Civilinė byla Nr. e2A-680-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00001-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2021 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl pirkimo sąlygų teisėtumo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Brosta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu supaprastintą atvirą pirkimą „Daugiabučių namų atnaujinimas/renovacija“ (Pirkimo Nr. 525883) (toliau – ir Pirkimas) bei panaikinti Pirkimo sąlygose (VIII skyrius „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijai“) įtvirtintą socialinį kriterijų ir nutraukti Pirkimą, panaikinti atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ sprendimą atmesti ieškovės UAB „Brosta“ pretenziją dėl Pirkimo sąlygų.

2.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygose socialinis kriterijus formuluojamas netiksliai, ydingai, sudaro sąlygas piktnaudžiavimui ir šališkumui. Ieškovės teigimu, socialinis kriterijus neužtikrina jo vykdymo kontrolės ir skaidrumo. Pirkimo sąlygose nereikalaujama pateikti rašytinių įrodymų apie tiekėjo darbuotojams mokamą, išmokėtą atlyginimą, nėra reikalavimo įrodyti, kad toks atlyginimas buvo mokamas nuosekliai ilgesnį laikotarpį ir nėra dirbtinai padidintas, neužtikrinta subrangovų pateikiamų duomenų tikslumo ir teisingumo kontrolė. Pagal Pirkimo sąlygas, tiekėjas, nurodęs daugiausiai darbuotojų, gauna didesnį konkursinį balą. Tačiau, ieškovės manymu, ne didesnis darbuotojų skaičius garantuoja efektyvų ir naudingą darbą, o gerąją praktiką ir aukštus vadybos standartus atitinkantis projekto valdymas. Didesnis darbuotojų skaičius (didesnis, nei reikalinga tokiems darbams atlikti), jiems mokamas didesnis atlygis neturi tiesioginio priežastinio ryšio su vykdomų darbų terminais ir kokybe. Ieškovės įsitikinimu, Pirkimo sąlygose įtvirtintas socialinis kriterijus nėra susijęs su Pirkimo objektu, o numatytas tam, kad Pirkimą laimėtų proteguojamas tiekėjas. Pretenzija ieškovė reikalavo, kad atsakovė iš Pirkimo sąlygų eliminuotų ekonominio naudingumo vertinimo socialinį kriterijų, tačiau 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu atsakovė atmetė ieškovės pretenziją.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Teismas, vertindamas ieškovės teisinį suinteresuotumą, nurodė, kad vien tai, jog ieškovė yra pateikusi pasiūlymus Pirkime, nėra pagrindas spręsti, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas bei su kitais tiekėjais konkuruoti dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Pagal Pirkimo sąlygas nustatytas socialinis kriterijus ir jo lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 15 procentų, todėl šio kriterijaus reikšmė turi tiesioginės įtakos vertinant visų tiekėjų, tarp jų ir ieškovės, pasiūlymus bei sprendžiant dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo.

5.       Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas – daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbai, tačiau tai nereiškia, jog perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose turi apsiriboti tik reikalavimais dėl statybos rangos darbų. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) neriboja perkančiosios organizacijos teisės siekti platesnio tikslo – ne tik statybos rangos darbų, bet ir to, kad būtų įdarbinta kuo daugiau darbuotojų, atliksiančių užsakovo nurodytas užduotis (išskyrus vadovaujančius darbuotojus), o taip pat kad tiekėjo mokamas atlyginimas sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršytų jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Teismo vertinimu, yra pagrįsta, kad perkant darbus, kuriems yra teikiama Lietuvos Respublikos valstybės parama pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos finansavimo mechanizmą (naudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas), būtų kuo daugiau įdarbinta darbuotojų, atliksiančių užsakovo nurodytas užduotis, ir kuo didesnį (viršijantį minimalų) užmokestį tiekėjas mokėtų šiems darbuotojams, atitinkamai už tai Pirkime būtų skiriamas didesnis balas. Remiantis VPĮ, pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su Pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis arba paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių (VPĮ 55 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad aptariamo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra susijęs su Pirkimo objektu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas socialiniam kriterijui viešuosiuose pirkimuose suteikia vis didesnę svarbą. 

6.       Teismo vertinimu, tai, kad subrangovo darbuotojai nėra viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančio tiekėjo darbuotojai, nereiškia, jog Pirkimo sąlygose negali būti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus, susijusio su tiekėjo pasitelkto subrangovo darbuotojais, atliksiančiais užsakovo nurodytas užduotis. VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nustatytas baigtinis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų sąrašas, todėl perkančioji organizacija gali pati pasirinkti pasiūlymo vertinimo kriterijus, tarp jų ir įdarbintų darbuotojų (įskaitant ir subrangovų darbuotojus), atliksiančių užsakovo nurodytas užduotis, skaičių (išskyrus vadovaujančius darbuotojus), ir tai atitinka nacionalinius socialinius prioritetus.

7.       Įvertinęs Pirkimo sąlygas, teismas konstatavo, kad nustatytas pasiūlymų vertinimo socialinis kriterijus yra objektyviai patikrinamas, aiškus ir tikslus, atsakovė pagrindė jo reikalingumą ir tikslingumą, užtikrinant kokybišką perkamų darbų atlikimą ir viešąjį interesą. Atsakovės nustatytas socialinis kriterijus yra susijęs su Pirkimo objektu ir jo kokybe bei yra proporcingas Pirkimo tikslui. Įdarbintų vykdyti Pirkimo sutartį darbuotojų skaičius ir jiems mokėtinas atlygis yra tarpusavyje susiję, ir šis socialinis kriterijus sudaro didesnes prielaidas išrinkti patikimesnį tiekėją ir yra tiesiogiai susijęs su pasiūlymo kokybiniu pranašumu, už kurį galima skirti papildomų balų.

8.       Teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygose įtvirtintas pasiūlymų vertinimo socialinis kriterijus, šio kriterijus lyginamasis svoris bei jo apskaičiavimo metodas ir būdas yra tikslingas, pagrįstas ir nediskriminuojantis, nepažeidžia proporcingumo bei kitų VPĮ principų, ir yra objektyviai patikrinamas, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ sprendimą atmesti pretenziją yra procesinio pobūdžio, todėl nenagrinėtinas teisme ir šią bylos dalį nutraukė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Brosta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Teismas neanalizavo ginčijamų Pirkimo sąlygų turinio ir jų reikšmės bei įtakos Pirkimo rezultatui, o apsiribojo tik deklaratyviu paaiškinimu, kad ieškovė pateikė pasiūlymą dalyvauti Pirkime, nereikalavo Pirkimo sąlygų paaiškinimo.

10.2.                      Pagal Pirkimo sąlygas, tiekėjas, nurodęs daugiausiai darbuotojų, gauna didesnį konkursinį balą. Taigi, darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės konkursiniam balui ir laimėtojo nustatymui. Tokia sąlyga ydinga ir naikintina, kadangi Pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai neįvardinta, kokiu minimaliu etatu objekte privalo dirbti darbuotojas, t. y. koks yra jo minimalus darbo krūvis, kad jį būtų galima vertinti kaip objekte dirbsiantį darbuotoją. Tokia sąlyga leidžia skirtingai suprasti, aiškinti ir interpretuoti Pirkimo sąlygas bei piktnaudžiauti, siekiant aukštesnio balo bei teigiamo galutinio rezultato (Pirkimo laimėjimo), neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos.

10.3.                      Pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Ieškovė mano, kad atsakovė darbuotojų, dirbsiančių objekte, skaičiaus vertinime sąmoningai nenumatė minimalaus darbo krūvio ir sudarė palankias sąlygas proteguoti jai palankų tiekėją. Tokios Pirkimo sąlygos sudaro pagrindą piktnaudžiauti Pirkimo sąlygų sąmoningu netikslumu ir nepagrįstai, faktiškai neturint jokio konkurencinio pranašumo, gauti didesnį konkursinį balą.

11.       Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

11.1.                      Socialinio kriterijaus – sutartį vykdysiančių asmenų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio –  vertinimo tvarka yra objektyvi, balai skiriami tik pagal matematines formules, t. y. pasiūlymuose pateikti duomenys vertinami kiekybiškai, todėl ji negali būti pripažįstama subjektyvia. Atsakovės nustatytas socialinis kriterijus (jo vertinimo tvarka) buvo suformuluota atsižvelgiant ne tik į VPĮ nuostatas, bet ir kitas rekomendacijas, skirtas viešųjų pirkimų vykdymui.

11.2.                      Pirkimo sąlygose numatyta kontrolė ir sankcijos eliminuoja galimybę piktnaudžiauti socialinio kriterijaus vertinimo tvarka, kadangi pasiūlyme nurodytas darbuotojų skaičius ir jiems įsipareigotas mokėti darbo užmokestis turės būti užtikrinamas visą sutarties vykdymo laikotarpį (sutartyje numatytos sankcijos už įsipareigojimų nesilaikymą). Iš esmės nesąžiningam tiekėjui neapsimokėtų dirbtinai didinti pasiūlyme darbuotojų skaičiaus ir jiems numatomo mokėti darbo užmokesčio.

11.3.                      Atsakovė turi galimybę skelbti atskirus keturis pirkimus dėl kiekvieno daugiabučio atnaujinimo darbų ir tokiu atveju turėtų būti teikiami keturi ieškiniai, kurių kiekvienas turėtų būti apmokamas žyminiu mokesčiu. Vien tik techninis perkančiosios organizacijos veiksmas apjungiant Pirkimo dalis į vieną Pirkimą negali lemti mažesnio žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė sumokėjo žyminį mokestį tik dėl vienos Pirkimo dalies ir nesuformulavo reikalavimo, kurios Pirkimo dalies sąlygų reikalavimus ji ginčija. Kauno apygardos teismas, priimdamas sprendimą, nenagrinėjo atsakovės argumentų dėl netinkamo dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, ieškovė ir už apeliacinį skundą sumokėjo mažesnį žyminį mokestį nei numato CPK. 

11.4.                      Ieškovė pateikė pasiūlymus visoms keturioms Pirkimo dalims, pasiūlymuose nurodė darbuotojų skaičių ir jiems numatomą mokėti darbo užmokestį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, preliminariai vertinant ieškovės nurodytas reikšmes, jos pasiūlymai dėl visų keturių Pirkimo dalių pagal ginčijamą kriterijų gali pretenduoti į aukščiausius įmanomus balus. Taigi, ieškovė apeliacinį skundą padavė dėl Pirkimo sąlygų, kurios jai nesudarė kliūčių pateikti pasiūlymus ir žinodama, kad pagal ginčijamą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ji pretenduoja į aukščiausius įmanomus balus. Todėl ieškovės veiksmai paduodant apeliacinį skundą, atsakovės nuomone, yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir ieškovei skirtina maksimali bauda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

13.       Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą atvirą pirkimą „Daugiabučių namų atnaujinimas/renovacija“. Šis Pirkimas skaidomas į IV dalis: I dalis – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai; II dalis – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai; III dalis – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai; IV dalis – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai.

14.       Pirkimo sąlygų 47 punkte nustatyta, kad kiekvienai Pirkimo daliai pateikti pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, t. y. 1) kainą (C), kurios lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 70 procentų; 2) darbų atlikimo terminą (T1), kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 5 procentus; 3) už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtį (T2), kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 10 procentų ir 4) socialinį kriterijų (T3) – sutartį vykdysiančių asmenų skaičių ir jų darbo užmokestį, kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 15 procentų. Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos C ir kitų kriterijų balus: S = C + T1 + T2 + T3.

15.       Ieškovė UAB „Brosta“ 2020 m. gruodžio 23 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų nustatymo, kuria prašė iš Pirkimo sąlygų 47 punkto pašalinti ekonominio naudingumo vertinimo socialinį kriterijų. Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“, 2020 m. gruodžio 28 d. išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, ją atmetė.

16.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Pirkimo sąlygose įtvirtintą socialinį kriterijų ir nutraukti Pirkimą bei panaikinti atsakovės sprendimą atmesti pretenziją. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčijamas Pirkimo sąlygų 47 punkte įtvirtintas pasiūlymų vertinimo socialinis kriterijus bei jo apskaičiavimo metodas ir būdas yra pagrįstas ir nediskriminuojantis, nepažeidžia proporcingumo bei kitų VPĮ principų, yra objektyviai patikrinamas, todėl ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės remdamasi analogiškais argumentais, kaip ir nurodytais pirmosios instancijos teismui, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taigi, ginčas byloje kilęs dėl ekonominio naudingumo vertinime nustatyto socialinio kriterijaus teisėtumo.

Dėl Pirkime nustatyto pasiūlymų ekonominio vertinimo – socialinio kriterijaus (ne)teisėtumo

17.       Ekonomiškai naudingiausių pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose nustatymo kriterijai reglamentuoti VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pirkime gali išrinkti pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį; 2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą VPĮ 56 straipsnyje; 3) kainą.

18.       VPĮ 55

19.       VPĮ nėra nustatyta, kokiais atvejais ir vykdant kokius pirkimus turi būti taikomas konkretus pasiūlymų vertinimo modelis. Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į jos poreikius ir konkretaus pirkimo ypatybes, pasirinkti vieną iš nurodytų ekonominio naudingumo vertinimo būdų, kuriuo vadovaudamasi ji vertins pirkime pateiktus pasiūlymus ir rinksis pirkimo laimėtoją. Tačiau, kaip seka iš VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo, nustatant konkrečius pasiūlymų vertinimo kriterijus, būtina atsižvelgti į: (i) galimybes įvertinti, ar tiekėjas šiuos reikalavimus atitinka; (ii) atitinkamą rinkos situaciją (ar rinkoje yra tokių tiekėjų, kurie galėtų atitikti nustatytus reikalavimus); (iii) galimybes patikrinti, ar tiekėjas šių reikalavimų laikosi sutarties vykdymo metu. Pasirinkti vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją.

20.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Pirkimo sąlygų 47 punkte nustatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, be kita ko, socialinį kriterijų (T3) – sutartį vykdysiančių asmenų skaičių ir jų darbo užmokestį, kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 15 procentų. Pirkimo sąlygų 50 punkte detalizuota, kad socialinio kriterijaus balas apskaičiuojamas vertinamo tiekėjo pasiūlymo siūlomos mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianos užsakovo nurodytas užduotis atliksiantiems įdarbintiems darbuotojams ir Lietuvos Respublikoje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio skirtumo ir didžiausio pasiūlytos darbo užmokesčio mėnesio medianos bei Lietuvos Respublikoje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio skirtumo santykį padauginant iš vertinamo tiekėjo pasiūlyme nurodyto užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų skaičiaus bei didžiausio pasiūlyto užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų skaičiaus santykio ir padauginus iš lyginamojo svorio. Šio Pirkimo sąlygų punkto išnašoje, be kita ko, nurodyta, kad skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, turi būti įvertintas pilnas etatas, nepaisant, kad darbuotojas dirbs ne pilnu etatu. Kitoje šio Pirkimo sąlygų punkto išnašoje nustatyta, kad užsakovo nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais pagal Pirkimo sąlygas laikytini užsakovo nurodytas užduotis atliksiantys įdarbinti darbuotojai, įskaitant ir subrangovų darbuotojus, t. y. darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus darbus atliksiantys įdarbinti darbuotojai, išskyrus vadovaujančius darbuotojus.

21.       Ieškovės įsitikinimu, Pirkimo sąlygose nustatytas socialinis kriterijus nėra objektyvus ir yra nesusijęs su Pirkimo objektu bei sudaro sąlygas tiekėjams piktnaudžiauti teikiant pasiūlymus, kadangi jiems suteikiama diskrecijos teisė deklaratyviai nurodyti ketinamų pasitelkti darbuotojų skaičių bei jiems mokamą darbo užmokestį. Be to, ieškovės teigimu, ne didesnis darbuotojų skaičius garantuoja efektyvų ir naudingą darbą, o gerąją praktiką ir aukštus vadybos standartus atitinkantis projekto valdymas. Ieškovė nurodo, kad didesnis darbuotojų skaičius (didesnis, nei reikalinga tokiems darbams atlikti), jiems mokamas didesnis atlygis neturi tiesioginio priežastinio ryšio su vykdomų darbų terminais ir kokybe. Su tokiais ieškovės teiginiais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

22.       Teisėjų kolegija, vertindama vieną iš socialinio kriterijaus sudėtinių dalių – darbuotojams mokamą darbo užmokestį, pažymi, kad VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje expressis verbis (liet. tiesiogiai) nustatyta, jog perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 

23.       Nors, ieškovės teigimu, tiekėjai gali piktnaudžiauti ir nurodyti didesnius nei iš tikrųjų darbuotojams mokami atlyginimai, tačiau vertinant aptariamo socialinio kriterijaus teisėtumą svarbu tai, kad įstatyme imperatyviai įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė, kilus abejonėms dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Be to, šis ekonominio naudingumo kriterijus turi būti vertinamas ne pagal tai, kiek tiekėjas savo darbuotojams moka dabar ar kiek mokėjo anksčiau – vertinama siūlomo mokėti (ateityje) darbo užmokesčio mediana.

24.       Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad Pirkimo sąlygose nustatytas socialinis kriterijus gali sudaryti sąlygas tiekėjams elgtis nesąžiningai, teikti tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu gauti didesnį konkursinį balą. Kaip matyti iš Pirkimo sąlygų, tiekėjas, sudaręs sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, privalo pateikti sutartį vykdysiančių ir užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas), kuriame turi būti ne mažiau darbuotojų, nei nurodyta pasiūlyme ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio mediana. Tiekėjas, sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai, nedelsdamas privalo informuoti perkančiąją organizaciją ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą. Tiekėjas visą sutarties galiojimo laikotarpį privalo užtikrinti, kad darbuotojų sąraše nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana ir jų skaičius būtų ne mažesnis, nei nurodyta pasiūlyme (Pirkimo sąlygų 50.4 papunktis). Jei pasiūlymo vertinimo metu tiekėjo pasiūlymas gaus papildomų balų už socialinį kriterijų, konkurso laimėjimo atveju tiekėjas įsipareigos visą sutarties laikotarpį užtikrinti, kad užsakovo nurodytas užduotis atliksiantiems įdarbintiems darbuotojams ir nurodytam jų skaičiui bus mokama pasiūlyme nurodyto dydžio darbo užmokesčio mėnesio mediana (Pirkimo sąlygų 50.5 papunktis). Rangovas privalės su kiekvienu darbų priėmimo ir perdavimo aktu pateikti užsakovui sutartį vykdančių specialistų sąrašą, kurie vykdė darbų ir priėmimo perdavimo akte nurodytus konkrečius darbus. Jei rangovas nepateiks minėto specialistų sąrašo, tai bus laikoma sutarties pažeidimu ir skiriama bauda (Pirkimo sąlygų 51 punktas).

25.       Vertinant socialinio kriterijaus kitą dedamąją – siekiamų įdarbinti darbuotojų skaičių, pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijso teismas, darbuotojų skaičius šiuo aspektu negali būti vertinamas atsietai nuo jiems planuojamo mokėti darbo užmokesčio. Nors sutiktina su ieškovės argumentais, kad ne visais atvejais išimtinai vien darbuotojų skaičius gali garantuoti lūkesčius atitinkantį rezultatą ir perkamų darbų kokybę, tačiau šiuo atveju Pirkimo sąlygose įtvirtinant abi socialinio kriterijaus sudėtines dalis siekiama išrinkti patikimesnį tiekėją, įsipareigojantį mokėti didesnį darbo užmokestį didesniam skaičiui darbuotojų, tuo pačiu skatinant darbdavius imtis socialinės atsakomybės, didinti darbuotojų lojalumą, tvarius ir ilgalaikius darbo santykius.

26.       Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijama sąlyga ydinga, kadangi Pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai neįvardinta, kokiu minimaliu etatu objekte privalo dirbti darbuotojas, t. y. koks yra jo minimalus darbo krūvis, kad jį būtų galima vertinti kaip objekte dirbsiantį darbuotoją. Teisėjų kolegija pažymi, kad jau minėtose Pirkimo sąlygų nuostatose aiškiai nurodyta, jog skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, turi būti įvertintas pilnas etatas, nepaisant, kad darbuotojas dirbs ne pilnu etatu, o darbuotojais laikomi užsakovo nurodytas užduotis atliksiantys įdarbinti darbuotojai, įskaitant ir subrangovų darbuotojus, t. y. darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus darbus atliksiantys įdarbinti darbuotojai. Šiuo atveju nesutiktina su ieškove, kad tokia sąlyga ydinga dėl nenurodyto minimalaus darbuotojų krūvio objekte ir leis tiekėjams piktnaudžiauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei mano ieškovė, tiekėjai nebus suinteresuoti dirbtinai nurodyti kuo didesnio darbuotojų, dirbančių trumpą laiką objekte, skaičiaus, nes tokią galimybę paneigia jų prisiimami įsipareigojimai tokiems darbuotojams mokėti kuo didesnį darbo užmokestį už pilną etatą. Taigi, nesutiktina, kad ieškovės nurodytu aspektu Pirkimo sąlygos neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos.

27.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, konstatuoja, kad analizuojamas Pirkimo sąlygose nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus atitinka iš VPĮ išplaukiančius reikalavimus (plačiau žr. šios nutarties 19, 22 punktus) ir, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra tikslingas, pagrįstas, nediskriminuojantis, nepažeidžia proporcingumo bei kitų VPĮ principų bei yra objektyviai patikrinamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio kriterijaus įtvirtinimas bendrame vertinime sudaro 15 proc. ir nepanaikina kainos, kaip vieno iš svarbiausių ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus, tačiau kartu skatina tiekėjus prisiimti socialinę atsakomybę, kurti papildomas darbo vietas bei mokėti darbuotojams didesnį darbo užmokestį. Taigi, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia ginčijamų Pirkimo sąlygų teisėtumo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovės procesinio pobūdžio prašymų

28.       Atsakovės įsitikinimu, ieškovė sumokėjo per mažą žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą, kadangi Pirkimas buvo suskaidytas į keturias Pirkimo dalis (atskirų daugiabučių namų modernizavimo darbus) ir atsakovė turėjo galimybę skelbti atskirus keturis pirkimus. Su tokia atsakovės pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

29.       CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunktyje nustatyta, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, mokamas tūkstančio eurų žyminis mokestis. Analizuojamoje teisės normoje nenustatytas žyminio mokesčio skaidymas, mažinimas ar didinimas, kai šalis, kuri kreipiasi į teismą, siekia ginčyti vieną ar kelias pirkimo sąlygas, nesutinka su jos pateikto pasiūlymo vertinimu vienoje ar keliose pirkimo dalyse, jei pirkimas buvo skaidomas į dalis. Atsakovei pasirinkus skelbti vieną Pirkimą, nors ir skaidomą į atskiras dalis, ir ieškovei nesutinkant su Pirkimo sąlygomis, kuriose įtvirtintas bendras visoms Pirkimo dalims ekonominio naudingumo vertinimo socialinis kriterijus, ieškovei nekilo pareiga mokėti žyminio mokesčio už kiekvienos Pirkimo dalies sąlygų teisėtumo vertinimą teismine tvarka.

30.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi, atsakovės teigimu, net ir žinodama, kad pagal ginčijamą ekonominio naudingumo kriterijų ieškovė pretenduoja į aukščiausius konkursinius balus, ji vis tiek pateikė apeliacinį skundą.

31.       CPK 95 straipsnis nustato teisines pasekmes šaliai, kuri piktnaudžiauja savo procesinėmis teisinėmis. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovė, pateikusi pasiūlymus Pirkime, ginčija Pirkimo sąlygas ir, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, nesudaro pagrindo išvadai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pirkimo sąlygų teisėtumo įvertinimas neabejotinai turi įtakos tolesnei ieškovės ir kitų Pirkimo dalyvių teisinei padėčiai, galimybėms sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Šiuo atveju nėra duomenų, kad Pirkimo procedūrų metu ieškovės pasiūlymai būtų įvertinti, būtų priimtas sprendimas ieškovės pasiūlymus pripažinti Pirkimo atitinkamų dalių laimėtojais ir pan., priešingai byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir Pirkimo procedūros buvo sustabdytos. Byloje esantys duomenys bei bylos nagrinėjimo eiga neleidžia spręsti, kad ieškovė savo teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį, siekė kitai proceso šaliai sąmoningai sukelti esminės žalos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, paduodama ieškinį bei apeliacinį skundą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikė prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymo ir skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė, kad patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Nurodyta suma neviršija maksimalių priteistinų dydžių, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.11 papunktį (1 981,47 Eur), todėl priteistina iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ (juridinio asmens kodas 132532496) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ (juridinio asmens kodas 303248413) 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                 Marius Bajoras

Vilija Mikuckienė

Aldona Tilindienė