Administracinė byla Nr. eA-3940-492/2020
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00077-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. T. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui J. T. O., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas, Susisiekimo ministerija) elektroninių ryšių priemonėmis 2019 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. akto Nr. ŽVP-517-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir NŽT 2018 m. gruodžio 3 d. aktas) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo J. T. O. (toliau – ir atsakovas) nuosavybės teise valdomą 0,4191 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje; 2) nustatyti, kad atsakovui J. T. O. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. aktu paimtą Žemės sklypą dydis yra 3 260 Eur. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31) patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal jį pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, registracijos unikalus kodas (duomenys neskelbtini).
4. Specialiojo plano viešinimo susirinkimo metu 2016 m. gegužės 10 d. atsakovas buvo pateikęs prašymą automobilių viaduką įrengti šiaurinėje (duomenys neskelbtini) k. dalyje, į kurį Specialiojo plano rengėjas AECOM Infrastrukture&Environment UK Limited filialas raštu pateikė atsakymą, jog įvertino gautus pasiūlymus su siūlytomis alternatyvomis ir parinko planuojamo viaduko vietą (duomenys neskelbtini) k. pietinėje dalyje, nurodė tokio pasirinkimo priežastis ir argumentus. Kadangi Specialiojo plano procedūros yra užbaigtos ir Specialusis planas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas, todėl juo turi būti vadovaujamasi.
5. Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – ir Projektas), Susisiekimo ministerija 2018 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 2-5246 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ atsakovą informavo apie visuomenės supažindinimą su Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo raštu atsakovui buvo pranešta ir apie 2018 m. balandžio 20 d. parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-326(1712267) (toliau – ir Vertinimo ataskaita) ir, kad, pagal Projekto sprendinius, iš atsakovui priklausančio žemės sklypo visuomenės poreikiams bus paimama 0,4214 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Vertinimo ataskaitą rengė valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo turto vertintoja I. K. (kvalifikacinis turto vertintojo pažymėjimas Nr. A0000008) ir turto vertintojo asistentė J. K. (kvalifikacinis turto vertintojo asistento pažymėjimas Nr. A001071). Pagal Vertinimo ataskaitą, paimamo visuomenės poreikiams 0,4191 ha dalies iš 15,3424 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2018 m. kovo 14 d.) buvo 3 260 Eur, duomenų apie patirtus kitus nuostolius dėl paimamos visuomenės poreikiams žemės sklypo dalies negauta.
6. NŽT direktorius 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1P-386-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 1P-386-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau – ir Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. Sąrašo duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklausęs 15,3424 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į: 1,1985 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 306-1, 13,7225 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 306-2, 0,0023 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 306-3 ir 0,4191 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 306-4. Taip pat nustatyta, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 306-4.
7. NŽT Pasvalio skyrius 2018 m. spalio 9 d. raštu „Dėl pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje“) Nr. 24SD-3241-(14.24.137E.) informavo pareiškėją, kad yra priimtas NŽT 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. IP-386-(1.17E.).
8. NŽT 2018 m. gruodžio 3 d. aktu paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. 2018 m. lapkričio 15 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu buvo nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis yra 3 260 Eur, iš jų Žemės sklypo dalies vertė – 3 260 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur.
9. Susisiekimo ministerija 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2-61 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ atsakovą informavo apie NŽT priimtą 2018 m. gruodžio 3 d. aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Taip pat informavo, kad, jei minėtas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Atsakovui akto nepasirašius, Susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą.
10. Pareiškėjas nurodė, kad iki kreipimosi pareiškimu į teismą, t. y. 2019 m. kovo 21 d., žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą 3 260 Eur atlyginimą pervedė į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. 2-2439 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovui.
11. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliua – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytos sąlygos teismui patvirtinti NŽT 2018 m. gruodžio 3 d. akto teisėtumą. Vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu, nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo Žemės sklypą. Pareiškėjo manymu, Vertinimo ataskaitoje nustatytas atlyginimo dydis už žemės paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę, todėl prašo atlyginimo dydį nustatyti pagal Vertinimo ataskaitoje nustatytą nuostolių dydį – 3 260 Eur.
12. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2018 m. gegužės 14 d. pateikė raštą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, kuriuo išreiškė nesutikimą su įvertintu nuostolių dydžiu. Pareiškėjo manymu, atsakovas dėl patiriamų papildomų nuostolių Projekto rengėjams turėjo pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, kurie būtų įvertinti, rengiant turto vertinimo ataskaitą, tačiau atsakovas neįrodė, kad Vertinimo ataskaitoje nustatytas patirtų nuostolių dydis yra nepagrįstas.
13. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose paaiškino, kad:
13.1. Įgyvendinant geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą, privažiavimo prie atsakovui priklausančio Žemės sklypo klausimas buvo sprendžiamas, rengiant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą, kuris patvirtintas NŽT direktoriaus 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1P-387-(1.17 E.) (toliau – ir ŽPVP Projektas). Šio projekto sprendiniai buvo viešinami ir su jais buvo galimybė susipažinti bei teikti pasiūlymus. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad dalyvavo viešinant ŽPVP projekto sprendinius bei dėl jų teikė pasiūlymus.
13.2. ŽPVP projekto sprendiniuose numatyta, kad į atsakovui priklausantį Žemės sklypą privažiavimas yra numatytas nuo esamo kelio Vaškų mstl.–Gružių k. Atsakovui nesutinkant, kad jam priklausančio Žemės sklypo dalis būtų paimama visuomenės poreikiams ir būtų įrengiamas privažiavimo kelias, tokio sprendinio buvo atsisakyta ir numatyta kita atsakovo pageidaujama privažiavimo iki sodybos vieta. Šios aplinkybės yra aprašytos projekto aiškinamajojo rašto skyriaus „Probleminės situacijos“ 17 puslapyje. Atsakovas ŽPVP projekto projektinių pasiūlymų metu pareiškė, kad nesutinka, jog dalis Žemės sklypo būtų paimama visuomenės poreikiams privažiavimo keliui įrengti, ir nurodė, kad projektuotojai parinko jam netinkančią vietą privažiavimo kelio įrengimui, bei pasiūlė kitą privažiavimo kelio vietą. Atsižvelgiant į tokius atsakovo pasiūlymus, ŽPVP projekto sprendiniai buvo pakoreguoti ir atsisakyta buvusio privažiavimo kelio šiaurinėje Žemės sklypo dalyje įrengimo galimybės bei ŽPVP projekte suprojektuotas kitas privažiavimo kelias atsakovo nurodytoje vietoje, nesprendžiant šios dalies paėmimo visuomenės poreikiams ir paties kelio įrengimo klausimų.
13.3. Nors atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad patirs papildomų nuostolių dėl būtinybės įrengti kelią su nuovaža nuo esamo vietinės reikšmės kelio iki jam priklausančios sodybos, tačiau iš ŽPVP projekto aiškinamojo rašto matyti, kad atsakovas pats atsisakė, jog privažiavimo kelias būtų jam įrengtas valstybės lėšomis prieš tai paimant keliui reikalingą Žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams. Tai, kad pats atsisakęs kelio įrengimo, vėliau reikalauja priteisti lėšas, būtinas to paties kelio įrengimui, patvirtina atsakovo siekį ne tik įsirengti tinkamą įvažiavimą į jam priklausančią sodybą, tačiau kartu ir galbūt gauti papildomų pinigų.
13.4. Atsakovui atsisakius privažiavimo kelio įrengimo įgyvendinant projekto sprendinius, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad tokiu atveju atsakovas turėtų pats savo lėšomis spręsti privažiavimo prie jam priklausančių statinių Žemės sklype klausimą. Patekimas iki paties Žemės sklypo yra numatytas ir galimas nuo šalia esančio vietinės reikšmės kelio. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iš teritorijos žemėlapių ortofoto matyti, jog šiuo metu esantis privažiavimas prie atsakovo statinių yra tiesiog lauko kelias, t. y. nereikalaujantis specialių statybos ir įrengimo darbų kelias, kuris atsirado dėl jo išvažinėjimo transporto priemonėmis. Pareiškėjo manymu, atsakovui sprendžiant naujai įrengiamo įvažiavimo klausimą, jis galėtų įsirengti tik pačią nuovažą nuo vietinės reikšmės kelio, o kitoje dalyje važiuoti lauko keliuku iki savo sodybos statinių.
14. Atsakovas J. T. O. atsiliepime su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas 2019 m. lapkričio 7 d. ir 2020 m. sausio 16 d. pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja „Rail Baltica“ tiesimui, tačiau projektų rengėjai neanalizuoja alternatyvių pasiūlymų. Atsakovo manymu, rengiant Specialųjį planą buvo nepagrįstai pasirinktas tas pasiūlymas, pagal kurį automobilių viadukas (duomenys neskelbtini) kaime numatytas rengti pietinėje (duomenys neskelbtini) kaimo dalyje, o ne šiaurinėje. Projekto rengėjai nekreipė dėmesio į tai, kad šiaurinėje pusėje visos sodybos negyvenamos, o pietinėje gyvenamos. Gyventojai iš esmės sutinka su šiauriniu apvažiavimu, nes sklypai nebūtų dalinami į dvi mažas dalis, o reikėtų paimti tik sklypų galus. Pietinėje pusėje sklypai dalinami į mažus sklypelius, kurie nebebus tinkami ūkininkauti, ne prie visų sklypų bus galima privažiuoti, nenustačius servituto, nukentės bendras vaizdas nuo kaimo, bus dulkių.
16. Atsakovas akcentavo, kad jo sklypą padalina ir dalį paima visuomenės poreikiams, t. y. planuoja nutiesti kelią apvažiavimui, atsakovo sklype auga saugomi, į Raudonąją knygą įrašyti augalai, tačiau pareiškėjas apie augalų sunaikinimą ar išsaugojimą neužsimena.
17. Atsakovas 2020 m. sausio 16 d. prašyme prašė, atsakovui nekeičiant pozicijos, atlyginti patirtas išlaidas ir žalą už tvenkinio kasimą (5 200 Eur), keliuko įrengimą (17 093,34 Eur), medelių atsodinimą (5 142,8 Eur), viso 27 436,14 Eur. Papildomai paaiškino, kad jo sklypą padalinus į dvi dalis, šiaurinėje dalyje lieka nedidelis sklypelis, kuris ūkine prasme neturės jokios naudos, nes dėl per mažo ploto nebus galima jo dirbti. Už pylimo likęs 13 arų tvekinys taip pat nebereikalingas, nes pirtis pietinėje pusėje, todėl teks kasti naują tvenkinį.
18. Tretieji suinteresuoti asmenys NŽT ir akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“, kurios teises ir pareigas perėmė AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ atsiliepimuose su Susisiekimo ministerijos pareiškime pareikštais reikalavimais sutiko ir prašė juos tenkinti.
19. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtino NŽT direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. akto teisėtumą ir leido Nekilnojamojo turto registre įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams atsakovo J. T. O. nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą valstybės vardu bei pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-525-552/2019 minėtą teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.
II.
20. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino – nustatė, kad atsakovui J. T. O. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu paimtą nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą dydis yra 3 260 Eur. Pareškėjo ir atsakovo prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.
21. Teismas nustatė, kad:
21.1. Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Remiantis Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31, buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
21.2. NŽT direktorius 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1P-386-(1.17 E.) patvirtino Projektą. Šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Sąraše, ir nustatyti jų kadastro duomenys. Sąrašo duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklausęs 15,3424 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į: 1,1985 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 306-1, 13,7225 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 306-2, 0,0023 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 306-3 ir 0,4191 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 306-4. NŽT 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1P-386-(1.17 E.) nustatyta, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 306-4 Nekilnojamojo turto registro duomenis.
21.3. NŽT 2018 m. gruodžio 3 d. aktu paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,4191 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esančio (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas).
22. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Nagrinėjamu atveju atveju žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuoti specialiame įstatyme – Žemės paėmimo įstatyme.
23. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje; visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
24. Teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog iš atsakovo visuomenės poreikiams paimamas Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Žemės sklypui yra nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ar neįregistruotų statinių. Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo turto vertintoja I. K. ir turto vertintojo asistentė J. K. 2018 m. balandžio 20 d. parengė Vertinimo ataskaitą, kurioje Žemės sklypas įvertintas 3 260 Eur; duomenų apie nuostolius, susijusius su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, negauta.
25. Teismas, vertindamas atsakovo atstovų 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdyje nurodytus argumentus, kad nebuvo įvertintos prie kelio, jungiančio Vaškų mstl.–Gužių k., su kuriuo ribojasi visuomenės poreikiams paimamas Žemės sklypas, atsakovo sodintos eglės, analizavo Vertinimo ataskaitą:
25.1. Atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį nustatytas, taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytą individualaus turto vertinimo metodą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Turto ir verslo vertinimo metodiką (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo metodika); Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas parengė vertintoja I. K., turinti nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, kurią patvirtina pažymėjimas Nr. A0000008, ir turto vertintojo asistentė J. K., turinti turto vertintojo asistento kvalifikaciją, kurią patvirtina pažymėjimas Nr. A001071. Vertinimo ataskaitoje esančiame 2018 m. kovo 13 d. žemės sklypo apžiūros akte nurodyta, kad vertinamame Žemės sklype, kurio projektinis Nr. 306-4, yra daugiametė pieva ir žieminiai kviečiai. Pastatytų ar statomų statinių, įrenginių, sodinių, želdinių, medynų, įdėtų lėšų miškui auginti vertinamame sklype neužfiksuota. Žemės sklypo apžiūroje dalyvavo ir Žemės sklypo apžiūros aktą pasirašė atsakovo atstovas J. O., tačiau jokių pastabų dėl Žemės sklypo apžiūros akte užfiksuotų ar neužfiksuotų duomenų nepareiškė. Iš Vertinimo ataskaitoje esančiose 0,4191 ha ploto žemės sklypo, projektinis Nr. 306-4, nuotraukų taip pat nematyti jokių sklype esančių eglių.
25.2. Vertinimo ataskaitoje aprašant vertinamą Žemės sklypą taip pat nurodyta, kad vertinimo dieną vertinamoje žemės sklypo dalyje yra dirbama žemė, auga žieminiai javai ir daugiametė pieva. Kad sklype auga eglės, Vertinimo ataskaitoje nenurodyta. Vertinimo ataskaitos skyriuje „Nuostolių, patirtų dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams, apskaičiavimas“ (Vertinimo ataskaitos 30 psl.), nurodyta, kad turto vertintojai, remdamiesi Susisiekimo ministerijos, AB “Lietuvos geležinkeliai“ viešai skelbta informacija, taip pat AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. kovo 7 d. posėdžio dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti projekto rengimo eigos protokolu įformintu nutarimu dėl ūkininkams suteiktos galimybės nuimti derlių iki 2018 metų pabaigos, nustatė, jog dėl negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės produkcijai auginti, vykdomos ūkinės komercinės veiklos nuostolių dėl sezono derliaus nenuėmimo ar nuėmimo apribojimo atsakovas nuostolių nepatirs, todėl tokio pobūdžio nuostolių apskaičiavimas nebuvo atliekamas. Taip pat Vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog kitų nuostolių dėl žemės sklypo dalių paėmimo visuomenės poreikiams, į kurių vertę neatsižvelgta, apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypo dalių (buvo vertinami sklypai, kurių projektiniai numeriai buvo 306-3 ir 306-4, tačiau sklypas, kurio projektinis numeris buvo 306-3, visuomenės poreikiams paimtas nebuvo) rinkos vertę, nėra užfiksuota bei, kad turto vertintojai nei iš užsakovo, nei iš žemės savininko ir/ar kito jos naudotojo nėra gavę informacijos apie žemės savininko ir/ar kito naudotojo patiriamus nuostolius dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Taigi, duomenų apie iš atsakovo paimame Žemės sklype pasodintas egles ir dėl to atsakovo patirtus ar patiriamus nuostolius byloje nėra.
25.3. Teismas nurodė, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Teismas vertino, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigai būtų teikęs skundą dėl Vertinimo ataskaitos, bei apie Vertinimo ataskaitos nuginčijimą teismine tvarka, nors bylos duomenys patvirtina, kad Vertinimo ataskaitą atsakovas gavo kartu su byloje esančiu Susisiekimo ministerijos atsakymu į atsakovo 2018 m. gegužės 14 d. raštą; atsakovo atstovai savo iniciatyva vertinimo ataskaitos dėl visuomenės poreikiams paimamo sklypo dalies rinkos vertės ir kitų nuostolių dėl paimamos visuomenės poreikiams žemės sklypo dalies nustatymo neketino teikti ir sutiko su Vertinimo ataskaitoje nurodyta visuomenės poreikiams paimtos žemės sklypo dalies rinkos verte.
25.4. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartyje teismas išaiškino, jog atsakovas turi teisę teismui pateikti tinkamus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo poziciją dėl ginčo, o 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje teismas atsakovo atstovams dar kartą išaiškino, kad savo poziciją atsakovas turi pagrįsti teismui pateikiamais įrodymais, tačiau net ir po to atsakovas ir jo atstovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius, nurodytus tik 2020 m. sausio 16 d. teismo posėdyje, kad visuomenės poreikiams paimame Žemės sklype atsakovas buvo pasodinęs egles, ir, kad dėl to patyrė nuostolių, nenurodė šių nuostolių dydžio.
25.5. Teismas, nustatęs, kad Vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti, ją vertino kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą įrodymą, kuriuo grindžiamas už visuomenės poreikiams paimamo atsakovo nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalies rinkos vertės dydis ir Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų nuostolių dydis. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams jis patyrė kitų, Vertinimo ataskaitoje nenustatytų, nuostolių, nes nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių eglių buvimo Žemės sklype faktą bei atsakovo nuostolių dėl Žemės sklype esančių eglių paėmimo visuomenės poreikiams faktą, nepaneigė Vertinimo ataskaitoje esančių duomenų kitais tinkamais įrodymais.
26. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad dėl vykdomo Projekto atsakovas patirs nuostolių, nes reikės įsirengti kelią į sodybą, išsikasti ir įsirengti kitą tvenkinį, apsodinti dalį sklypo medžiais, nustatė, kad:
26.1. Atsakovo atstovai pateikė Žemės sklypo planą kelio servituto nustatymui, kurį 2019 m. gruodžio 19 d. parengė L. D.. Atsakovo atstovų teigimu, pagal šį planą jame nurodytoje vietoje atsakovas ketina įsirengti kelią. Atsakovo atstovai pateikė Lokalinę sąmatą 2019 m. spalio mėnesio kainomis, kurią parengė projektų vadovė A. P.. Pagal Lokalinę sąmatą kelio įrengimas kainuos 17 093,34 Eur. Šią sumą atsakovo atstovai prašo atlyginti.
26.2. Iš pareiškėjo atstovų žodinių bei rašytinių paaiškinimų, atsakovo atstovo J. O. paaiškinimų teismo posėdžiuose ir ŽPVP projekto grafinės dalies ir Aiškinamojo rašto teismas nustatė, kad ŽPVP projekto parengiamajame etape buvo parengti Projektiniai pasiūlymai Specialiuoju planu numatytiems vietinės reikšmės automobilių kelių pertvarkymo sprendiniams detalizuoti ir Specialiojo plano sprendiniais apribotam susisiekimui su žemės sklypais užtikrinti. ŽPVP projekto sprendiniai buvo viešinami ir atsakovo atstovas J. O. dalyvavo viešinant ŽPVP projekto sprendinius bei teikė pasiūlymus dėl jų. Projektiniuose pasiūlymuose atsakovui buvo suprojektuotas kelias į žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį namą (statinius) šio sklypo šiaurinėje pusėje, tačiau atsakovo netenkino kelio vieta ir jis nurodė kitą kelio vietą, tačiau nesutiko, kad kelio įrengimui reikalingas žemės plotas iš jo būtų paimtas visuomenės poreikiams, todėl Susisiekimo ministerija neturėjo galimybės statyti kelią privačioje žemėje.
26.3. Atsakovui atsisakius kelio įrengimo valstybės lėšomis, jo įrengimui reikalingą žemės plotą atlygintinai paimant visuomenės poreikiams ir esant tokiai probleminei situacijai, ŽPVP projekto sprendinių brėžinyje atsakovo pageidaujamoje vietoje suprojektuotas kelias, tačiau nebebuvo sprendžiama dėl žemės po suprojektuotu keliu valdymo formos ir žemės sklypo pertvarkymo galimybių, tai yra žemės paėmimo visuomenės poreikiams kelio įrengimui ir paties kelio įrengimo valstybės lėšomis klausimų. ŽPVP projektas yra patvirtintas, todėl jo sprendiniai yra privalomi.
26.4. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovų pateiktas planas, kuriame yra suprojektuotas atsakovo pageidaujamas įrengti kelias, neatitinka ŽPVP projekto sprendiniams, kuriais yra numatytas kelias į atsakovo namą, todėl nėra pagrindo vadovautis atsakovo atstovų pateiktu planu, kuriame kelias yra suprojektuotas ne toje vietoje, kurioje jis yra numatytas pagal ŽPVP projekto sprendinius.
26.5. Teismas darė išvadą, kad, atsakovui atsisakius projektiniuose pasiūlymuose numatytų sprendinių dėl kelio į jo namą įrengimo valstybės lėšomis, tuo tikslu visuomenės poreikiams atlygintinai paimant atsakovo žemės sklypo dalį, reikalingą keliui įrengti, atsakovas neturi pagrindo reikalauti, kad jam būtų atlyginta už būsimo kelio jo paties žemės sklype įrengimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš atsakovo nebuvo visuomenės poreikiams paimtas joks jo paties įrengtas kelias, už kurio paėmimą valstybei kiltų pareiga atlyginti. Iš ŽPVP projekto sprendinių brėžinio, Aiškinamojo rašto probleminės situacijos brėžinio, kurie atlikti teritorijos ortofotografinio žemėlapio pagrindu, matyti, kad atsakovo žemė yra prie vietinės reikšmės kelio Vaškų mstl.–Gružių k., todėl atsakovo patekimas į savo žemę yra galimas, atsakovo žemė neprarado susisiekimo galimybės ir pasiekiamumo, o atsakovo patekimui į savo paties žemės sklype esantį namą ŽPVP projekte yra suprojektuotas kelias.
27. Teismas, vertindamas atsakovo prašymą atlyginti 5 142,8 Eur dydžio ateityje galimus nuostolius, kurie susidarys dėl to, kad atsakovas ruošiasi apsodinti žemės sklypo dalį, kuri įgyvendinus Projektą, bus šalia Specialiajame plane numatyto kelio, bei 5 200Eur dydžio ateityje galimus nuostolius, kurie susidarys dėl to, kad atsakovas pageidauja iškasti ir įrengti tvenkinį, kadangi atsakovo jau įrengtas tvenkinys lieka už Specialiajame plane numatyto kelio esančioje atsakovo žemės dalyje, rėmėsi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatomis ir darė išvadą, kad atsakovo nurodyti galimi nuostoliai ateityje nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas, todėl neatlyginami.
III.
28. Atsakovas J. T. O. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimo dalį dėl atlyginimo dydžio, dėl žalos atlyginimo (tvekinio kasimas, privažiavimo įrengimas, medžių apsodinimas); 2) daryti pertrauką administracinės bylos nagrinėjime ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Žemės paėmimo įstatymas visa apimtimi neprieštarauja Lietuvos Respublikos Kosntitucijos 23 straipsnio 1 daliai bei konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams; 3) netenkinus šio prašymo, prašo tenkinti patiriamų nuostolių atlyginimą – tvenkinio iškasimas 5 200 Eur, medžių apsodinimas 5 142,8 Eur, privažiavimo įrengimas 17 093,37 Eur – viso 27 436,17 Eur.
29. Atsakovo manymu, teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas ir neteisingas. Teismo pareiga yra pritaikyti galiojančius įstatymus ir teisingai atlyginti ne tik už paimtą visuomenės poreikiams, bet ir už padalintą pusiau sodybą, šeimos lėšomis įrengto privažiavimo bei 13 arų tvenkinio netekimą.
30. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, 2020 m. sausio 16 d. teiktuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, kad vien tik už Žemės sklypą, atsižvelgiant tik į paimtus arus, nustatyta kaina yra beveik priimtina, todėl šioje vietoje jis klausimo nekelia, tačiau kelia klausimą dėl sugadintos sodybos, nes būsimas kelio pylimas ją padalina pusiau, todėl atsakovas netenka šeimos lėšomis gerai įrengto privažiavimo prie sodybos bei iškasto 13 arų tvenkinio ir už šiuos praradimus yra nekompensuojama.
31. Atsakovas nesutinka su teismo išaiškinimu, kad už kitus turto praradimus įstatymas jokios kompensacijos nenumato, nes tuo keliuku atsakovas galės naudotis ir privažiuoti iki supilto viaduko. Atsakovas pažymi, kad privažiuoti galės iki viaduko, bet ne iki sodybos, todėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, įtvirtinančiam nuosavybės neliečiamumą. Netekus privažiavimo prie sodybos, atsakovas turės įsirengti naują privažiavimą (pietinėje viaduko pusėje). Naujo keliuko įrengimui atsakovas teismui pateikė sąmatą, tačiau teismas jos nesvarstė ir atmetė, motyvuodamas, kad įstatymas nenumato tokios kompensacijos. Teismui išaiškinus, kad tokia kompensacija įstatyme nėra numatyta, mano, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnis prieštarauja Konstitucijai, nes turi būti teisingai atlyginta.
32. Taip pat teismas išaiškino, kad jokiame straipsnyje nėra numatyta galimybė kompensuoti už kitoje viaduko pusėje likusi 13 arų tvenkinį, kadangi jo valstybė nepaima. Atsakovas pažymi, sodyboje yra įrengta pirtelė, todėl pasikaitinus visada įšokdavo į jį atsivėsinti. Šiuo atveju tvenkiniu jis ir jo šeima naudotis nebegalės, nes po pirties į tvenkinį maudytis turėtų bėgti per kelią ir viaduką. Taip pat tvenkinio nebegalės naudoti laistymui, nes valstybė supils pylimą ir įrengs viaduką, o per įrengtą viaduką žarnos nutiesti negalės.
33. Atsakovas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams, nes įstatyme nurodyti atvejai neapima visų nuostolių atlyginimo, dėl to neatitinka teisingo atlyginimo už paimtą turtą principo.
34. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
35. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas apeliaciniu skundu neginčija skundžiamu sprendimu nustatytos Žemės sklypo rinkos vertės (3 260 Eur), tačiau nesutinka su teismo atsisakymu priteisti atsakovo kitus prašomus nuostolius, nesusijusius su Žemės sklypo rinkos verte.
36. Pareiškėjas pakartoja pareiškime, 2019 m. gruodžio 23 d. teiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, kad patekimas iki Žemės sklypo yra numatytas ir galimas nuo šalia esančio vietinės reikšmės kelio, kad šiuo metu esantis privažiavimas prie atsakovo statinių yra tik lauko kelias, kad atsakovas pats atsisakė privažiavimo kelią įrengti valstybės lėšomis prieš tai paimant keliui reikalingą Žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams, todėl vėliau yra nepagrįstai reikalaujama priteisti lėšas, būtinas to paties kelio įrengimui.
37. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo argumentai, jog jis netenka galimybės naudotis 13 arų tvenkiniu, nes tvenkinį atskiria apvažiavimas, yra nepagrįsti ir nesusiję su ginčo esme, kadangi Projektu jokios atsakovo galimybės naudotis tvenkiniu neribojamos, t. y. tai nėra praradimai (nuostoliai), susiję su konkretaus Žemės sklypo paėmimu. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos reglamentuoja ir nustato galimybę prisiteisti tik tuos patirtus, o ne būsimus nuostolius, kurie išimtinai susiję su konkrečiu visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, nagrinėjamu atveju su paimtu visuomenės poreikiams atsakovui priklausančiu Žemės sklypu, o ne visus atsakovo paskaičiuotus nuostolius, ateityje jam galimai atsirasiančius dėl geležinkelio linijos nutiesimo. Tokią Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo taisyklę yra suformulavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020.
38. Pareiškėjo teigimu, atsakovo nurodomi nepatogumai ir nuostoliai, atsirasiantys dėl geležinkelio vėžės nutiesimo, yra siejami iš esmės su teritorijų planavimo dokumentu – Specialiuoju planu, ir jo sprendiniuose patvirtintos geležinkelio vėžės vieta. Tačiau šiuo atveju yra nagrinėjamas konkretus ginčas pagal specialųjį Žemės paėmimo įstatymą, kuriame nėra numatyta galimybė spręsti klausimus ir dėl kitų, su paimamais žemės sklypais net nesusijusių, galimai atsirasiančių nuostolių dėl ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo.
39. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo nurodomi patirti nuostoliai nėra nustatyti taikant individualaus turto vertinimo būdą. Atsakovas pats apskaičiavo prašomus atlyginti nuostolius, grįsdamas juos pateiktomis sąmatomis. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, toks pateiktas nuostolių apskaičiavimas neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo. Teismas išaiškino atsakovui įrodinėjimo pareigą ir pasiūlė apsvarstyti specialių žinių reikalaujantiems klausimams spręsti ekspertizės skyrimo galimybę, o šia teise nepasinaudojus, teisingai taikė įrodinėjimo taisyklių administraciniame procese nesilaikančiai šaliai atitinkamus procesinius padarinius.
40. Pareiškėjo manymu, atsakovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra abstraktus ir daugiau subjektyvus dėl esamo ginčo išsprendimo būdo, atsakovas nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas naudojasi teise reikšti nesutikimą su nustatyto atlyginimo dydžiu ir/ar jį ginčyti, tačiau toks ginčas pats savaime nereiškia, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes būtent šioje byloje administracinis teismas pagal kompetenciją ir sprendžia ginčą tiek dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo, tiek ir dėl atlyginimo dydžio nustatymo, ką garantuoja Žemės paėmimo įstatymas. Pareiškėjo nuomone, Žemės paėmimo įstatymo prieštaravimo Konstitucijai šiuo atveju nėra.
41. Trečiasis suintereusotas asmuo AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
42. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimų dėl nuostolių, susijusių su tvenkinio iškasimu, privažiavimo įrengimu ir medžių apsodinimu atlyginimu.
43. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad įstatymų leidėjas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostata įtvirtino du kriterijus dėl patirtų nuostolių atlyginimo, t. y. gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie: 1) jau yra patirti ir 2) atsiradę dėl konkretaus žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Iš byloje pateiktų įrodymų, matyti, kad atsakovas pats atsisakė, jog privažiavimo kelias būtų jam įrengtas valstybės lėšomis prieš tai paimant keliui reikalingą žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams, todėl reikalavimas priteisti nuostolius dėl būsimo kelio įrengimo turėtų būti laikomas nepagrįstu. Atsakovo apeliaciniame skunde minimas privažiavimas nėra tieisogiai susijęs su paimtu visuomenės poreikiams 0,4191 ha žemės sklypu.
44. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, teismo sprendimu nustatomas atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę dydis neapima galimų paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams savininkų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, todėl paimamo žemės sklypo savininkui išlieka teisė reikalauti negauto derliaus vertės ir visų kitų patirtų nuostolių atlyginimo. Iš tokio teisinio reguliavimo galima teigti, kad paimamo žemės sklypo savininkui išlieka teisė reikalauti negauto derliaus vertės ir visų kitų patirtų nuostolių atlyginimo iš žemės paėmimą vykdžiusios institucijos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXII skyriuje nustatyta tvarka.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis sisteminiu Konstitucijos 23 straipsnio ir Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio aiškinimu, suformuota Konstitucinio Teismo praktika (2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai), atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybėmis, kad atsakovas nuostolių nepatyrė, o tik ketina juos patirti ateityje, mano, jog prieštaravimo tarp Konstitucijos ir Žemės paėmimo įstatymo nuostatų nėra, todėl atsakovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
46. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyką sudaro teisingo nuostolių atlyginimo nustatymas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.
47. Iš atsakovo numatomo visuomenės poreikiams paimti žemės sklypo vertė yra įvertinta ir apskaičiuota nepriklausomo turto vertintojo taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą. Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo turto vertintoja I. K. ir turto vertintojo asistentė J. K. 2018 m. balandžio 20 d. parengė Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-326(17122267). Pagal Vertinimo ataskaitą 0,4191 ha dalių iš 15,3424 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 3 260 Eur; duomenų apie nuostolius, susijusius su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, negauta.
48. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nustatytas 3 260 Eur atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. aktu Nr. ŽVP-517-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,4191 ha ploto žemės sklypą, apeliaciniame skunde akcentavo, kad jis neginčija atlyginimo už paimtą žemės sklypą dydžio, tačiau jam lieka neatlyginti kiti susiję nuostoliai – nekompensuota už padalintą pusiau sodybą, už galimybės naudotis šeimos lėšomis gerai įrengtu privažiavimu prie sodybos bei iškastu 13 arų tvenkiniu pagal ankstesnę paskirtį (maudytis po pirties, laistymui) netekimą. Be to, prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams, nes įstatyme nurodyti atvejai neapima visų nuostolių atlyginimo, dėl to neatitinka teisingo atlyginimo už paimtą turtą principo.
49. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo turto apskaičiavimo ir vertinimo tvarką nustato Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys. Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 dalis). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu (2 d.). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą (3 d.).
50. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę, taip pat numatyta kitokio pobūdžio realiai patirtų nuostolių atlyginimas (sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir t.t.), kurių sąrašas nėra baigtinis, nes nustatyta, kad pinigais atlyginami ir visi kiti savininko <...> nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo <...> paėmimo visuomenės poreikiams. Šios įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos detalizuojamos jo 2 dalyje, nurodant atlygintinų nuostolių rūšis, jų atlyginimą pinigais rinkos kainomis, 3 dalyje įtvirtintas turto vertės ir atlygintinų nuostolių apskaičiavimo būdas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir su tuo susijusius nuostolius normos turi būti aiškinamos sistemiškai, tai reiškia, vadovaujantis teisingo atlyginimo principu, nustatant atlyginimo būdą pinigais rinkos kainomis, atlyginant realiai patirtus nuostolius, kurie turi būti apskaičiuojami įstatyme nustatytu būdu, bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas neįtvirtino baigtinio atlygintinų nuostolių sąrašo. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant asmens, kurio žemės sklypas (jo dalis) buvo Žemės paėmimo įstatyme nustatytais pagrindais paimtas visuomenės poreikiams, jo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius pagrįstumas turi būti vertinamas individualiai, taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus.
51. Atsakovas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams, teigia, kad įstatyme nurodyti atvejai neapima visų nuostolių atlyginimo, dėl to neatitinka teisingo atlyginimo už paimtą turtą principo. Teisėjų kolegijai, remiantis aukščiu aptartu kvestionuojamų įstatymo nuostatų aiškinimu, nekyla pagrįstų abejonių dėl jų konstitucingumo. Atsakovo teiginiai sietini ne su įstatymo normų prieštaravimu Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams, bet su jo individualiu situacijos – reikalavimo atlyginti konkrečius nuotolius pagrįstumo – įvertinimu pirmosios instancijos teismo sprendime. Nesutikimas su padarytomis išvadomis, įstatymo aiškinimu bei taikymu teismo sprendime savaime nėra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl vienų ar kitų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.
52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje dėl kreipimųsi į Konstitucinį Teismą vadovaujamasi nuostata, kad toks pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybę; pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota. Tačiau, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai). Tai jo (galinčio besikreipti teismo į Konstitucinį Teismą) diskrecijos teisė, o kartu ir pareiga. Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant disputą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose 2011 m. liepos 8 d. Nr. A-662-2474-11, 2013 m. lapkričio 12 d. Nr. A-556-2184-13, kt.).
53. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo atlyginti jam 17 093,34 Eur, kuriuos kainuos kelio įrengimas pagal Žemės sklypo planą ir Lokalinę sąmatą 2019 m. spalio mėn. kainomis, akcentavo pagrindinius aspektus – kad plane suprojektuotas atsakovo pageidaujamas įrengti kelias neatitinka ŽPVP Projekto sprendiniams, kuriais yra numatytas kelias į atsakovo namą, todėl nėra pagrindo juo vadovautis, be to, atsakovas nėra patyręs šių išlaidų; taigi išlaidos negali būti atlyginamos, nes nesusijusios su ŽPVP Projekto sprendinių įgyvendinimu ir neatitinka realumo kriterijaus. Be to, reikalaujamų nuostolių dydis nėra nustatytas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas ŽPVP Projekto rengimo metu nesutiko su vienu iš siūlomų kelio įrengimo sprendinių, negali būti vertinama kaip savaime paneigianti jo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad vertinant atlygintinų kelio iki sodybos įrengimo išlaidų pagrįstumą, turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kokiu privažiavimu atsakovas naudojosi. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad jis iki šiol naudojosi privažiuoti prie sodybos lauko keliu, nereikalaujančiu specialių statybos ir įrengimo darbų, kuris atsirado dėl jo išvažinėjimo transportu, tokiu atveju siekis įrengti kokybiškai kitokį privažiavimą laikytinas turto pagerinimu, tačiau reikalauti tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo nėra teisinio pagrindo. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė konkrečių nesutikimo argumentų su teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl reikalavimo atlyginti kelio įrengimo išlaidas, todėl teisėjų kolegija, pripažindama šias teismo išvadas iš esmės pagrįstomis ir joms pritardama, plačiau aptariamos sprendimo dalies nenagrinėja.
54. Kitą atsakovo reikalavimą atlyginti 5 200 Eur dydžio ateityje galimus nuostolius, kurie susidarys dėl to, kad atsakovas pageidauja iškasti ir įrengti tvenkinį, kadangi atsakovo jau įrengtas tvenkinys lieka už Specialiajame plane numatyto kelio esančioje atsakovo žemės dalyje, teismas atmetė, konstatavęs, kad tvenkinys nėra žemės sklype, kuris yra paimamas visuomenės poreikiams, atsakovo teisės naudotis šiuo turtu nėra suvaržytos, tai nėra praradimai, susiję su konkretaus žemės sklypo paėmimu. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad šiuo atveju, kai tvenkinys atsiduria už pylimo, kuris padalina sodybą, jis nebegali naudoti tvenkinio savo reikmėms, kaip anksčiau – laistymui, besimaudant pirtyje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių nepatogumų laikyti atsakovo turtiniais nuostoliais nėra pagrindo, nes nėra duomenų, atsakovas jų teismui neteikė, kad jo turto vertė dėl šių nepatogumų būtų sumažėjusi. Be to, šių išlaidų atsakovas faktiškai nėra patyręs, todėl jos nagrinėjamu atveju neatitinka jų atlygintinumui taikytino nuostolių realumo kriterijaus, nuostolių dydis nėra nustatytas įstatyme numatytu būdu, taigi ir dėl šios priežasties aptariami nuostoliai negalėtų būti atlyginami.
55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. išnagrinėtoje analogiškoje administracinėje byloje eA-892-415/2020 pažymėta, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo. Konstitucinis proporcingumo principas reikalauja, kad įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2002 m. kovo 14 d. ir 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
56. Žemės paėmimas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti teisingai už ją atlyginant yra vienintelė ir proporcinga priemonė valstybės transporto infrastruktūrai plėtoti ją integruojant į ES valstybių bendrą tinklą, todėl nėra teisinių pagrindų abejoti, ar taikomos priemonės proporcingos ir būtinos bendram visos visuomenės interesui skatinti integraciją ir valstybės modernizavimą įgyvendinti.
57. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinių pagrindų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 str. 1 d. 1 p.).
58. Pareiškėjo atstovas advokatas P. J. elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
59. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, sprendimas priimtas iš esmės pareiškėjo naudai.
60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 išaiškino, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pagalba buvo būtina. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018, 2019 m. kovo 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019).
61. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį, t. y. kad ginčas buvo kilęs dėl teisingo nuostolių atlyginimo nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo žemės sklypą, byloje susiklosčiusi faktinė situacija pareiškėjui, kaip projektus vykdančiai institucijai, nebuvo nauja, byloje nebuvo keliamos naujos teisinės problemos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Susisiekimo ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys „Teisės ir personalo skyrius“, kuriame dirba viso 12 darbuotojų (žr. http://sumin.lrv.lt/lt/contacts) ir kurio veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iš šio skyriaus uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams apeliacinės instancijos teisme kitais būdais nei teisinių paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir advokatų profesinės bendrijos AKJ CONSULTUS pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirtos išlaidos, kurias prašo priteisti iš atsakovo, nagrinėjamu atveju nebuvo būtinos, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo J. T. O. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė