į tai A. K. Č. atidėti bylos nagrinėjimą atmetamas.

22.       Apeliantas A. K. Č. atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepanaikino paskirtos 3 000 Eur baudos.

23.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

24.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo apeliantas kreipėsi į teismą daugybę kartų. Naudojantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad absoliuti dauguma prašymų buvo grąžinta apeliantui išaiškinant proceso atnaujinimo instituto teisinę paskirtį. Apeliantui ne kartą nurodyta, kad proceso atnaujinimo institutu negali būti siekiama paneigti teismo sprendimo resjudicata galią.

25.       Be to, apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jau ne kartą buvo paskirtos baudos: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1695-262/2020 buvo paskirta 2 500 Eur bauda, 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2339-580/2020 paskirta 2 500 Eur bauda, 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3073-643/2020 paskirta 2 500 Eur bauda, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-714-790/2020 skirta 1 000 Eur bauda, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-678-1120/2020 skirta 100 Eur bauda.

26.       Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad teismas neįsigilino į prašymų atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-634-614/2015 procesą esmę, todėl nepagrįstai sprendė, kad prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja UAB „Čelta“ jau ne pirmą kartą teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo remdamasi iš esmės tapačiomis aplinkybėmis ir pagrįstai atsisakė priimti pakartotinai teikiamą prašymą.

27.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs prašymo tapatumą teisme jau anksčiau išnagrinėtiems pareiškėjos prašymams dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai atsisakė priimti jos pakartotinį prašymą, be to, apelianto UAB „Čelta“ vadovo A. K. Č. elgesys aiškiai rodė ne jo siekį sąžiningai įgyvendinti procesines teises, tačiau sąmoningą įsiteisėjusių teismų sprendimų ignoravimą, todėl apeliacinės teismas taip pat sprendžia, kad paskirta 3 000 Eur bauda yra teisėta ir pagrįsta. Teismo vertinimu, apeliantų atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarčių, todėl apeliantų atskirieji skundai atmetami, o ginčijamos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis palikti nepakeistas.

Skirti uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ (juridinio asmens kodas 300660625) direktoriui A. K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą, ją išieškant iš bendrovės direktoriaus asmeninių lėšų

Teisėja        Rasa Gudžiūnienė