Civilinė byla Nr. 2-2992-275/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00623-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.6.; 3.2.6.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė,

sekretoriaujant  L. Andriulaitytei,

dalyvaujant ieškovės atstovui L. D.,  atsakovams A. B. ir J. S., atsakovų atstovams A. K., B. S., I. U.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. B. ieškinį atsakovams bankrutavusiai UAB „Archidis“, J. S., AB DNB bankui, A. B., L. P., D. P., T. P., L. P., G. P. ir R. J. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo arba nepagrįsto praturtėjimo priteisimo; tretieji asmenys: notarė V. S.-M. ir notarė R. J., ir

n u s t a t ė:

Ieškovė H. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ( b.l.85-96, t. I), prašydama:

1) pripažinti  negaliojančiomis šias sutartis:

a) 2001-10-31 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. S., D. P. ir T. P.;

b) 2001-10-31 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. S. ir L. P.;

c) 2003-09-18 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. S., L. P. ir G. P.;

d) 2006-04-28 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. S. ir UAB „Archidis“;

e) 2006-11-22 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo sutartį, sudarytą tarp J. S. ir UAB „Archidis“;

f) 2007-03-23 žemės sk1ypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (984 kv. m.) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp R. J. S. ir J. S.;

g) 2007-03-30 akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp UAB „Archidis“ ir Reginos J. S., kuria kaip nepiniginis įnašas UAB „Archidis“ perleista 984/2033 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

h) 2007-08-22 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos lakštą, sudarytą tarp UAB „Archidis“ ir AB DNB banko;

2) taikyti restituciją natūra ir priteisti:

a) D. P. ir T. P. iš UAB „Archidis“ - žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

b) H. B. ir A. B. iš D. P. ir T. P. – 75 000 Lt (21 721,5 Eur);

c) L. P. iš UAB „Archidis“ - žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu įeinantį į neteisėtai suformuotą žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini));

d) H. B. ir A. B. iš L. P. – 8 000 Lt (2 316,96 Eur);

e) L. P. ir G. P. iš UAB „Archidis“ - žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu įeinantį į neteisėtai suformuotą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini));

f) H. B. ir A. B. iš L. P. ir G. P. - 25 000 Lt (7 240,5 Eur);

3) nesant galimybės taikyti restituciją natūra, priteisti sklypų vertę pinigais rinkos kaina, laikant, kad visų ginčo sklypų rinkos vertė yra 2 276 413,35 Eur;

4) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu, Baltarusijos Respublikos piliečiu A. B., susituokė 1985-08-30. 1996 m. sutuoktiniai pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą. Atsakovas A. B. turėjo ieškovės įgaliojimą įsigyti turtą bendrojon nuosavybėn, jį tvarkyti ir perleisti. Sutuoktiniai įsigijo tokį nekilnojamąjį turtą: 1) (duomenys neskelbtini) (toliau - sklypas A), 2) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau — sklypas B), 3) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau - sklypas C), 4) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau - sklypas D), 5) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau - sklypas E), atsiradusį sujungus sklypus C ir D, 6) dalį ant žemės sklypo A esančio pastato, (duomenys neskelbtini), dalį ant žemės sklypo B esančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant žemės sklypo E esantį pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kt. 2015 m. vasarį, tarp sutuoktinių kilus ginčui, paaiškėjo, kad nurodytas turtas de jure niekada net nebuvo įforminti, kaip A. B. nuosavybė, todėl jie negalėjo būti laikomi ir bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe. Dėl konstitucinio draudimo įgyti nuosavybės teisę į žemę užsieniečiams žemės sklypai buvo forminami kitų asmenų vardu, tačiau tikruoju turto įgijėju buvo A. B., veikęs per statytinę J. S., kuris vėliau nurodytą turtą neteisėtai perleido atsakovui UAB „Archidis“. A. B. turėjo pakankamai lėšų investicijoms Lietuvoje, nes buvo verslininkas, be to, turėjo teisėtų pajamų ir iš kitų šaltinių. Pavyzdžiui, 1999-10-08 A. B. iš motinos gavo dovanų 100 000 Lt (28 962 Eur), 1999-10-22 už 70 000 Lt (20 273,4 Eur) N. B., E. K., J. D. pardavė UAB „Ekokuras“ akcijų paketą, 2001-10-24 iš UAB „Pilartis“ paėmė 195 000 Lt (56 475,9 Eur) paskolą, 2003-11-24 kartu su ieškove gavo 115 848 Eur paskolą iš atsakovo AB DNB banko. 2001-10-31 D. P. ir T. P. su A. B. statytine J. S. sudarė apsimestinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią J. S. už iš A. B. formaliai pasiskolintais pinigais (75 000 Lt/21 721,5 Eur) nusipirko 3 375 kv. m. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrasis šio turto įgijėjas buvo A. B.. Remiantis registro duomenimis, šis sklypas vėliau buvo padalintas į 2 žemės sklypus: reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), sklypą B) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), sklypą A). Vėliau buvo sudaryti apsimestiniai sandoriai ir dėl kitų žemės sklypų. 2001-10-31 atsakovė L. P. A. B. statytinei J. S. pardavė žemės sklypą C. Už šį sklypą 8 000 Lt (2 316,96 Eur) per J. D. sumokėjo A. B.. 2003-09-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš sutuoktinių L. P. ir G. P. A. B. statytinės J. S. nuosavybėn vėlgi formaliai buvo įsigytas žemės sklypas D, nors tikruoju pirkėju buvo A. B., kuris sandorio sudarymo metu atstovavo tariamai pirkėjai J. S. ir 25 000 Lt (7 240,5 Eur) už šį sklypą sumokėjo iš savo lėšų. Visi ginčo sklypai panaudos ir ilgalaikės nuomos sutarčių pagrindu buvo valdomi A. B.. Tai rodo jo poreikį ir interesą šiuo sklypus valdyti ir jais naudotis kaip savo. 2006-04-28 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi J. S. UAB „Archidis“, valdomai A. B., pardavė žemės sklypus A, B ir C. 2006-05-31 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią J. S. perleido A. B., kaip fiziniam asmeniui, galiojantį reikalavimą į UAB „Archidis“ dėl 7 346 425,16 Lt (2 127 671,79 Eur) kainos sumokėjimo, kylantį iš 2006-04-28 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties. Remiantis 2006-11-22 A. B. statytinės J. S. ir UAB „Archidis“ sudaryta žemės sklypų sujungimo sutartimi, Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymo Nr. 2.3-11175-01 pagrindu, žemės sklypas C buvo sujungtas su žemės sklypu D. Po sujungimo atsiradęs žemės sklypas E bendrosios nuosavybės teise formaliai priklausė J. S. (984 kv. m.) ir UAB „Archidis“ (1 049 kv. m.). 2007-03-23 dovanojimo sutartimi J. S. neva sau priklausančią dalį (984 kv. m.) padovanojo savo motinai R. J. S.. 2007-03-30 A. B. statytinė J. S., formaliai veikdama savo motinos vardu pagal įgaliojimą, perdavė, o UAB „Archidis“ priėmė J. S. dalį žemės sklypo E, t. y. kapitalizavo savo idealiąją dalį. Šios sklypo dalies perleidimo pagrindas - 2007-03-30 pasirašyta akcijų pasirašymo sutartis, kaip nepiniginis turtinis įnašas už R. J. S. pasirašytas 1 740 paprastąsias vardines UAB „Archidis“ akcijas, padidinus įmonės įstatinį kapitalą. 2007-08-22 žemės sklypas E, priklausantis UAB „Archidis“, užtikrinant kreditavimo sutarties 2 027 340 Eur sumai įvykdymą, hipotekos lakštu buvo įkeistas AB DNB bankui. Vilniaus apygardos teismo 2010-11-05 nutartimi 2003 m. A. B. įkurtai UAB „Archidis“ iškelta bankroto byla. Taigi ginčo turtas buvo įgyjamas, sudarant apsimestinius sandorius, nes savo vardu įgyti turto Lietuvoje A. B. negalėjo. Šie sandoriai yra niekiniai, nes jais buvo siekiama pridengti tikruosius sandorius, kurie taip pat yra niekiniai, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Sudaryti sandoriai pažeidė ieškovės teises, nes, forminant turtą trečiųjų asmenų vardu, ieškovė negalėjo būti laikoma to turto bendraturte. Apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tik 2014 m. pabaigoje ir objektyviai negalėjo laiku pateikti ieškinio bankrutuojančiai įmonei, todėl prašo atnaujinti Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 5 p. nustatytą terminą ir, jei teismas laikytų praleistu - ieškinio senaties terminą, nes šie terminai praleisti (jei praleisti) dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių. Ieškovė pagrįstai manė, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir jos vyrui A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl sandorių sudarymo su pardavėjais L. P., D. P., T. P., L. P. ir G. P. A. B. derėjosi pats. Jis pardavėjams neslėpė, kad sklypus perka sau. Sklypų kaina sumokėta iš ieškovės ir A. B. šeimos lėšų. J. S. lėšų įsigyti šiuos sklypus neturėjo. Nors investuojama buvo ir į sklypus, ir į pastatus, kurie buvo vystomi, kaip neatsiejamas nekilnojamojo turto projektas, A. B. nuosavybės teise formino tik statinių perleidimo sandorius, o žemės sklypų perleidimo sandorių forminti savo vardu negalėjo dėl teisinių suvaržymų, todėl tai darė per statytinę. Pareigą atsiskaityti už žemės sklypus J. S. reikalavimo perleidimo sutartimi prisiėmė ne UAB „Archidis“, bet asmeniškai pats A. B.. Žemės sklypai A, B ir E galiausiai buvo perleisti UAB „Archidis“, kurios vadovas ir akcininkas buvo A. B.. Pripažinus ginčijamus sandorius apsimestiniais ir taikant tikrųjų sandorių taisykles, (kaip tai numato CK 1.87 str.), konstatuotina, kad žemės sklypų A, B, C, D ir E įgijėjas ir perleidėjas pagal ginčijamus sandorius yra Baltarusijos Respublikos pilietis A. B.. Pastarasis, būdamas Baltarusijos Respublikos pilietis, neturėjo teisės įsigyti nuosavybės teisės į žemę. Todėl žemės sklypų perleidimo sandoriai, pagal kuriuos A. B. pripažintinas įgijėju ir perleidėju, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir turi būti pripažinti niekiniais pagal CK 1.80 str. Kadangi J. S. nebuvo tikrąja daiktų savininke, nes niekiniai sandoriai nuosavybės teisės jai nesukūrė, tai ji negalėjo šių daiktų išvestiniais sandoriais perduoti kitiems asmenims, nes iš neteisės teisė neatsiranda (ex iniuria ius non oritur). Taip pat konstatuotina, kad įkeistas žemės sklypas E negalėjo priklausyti UAB „Archidis“, nes šio sklypo įgijimo sandoriai, kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra niekiniai ir negalioja. CK 4.170 str. 2 d. nustatyta, kad įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas. A. B., pats negalėdamas būti savininku, negalėjo per statytinę J. S. žemės sklypo nuosavybės teisės perleisti UAB „Archidis“. Kadangi apie juridinio asmens valią sprendžiama iš jo organų valios (CK 2.81 str. 1 d.), tai laikytina, kad UAB „Archidis“ nebuvo sąžiningas nuosavybės teisės įgijėjas, nes jam vadovavo A. B.. Konstatavus, kad UAB „Archidis“ negalėjo įgyti nuosavybės teisės i pastatus, būtina konstatuoti ir tai, kad jis neturėjo teisės savo prievolių užtikrinimui įkeisti šio sklypo bankui, nes tai gali padaryti tik savininkas. Todėl niekiniais turi būti pripažinti ne tik žemės sklypo E perleidimo, bet ir jo hipotekos sandoriai, nes jie sudaryti ne daikto savininko (CK 1.80 str., 4.37 str. 1 d.). Lakštu įformintas hipotekos sandoris buvo sudarytas iki 2012 m. hipotekos reformos, todėl sąžiningo hipotekos įgijėjo institutas, įtvirtintas CK 4.197 str. 6 d., netaikytinas.

Atsakovas BUAB „Archidis“ atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės prašymą dėl termino turtiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo atmesti, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nesutinka su ieškiniu dėl šių priežasčių:

1. ieškovė neturi nei materialinės, nei procesinės teisės ginčyti ieškinyje nurodytus sandorius;
2. ieškovė neįrodė apsimestinių sandorių fakto;
3. ieškovė, reikalaudama priteisti žemės sklypus pirminiams jų pardavėjams (D. P. ir T. P., L. P., L. P. ir G. P., toliau taip pat - pirminiai žemės sklypų pardavėjai), netinkamai įgyvendina teisminės gynybos principą, nes draudžiama reikšti reikalavimus kitų asmenų vardu;
4. ieškovė, prašydama solidariai jai ir sutuoktiniui A. B. priteisti pinigų sumą, neįrodė, kad žemės sklypai buvo perkami iš jų bendrų lėšų ar/ir kad A. B. suteikė jai įgaliojimus veikti jo vardu, teisme reiškiant reikalavimus;
5. restitucijos taikymas natūra nėra galimas dėl žemės sklypų hipotekos, nes tai pažeistų sąžiningų įgijėjų interesus.

Atsakovas pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą atsakovas A. B. ir ieškovė, būdami Baltarusijos Respublikos piliečiais, negalėjo ir šiuo metu negali savo vardu ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje įsigyti žemės sklypų. Atsižvelgiant į tai, kad apsimestinio sandorio negaliojimui yra taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės, o žemės sklypų įsigijimas atsakovo A. B. ir ieškovės nuosavybėn draudžiamas įstatymo, darytina išvada, jog tokių sandorių šalys objektyviai negalėjo sudaryti ir tokie sandoriai niekada nebūtų laikomi galiojančiais. Ieškovės pateiktas 2003-07-10 įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo savo sutuoktinį atsakovą A. B. veikti jos vardu, sudarant įvairius sandorius ir atliekant su tuo susijusius veiksmus, nesuteikia ieškovės sutuoktiniui jos vardu pirkti nekilnojamąjį turtą. Atsakovas A. B. buvo įgaliotas ieškovės vardu tik tvarkyti jau turimą turtą ir jo apimtyje atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Net laikant, kad įgaliojimas suteikė teisę sudaryti nekilnojamojo turto įsigijimo sandorius, jame nėra nurodyti konkretūs ginčijami žemės sklypai. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė reikalavimus pareiškė tik po 12 metų nuo įgaliojimo suteikimo ir tik tada, kai BUAB „Archidis“ yra iškelta bankroto byla, ir ginčo turtas yra parduodamas, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus. Įgaliojimas A. B. buvo išduotas 2003-07-10, kai du iš trijų pirminių žemės sklypų įsigijimo sandorių buvo sudaryti 2001 m., kai A. B. apskirtai neturėjo įgaliojimo veikti ir sudaryti sandorius savo sutuoktinės, ieškovės, vardu. Todėl reikalavimas dėl žemės sklypų, kurie buvo įgyti 2001-10-31, įsigijimo apskritai negali būti svarstomas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė patikslintu ieškiniu iš esmės pakeitė savo poziciją dėl sandorių, kuriuos ginčijama, ir dėl sandorių šalies, kuri sudarė neva apsimestinius sandorius. Vien šis faktas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ieškinys yra tik bandymas gauti naudos UAB „Archidis“ bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių aplinkybių dėl pirminių pardavėjų ir J. S. valios sudaryti sutartį trūkumų; J. S. negali būti laikoma statytiniu asmeniu. Vien faktas, kad A. B. turėjo pakankamai pinigų, savaime neįrodo, kad žemės sklypai buvo įgyjami jo vardu, prisidengiant J. S.. Nei vienas ieškovės pateiktas dokumentas nepatvirtina, kad A. B. pinigai buvo skolinami ar akcijos parduodamos, J. S. siekiant gauti lėšų ginčo žemės sklypams įsigyti. Be ieškovės nurodytų 2002-02-05 žemės panaudos sutarties ir 2003-11-24 ilgalaikės žemės sklypo nuomos sutarties, J. S. ir UAB „Archidis“, atstovaujama bendrovės direktoriaus - atsakovo A. B., 2005-01-05 sudarė žemės panaudos sutartį, pagal kurią visi 2002-02-05 žemės panaudos ir 2003-11-24 ilgalaikės žemės sklypo nuomos sutartyse nurodyti žemės sklypai buvo perduoti neatlygintinai naudotis UAB „Archidis“ laikotarpiu nuo 2005-01-05 iki 2014-01-05. Šioje sutartyje nustatyta, kad nuomininkas - UAB „Archidis“ - turi teisę savo nuožiūra statyti išsinuomotuose žemės sklypuose pastatus, vykdyti bei prižiūrėti statybos darbus, atlikti kadastrinius matavimus ir atiduoti pastatus naudotis, užsakyti reikiamus projektavimo darbus ir tiesti inžinerinius tinklus. Tai patvirtina, kad jau nuo 2005 m. ginčo žemės sklypuose UAB „Archidis“ vykdė ūkinę komercinę veiklą. Žemės sklypai buvo ruošiami užstatymui, todėl 2006-04-28 UAB „Archidis“ iš savininkės J. S. juos įgijo nuosavybės teise, pastatė pastatus ir pardavė juos tretiesiems asmenims. Taigi, sudarius 2005-01-05 sudarė žemės panaudos sutartį, 2002-02-05 žemės panaudos ir 2003-11-24 ilgalaikės žemės sklypo nuomos sutartys iš esmės nebuvo vykdomos ir neįrodo žemės sklypų įsigijimo A. B. asmeniniams poreikiams tenkinti fakto. 2006-05-31 reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra reikalavimo perleidimas, ir šis faktas nepakeičia nekilnojamojo turto nuosavybės, jo statuso, jam taikomų suvaržymų ir pan. Pasikeitė tik kreditorius. Taigi A. B., iš J. S. perėmęs reikalavimą, netapo parduotų žemės sklypų savininku ar valdytoju. Be to, šis perleidimas buvo atlygintinis – reikalavimas buvo perleistas už analogišką perimtam reikalavimui sumą - 7 346 425,16 Lt (2 127 671,79 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad J. S. buvo tikra ginčijamų žemės sklypų pirkėja pagal pirminius žemės sklypų įsigijimo sandorius. BUAB „Archidis“ bankroto administratorius pažymėjo, jog, peržiūrėjęs UAB „Archidis“ veiklą reglamentuojančius dokumentus, sutartis, finansinius ir buhalterinės apskaitos dokumentus, neturi pagrindo teigti, kad žemės sklypai buvo įgyti fiktyviai UAB „Archidis“ veiklai, priešingai, ginčo žemės sklypai buvo naudojami BUAB „Archidis“ veikloje. Vertinant hipotekos lakšto negaliojimą, būtina vertinti ir 2007-08-09 kreditavimo sutarties, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas hipotekos sandoris, teisėtumą. Visi dokumentai patvirtina, kad kreditas buvo suteiktas būtent UAB „Archidis“. Visi dokumentai pasirašyti UAB „Archidis“ vardu, turto vertės nustatymo pažymos buvo užsakytos UAB „Archidis“, kaip kredito gavėjo, kredito lėšos išmokėtos UAB „Archidis“, pervedant jas į įmonės sąskaitą, kredito ir palūkanų mokėjimo pareigas vykdė UAB „Archidis“. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad banko valia buvo kredituoti būtent UAB „Archidis“. Nepripažinus kreditavimo sutarties negaliojančia, negali būti pripažintas negaliojančiu ir šios sutarties pagrindu sudarytas įkeitimo sandoris. Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą ne tik dėl savo, bet ir dėl kitų asmenų (D. P., T. P., L. P., L. P. ir G. P. vardu, prašydama priteisti jiems žemės sklypus) teisių ir teisėtų interesų, kas neatitinka teisminės gynybos principo. Šis reikalavimas savaime yra ydingas ir negali būti tenkinamas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neturi šioje byloje reiškiamo reikalavimo - taikyti restituciją ir iš pardavėjų reikalauti pinigų -, kadangi ji nebuvo ginčijamų sandorių šalimi, ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad už žemės sklypus sumokėtos pinigų sumos būtų pervestos/sumokėtos iš bendrų ieškovės ir jos sutuoktinio A. B. lėšų ir/arba kad A. B. būtų suteikęs įgaliojimus ieškovei jo vardu reikšti reikalavimus teisme dėl pinigų priteisimo. Net teoriškai taikant restituciją, pinigai turėtų būti grąžinami ne ieškovei, bet J. S., kaip sandorių šaliai. 2 127 671,79 Eur suma, kaip piniginiu restitucijos ekvivalentu, vadovautis negalima, nes ji neatspindi tikrosios daiktų vertės. Be to, turi būti vadovaujamasi ne šios dienos, o sandorių sudarymo metu buvusia žemės sklypų verte. Priešingu atveju, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovė neturi jokių kreditorinių reikalavimų į pirminius pardavėjus ir BUAB „Archidis“, todėl nesvarstytinas ir ieškovės prašymas dėl termino pareikšti turtinius reikalavimus atnaujinimo. Visas faktines aplinkybes dėl sutuoktinio A. B., UAB „Archidis“ ir J. S. veiksmų, įsigyjant žemės sklypus bei juose vystant nekilnojamojo turto projektus, ieškovė žinojo jau ilgą laiką. Ieškovės sutuoktinis buvo bankrutavusios įmonės akcininkas ir vadovas, todėl mažai tikėtina, kad nuo 2011 m. vasario mėn., kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl UAB „Archidis“ bankroto bylos iškėlimo, ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie nuo 2001 m. sudaromus ginčijamus žemės sklypų įsigijimo ir pardavimo sandorius, o taip pat ir apie bankroto bylos eigą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-11 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-992-600/2013, bei 2005-02-14 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovė jau nuo 2005 m. (kai buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis) žinojo apie žemės sklypų teisinį statusą; o vėliausiai nuo 2011 m., kai ieškovei buvo iškelta nurodyta civilinė byla, apie UAB „Archidis“ bankroto bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-11 sprendime konstatavo ir patvirtino, kad žemės sklypai buvo J. S. 2001-10-31 pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas ir jai priklausantis turtas. Šie faktai laikytini prejuduciniais ir papildomai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Be to, pati ieškovė šių faktų byloje neginčijo. Tai, kad ieškovė jau nuo 2005 m. žinojo, kad parduodami pastatai pastatyti J. S. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, patvirtina ir 2005-02-14 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. S., A. B. ir H. B. (pardavėjai) ir UAB „Archidis“ (pirkėjas).

Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo:

1. įpareigoti ieškovę sumokėti žyminį mokestį už patikslintu ieškiniu reiškiamus turtinius reikalavimus;
2. įpareigoti ieškovę sumokėti ne mažesnį kaip 1 500 Eur užstatą galimų atsakovo AB DNB banko bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti;
3. patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą;
4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo AB DNB banko atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

1. Patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė net 2 276 413,35 Eur dydžio reikalavimus (restitucijos dydis), tačiau nėra sumokėjusi jokio žyminio mokesčio. Ieškovė ginčija dalį sandorių, kurių šalimi UAB „Archidis“ nebuvo ir, net patenkinus patikslintą ieškinį, BUAB „Archidis“ jokių mokėjimo pareigų nekiltų. Todėl ieškovės pareikšti reikalavimai nėra ir negali būti laikomi turtiniais reikalavimais BUAB „Archidis“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, ieškovė įpareigotina sumokėti žyminį mokestį. Žyminio mokesčio ieškovei nesumokėjus, atsakovas prašo patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą.
2. Tiek apie bankroto bylos UAB „Archidis“ iškėlimą, tiek apie tai, kad ginčo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas J. S. vardu, o vėliau perleistas UAB „Archidis“ ieškovei turėjo būti žinoma dar 2011 m. pabaigoje - 2012 m. pradžioje, kadangi ji, kaip atsakovė dalyvavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-992-600/2013 pagal BUAB „Archidis“ ieškinį dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą registracijos panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Todėl, net ir tuo atveju, jei teismas laikytų, kad patikslinto ieškinio reikalavimai vertintini kaip turtiniai reikalavimai BUAB „Archidis“ bankroto byloje, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė yra praleidusi Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 5 p. nustatytą terminą tokiems reikalavimams pareikšti, ir nėra teisinio pagrindo šį terminą atnaujinti.
3. Nors ieškovė teigia, kad apie ginčijamus sandorius sužinojo tik 2014 m. pabaigoje, tačiau atsižvelgtina į tai, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą suvaržymai yra registruojami viešajame Nekilnojamojo turto registre, kuriame įregistruoti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus yra vieši. Pradiniai žemės sklypų perleidimo sandoriai nurodytame registre įregistruoti 2001-11-26 ir 2003-11-06. Taigi ieškovė negali teisintis nežinojusi Nekilnojamojo turto registro duomenų apie ginčo turto nuosavybės teisės registraciją J. S. vardu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas bendrasis dešimties metų senaties terminas 2001-10-31 ir 2003-09-18 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartims ginčyti.
4. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ji ir atsakovas A. B. buvo sutuoktiniai, jog jie 1996 m. pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą. A. B. yra Baltarusijos Respublikos pilietis ir įsigyti žemės sklypų Lietuvos Respublikoje negalėjo, nes tokio turto įgijimą Baltarusijos Respublikos piliečiams draudė Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ieškovės pateiktas įgaliojimas A. B. išduotas tik 2003-07-10, kai dalis ginčijamų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių buvo sudarytos dar 2001-10-31. Šiuo įgaliojimu A. B. buvo suteikta teisė valdyti bei tvarkyti visą ieškovei priklausantį turtą, o ne įgyti turtą bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2001-10-31 ir 2003-09-18 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovė J. S. ginčo žemės sklypus įsigijo už ieškovės ir atsakovo A. B. bendras lėšas. Iš 1999-10-08 dovanojimo sutarties, dviejų 1999-10-22 akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių ir 2001-10-24 paskolos sutarties sąlygų darytina išvada, kad šių sutarčių pagrindu gautos lėšos yra asmeninės A. B. lėšos. Kreditavimo sutartis, sudaryta tarp AB DNB banko, ieškovės ir atsakovo A. B. dėl 115 848 Eur paskolos buvo sudaryta 2003-11-24, t. y. po ginčijamų 2001-10-31 ir 2003-09-18 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, todėl šios paskolos lėšos negalėjo būti panaudotos ginčo žemės sklypų įsigijimui (be to, kreditas suteiktas gyvenamojo namo pirkimui). Taigi ieškovė apskritai neįrodė, kad turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčijamų sandorių pagrindu susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose ir teisę reikšti patikslinto ieškinio reikalavimus, nes ginčijamais sandoriais jos teisės nėra pažeistos. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės poziciją, kad, sudarant ginčijamas 2001-10-31 ir 2003-09-18 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, J. S. buvo statytinė, o tikrąja šių sandorių šalimi buvo atsakovas A. B.. Tokią ieškovės poziciją paneigia faktinės aplinkybės, kad įsigyti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo perleisti UAB „Archidis“, kurios akcininkais buvo atsakovai J. S. ir A. B., ir nurodytuose žemės sklypuose UAB „Archidis“ vystė nekilnojamojo turto projektą - statė gyvenamuosius namus. 2001-10-30 paskolos sutartis, kuria J. S. iš A. B. skolinosi pinigus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, neįrodo, kad ji buvo A. B. statytinė. To nepatvirtina ir 2002-02-05 žemės panaudos, 2003-11-24 ilgalaikė žemės sklypo nuomos bei 2006-05-31 reikalavimo perleidimo sutartys. Faktas, kad po ginčijamų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo A. B. buvo suteikta teisė naudotis ginčo žemės sklypais, nesudaro pagrindo teigti, kad būtent A. B. šiuos žemės sklypus ginčo sutartimis ir įsigijo. Be to, byloje yra duomenys, kad ir BUAB „Archidis“ su J. S. buvo sudariusi 2005-01-05 žemės panaudos sutartį, kuria, gavus A. B. sutikimą, ginčo žemės sklypai buvo perduoti neatlygintinai naudotis BUAB „Archidis“ devyneriems metams (nuo 2005-01-05 iki 2014-01-05), suteikiant BUAB „Archidis“ teisę savo nuožiūra ginčo žemės sklypuose statyti pastatus, vykdyti bei prižiūrėti statybos darbus, atlikti kadastrinius matavimus, priduoti pastatus naudoti, užsakyti reikiamus projektavimo darbus bei tiesti inžinerinius tinklus. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovai J. S. ir A. B. nurodytais ginčo žemės sklypais rūpinosi bendrai ne todėl, kad neva A. B. buvo tikrasis šio turto savininkas, bet dėl to, jog kaip UAB „Archidis“ akcininkai siekė gauti UAB „Archidis“ statybą leidžiančius dokumentus. Dėl šių priežasčių ir 2006-04-28 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi J. S. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus perleido pačiai UAB „Archidis“. CK 1.87 str. 3 d. nustatyta, kad apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu. Nesant pagrindo pradines ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimus dėl visų kitų, vėliau sudarytų, sandorių dėl ginčo žemės sklypų perleidimo ir įkeitimo pripažinimo negaliojančiais. Ginčijamas hipotekos sandoris buvo naudingas tiek BUAB „Archidis“, tiek jos akcininkams bei pačiai ieškovei, nes sudarė sąlygas statybų verslui gauti finansavimą, atitinkamai ir iš šio verslo gauti finansinę naudą. CK 4.197 str. 6 d. reglamentuota, jog sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Ieškovė 2007-08-22 hipotekos lakštą ginčija visa apimtimi, tačiau šiuo lakštu yra įkeistas ne tik žemės sklypas, bet ir ant jo pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, kuris nuo pat pastatymo priklausė UAB „Archidis“. Dėl šios hipotekos lakšto dalies patikslintame ieškinyje nėra jokių argumentų, todėl šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Banko teigimu, restitucija natūra nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikoma, kadangi tai neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. O reikalavimas dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu yra nepagrįstas, nes ginčijamais pirkimo-pardavimo sandoriais J. S. visus ginčo žemės sklypus įsigijo už bendrą 31 278,96 Eur sumą, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ir iš ko teismas ieškovei turėtų priteisti net 2 276 413,35 Eur sumą. Sandorio stabilumo principas reikalauja, kad sandoriai nebūtų nuginčyti abejotinais pagrindais ir menkais įrodymais. Atsakovas prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti ne mažesnį kaip 1 500 Eur užstatą galimų atsakovo AB DNB banko bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti motyvuoja tuo, kad ieškovė yra Baltarusijos Respublikos pilietė, ir kad patikslintame ieškinyje suformuluoti nauji reikalavimai, kurių didžiosios dalies pradiniame ieškinyje nebuvo.

       Atsakovai L. P. ir G. P. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklausiusį 0,0984 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė J. S., už kurią veikė A. B., pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Nurodyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notaras A. R..

      Trečiasis asmuo notarė R. J. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovės ginčijamo 2007-08-21 hipotekos lakšto patvirtinimo metu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklausė įkaito davėjui UAB „Archidis“. Vadovaujantis hipotekos sandorio sudarymo metu atlikta patikra viešuose registruose, jokių apribojimų/suvaržymų disponuoti UAB „Archidis“ nuosavybės teise priklausančiu įkeičiamu žemės sklypu nebuvo. Todėl jokio teisėto pagrindo notarui atsisakyti tvirtinti žemės sklypo įkeitimo sandorį/netvirtinti žemės sklypo įkeitimo sandorio nebuvo.

     Atsakovai J. S. ir A. B. atsiliepimų  į  ieškinį nepateikė, kiti  byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

            Ieškinys atmestinas.

            Nustatyta, kad  ieškovė ginčija 6 nekilnojamojo turto įsigijimo sandorius,    kuriais žemės sklypus įsigijo atsakovė  J. S. ,  bei sandorius, kuriais  atsakovė J. S. dalį šių sklypų  perleido atsakovui UAB „Archidis“ ,  dovanojo atsakovei Reginai J. S.,   o pastaroji  pagal 2007-03-30 akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp UAB „Archidis“ ir Reginos J. S.,  kaip nepiniginis įnašą UAB „Archidis“ perleido 984/2033 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Reikalavimo pagrindu nurodė  tai,  kad  ji ir jos sutuoktinis atsakovas A. B. įsigijo šiuos žemė sklypus, tačiau  įsigytas turtas niekada  nebuvo įformintas  kaip A. B. nuosavybė.  Dėl konstitucinio draudimo įgyti nuosavybės teisę į žemę užsieniečiams žemės sklypai buvo forminami kitų asmenų vardu, tačiau tikruoju turto įgijėju buvo A. B., veikęs per statytinę J. S., kuri apmokėjo už žemė sklypus formaliai paskolintais   pinigais, nurodė, kad žemės sklypų  pirkimo - pardavimo sutartys buvo apsimestinės. Nurodė,  kad apsimestiniai sandoriai priskiriami prie niekinių sandorių, jie negalioja dėl esminio sandorio elemento - šalių valios ydingumo, nes jame išreikšta šalių valia neatitinka  šalių  tikrųjų ketinimų. Pirkėju sutartyse nurodytas buvo ne tas asmuo, kuris ketino įsigyti sklypus, realus žemė sklypų pirkėjas buvo Baltarusijos  pilietis atsakovas A. B., sklypų kaina buvo apmokėta iš ieškovės ir A. B. šeimos lėšų.

             Atsakovas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su ieškiniu, patvirtino jame nurodytas aplinkybes,  paaiškino, kad ieškovei  H. B. po sandorių sudarymo nepranešė apie tai, kad sklypai yra įsigyti J. S. vardu,  tik 2015 m. vasarį  pateikė sandorių dokumentus. Paaiškino, kad nuo  sutuoktinės slėpė bendravimo su J. S. faktą. 

            Atsakovė J. S. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu  sutinka,  nurodė, kad už jos vardu įsigytus sklypus apmokėjo atsakovas A. B., ji sutiko, kad sandoriai būtų sudaromi jos vardu dėl  to, kad A. B.,  kaip Baltarusijos piliečiui, buvo draudžiama  pagal Konstituciją įsigyti   žemės sklypus   nuosavybėn.

            Remiantis pareikštu  ieškiniu,  reikalaujama, kad teismas konstatuotų,  jog  žemės sklypų įgijėjas ir perleidėjas pagal ginčijamus sandorius buvo atsakovas A. B.,  kuris, būdamas Baltarusijos Respublikos piliečiu,  neturėjo teisės  įsigyti nuosavybės teisės į žemę.

           Tai, kad LR Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis  numato, jog   žemė, vidaus vandenys, miškai , parkai  nuosavybės teisėmis  gali priklausyti   tik Lietuvos  Respublikos piliečiams ir valstybei,  reiškia, kad  kiti subjektai, išskyrus  išvardintus Konstitucijos 47 -ame straipsnyje, negali būti pripažinti žemės įgijėjais  teismine tvarka,  net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas panaikinti sudarytus sandorius.

          Ta aplinkybė, kad atsakovai A. B. ir J. S. buvo susitarę, jog žemės sklypo pirkėja bus J. S., o  už įsigyjamą turtą apmokės A. B., neturi įtakos sandorio  teisėtumui,  nes sandorių  sudarymo metu abi sandorio šalys – tiek turto pardavėjai - atsakovai, tiek turto pirkėja  atsakovė J. S. iš tikrųjų turėjo galvoje sandorį, kokį sudarė, t.y. S. siekė  įsigyti savo vardu nuosavybėn žemės sklypus, o atsakovai-pardavėjai siekė  parduoti  ir gauti už juos pinigus. Tai, kad pagal sandorį už pirkėją pardavėjui pinigus sumokėjo kitas asmuo, kad jis atstovavo derybose pirkėją bei atstovavo kaip įgaliotas asmuo  sudarant sutartį,  negali būti pagrindu pripažinti, kad šis asmuo įsigijo turtą, t.y. buvo pirkėju pagal sandorį. Sandoriai nebuvo sudaromi kitiems sandoriams pridengti, nes sandoris, kuriuo turtą įsigytų A. B. negalėjo būti sudarytas, todėl  jis negalėjo ir būti pridengiamas kitu sandoriu. CK 1.87 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, kai sandoris  sudarytas kitam sandoriui pridengti,  taikomos sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.  Tai, kad esant susitarimui tarp dviejų asmenų- atsakovų A. B. ir  sutartyse viena iš šalių  buvusios J. S., pirkėja sutartyse buvo nurodoma J. S.,  tikslu  išvengti   LR Konstitucijoje numatyto draudimo,   nereiškia, kad  abi sandorio šalys pirkėjas ir pardavėjas  turėjo galvoje kitokį sandorį, kurio pridengimui buvo sudaromas šis sandoris.  Atsakovai L. P., L. P. ir G. P. prašė ieškinį atmesti, nurodydami,  kad jie sudarė tokį sandorį, koks buvo patvirtintas  notaro, jiems buvo žinoma, kad už pirkėją J. S., sudarant  sutartį, veikia A. B..  Atsakovas D. P. teismo  posėdyje paaiškino, kad sutinka su ieškiniu, jam buvo žinoma, kad faktiškai sklypą siekė įsigyti A. B., tačiau  ir šios aplinkybės negali būti pagrindu sandoriui, sudarytam  2001-10-31  dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo tarp J. S., D. P. ir T. P. pripažinti apsimestiniu,  nes sandorio šalys turėjo galvoje tai, kas nurodyta sutartyje, jie turėjo tikslą parduoti sklypą sutartyje nurodytai pirkėjai J. S., atsakovui D. P. buvo žinoma, kad sklypą jis parduoda  J. S. dėl to, kad A. B. neturi teisės, kaip  Baltarusijos pilietis,  įsigyti  Lietuvos Respublikoje  žemės   sklypo, t.y. turėjo galvoje tai, kas buvo nurodyta pirkimo-pardavimo  sutartyje.  

            Nesant pagrindo  pripažinti apsimestiniais sandorius dėl žemės  sklypų pardavimo, negali būti tenkinami ir kiti ieškinio  reikalavimai,  kuriais siekiama pripažinti negaliojančiais sandorius, atsiradusius  žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp  atsakovės J. S. ir atsakovų  D. P. bei T. P., tarp J. S. ir  L. P., L. P., bei G. P., pagrindu. 

  Dėl ieškinio senaties

                  Byloje  nustatyta, kad ieškovė H. B. ir  atsakovas  A. B. yra sutuoktiniai,  ji turi teisę  reikšti ieškinį  dėl  sandorių, kurie buvo sudaryti vieną iš sandorio šalių atstovaujant jos sutuoktiniui A. B.,  teigiant, kad  įsipareigojimams   apmokėti pagal sudaromus sandorius buvo panaudotos  jos ir atsakovo turimos bendros sutuoktinių  lėšos.  Tenkintinas atsakovo BUAB „Archidis“ prašymas taikyti ieškinio senatį byloje ir ieškovės prašymą dėl termino turtiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo atmesti. Tai, kad sandoriai, kurie ginčijami, buvo sudaryti 2001-2003 metais,  o ieškinys  pareikštas  2015 m. kovo 24 d., leidžia daryti išvadą, kad 10 metų senaties terminas  ieškiniui pareikšti  yra praleistas   ( CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-11 sprendime konstatavus ir patvirtinus,   kad žemės sklypai buvo J. S. 2001-10-31 pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas ir jai priklausantis turtas, šis faktas laikytinas prejudiciniu ir papildomai jo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.), byloje dalyvaujančiu asmeniu buvo ir ieškovė, šių faktų byloje neginčijo. Tai, kad ieškovė jau nuo 2005 m. žinojo, kad parduodami pastatai pastatyti J. S. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, patvirtina ir 2005-02-14 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. S., A. B. ir H. B. (pardavėjai) ir UAB „Archidis“ (pirkėjas).  Kadangi ieškovė neįrodė, jog negalėjo žinoti iki 2015 m. kovo mėn. apie sudarytus jos ginčijamus šioje byloje sandorius,  darytina išvada, kad ieškinys atmestinas ir dėl senaties termino praleidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovai UAB „Archidis“ ir AB DNB bankas pateikė prašymus  priteisti  atstovavimo  išlaidas, atmetus  ieškinį,  šias išlaidas, kurios  sudaro atitinkamai  1452 Eur ir 1210 Eur  atsakovams turi atlyginti ieškovė. Atsižvelgiant  į  bylos apimtį, reikalavimų  skaičių,  atstovavimo išlaidos atitinka atstovų sugaištam darbo laikui  byloje ( CPK 98 straipsnio 2 dalis). Procesinių  dokumentų siuntimo  išlaidos sudaro 98,70 Eur, jos priteistinos  iš ieškovės valstybei.

Vadovaudamasi  CPK 259 straipsniu, teismas

n u s p  r e n d ė :

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui BUAB „Archidis“ ( jak 110897229)  1452 Eur , atsakovui AB DNB bankas ( jak 112029270) 1210 Eur  atstovavimo išlaidų atlyginimą iš ieškovės H. B. ( ak (duomenys neskelbtini)) .

Priteisti  valstybei iš  ieškovės H. B. ( ak (duomenys neskelbtini))  98,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Teisėja                                                             Danutė Kutrienė