Civilinė byla Nr. 2-61-879/2014
(Proceso Nr. 2-49-3-01046-2013-5)
Procesinio sprendimo kategorija:
43.2.; 113.8.;116.1.
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 28 d.
Ukmergė
Ukmergė rajono apylinkės teismo teisėja Daina Vaidachavičienė,
Sekretoriaujant Alvyrai Džiugienei,
dalyvaujant ieškovo UAB „Euronordas“ atstovui adv.V. K.,
atsakovui D. E., jo atstovui adv. V. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Euronordas“ ieškinį atsakovui D. E. dėl be pagrindo įgytų pinigų priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovas UAB „Euronordas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo D. E. 4000 Lt avansu išmokėtų dienpinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakovu 2011-08-08 buvo sudaryta darbo sutartis, kuri 2013-01-08 nutraukta darbuotojo pareiškimu pagal DK 127 str. 1 d. Atsakovas dirbo pas ieškovą dažytoju, jo darbas vyko komandiruotėse Norvegijoje. Pagal DK 220 str. 1 d. atsakovui komandiruotės metu buvo mokami dienpinigiai po 200 Lt. už dieną. Paskutinį kartą atsakovas pasiųstas į komandiruotę Norvegijoje nuo 2012-11-10 iki 2012-12-15, bet komandiruotėje išbuvo iki 2012-11-23. Atsakovui ankščiau grįžus iš komandiruotės ( po 4 dienų) priskaičiuoti 800 Lt dienpinigių, tokiu būdu pas atsakovą liko 4000 Lt dienpinigių. Kadangi su atsakovu darbo sutartis nutraukta, jis privalo gražinti avansu jam išmokėtas ir nepanaudotas lėšas.
Atsakovas D. E. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad ieškovas pateikė tikrovės neatitinkančias žinias, jis savo interesus gina civilinėje byloje Panevėžio m. apylinkės teisme, todėl šioje byloje priešieškinio nereiškia, prašo bylą stabdyti.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. V. K. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad, atsakovas grįžo iš komandiruotės 2012-11-13 nes jam buvo prastova ir nebuvo suteiktas darbas, kadangi kiti darbininkai atsisakė dirbti su atsakovu. Už prastovą atsakovui buvo mokama 2/3 atlyginimo, įmonė pati nusistato kaip jai vesti raštvedybą, todėl avansinių apyskaitų įmonėje nėra, kadangi darbo kodeksas nereglamentuoja tokių lėšų išsiieškojimo, prašo iš atsakovo priteisti kaip nepagrįstą praturėjimą pagal CK normas. Įmonei nuo šių lėšų reikės sumokėti mokesčius kaip nuo lėšų susijusių su darbo santykiais. Nutraukiant darbo sutartį su atsakovu 4000 Lt jam buvo užskaityti kaip kompensacija už jo nepanaudotas atostogas , bet pagal įstatymus toks užskaitymas negalimas, nes dienpinigiai neapmokestinami jokiais mokesčiais, todėl užskaitos daryti negalima.
Atsakovas D. E. teismo posėdžio metu nurodė, dirbo Norvegijoje, ieškovo įmonė juos pernuomodavo Norvegijos bendrovei. Nuvykus į Norvegiją 2012-11-10 paaiškėjo, kad nėra darbo, todėl jis su dar dviem asmenimis, nusipirkę bilietus savo lėšomis, grįžo į Lietuvą. Tuo metu Norvegijoje buvo UAB „Euronordas“ direktorius D. V., kuris sutiko, kad atsakovas išvyktų, jiems buvo atsakyti viešbučiai ir nebuvo kur gyventi. Direktorius nurodė, kad šie pinigai bus užskaityti kaip prastova. Jam buvo mokamas darbo užmokestis ir Lietuvoje ir Norvegijoje, nes buvo dvi darbo sutartys.
Atsakovo atstovas adv. V. K. prašo ieškinį atmesti nes, ieškovas nenurodė, kad prašo išieškoti atsakovui permokėtas lėšas dėl sąskaitybos klaidos, D. E. veikė sąžiningai, todėl iš be pagrindo sumokėtų sumų, kurios prilygintos darbo užmokesčiui išieškoti negalima pagal CK 6.241 str. nuostatas.
Ieškinys atmetamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nuo 2011-08-08 pagal neterminuotą darbo sutartį Nr.8 dirbo UAB „Euronordas“ dažytoju iki 2013-01-08 (b. l. 3-4). Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2013-01-08 pagal DK 127 str. 1 d. asmeniškai prašant, dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsakovas Panevėžio miesto apylinkės teisme yra iškėlęs civilinę bylą (b. l. 28-31). Ieškovas nurodo, jog atsakovo darbas vyko tik komandiruotėse Norvegijoje, o už kiekvieną komandiruotę atsakovui buvo mokami dienpinigiai po 200 Lt už dieną. Iš 2012-11-07 UAB „Euronordas“ įsakymo „Dėl D. E. komandiruotės“ nustatyta, kad jis į Norvegiją dirbti dažytoju buvo komandiruotas nuo 2012-11-10 iki 2012-12-15 mokant dienpinigius po 200 Lt už kiekvieną dieną ( b.l.9). Pagal ieškovo pateiktą pažymą apie D. E. dienpinigių paskaičiavimą, matyti, kad jam už buvimą komandiruotėje nuo 2012-11-10 iki 2012-11-13 už 4 dienas priskaičiuota 800 Lt dienpinigių, išmokėta 4800 Lt dienpinigių ( b.l.12). Iš ieškovo pateiktos D. E. sąskaitos išrašo, matyti, kad jam paskutinį kartą dienpinigiai išmokėti 2012-11-05 3000 Lt sumoje ( b.l.6, 7 ).
Civilinėje teisėje pripažįstama bendro pobūdžio asmenų pareiga elgtis sąžiningai (LR CK 1.5 str. 1 d.). Joks asmuo negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, padarydamas šiam nuostolių. LR CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Teismas pažymi, kad, reiškiant ieškinį dėl įgyto be pagrindo turto priteisimo ieškovui, pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes. Savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (LR CPK 178 str.) (LAT CBS 2007-10-24 nutartis c.b. Nr. 3K-3-466/2007). Pagal LR CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo išmokėtos darbo užmokesčio sumos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Sąskaityba reiškia ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu (LAT CBS 2002-11-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1355/2002).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas į komandiruotę Norvegijoje buvo siųstas 36 dienoms, nuo 2012-11-10 iki 2012-12-15, tačiau joje išbuvo tik 4 dienas. Ieškovo atstovas nurodė, kad avansinių apyskaitų įmonėje, kurias pildo darbuotojai atsiskaitydami už gautus dienpinigius už komandiruotes nėra. Ieškovas atsakovo nepagrįstą praturtėjimą įrodinėja buhalterinės sąskaitos Nr.2651 ( b.l.8) išrašu, iš kurio matosi visos atsakovo komandiruočių datos ir visi jam atlikti mokėjimai už komandiruotes, todėl palyginus duomenis jie sutampa. Nurodo, kad atsakovui avansu išmokėtos lėšos turi būti grąžintos įmonei, nes įmonės buhalterinius duomenis patikrinus mokesčių inspekcijai, įmonė nuo šios sumos privalės mokėti mokesčius, kaip nuo su darbo santykiais susijusių pajamų. Nutraukiant darbo santykius 4000 Lt buvo užskaityta atsakovui kaip kompensacija už nepanaudotas atostogas, bet toks užskaitymas pagal įstatymus negalimas, nes dienpinigiai nėra apmokestinami jokiais mokesčiais, kai tuo tarpu kitos su darbo santykiais susijusios išmokos apmokestinamos, todėl tokio užskaitymo daryti negalima. Ieškovo atstovas prašo priteisti iš atsakovo 4000 Lt permokėtų dienpinigių kaip be pagrindo įgytas lėšas.
Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, turi pagrindo konstatuoti, jog ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Vadovaujantis CK 6.241 str. 1 d. 4 p. negali būti išreikalautos kaip be pagrindo išmokėtos darbo užmokesčio sumos ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Ieškovas neįrodinėja, kad lėšos buvo permokėtos dėl sąskaitybos klaidos, tačiau teigia, kad atsakovas turėjo dirbti Norvegijoje iki komandiruotės pabaigos, o iš jos grįžo, nes nesutarė su kitais darbuotojais, t.y jie atsisakė su ieškovu dirbti, kilo konfliktas tarp darbuotojų ( b.l.33). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu ( CPK 12 str, 178 str). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, tokius faktus atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą turi įrodyti atsakovas ( LAT CBS 2011-06-13 nutartis Nr.3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju, ieškovas, reikalaudamas atsakovą grąžinti komandiruotėms gautą ir nepanaudotą avansą pateikė atsakovo prievolės atsiradimo pagrindą, t.y. įsakymą dėl komandiruotės į Norvegiją 36 dienoms ir lėktuvo bilietus, bei D. E. sąskaitų išrašus apie jam sumokėtus dienpinigius už visą darbo bendrovėje laiką. Tačiau pagal CK 6.241 str. 1 d. 4 p. ieškovas turi įrodyti, kad atsakovui išmokėtos lėšos yra dėl bendrovėje padarytos sąskaitybos klaidos arba kad atsakovas jas gaudamas veikė nesąžiningai, nes minėta norma imperatyviai draudžia išreikalauti lėšas prilygintas darbo užmokesčiui, jei gavėjas veikė sąžiningai ar nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Atsakovui išmokėti dienpinigiai už komandiruotę laikytini darbo užmokesčiui prilygintomis lėšomis.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių kitų papildomų dokumentų pateikti ieškiniui pagrįsti neturi, avansinių apyskaitų, kur darbuotojai atsiskaito grįžę iš komandiruotės įmonėje nėra. Ieškovo atstovas nurodė, kad nutraukiant darbo sutartį su atsakovu 4000 Lt buvo jam užskaityti kaip kompensacija už nepanaudotas atostogas, įmonė reikalauja iš atsakovo 4000 Lt kaip avansu išmokėtų lėšų už komandiruotę todėl, kad jei nieko nedarytų, tai nuo šios sumos privalės sumokėti visus priklausančius mokesčius kaip nuo su darbo santykiais susijusių pajamų. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, nurodė kad jo darbo užmokestį sudarė atlyginimas gautas Lietuvoje pagal darbo sutartį, atlyginimas Norvegijoje pagal darbo sutartį ir dienpinigiai, tačiau pateikti avansinių apyskaitų ir išlaidų pagrindžiančių dokumentų grįžus iš komandiruočių niekas nereikalavo ir tokios tvarkos įmonėje nebuvo, prašė teismą ieškovą įpareigoti pateikti avansines apyskaitas jei tokios įmonėje yra, nurodė, kad dėl prastovos, kuri buvo Norvegijoje kai nuvykus į komandiruotę nebuvo darbo, jis sutarė su įmonės vadovu D. V., kad šios lėšos jam bus užskaitytos kaip prastova, o ieškovo prašoma priteisti iš jo suma susidarė ne dėl paskutinės komandiruotės, nes jam už paskutinę komandiruotę buvo išmokėta tik 3000 Lt, o dėl kelių komandiruočių, nes iš jo reikalaujama 4000 Lt.
Juridinių asmenų finansinės apskaitos vedimo tvarka yra reglamentuota įstatymų bei poįstatyminių aktų. DK 220 str. reglamentuoja kompensacijas tarnybinių komandiruočių atveju, kur 2 d. numatyta, kad šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr.1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, 5 p. numatyta, kad jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenustato kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui turi būti sumokėtas avansas ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Grįžęs iš komandiruotės darbuotojas per 3 dienas pateikia darbdaviui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas , o jei sumokėtas avansas, grąžina avanso likutį. Ieškovas UAB „Euronordas“ privalėjo vadovautis šiuo nutarimu tiek išmokėdamas dienpinigius už komandiruotę, tiek ir pareikalaudamas atsikaityti už gautas lėšas. Ieškovas nereikalavo iš atsakovo grįžus iš komandiruočių įmonės buhalterijai pateikti avansinių apyskaitų ir atsiskaityti už avansu gautas lėšas, kaip nurodė ieškovo atstovas įmonėje nėra D. E. pateiktų avansinių apyskaitų. Šalys patvirtino, kad ginčo byloje nėra dėl to, kad atsakovo D. E. darbas buvo tik komandiruotėse Norvegijoje, į komandiruotes jis vyko 8 kartus įvairiam laikotarpiui nuo 2011-08-09 dienos ir paskutinį kartą buvo išvykęs 2012-11-10 iki 2012-11-13 ( b.l.12). Kaip matyti iš ieškovo pateiktos 2013-06-10 pažymos ( b.l.12) apie D. E. dienpinigių paskaičiavimą, jam išmokėtos sumos už anksčiau buvusiais kitas komandiruotes neatitinka galutinėms sumoms, nurodytoms D. E. sąskaitos išraše (b.l.5-6), nors bendra per visą darbo laiką išmokėta dienpinigių suma yra ta pati 72200 Lt (b.l.12, 5-6). Už paskutinę komandiruotę, į kurią D. E. išvyko 2012-11-10 jam 2012-11-05 pervestas dienpinigių avansas 3000 Lt. (b.l.6), tuo tarpu ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 4000 Lt ir nurodo, kad atsakovo skolą bendrovei patvirtina buhalterinės sąskaitos išrašas Nr.2561( b.l.8) ir sąskaitos Nr.488 apyvartos pagal klientus ( b.l.7) išrašas, kur yra nurodyti visi atsakovui pervesti dienpinigiai už visą jo darbo bendrovėje laikotarpį. Kadangi bendra jam išmokėtų dienpinigių suma yra ta pati t.y. 72 200 Lt, todėl iš visų šių mokėjimų ir yra susidariusi atsakovo 4000 Lt be pagrindo išmokėta dienpinigių suma.
Vertindamas atsakovo D. E. sąžiningumą, gaunat 4000 Lt dienpinigių iš ieškovo už buvimą komandiruotėse Norvegijoje, teismas vertina šiuos įrodymus. D. E. į komandiruotę vyko ieškovui apmokant kelionės išlaidas ( b.l.10-11), 2011-11-10 nuvykus į komandiruotę Norvegijoje darbo nebuvo, nes tą pripažino ir ieškovo atstovas 2013-07-14 teismo posėdžio metu, nurodydamas kad atsakovui tuo metu buvo prastova. Atsakovas D. E. po 4 dienų grižo iš komandiruotės, nes Norvegijoje nebuvo darbo, nebuvo kur gyventi, apie tokią situaciją žinojo ir ieškovas, nes tuo metu direktorius D. V. buvo Norvegijoje ir pats nurodė, grįžti namo į Lietuvą, kadangi nėra darbo. Laikytina, kad tiek į komandiruotę Norvegijoje išvyko, tiek ir iš jos anksčiau ir neišbuvęs viso įsakyme nurodyto laiko atsakovas D. E. grįžo su darbdavio žinia ir suderinimu. Tokias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas R. T.. Atsakovas šioje byloje laikytinas silpnesniąja darbo santykių šalimi, todėl teismas pripažįsta kad atsakovas yra pateikęs visus įrodymus ieškovui apie komandiruotės metu turėtas išlaidas, pagal bendrovės vidaus darbo tvarką dėl atsiskaitymo už gautus dienpinigius grįžus iš komandiruotės, tuo labiau, kad ieškovas tokių aplinkybių neginčija. Teismas atsakovo D. E. elgesį gaunant 4000 Lt dienpinigių iš ieškovo pripažįsta sąžiningu.
Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr.1365 „ Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, 5 p. numatyta, kad įmonėje kolektyvine ar darbo sutartimi, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, turi būti reglamentuotas darbuotojo atsiskaitymas apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pateikė visus įrodymus, nurodė, kad įmonė pati nusistatyto savo raštvedybos tvarką, todėl jis negali pateikti jokių kitų dokumentų ar įrodymų, išrašų iš įmonės įsakymų knygos, avansinių apyskaitų, nes tokių dokumentų įmonė neturi. Ieškovas ir neįrodinėja, kad už gautus dienpinigius nebuvo atsiskaityta pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, tačiau mano, kad ieškovas yra nukentėjęs išmokėdamas šias lėšas tiek, kad bendrovė, jas išmokėdama ieškovui, nėra iš jų tinkamai išskaičiusi mokesčius, dėl ko privalės į Valstybės biudžetą šias lėšas sumokėti. Teismo vertinimu šios aplinkybės įrodo, kad buhalterinė apskaita įmonėje susijusi su išlaidų komandiruotėms mokėjimu ir atsiskaitymu už gautus dienpinigius nebuvo vykdoma tiksliai ir tvarkingai, kaip nurodyta minėtame nutarime, grįžę iš komandiruotės Norvegijoje darbuotojai neteikdavo avansinių apyskaitų, kur būtų nurodytos komandiruotėje patirtos išlaidos ir negrąžindavo nepanaudoto avanso likučio, todėl šios aplinkybės paaiškina tam tikrus neatitikimus tarp ieškovo pateiktų įrodymų dėl prašomos priteisti sumos ir išmokėtos sumos už paskutinę komandiruotę dydžio. Atsakovas D. E. negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar be teisinio pagrindo įgijusiu turtą( lėšas), nes veikė sąžiningai, o ieškovas neįrodė, kad šios lėšos atsakovui perduotos dėl sąskaitybos klaidos. ( CK 6.241 str. 1 d. 4 p.).
Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Byloje susidariusios 7,99 Lt pašto išlaidos nepriteisiamos, vadovaujantis LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų, nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Ukmergės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Daina Vaidachavičienė