Civilinė byla Nr. 2A-1216-264-2012
Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 44.5.2.4; 121.14; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-89-878/2012 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 7536,93 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad avarijos, įvykusios 2010 m. rugpjūčio 24 d., metu sunkiai sutrikdyta J. D. sveikata. Avarija įvyko dėl to, kad atsakovas A. S., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę Subaru Legacy su traukiama priekaba Tiki Treiler C265 L, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus ir priekaboje vežė stovintį nukentėjusįjį J. D., rankomis laikiusį betono maišyklę, kuri kelyje slysdama iš priekabos užkrito ant nukentėjusiojo J. D., ir jį sužalojo. Padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 7536,93 Lt draudimo išmoką, nes eismo įvykio metu atsakovo valdoma transporto priemonė buvo apdrausta TPVCAP draudimu. Eismo įvykis kilo dėl nepakankamai atidaus, rūpestingo ir atsargaus padidinto pavojaus šaltinio - transporto priemonės valdytojo (atsakovo) elgesio. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, įgijo teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tai, kad pažeidė KET 195 punkto reikalavimą, nėra pagrindas reikalauti iš jo grąžinti gydymo išlaidas, būtina atsižvelgti ir į paties nukentėjusiojo didelį nerūpestingumą bei neatsakingumą, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad A. S. 2010 m. rugpjūčio 24 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su traukiama priekaba Tiki Treiler C265L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 195 punkto, nurodančio, kad keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose, reikalavimus, tai yra priekaboje vežė stovintį nukentėjusįjį J. D., rankomis laikiusį betono maišyklę, kuri kelyje, vedančiame į jo sodybą (duomenys neskelbtini), slysdama iš priekabos užkrito ant nukentėjusiojo ir jį sužalojo, dėl to J. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimas LT/AEB 7147866. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2011 m. kovo 15 d. nusprendė išmokėti 7536,93 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už J. D. dėl sužalojimo eismo įvykyje suteiktas gydymo paslaugas pagal Kauno teritorinės ligonių kasos 2011 m. kovo 7 d. pretenziją. A. S. dėl Kelių transporto eisimo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta J. D. sveikata, buvo pareikštas įtarimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01217-10 pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį. Prienų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtintas prokurorės 2011 m. kovo 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu.
Teismas nurodė, kad esminė civilinės atsakomybės draudimo savybė, kaip savo poziciją išreiškė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra tai, jog draudėjas, sumokėdamas draudikui draudimo įmoką, perka draudiko apsaugą nuo savo veiksmais padarytos žalos. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. redakcija) 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Taip pat pagal minėto 22 straipsnio 2 dalies nuostatas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, o jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Įstatymas nenumato kitų išimčių, kada draudikas įgyja teisę regreso teisę į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės valdytoją. Ieškovas ieškinyje nenurodė, jog atsakovas būtų nevykdęs ar netinkamai vykdęs Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas arba padidinęs žalą dėl savo kaltęs, taip pat nevykdęs ar netinkamai vykdęs draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Taip pat byloje nėra teigiama ir įrodyta, kad atsakovas transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojęs alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengęs blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, arba padaręs žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, arba pasišalinęs iš įvykio vietos. Iš ieškovo argumentų galima spręsti, jog ieškovas prašo iš atsakovo priteisti ieškovės patirtą žalą Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, t.y., draudėjui padarius žalą tyčia. Tačiau ieškovas nepateikė ir nenurodė įrodymų, patvirtinančių atsakovo tyčinius veiksmus ar neveikimą dėl žalos padarymo. Atsakovas nebuvo kaltinamas tyčia padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio įvykus eismo įvykiui, buvo sunkiai sutrikdyta J. D. sveikata, priešingai, įtarimai jam pareikšti būtent dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartyje konstatuota, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimą A. S. padarė būdamas blaivus, pažeidimas atsitiktinis, nepiktybinis. Jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo tyčią dėl žalos padarymo, nepateikta. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė jokių Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindas regreso teisei įgyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu (b. l. 58-60) prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimą, priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo A. S. 7.536,93 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo toliau nurodomų materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniams santykiams reguliuoti. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio nuostatas. Nors apeliantas ieškinyje ir nenurodė tikslaus TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies punkto, teismas atsakovo atžvilgiu privalėjo taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad avarija įvyko dėl to, kad atsakovas, vairuodamas jam pačiam priklausančią transporto priemonę, pažeidė ne tik Kelių eismo saugumo taisyklių 195 punkto, bet ir 201.5 punkto, 210.4 punkto, 210.5 punkto ir 211 punkto reikalavimus. Atsakovas, esant nepritvirtintam kroviniui priekaboje bei priekaboje esant žmogui, neturėjo teisėto pagrindo dalyvauti eisme (vairuoti transporto priemonę) nepašalinęs minėtų trūkumų. Kadangi atsakovas vis tik vairavo transporto priemonę, nors neturėjo teisės to daryti, atsakovas yra laikytinas atsakingu dėl žalos padarymo ir atsakovo atžvilgiu yra taikytinas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
Atsakovas A. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apelianto nuomone apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio nuostatas ginčo teisiniams santykiams reguliuoti.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas ieškinyje nurodė byloje dalyvaujančius asmenis, ieškinio dalyką (materialųjį teisinį reikalavimą, lot. petitum) ir faktinį ieškinio pagrindą (lot. causa actiones; causa petendi), t. y. aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be faktinio, skiriamas ir juridinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas sprendžia ieškinio patenkinimo klausimą. Pagal įstatymą ieškovas privalo ieškinyje nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o juridinį ieškinio pagrindą galutinai identifikuoti (nustatyti) ex officio privalo teismas. Be abejo, ieškovas gali ir praktiškai absoliučioje daugumoje atvejų įvardija ir juridinį ieškinio pagrindą, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos šį pagrindą identifikuoti ir bylą spręsti tik pagal ginčijamą materialųjį teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o ne tokiu pagrindu atmesti ieškinį.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės draudikės AB „Lietuvos draudimas“ drausto įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 03/165991052 galiojimo laikotarpiu, dėl automobilio Subaru Legacy valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis. Byloje esantys duomenys: Prienų rajono Policijos komisariato 2011-02-24 pažyma bei 2011-06-08 Kauno apygardos teismo nutartis patvirtina, kad 2010-08-24 eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjęs asmuo J. D., kurį stovintį vežė atsakovas automobiliu Subaru Legacy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) traukiamoje priekaboje Tiki Treiler C265, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 195 punkto reikalavimus. Ieškovas 2011-03-15 sprendimu atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 7536, 93 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidas (b. l. 13-22) (CK 6. 263 str., 6.987 str., Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str.).
Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (LR CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 4 d.). Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p. draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikia teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.3 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę.
Pažymėtina, kad LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnis numato vairuotojo pareigas, kurio 3 dalis numato vairuotojui draudimą važiuoti (tęsti judėjimą), jei yra (atsirado važiuojant) pavojingi keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti.
Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas atsakomybės už transporto priemonės padarytą žalą prezumpcijos nenuginčijo (LR CK 6.270 str. 2 d., 3 d.), darytina išvada, kad atsakomybė atsakovui kyla bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala, pažeidimu (LR CK 6.263 str. 1 d. ir 3 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčijo žalos padarymo nukentėjusiajam asmeniui nagrinėjamo eismo įvykio metu fakto, nei jos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje bei savo atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad nukentėjusysis pats įlipo į automobilio priekabą prilaikyti betono maišyklės, jis negalėjo numatyti tokio nelaimingo atsitiktinumo, jog priekaboje vežama maišyklė nuslys ant nukentėjusiojo ir jį sužalos, todėl nėra atsakingas už pasekmes. Tačiau tokia atsakovo pozicija vertintina kritiškai, nes pagal Kelių eismo saugumo taisyklių 195, 201.5, 210.4 punktų reikalavimus yra draudžiama vežti priekabose keleivius, krovinys transporto priemonėje turi būti pritvirtintas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms, o esant šiems pažeidimams pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 str. 3 d. iš viso draudžiama važiuoti. Atsakovas priekaboje veždamas nepritvirtintą krovinį bei keleivį minėtas pareigas šiurkščiai pažeidė, todėl pats prisiėmė galimų pasekmių riziką. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 13-22) matyti, kad draudimo išmokos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimą lėmusiu eismo įvykiu. Nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad atsakovas, kaip transporto priemonės valdytojas, yra atsakingas už eismo įvykyje tretiesiems asmenims padarytą ir ieškovės atlygintą žalą, bei esant paminėtam ginčo santykių teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad ieškovo ieškinio reikalavimas susigrąžinti draudimo išmoką LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p. pagrindu yra pagrįstas.
Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė klaidingas išvadas, todėl netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas – Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškovo ieškinį tenkinti – ieškovui iš atsakovo priteisti 7536, 93 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, teismas atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (LR CPK 93 str. 5 d.). Kreipdamasis į teismą ieškovas sumokėjo 226 Lt žyminio mokesčio už ieškinį bei 226 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b. l. 5, 61), taip pat ieškovas patyrė 300 Lt advokato pagalbos išlaidų (už ieškinio ir apeliacinio skundo parengimą) ( b. l. 23-26, 67-69). Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos ieškovo naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei pirmosios instancijos teisme – 20, 70 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.) .
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.
Iš A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti 7536,93 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt šešis litus ir 93 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (t.y. 2011 m. lapkričio 21 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 752 Lt bylinėjimosi išlaidų akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. kodas 110051834, J. Basanavičiaus gt. 12, LT-03600 Vilnius).
Iš A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti 20,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Teisėjai Aušra Baubienė
Nijolia Indreikienė
Virginija Lozoraitytė