Civilinė byla Nr. e2A-61-368/2022
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00981-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.21;
3.2.4.11; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.11.5;
3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo technologijų projektai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo technologijų projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vili“ dėl avanso priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vėjo technologijų projektai“ pareikštu ieškiniu prašė jos naudai priteisti iš atsakovės UAB „Vili“ 2000 Eur avansinį mokėjimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovė už tarpininkavimo paslaugas – už įgyvendintą vėjo elektrinės projektą (atvestą klientą) turėjo gauti sutartą atlygį. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 28 d. pervedė atsakovei 2000 Eur avansinį mokėjimą už tarpininkavimą. Pažymėjo, kad atsakovės atvestas klientas negavo kredito, t. y. atsakovė nesugebėjo padėti gauti jai kreditą, taip nuvylė tiek ieškovę, tiek trečiąjį asmenį, kuris jokio suinteresuotumo šioje byloje neturi, todėl projektas nebuvo įgyvendintas. Ieškovė patyrė ir nuostolių, nesusiklosčius sutartiniams santykiams su atvestu klientu, tačiau jų šioje byloje neprašo. Nurodė, kad UAB „Vili“ pažeidė savo prievolę, nes neatliko tarpininkavimo paslaugos, kuri pasibaigtų įgyvendintu projektu, nes vėjo jėgainės projektas su atvestu klientu nebuvo įgyvendintas, todėl atsakovė privalo gražinti sumokėtą avansą, tai patvirtino atsakovės UAB „Vili“ vadovas L. M.. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovė privalo atlyginti nuostolius ieškovei.
2. Atsakovė UAB „Vili“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. birželio 8 d. atsakovė ir ieškovė sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad ieškovės jai pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, nes atsakovė neprivalo grąžinti gauto avanso; atsakovė neįsipareigojo gauti kredito; atsakovė nepažeidė savo prievolės; atsakovė nepraleido piniginės prievolės vykdymo termino. Pažymėjo, kad ieškovės teiginiai patvirtina, kad atsakovė surado klientą, norintį investuoti į ieškovės valdomą vėjo jėgainių statybos projekto įgyvendinimą ir jį suvedė su ieškove, kas reiškia, jog ji įvykdė sutarties pagrindu prisiimtą įsipareigojimą. 2018 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė su atsakovės atvestu klientu sudarė 3600 kW galios dviejų vėjo elektrinių statybos įgyvendinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės atvestas klientas ieškovei pervedė 50 000 Eur avansą, o ieškovė už kliento atvedimą atsakovei 2018 m. rugpjūčio 28 d. pervedė 2000 Eur avansinį mokėjimą už tarpininkavimą, t. y. ieškovė atsakovei pervedė nedidelę dalį šalių sutarto atlyginimo. Tuo tarpu likusi atlyginimo dalis atsakovei turėjo būti sumokėta po to, kai atsakovės atvestas klientas sumokės ieškovei visą jų sudarytoje sutartyje nurodytą pinigų sumą už vėjo elektrinių statybos sutarties įvykdymą. Nurodė, kad iš Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020 matyti, kad teismas nustatė, jog ieškovės ir UAB „Ekovėjai“, t. y. atsakovės atvesto kliento, sudaryta vėjo elektrinių statybos projekto įgyvendinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įvykdyta dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji, neperspėjusi UAB „Ekovėjai“, ir nenutraukusi su juo sudarytos sutarties, plėtojo sutartinius santykius su kitais asmenimis, todėl konstatavo, jog ieškovė pati sutarties neįvykdė. Nurodė, kad dėl minėtų aplinkybių atsakovė neturi ieškovei grąžinti sumokėto avanso. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė teigia, kad atsakovės atvestas klientas negavo kredito, nes atsakovė nesugebėjo padėti gauti jam kreditą, todėl projektas nebuvo įgyvendintas, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų šių jos teiginių pagrįstumą, ieškinyje nenurodė. Nurodė, kad atsakovės vadovas L. M. nepatvirtino, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovei sumokėtą avansą, nes šalių sutarto dydžio avansą ieškovė atsakovei pravedė už kliento suradimą ir jo atvedimą ieškovei, t. y. atliktas atlygintinai teiktas tarpininkavimo paslaugas. Pažymėjo, kad sutartyje susitarė, jog atsakovė tarpininkavimo paslaugas ieškovei teiks iki 2019 m. birželio 31 d., tačiau šiam terminui suėjus, susitarimo pratęsti sutartį šalys nebesudarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovės UAB „Vėjo technologijų projektai“ atsakovei UAB „Vili“ 1680,00 Eur išlaidų advokatui.
4. Teismas nurodė, kad šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį, tik jos apmokėjimą susiejo su galima ieškovės nauda ateityje, atsakovės paslaugų teikimo pasekoje kilus galimybei ieškovei gauti pajamų iš trečiųjų asmenų, sėkmingų sandorių dėl vėjo jėgainių ar jų projektų sudarymo ir realizavimo atveju. Pažymėjo, kad atsakovė, teikdama paslaugas, nagrinėjamu atveju objektyviai negalėjo sukurti ieškovei palankaus rezultato, galėjo tik dėti rūpestingas ir aktyvias pastangas pageidaujamam rezultatui pasiekti, nes atsakovė negalėjo trečio pašalinio asmens (UAB „Ekovėjai“) įpareigoti ar priversti su ieškove būtinai sudaryti ieškovės pageidaujamą sandorį. Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020 darė išvadą, kad situacija buvo sudėtinga, buvo stengiamasi įgyvendinti brangų ir sudėtingą projektą, daug kas priklausė nuo trečio asmens UAB „Ekovėjai“, pačios ieškovės. Nurodyto teismo sprendimo kontekste vertino, kad atsakovė atliko nemažai ir pakankamai, kad būtų galima vertinti, jog atsakovė ieškovei paslaugas teikė tinkamai, rūpestingai ir atidžiai, dėjo rūpestingas pastangas atliekant veiksmus. Teismas sprendė, kad atsakovė turi teisę į tam tikros apimties atlygį už savo teiktas paslaugas. Pažymėjo, kad atsakovė ir nepretenduoja į tokį atlygį, koks galėjo būti pagal Sutarties 2.1.1. p., tiesiog protingai įvertindama ieškovės ir UAB „Ekovėjai“ nepavykusio sandorio situaciją. Teismas konstatavo, kad atsakovės suteiktų paslaugų tinkamumą faktiniais veiksmais yra pripažinusi ir pati ieškovė. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. sutarties pagrindu UAB „Ekovėjai“ ieškovei 2018-08-23 pervedė 50 000 Eur avansą; ieškovė, gavusi šią sumą, atsakovei 2018-08-28 pervedė 2000 Eur ir faktiškai šiuo veiksmu ieškovė pripažino, kad atsakovė paslaugas ieškant klientų vėjo jėgainėms, atliko tinkamai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė atsakovės surasto kliento trūkumų nematė, atsakovei dėl to pretenzijų nereiškė, matomai klientą vertino kaip tinkamą, už suteiktas paslaugas dalinai atsiskaitė su atsakove 2000 Eur suma, todėl ieškovė neteko teisės remtis ta aplinkybe, kad vėliau iškilo sunkumų ir sandoris su surastu klientu nebebuvo įgyvendintas. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat reiškia, jog ieškovė, pervesdama 2000 Eur atsakovei, šia suma ir įvertino atsakovės iki to momento suteiktas paslaugas. Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020 teismas rėmėsi išvadą, kad dėl neįgyvendinto sandorio kalta ne UAB „Ekovėjai“, o pati UAB „Vėjo technologijų projektai“. Teismas sprendė, kad 2000 Eur atlygis, sudarantis 5 proc. nuo visos atsakovės gautinos pagal sutartį sumos, jei sandoris dėl dviejų vėjo jėgainių būtų įvykęs, nelaikytinas per dideliu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vėjo technologijų projektai“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Vėjo technologijų projektai“ ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei UAB „Vėjo technologijų projektai“ iš atsakovės UAB „Vili“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 45 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193-6.195 straipsniuose, todėl padarė nepagrįstas išvadas.
5.2. Ieškovė viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atlygis mokamas tik sudarius vėjo jėgainės pirkimo-pardavimo sutartį, kas ir numatyta šalių sudarytos sutarties 2.2.1. punkte. Tai, kad neįvykus vėjo jėgainės pardavimo projektui atlygis nemokamas, yra patvirtinęs ir pats atsakovės vadovas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, duotus kitoje byloje ir jų nevertino. Atsakovė nepateikė savo patirtų išlaidų pagrindimo.
5.3. Teismas sprendime nustatė, jog atsakovė turi teisę į tam tikros apimties atlygį už savo teiktas paslaugas, tačiau šios aplinkybės teismas visiškai nemotyvavo. Neaišku, dėl kokių priežasčių bylą nagrinėjusiam teismui 2000 Eur suma yra proporcinga teiktai paslaugai, kuri yra lygi sumokėtam avansui, kai visas sutarties atlygis yra 40 000 Eur.
5.4. Taikant objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą galima daryti pagrįstą išvadą, kuri, be kita ko, patvirtina expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) 2018 m. birželio 8 d. sutarties 1.1., 2.1.1. punktais, kad 2.1.1. punkte nustatyto atlygio išmokėjimo būtina sąlyga yra pardavimo sandorio sudarymas, t. y. vėjo jėgainės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas. Ši sutarties nuostata išreikšta aiškiai, dėl to negali būti pagrįstų abejonių dėl šios nuostatos turinio, reikšmės.
5.5. Teismas visiškai nepagrįstai teisinius santykius kvalifikavo ir kaip turinčius rangos santykių požymių.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vili“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų įvertinimo taisykles.
6.2. Teismo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės patvirtina, kad spręsdamas dėl Sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), teismas Sutarties nuostatas aiškino taikydamas objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą, t. y. sisteminę-lingvistinę Sutarties teksto analizę, todėl nėra pagrindo abejoti, jog vien tik subjektyvia nuomone paremti apeliantės skundo teiginiai yra nepagrįsti.
6.3. Civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020 pati apeliantė atsakovės atvestam klientui UAB „Ekovėjai“ vienu iš savo reikalavimų buvo nurodžiusi atsakovei už tarpininkavimą sumokėtą 2 000 Eur sumą, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog tuo metu apeliantė nevertino, kad atsakovė paslaugas buvo suteikusi netinkamai, o 2000 Eur sumą gavo nepagrįstai. Dėl to įvertinęs šį 2 000 Eur sumokėjimo faktą, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės surastas klientas apeliantei buvo tinkamas.
6.4. Kadangi teismas įvertinto šalių veiksmus ir nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą, todėl turėjo pagrįstą pagrindą konstatuoti, jog atsakovė atliko nemažai ir pakankamai, kad būtų galima vertinti, jog Sutartyje įsipareigotas teikti paslaugas jis teikė tinkamai, rūpestingai ir atidžiai.
6.5. Teismas, vadovaudamasis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai sprendė, jog paslaugų teikėjui už nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), turi būti apmokama. Ieškovė, pervesdama atsakovei 2 000 Eur, tokio dydžio suma ir įvertino atsakovės jai iki to momento suteiktas paslaugas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
8. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės (apeliantės) UAB „Vėjo technologijų projektai“ ieškinys dėl 2000 Eur avansinio mokėjimo priteisimo iš atsakovės UAB „Vili“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Faktinės bylos aplinkybės
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Vėjo technologijų projektai“ su atsakove UAB „Vili“ 2018 m. birželio 8 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutarties 1.1 punktu atsakovė įsipareigojo atlikti finansinio tarpininko paslaugas: siūlyti potencialiems investuotojams parduoti ieškovės valdomus vėjo jėgainių projektus ar vėjo jėgaines, t. y. ieškovės parduodamas dvi vėjo jėgaines už ne mažesnę nei 550 000 Eur sumą, esančias Telšių r. Sutarties 1.2 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už paslaugas Sutarties 2.1-2.3 numatyta tvarka. Sutartimi numatytos paslaugos įvertintos taip: Telšių rajone esančias jėgaines 20 000 Eur už kiekvieną parduotą jėgainę (Sutarties 2.1.1. p.). Atsiskaitymo tvarka: komisas už tarpininkavimo paslaugas, nurodytas Sutarties punkte 2.1, sumokamas po pardavimo sandorio grynais arba mokėjimo pavedimu į Vykdytojo atsiskaitomąją sąskaitą per 24 valandas nuo Užsakovo sumos gavimo dienos arba dalimis, priklausomai nuo susitarimo su pirkėjais (Sutarties 2.2.1. p.). Užsakovo prašymu, Vykdytojas įsipareigoja atlikti kitus reikalingus darbus ir suteikti papildomas paslaugas, atskirai raštu suderinus tokių darbų ir paslaugų kainą (Sutarties 2.4. p.).
Dėl 2000 Eur sumos vertinimo Sutarties bei faktinių aplinkybių kontekste
11. Apeliantė teigia, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193-6.195 straipsniuose, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pažymi, kad ieškovė viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atlygis mokamas tik sudarius vėjo jėgainės pirkimo-pardavimo sutartį, kas ir numatyta šalių sudarytos sutarties 2.2.1. punkte. Nurodo, jog tai, kad neįvykus vėjo jėgainės pardavimo projektui atlygis nemokamas, yra patvirtinęs ir pats atsakovės vadovas. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, duotus kitoje byloje ir jų nevertino. Taip pat teigia, jog neaišku, dėl kokių priežasčių bylą nagrinėjusiam teismui 2000 Eur suma yra proporcinga teiktai paslaugai, kuri yra lygi sumokėtam avansui, kai visas sutarties atlygis yra 40 000 Eur.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad Sutartis numatė atsakovės paslaugų apmokėjimą, jį siejant tik su Telšių rajone esančių jėgainių pardavimu (šios nutarties devintas punktas). Taip pat nustatyta, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo tik siūlyti potencialiems investuotojams parduoti ieškovės valdomus vėjo jėgainių projektus ar vėjo jėgaines, tačiau nesipareigojo užtikrinti, kad sutartys būtų sudarytos. Sutartyje šalys taip pat nenumatė, kad nepavykus jėgainių parduoti, atsakovė atsisakytų atlygio už atliktą darbą (ar jo dalį).
13. Nagrinėjamoje byloje kyla sutarties sąlygos dėl apmokėjimo aiškinimo klausimas: ar atsakovė privalo grąžinti ieškovei gautą mokėjimą pagal jų 2018 m. birželio 8 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 2 000 Eur priteisimo nėra. Ieškovė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis.
14. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30 ir 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 ir 31 punktai).
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018, 22, 23 punktai; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, 45 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; kt.).
16. Paslaugų sutarčiai būdingas atlygintinumas už atliktas paslaugas, kas reglamentuota CK 6.716 straipsnio 1 dalyje. CK 6.720 straipsnis reglamentuoja atlygintinų paslaugų kainą ir apmokėjimą. Apeliantė remiasi šio straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.720 straipsnio 5 dalis šioje byloje negali būti taikoma, kadangi įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020 (jis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-283-781/2021 paliktas nepakeistu) konstatuota, jog dėl neįvykdyto sandorio (tarp UAB „Vėjo technologijų projektai“ ir UAB „Ekovėjai“) kalta būtent ieškovė, o ne UAB „Ekovėjai“; nustatyta, kad UAB „Ekovėjai“ turėjo teisę nutraukti sutartį, nes UAB „Vėjo technologijų projektai“ nepagrįstai nustojo vykdyti sutartį ir buvo perdavusi bent dalį sutarties rezultato kitiems asmenims. Taigi, aplinkybė, kad ieškovės sutartiniai santykiai su UAB „Ekovėjai“ nutrūko, buvo nulemta ne aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, bet pačios ieškovės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog UAB „Vili“ nėra kalta dėl to, jog ieškovė UAB „Vėjo technologijų projektai“ ir atsakovės atvestas klientas UAB „Ekovėjai“ iki galo sandorio dėl vėjo jėgainių neįgyvendino.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovė, teikdama paslaugas, objektyviai negalėjo sukurti ieškovei palankaus rezultato, galėjo tik dėti rūpestingas ir aktyvias pastangas pageidaujamam rezultatui pasiekti, nes atsakovė negalėjo trečio pašalinio asmens (UAB „Ekovėjai“) įpareigoti ar priversti su ieškove būtinai sudaryti ieškovės pageidaujamą sandorį.
18. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės suteiktų paslaugų tinkamumą faktiniais veiksmais yra pripažinusi ir pati ieškovė: iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020 nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Ekovėjai“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. sudarė vėjo elektrinių statybos projekto įgyvendinimo sutartį; UAB „Ekovėjai“, kaip klientą, ieškovei surado atsakovė, vykdydama paslaugų teikimo sutartį; 2018 m. rugpjūčio 22 d. sutarties pagrindu UAB „Ekovėjai“ ieškovei 2018 m. rugpjūčio 23 d. pervedė 50 000 Eur avansą, ieškovė, gavusi šią sumą, atsakovei 2018 m. rugpjūčio 28 d. pervedė 2000 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad raštu šalys nieko dėl 2000 Eur avanso nesusitarė. Įvertinus faktą, kad ieškovė, po to kai su atsakovės surastu klientu sudarė vėjo elektrinių statybos projekto įgyvendinimo sutartį, gavo 50 000 Eur avansą, pati pervedė 2000 Eur avansą atsakovei, nors to Sutartis nenumatė, darytina išvada, kad pati ieškovė atsakovės suteiktas paslaugas vertino kaip tinkamas ir jų vertę įvertino būtent 2000 Eur suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė sudarė sutartį su ieškovės surastu klientu, gavo iš jo avansinį apmokėjimą, įrodo, kad atsakovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y., tuo metu padarė viską, kas nuo jos objektyviai priklausė. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2000 Eur avanso suma, įvertinus Sutarties kainą – 40 000 Eur – nėra laikytina neprotinga. Taigi, įvertinus visas faktines aplinkybes, daryta išvada, jog atsakovė byloje pagrindė savo atliktas paslaugas ir jų vertę 2000 Eur sumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti atliktų paslaugų kainą kitu būdu nėra objektyvių kriterijų. Tuo tarpu ieškovė byloje objektyviai nepagrindė, kodėl būtent 2000 Eur, o ne kitokio dydžio avansą ji pervedė atsakovei. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020 ieškovė vienu iš reikalavimų klientui UAB „Ekovėjai“ buvo nurodžiusi 2000 Eur sumą, sumokėtą atsakovei už tarpininkavimą, todėl tuo metu ieškovė nevertino, jog atsakovė paslaugas buvo suteikusi netinkamai, o 2000 Eur gavusi nepagrįstai.
19. CK 6.720 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nustačius, jog pati ieškovė kalta dėl nepavykusio sandorio su klientu, ji neturi pagrindo reikalauti už paslaugų teikimą sumokėtos 2000 Eur sumos grąžinimo iš atsakovės.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.724 straipsnis numato, kad šios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, galėjo remtis bendrąsias rangos sutarties nuostatas nustatančiomis CK normomis.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė UAB „Vili“ įgalioto asmens kaip liudytojo nurodytomis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020, nes buvo kalbama apie bendrą atlygį atsakovei UAB „Vili“, o konkrečiai dėl 2000 Eur sumokėjimo aplinkybių ginčijamasi nebuvo.
Dėl kitų argumentų
22. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrinant konstatuojama, kad ieškovė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai) ir tuo pagrindu priėmė teisėtą sprendimą. Sprendimas yra išsamus, detaliai išanalizuoti visi ieškovo reikalavimai, ir remiantis teisės normomis bei aktualiausia teismų praktika motyvuotai ir teisiškai pagrįstai išspręsti ginčo klausimai, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skundė išdėstytais argumentais. Taigi, apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
25. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 560 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, todėl jos atsakovės naudai priteistinos iš ieškovės.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo technologijų projektai“, juridinio asmens kodas 301420533, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vili“, juridinio asmens kodas 302831466, 560,00 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Birutė Simonaitienė
Irena Stasiūnienė