Baudžiamoji byla Nr.1 –71-636/2012
Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00747-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4.5
(S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 kovo mėn. 15 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja S. G. ,
sekretoriaujant D. J. ,
dalyvaujant prokurorei E. R.,
nukentėjusiajai R. S. ir jos atstovei advokatei L. L.,
dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N. ,
dalyvaujant kaltinamojo gynėjui advokatui A. J. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs , Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, individualios įmonės "S." savininkas, gyvenantis Mažeikiuose, M., neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.1 d ., LR BK 140 str. 2d. ir LR BK 145 str. 1d.
Teismas , išnagrinėjęs bylą ,
n u s t a t ė :
kad kaltinamasis A. S. nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: 2010-10-16 apie 18:30 val., Mažeikių mieste, Algirdo g. Nr. 36a name, tyčia koja spyrė ne mažiau du kartus R. S. į abiejų kojų blauzdas ir padarė abiejų blauzdų sumušimus ir odos nubrozdinimus, ir taip sukėlė nežymų R. S. sveikatos sutrikdymą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebė dukrai R. S. už dešinės rankos pirštų ir juos suko, po to sugriebęs už abiejų rankų spaudė, stumdė ir vėl sugriebęs už dešinės rankos suspaudė ją, taip padarė dešinės plaštakos trečio piršto raiščių patempimą, kraujosruvas kairiajame/dešiniajame dilbyje, sužalojimai sukėlė nežymų R. S. sveikatos sutrikdymą.
Taipogi A. S. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2010-10-16 apie 18.30 val. Mažeikių mieste, Algirdo g. Nr. 36a name, sudavė kumščiu ne mažiau tris smūgis mažamečiui sūnui G. S., gimusiam , į krūtinę ir rankas ir taip sukėlė fizinį skausmą G. S..
Taipogi kaltinamasis A. S. grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2010-10-16 apie 18:30 val., Mažeikių mieste, Algirdo g. Nr. 36a namo koridoriuje, nežymiai sužalojęs dukros R. S., žmonos R. S. sveikatą bei sukėlęs fizinį skausmą mažamečiui sūnui G. S., grasino juos nužudyti, sakydamas: „užmušiu Jus visus; nė vienas čia nebegyvensit; nužudysiu; padegsiu", tokiu būdu sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Kaltinamasis A. S. teismo posėdyje parodė, kad 2010 1016 žmona atėjusi pas jį į kambarį, pradėjo kalbėti apie skyrybas, iki tol, kad skirsis, nebuvo nė vienas užsiminę. Ji atėjo pas jį į kambarį, kur jis žiūrėjo televizorių. Tada jis žmoną R. ,sėdėdamas ant fotelio, ją sėdinčią ant sofos, koja pastūmė, tai yra savo koja stūmė jai į kairės kojos kelią. Jam buvo sugipsuota dešinės rankos plaštaka, gipso nenuimdavo. Žmoną norėjo išstumti iš kambario, ją stūmė rankomis. Kai žmona atsistojo nuo sofos, jai atitraukęs megztinį, už kaklo supylė kažkiek alaus. Atėjo ir jo vaikai, ir visi trys jie sukibę nuvertė jį patį ant sofos, žmona tada išbėgo iš kambario. Dukrai nė vieno smūgio nesudavė, už rankų nebuvo suėmęs, pirštų nesuko, todėl jos nesužalojo. Dėl dukros R. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltu neprisipažįsta. Dėl fizinio skausmo sūnui Gyčiui padarymo neprisipažįsta. Jis norėjo palipti laiptais į antrą aukštą, kur žmona palipo skambinti į policiją, o vaikai jam neleido, pro juos brovėsi, bet tiesioginių smūgių nesudavė. Jį G. stūmė, kad jis nepaliptų laiptais. Jis kaire ranka laikėsi įsikibęs į laiptų turėklą, kad nenukristi, dukra jam nagais iškabino gabalą odos, bėgo kraujas, bet dėl to niekur nesikreipė. Dėl grasinimo nužudyti kaltu neprisipažįsta, negrasino ir nė vieno iš nurodytų žodžių nepasakė. 2010-10-16 žmona atėjusi pas jį į kambarį, pradėjo kalbėti apie skyrybas, iki tol, kad skirsis, nebuvo nė vienas užsiminę. Ji atėjo pas jį į kambarį, nes pati iš miegamojo išėjo ir miegodavo kitame kambaryje, tai yra apie mėnesį, gal mažiau, jiedu miegojo atskiruose kambariuose. Tie kaltinimai jam yra išgalvoti žmonos dėl santuokoje užgyvento turto. Įvykio metu buvo blaivas, tik išgėręs kelis gurkšnius alaus.
N. R. S. teismo posėdyje parodė, kad ji visiškai patvirtina savo parodymus, anksčiau duotus teismo posėdžio metu : 2010 10 16 apie 18 val.30 min. savo namuose A.gv. , Mažeikiuose, prieš tai perspėjusi vaikus, nuėjo pakalbėti su vyru apie skyrybas. Vyras pradėjo koja spardyti jai į kojas, į blauzdas , buvo apie 10 smūgių . Ji pradėjo šaukti „ Ką tu darai“, jai skaudėjo. Jis užsimojo trenkti buteliu jai į galvą,. Bet įbėgo vaikai, ir jis supylė buteliuką gėrimo jai į krūtinę. Butelį trenkė į žemę. Vyras šaukė :“ aš jus užmušiu, nužudysiu, čia jūs negyvensite“. Ji nubėgo į antrą aukštą ir užsirakino, Girdėjo šaukimus, klykimus, vėliau dukra atnešė jai rankinę, ir ji vėl užsirakino. Pirmame aukšte vėl išgirdo triukšmą , suprato, kad vyras išgirdo , kad ji atidarė duris , buvo girdėti riksmas, vyro grasinimai : užmušiu, negyvensit“. Ji paskambino į policiją . Vyras nevažiavo, o ji su vaikais išvažiavo į policiją. Važiuojant vaikai papasakojo, kad R. jis išsuko pirštą, kad skauda pečiai . R. buvo strese, verkė. G. skundėsi, kad jam sudaužė rankas, krūtinę. Visi dabar vartoja vaistus, gyvena baimėje ir strese. Sūnui buvo sužaloti bicepsai ( tarp alkūnės ir peties) ir krūtinė per vidurį ; dukrai virš alkūnės , ties pečiais ir rankos pirštais. Jai pačiai spyrė į kojas, į blauzdas nuo kelio iki kulno, nes smūgiai nebuvo į vieną vietą. Spyrių metu vyras buvo su kojinėmis, be apavo. Ji asmeniškai girdėjo grasinimą nužudyti kambaryje pirmame aukšte , kai vyko grumtynės. S. žodžius : „užmušiu, nužudysiu, jūs čia negyvensit“ ji suvokė tiesiogiai, iš šio žmogaus sklido didžiulė agresija, tai nebuvo tuščias pasakymas , tai buvo pasakyta su agresija , žmogus buvo persikreipęs , perkreiptu veidu, pasruvusiomis krauju akimis , visiškai pasikeitęs, žiaurus tonas. Šį jo grasinimą ji suprato kaip realų . Vyro ranka buvo be gipso ( It.b.l. 145-146 )
Nukentėjusiojo nepilnamečio G. S. parodymai, jo anksčiau duoti teismo posėdžio metu, sutinkant visiems proceso dalyviams , buvo pagarsinti : jis patvirtino, kad mama buvo perspėjusi, jog eis su tėvu kalbėti apie skyrybas. Jis išgirdo mamos šauksmą „ ar baigsi“ , jis su sese nubėgo ten ir pamatė, kad tėvas tuo metu supylė butelį į mamos krūtinę , tėvas buvo užsimojęs, norėjo mamai trenkti...Matėsi, kad tėvas buvo žiauriai supykęs ... Tada jis juos beveik per pusę koridoriaus nustūmė, prie laiptų jie jam neleido eiti pas mamą, jis tuomet trenkė jam per rankas ir krūtinę...R. buvo įsikibusi į turėklą ir jį stūmė, jis buvo užsimojęs ranka , o ta ranka buvo be gipso , dešine ranka jau norėjo trenkti , jai suspaudė ranką , bet jis laikė jo dešinę ranką , nes jis būtų sulaužęs ranką. Sesė rėkė iš skausmo , nes žiauriai suspaudė ranką. Tada sesė šaukė „ Atvažiuoja policija“ , tai jis bumbėdamas, šaukdamas:“ Aš jus užmušiu , jūs čia negyvensit“, nuėjo į savo kambarį žiūrėti televizorių, kol atvažiavo policija.... Parodo, kad jis pats buvo ant laiptinės pirmo laipto, jį laikė, nes jie neleido jam lipti , jis jį laikė ištiesęs savo rankas į priekį ir atrėmęs į krūtinę , o jis ranka jam trenkė per rankas, o vėliau dar ir į krūtinę . Į krūtinę sudavė kumščiu vieną kartą , lyg tai su dešinės rankos kumščiu. K. R. pasakė, kad atvažiuoja policija, tai tėvas pasakė, kad nužudysiu, užmušiu ir negyvensit. Nurodo, kad tuos tėvo pasakytus žodžius suprato tiesiogiai, kad gali taip ir įvykti.... Jis jiems kelis kartus pakartojo , kad visus užmušiu, nužudysiu, negyvensit , tai jis kartojo ir kambaryje , ir koridoriuje , ir ant laiptų. Mamai jie liepė bėgti, nes mama galėjo palikti kaip paveikslas, nes yra tokia jėga , tai iš karto jis su sese šoko į tarpą . Tuo metu jis suėmė sesei už rankos , suko pirštus . Jis iš pradžių norėjo juos išstumti iš kambario , paskui suspaudė rankos pirštus ir suko, o paskui suėmė už abiejų žastų ir spaudė . Jis įlindo į tarpą ir jį nustūmė. Jam buvo sumušta rankos ir krūtinė... Jis jam trenkė per abi rankas , o paskui dar į krūtinę kumščiu gavo... Jis sesei suspaudė pirštus , kuriuos jau anksčiau buvo suspaudęs , jis buvo užsimojęs, bet jis laikė jo ranką, sesė rėkė, buvo streso būsenoje, šaukė :“ atvažiuoja policija“ , tada jis vėl pradėjo sakyti „ negyvensit, užmušiu, nužudysiu, taip rėkdamas jis nuėjo pas save į kambarį ir dar užsidaręs savo kambaryje kartojo( It.b.l. 120-121 ).
N. R. S. parodymai, jos anksčiau duoti teismo posėdžio metu, sutinkant visiems proceso dalyviams buvo pagarsinti :ji parodė, kad 2010 10 16 apie 18 val.30 min. mama ėjo su tėčiu pakalbėti apie skyrybas. Neilgai trukus jie išgirdo šurmulį, triukšmą , kad mama šaukia“ ar tu baigsi“ . Jiedu nubėgo į tėčio kambarį ir pamatė, kad tėvas rankoje turėjo buteliuką gėrimo ir supylė mamai į krūtinę , buvo užsimojęs tuo pačiu buteliu jai, bet jie su G. stojosi į tarpą, bandė mamą atitraukti nuo jo , nes jis tikrai būtų trenkęs, buvo užsimojęs, bet, pamatęs, kad jie artėja, numetė jį į žemę , trenkė į žemę tokia jėga, kad šukės pasisklaidė po visą kambarį . Tuomet jis pradėjo pulti ant mamos , jiedu su G. spraudėsi į tarpą , šaukė mamai, kad bėk į antrą aukštą , liepė kviesti policiją, ta jėga, kai jis stumia, tai yra nenulaikoma, jis juos su G. kaip lėles bandė į sieną įstumti. Mama tikrai būtų sumūryta į sieną , todėl jie ir šaukė , kad tu bėk ir užsirakink kambaryje . To metu jis suėmė jai už dešinės rankos pirštų ir juos suko. Dar ir dabar tą plaštaką skauda , o tas pirštas visą savaitę buvo sutinęs. Po to griebė už žastų , spaudė ir laikė ir G. dėka kaip ir atsitraukė nuo jos. Jie jį atstūmė ir staigiai išbėgo iš kambario , uždarė duris ir bėgo koridoriumi. Jis staigiai, rėkdamas užmušiu jus visus, nei vienas čia nebegyvensite, pradėjo juos vytis. Viduryje koridoriaus jis vėl pradėjo juos stumdyti, jie šaukė mamai, kad kviestų policiją , o jis vis dar šaukė , kad juos visus užmuš , kad ne vienas čia jie negyvens. Tuo metu, kad jie priėjo laiptinę, jis smogė G. į rankas ir į krūtinę. K. G. pasakė :“ ar tu žinai, kam tu trenkei“, jis gal susimąstė, atsitraukė, nuėjo į virtuvę ir pradėjo ten trankyti stalus... nuo trankymo durys yra išlaužtos... Jis vėl atėjęs pradėjo juos stumti, koliotis, stūmė taip, kad ta jėga užnešė juos iki laiptinės vidurio... Tuo metu tėvas jai dar griebė už dešinės rankos , kuri ir taip jai jau buvo skaudi, ji pasakė jam, kad jis eitų į apačią, nes atvažiuos policija. Jis vėl pradėjo grasinti , kad jie nė vienas čia negyvens , sakė, kad padegs. Tą dieną tėtis buvo blaivus... Jis tik sakė, kad visus užmuš.... jos broliui trenkė per rankas ir vieną smūgį į krūtinę. Nuo smūgio į krūtinę brolis net loštelėjo atgal , nes smūgis buvo stiprus. Kad užmuš, yra sakęs ne kartą. Kai jam užeina isterija, tai jis pastoviai tą kartoja (It.b.l. 123-125).
Liudytojas G. P. teismo posėdyje parodė, kad tą dieną jis dirbo operatyvinėje grupėje, budėtojas davė nurodymą nuvykti A. gv. , kur vyko šeimyninis konfliktas. Nuvykus namuose buvo S., mama , mergina ir berniukas. Mama aiškino, kad įvyko konfliktas tarp vyro ir jos ir kad tėvas sudavė kelis smūgius mažamečiui vaikui, kuris patyrė fizinį skausmą. Kadangi už nepilnamečio mušimą yra baudžiamoji atsakomybė, buvo jiems pasiūlyta vykti į policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą , o paskui pas medikus. A. S. buvo sugipsuota ranka, bet jis buvo blaivus. A. S. buvo piktas , nusiteikęs piktai , bet neatrodė, kad jis pasiruošęs ką nors nužudyti, nes būtų veikę kitaip ir jį išsivežę . Jis kategoriškai atsisakė važiuoti. Patvirtina savo parodymus, duotus ankstesnio teismo posėdžio metu : mergaitė išsigandusi verkė kūkčiodama, ji aiškino, kad tarp tėvų buvo konfliktas, kad jai sudavė smūgius , berniukas buvo streso būsenoje , jam buvo suduota smūgių . S. nebuvo girtas, todėl nebuvo būtinumo tampytis ir prievarta jį vežti į komisariatą.
Teismas laiko , kad kaltinamojo A. S. kaltė dėl to, kad jis nežymiai sužalojo kitą žmogų , kad sukėlė skausmą mažamečiui ir kad grasino nužudyto žmogų, yra visiškai įrodyta teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurie įvertinti LR BPK nustatyta tvarka : 2010 10 16 protokole – pareiškime nurodyta informacija ( It.b.l. 4 ), 2010 10 19 protokole- pareiškime užfiksuota informacija ( It.b.l. 5 ), 2010 10 20 protokole- pareiškime užfiksuota informacija ( It.b.l. 6 ), 2010 10 19 apžiūros protokole nurodytais duomenimis ( It.b.l. 7-10 ),2010 10 16 liudytojos R. S. apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( It.b.l. 12-13 ), 2010 10 19 liudytojos R. S. papildomos apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( It.b.l. 14 ), 2010 10 16 nepilnamečio liudytojo G. S. apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( It,.b.l. 20-21 ), 2010 10 16 liudytojos R. S. apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( It.b.l. 23-24), 2010 10 20 liudtyojos R. S. papildomos apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( It.b.l. 25 ), 2010 10 20 specialisto išvada Nr. G 294/10(13 ) , kurioje nurodyta, kad pil. R. S. padaryti sužalojimai : dešinės plaštakos III –io piršto sumušimas , poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje , sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais , dešinės plaštakos III-as pirštas sužalotas 1 trauminiu poveikiui, kraujosruvos kairiame dilbyje galėjo būti padarytos suspaudus dilbį rankos pirštais arba 2-iem atskirais trauminiais poveikiais , sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis ir sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu , bendras darbingumas sutrikdytas laikinai ( It.b.l. 28 );2010 10 18 specialisto išvada Nr. G 291/10 (13 ), kurioje nurodyta, kad pil G. S. nustatyta : kūno sumušimai, kraujosruvos krūtinėje ir dešiniame dilbyje ; sužalojimai gavosi nemažiau 3-ų kontaktų su kietu buku daiktu metu , sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku ir sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą( It.b.l. 30 ) ;2010 10 18 specialisto išvada Nr. G 292/10 (13 ), kurioje nurodyta, kad pil R. S. nustatyta abiejų blauzdų sumušimai ir odos nubrozdinimai, sužalojimai gavosi ne mažiaus 2-jų kontaktų su kietu buku daiktu metu , sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku ir sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( It.b.l. 32 );2010 10 20 įtariamojo A. S. apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( It.b.l. 64 ),2010 11 03 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotais kaltinamojo A. S., mažamečio G. S. , liudytojos R. S. parodymais( It.b.l. 114 -126 ); 2010 11 18 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotais R. S. parodymais ( It.b.l. 143-154 );2011 05 02 ekspertizės aktu Nr. EKG 82(163 )/11(01), kuriame nurodyta, kad specialisto išvada Nr. G291/10(13) dėl G. S. sveikatos sutrikdymo vertinama kaip nepagrįsta; specialisto išvada Nr. G 292/10 (13) dėl R. S. yra teisinga iš esmės; specialisto išvada Nr. G 294/10 (13) dėl R. S. yra teisinga iš dalies. R. S. padaryti abiejų blauzdų sumušimai. R. S. padarytos kraujosruvos kairiame/dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos trečio piršto raiščių patempimas. G. S. objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. R. S. abiejų blauzdų sumušimai padaryti dėl trauminio poveikio kietais bukais daiktais (galimai nuo spyrio kojomis). R. S. kraujosruvos dilbyje padarytos kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais ir galėjo atsirasti dėl suspaudimo rankų pirštais; dešinės plaštakos trečio piršto raiščių patempimas galėjo atsirasti jį stvėrus ir pasukus. R. S. ir R. S. sužalojimai atitinka nurodytas įvykio aplinkybes ir laiką. R. S. sužalojimai padaryti dviems trauminiais! poveikiais; R. S. sužalojimai padaryti 2 ar 3 trauminiais poveikiais. R. S. ir R. S. sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš turimų prieštaringų duomenų negalima patvirtinti, kad G. S. 2010-10-16 buvo padaryti kūno sužalojimai ( IIt.b.l. 34-41 ) , 2011 12 01 įtariamojo A. S. apklausos protokole duotais jo parodymais ( IIt.b.l. 74).
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio įstatymo formuluotė tiesiogiai reikalauja, kad baudžiama būtų tik už tokį grasinimą nužudyti, kuris gali būti įvykdytas.
Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikaltimo sudėtis yra formali, baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimas yra bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs, jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.
Pagrindinė sąlyga atsakomybei pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį kilti yra grasinimo realumas, tai yra nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-02-02 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-26/2010 nurodė, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. sudėtis yra formali. Nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.
Kaltinamojo A. S. padarytos veikos atitinka nusikaltimų , numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d. , LR BK 140 str. 2d. ir LR BK 145 str. 1d. požymius ir yra visiškai įrodytos.
Kaltinamasis A. S. padarė nusikaltimus , kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai . A. S. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.. Atsižvelgtina į kaltinamojo A. S. asmenybę : neteistas (1 t., b.l. 33), administracine tvarka per pastaruosius metus nebaustas (1 t., b.l. 35-36) psichikos sveikatos centre nesilankė(1 t., b.l. 43), jo sutuoktinės paaiškinimu, smurtą šeimoje, t.y. būtent prieš ją, vartodavo dažnai, dėl to darytina išvada, kad jis yra asmuo, linkęs smurtauti ir nevaldantis pykčio.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., siekė tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekė, kad paskirtosios bausmės būtų teisingos ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes , į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą , nusikaltimo tikslus ir motyvus , nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą , žalingų pasekmių turinį ir sunkumą , į kaltinamojo šeimyninę padėtį , taipogi įvertinant kaltinamojo asmenybę.
Parenkant bausmės rūšį, laikytina, kad tikslinga kaltinamajam A. S. skirti laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą, nes tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai.
Civilinis ieškinys , pareikštas nukentėjusiosios R. S. dėl 232,17 lt turtinės žalos ir 20 000 litų neturtinės žalos priteisimo jai iš kaltinamojo A. S. tenkintinas dalinai. Byloje įrodyta, kad nukentėjusioji R. S. patyrė 232,17 lt turtinę žalą, nes pirko vaistus, kurą ( It.b.l. 92-93 ). Taipogi įrodyta, kad nukentėjusioji R. S. dėl padaryto jos atžvilgiu nusikaltimo patyrė depresiją, didžiulį stresą, išgyvenimus, dėl to turėjo kreiptis į gydytojus ( It,.b.l. 94-97 ). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį , atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį , padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes , taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus .Laikytina, kad, priteisus nukentėjusiajai R. S. 5 000 lt neturtinės žalos, tai bus reali suma ir pakankama suma, atsižvelgiant į jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ( LR CK 6.250 str. ); taipogi priteistinos ir nukentėjusiosios R. S. turėtos atstovavimo išlaidos byloje – t.y. advokato išlaidos trys tūkstančiai litų ( It.b.l. 100-102 )- LR (duomenys neskelbtini) str.
Nustatant neturtinės žalos dydį , atsižvelgtina į tai, kad civilinį ieškinį pareiškė tik viena nukentėjusioji R. S. , o nukentėjusieji nepilnamečiai vaikai G. S. ir R. S. civilinio ieškinio byloje nepareiškė ir civilinio ieškinio dėl vaikams kaltinamojo A. S. padarytos turtinės ir neturtinės žalos nepareiškė ir jų įstatyminė atstovė motina R. S. , nors, turėdama atstovą – advokatę, turėjo visas teisines galimybes tai padaryti tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu; dėl šių aplinkybių teismui nėra teisinio procesinio pagrindo priteisti turtinę ir neturtinę žalą , kurią kaltinamasis padarė savo nusikalstamais veiksmais nepilnamečiams vaikams , nes nepilnamečiai nukentėjusieji bei jų įstatyminė atstovė R. S. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str. , 298 str. , 302 str. ,305 str.
n u s p r e n d ė :
A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos B. K. 140 str. 1 d. ir nuteisti šešiems mėnesiams ( 6 mėn. )laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2d. ir jį nuteisti aštuoniems mėnesiams ( 8 mėn. ) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1d. ir jį nuteisti šešiems mėnesiams ( 6 mėn. )laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose .
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. , paskirtas bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų pridedant švelnesnė bausmės dalį ir paskriti A. S. galutinę subendrintą bausmę vienerius metus ( 1 m. ) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadpvaujantis LR BK 75 str., 67 str., paskirtos bausmės vykdymą A. S. atidėti vienerių metų ( 1 m. ) laikotarpiui , įpareigojant jį be institucijos, vykdančios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir dalyvauti vienerių metų ( 1m. ) smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei uždrausti jam vienerius metus prisiartinti prie nukentėjusiosios R. S..
Bausmės pradžią A. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. S. paikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti nukentėjusiajai R. S., (duomenys neskelbtini) gyv. A. gv. , Mažeikiai, iš nuteistojo A. S. , a/k (duomenys neskelbtini) , gyv. A. gv. , Mažeikiai, du šimtus trisdešimt du litus septyniolika centų (232,17 lt)turtinės žalos, penkis tūkstančius litų ( 5000 lt ) neturtinės žalos ir tris tūkstančius litų ( 3000 lt ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
G. S. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. , R. S. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. , R. S. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. 4062, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti gydymo įstaigai.
Skaitmeninę laikmeną su garso įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme .
Teisėja S. G.