Civilinė byla Nr. B2-1129-622/2013

(Proceso Nr. 2-57-3-00226-2013-3)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
110.1; 117.1; 127.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. birželio 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „Klaipėdos magma“ direktoriaus A. M. pareiškimą dėl UAB „Klaipėdos magma“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo,
n u s t a t ė :
ieškovas prašo iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Klaipėdos magma“. Nurodo, kad pagrindinė UAB „Klaipėdos magma“ veikla – metalo konstrukcijų gamyba, montavimas, pardavimas. Nuo 2013 metų pradžios įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, negavo iš anksto suplanuotų pajamų, dėl ko tinkamai laiku negali vykdyti finansinių prievolių. Bendrovės generuojamos pajamos nepadengė veiklos ir gamybos savikainos, todėl patyrė nuostolių. Įmonė toliau vykdo veiklą, tačiau susidarę finansiniai sunkumai trukdo sėkmingai vykdyti veiklą ir realu, kad trukdys ateityje, nes kreditoriams pradėjus priverstinio išieškojimo iš įmonės turto procedūras bus suvaržytas bendrovės turtas ir lėšos, o tai apsunkins įmonės veiklą. Teigia, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnio reikalavimus restruktūrizavimo bylai iškelti. Kartu su pareiškimu pateikė UAB „Klaipėdos magma“ restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuos patvirtino 2013-04-08 sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris taip pat pritarė restruktūrizavimo administratoriaus V. S. kandidatūrai ir priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. UAB „Klaipėdos magma“ raštu pranešė visiems įmonės kreditoriams, Įmonių bankroto valdymo departamentui apie neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus.
Ieškinys iškelti restruktūrizavimo bylą netenkintinas.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis).
ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant teismas atsisako kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-12-20 nutartyje civilinėje byloje UAB "Baltijos žuvys" Direktorius A. Ž. v. UAB "Baltijos žuvys", bylos Nr. 3K-3-496/2009). Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ įtvirtintus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau ir įvertina, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir kartu tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje A. L. v. ŽŪB "A. E.", bylos Nr. 3K-3-263/2010.).
Dėl konkrečios įmonės verslo perspektyvų restruktūrizavimo procese turi susitarti šio proceso dalyviai: įmonės savininkai, vadovai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „RANGA“ v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-270/2010). Restruktūrizavimas grindžiamas idėja, kad tiek iškeliant restruktūrizavimo bylą, tiek ir restruktūrizavimo proceso metu būtų visų suinteresuotų asmenų – įmonės dalyvių ir kreditorių – sutarimas dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes priešingu atveju būtų sudėtinga pasiekti restruktūrizavimui keliamų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje J. F. v. UAB „Vilbaiva“, bylos Nr. 3K-3-56/2011).
Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš teismui pateikto įmonės 2013-06-19 sudaryto balanso matyti, kad įmonė turi turto už 1 006 504 Lt, iš jo ilgalaikis turtas 133 551 Lt, kurį pagrinde sudaro įmonės įranga, prietaisai, įrankiai ir įrengimai, transporto priemonės, įmonė likvidaus nekilnojamojo turto neturi, trumpalaikis turtas 872 953 Lt. Restruktūrizavimo plano metmenyse, atsakovas nurodo, kad ilgalaikio turto likutinė vertė yra tik 31 549,52 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 481 039 Lt. Matyti, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto įmonės turimo turto. Įsipareigojimus sudaro: finansinės skolos tiekėjams 1 109 278 Lt, gauti išankstiniai apmokėjimai 100 Lt, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 318 682 Lt, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 52 979 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonė skolininga ne tik juridiniams asmenims, tačiau ir darbuotojams. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad įmonei bankroto byla keliama, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Iš į bylą pateiktų įmonės balansų nustatyta, kad bendrovė yra skolinga darbuotojams, šios skolos auga, t. y. skola darbuotojams 2012-12-31 buvo 147 806 Lt, 2013-02-28 – 230 098 Lt, 2013-06-19 – 318 682 Lt. Šie duomenys leidžia manyti, kad įmonė yra nepajėgi atsiskaityti su darbuotojams. Minėti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl įmonės mokumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog yra mokus, todėl įmonės restruktūrizavimas būtų nepagrįstas siekis išvengti galimybės kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais.
Teismas, išanalizavęs atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis, sprendžia, kad jie yra tik deklaratyvūs, nenurodyti konkrečių kreditorių reikalavimų įvykdymo terminai, kokiomis dalimis bus atsiskaitoma su antros eilės kreditoriais. Atsakovas išsamiai nedetalizuoja, kaip bus atkurtas įmonės mokumas, kaip jis iš ateityje planuojamo gauti pelno galės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo metmenyse nepateikta konkrečių priemonių atsakovo realiam mokumui atkurti, o įmonės restruktūrizavimo proceso sėkmė siejama su ateityje planuojamais gauti užsakymais bei pardavimais, tačiau įrodymų, kad įmonė jau pradėjo derybas ir bus tikrai sudaromos naujos sutartys su jos nurodytomis įmonėmis, nėra pateikta. Taigi įrodymų, kad įmonė gaus realias pajamas ir galės atkurti mokumą, normalią veiklą bei vykdyti finansines prievoles byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad įmonės pateikti restruktūrizavimo metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnyje numatytų reikalavimų.
Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi nemokumo požymių, o jo restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai ir veiklai normalizuoti bei atkurti jos mokumui, todėl atsisakytina atsakovu iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Atsisakius kelti restruktūrizavimo bylą, atsakovui naikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-15 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (ĮRĮ 7 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291straipsniai,
n u t a r i a :
atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Klaipėdos magma“.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėjas Audrius Saulėnas