Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-111-544/2012
teisėja Rima Šimbelytė Proceso Nr. 2-08-3-01066-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
30.2; 30.9; 35.4; 36.1; 42.5; 42.10; 121.18;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 24 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3211-400-2011 pagal ieškovės AB „Panevėžio butų ūkis“ ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui F. V. g. 2-ojo namo savininkų bendrijai, dėl 466,88 Lt skolos ir delspinigių už nesumokėtus mokesčius priteisimo, ir
N U S T A T Ė:
Ieškovė AB „Panevėžio butų ūkis“, vadovaudamasi LR CK 6.38 str., 6.205 str., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 29 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, prašė priteisti iš atsakovo A. S. 450,98 Lt skolos už nesumokėtus mokesčius, 15,90 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu, kuris yra buto (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste savininkas, 1992-11-24 sudarė pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo tipinę sutartį, pagal kurią ieškovė teikė paslaugas, o atsakovas už jas mokėdavo mokesčius. Atsakovas gyvena name, kuriame yra įkurta F. V. g. 2-ojo gyvenamojo namo savininkų bendrija (toliau – GNSB). Su minėta bendrija yra sudariusi sutartis dėl buhalterinės apskaitos paslaugų, pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros teikimo, šias paslaugas teikia ir jomis naudojasi bendrijos gyventojai. Kaupimo lėšų dydį, jų panaudojimą nustato butų savininkai bendrijos susirinkime priimtais sprendimais. Atsakovas naudojosi minėtomis teikiamomis paslaugomis, tačiau nuo 2010-04-01 už suteiktas paslaugas pradėjo mokėti dalinai, todėl jo skola už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-02-01 sudaro 450,98 Lt (b. l. 14-15).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-11-29 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 450,98 Lt skolos, 15,90 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas Nr. 15 su rūsiu, esantis daugiabučiame name F. V. g. 2, Panevėžio mieste, o šio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą vykdo GNSB. Atsakovas yra minėtos GNSB narys. Atsakovas ir VĮ „Butų ūkis“, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, 1992-11-24 sudarė pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo tipinę sutartį, o tarp šalių yra susiklostę prievoliniai santykiai, nes ieškovė teikė paslaugas, o atsakovas už jas mokėjo. Administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugos namui, kuriame yra atsakovo butas, teikiamos pagal F. V. g. 2-ojo GNSB ir ieškovės sudarytas 2006-03-02 Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros, 2006-03-01 Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, 2005-03-24 Buhalterinės apskaitos paslaugų tiekimo sutartis. F. V. g. 2-ojo GNSB narių mokamą kaupimo lėšų dydį, jų panaudojimą nustatė patalpų savininkai susirinkime priimtais sprendimais. Atsakovas savo pareigos atsiskaityti už pastato administravimo (tikslinės įmokos), nuolatinės techninės priežiūros paslaugų mokesčius, mokėti F. V. g. 2-ojo GNSB susirinkime patvirtinto dydžio kaupimo lėšas tinkamai nevykdė, todėl už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. vasario 1 d. susidarė 450,98 Lt įsiskolinimas, kurio atsakovas nesumokėjo. Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus teismas nustatė, kad atsakovo ginčijama 22,66 Lt suma įskaityta 2011 m. balandžio mėnesį. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 4.76, 6.38, 6.57, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.205, 6.210, 6.256 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 (pakeitimai 1996-08-22) nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ ir 1996-08-13 LR įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, ieškinį tenkino visiškai. Teismas pažymėjo, kad kiti byloje nurodyti atsakovo argumentai ir įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl atskirai jų neaptarė (CPK 185 str., b. l. 103-105).
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, teikti aplinkos apsaugos ministerijai teikimą, kad būtų panaikintas kvalifikacijos atestato Nr. 10723 galiojimas inžinieriui A. R., skirti ieškovei 5000 Lt ir 1000 Lt baudas, skirti V. 2-ojo GNSB 5000 Lt baudą, įpareigoti jos pirmininkę V. O. nurodytą baudą sumokėti iš savo asmeninių lėšų, atlyginti bendrijai padarytą žalą, pateikti bendrijos revizoriui pagal aprašą visą bendrijos dokumentaciją už 2004-2011 m. ir duoti raštiškus paaiškinimus į revizoriui iškilusius klausimus, įpareigoti ieškovę mėnesio bėgyje po teismo sprendimo priėmimo atlyginti butų savininkams patirtus materialinius nuostolius, moralinę, psichologinę bei fizinę sveikatai žalą, 15-to ir 58-to buto savininkams atlyginti po 10000 Lt, 14-to buto savininkui – 1500 Lt materialinės žalos, o šių butų savininkams ir šeimų nariams - po 20000 litų kiekvienam butui už patirtą moralinę, psichologinę bei fizinę sveikatos destabilizavimo padarytą žalą, atlyginti jam 1000 Lt nuostolius bei kitus su teismais susijusius mokesčius, 5 % delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, pravesti neeilinę pastato techninę apžiūrą dalyvaujant 15-o buto savininkui ir nedelsiant organizuoti rastų trūkumų pašalinimą, raštiškai informuoti 15-o buto savininką apie pašalintus trūkumus ir pradėta tęsti statinio techninę priežiūrą, vykdyti techninę priežiūrą, laikantis statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 reikalavimų bei vadovaujantis savo dvišalės, nors ir neteisėtai sudarytos, 2006-03-01 pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutarties Nr. 16-629 prisiimtus 3.1 ir 3.2.1 punktais.
Apeliaciniam skundui pagrįsti atsakovas nurodo, kad nuo 2010 m. vasario mėnesio jo butas buvo užpiltas, sienos sugadintos nepataisomai, tuo padaryta negalutinė 7000 Lt žala. Jo pateiktų namo dalių nuotraukų tikrumą jis patvirtino prisiekdamas, o bendrijos pirmininkė pati teigia, kad niekada nebuvo užlipusi ant stogo. Teismas buvo susidaręs išankstinę išvadą, buvo šališkas, nes nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti, kas pateikia melagingus parodymus ir be pagrindo netaikė CPK 184 str. 2 d., 300 str. 1 d., Statybos įstatymo 52 str. 2 dalies nuostatų. Sprendime nurodyta, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, bet neįvardijama, su kokiais jo pateiktais argumentais teismas sutinka. Teismas nesilaikė LR CPK 186 str. 4 d. reikalavimų, kadangi nesiėmė patikrinti ir įvertinti jo paaiškinimų tikrumo, neapklausė liudytojais V. 2-ojo namo 14-o ir 58-o butų savininkų, nepareikalavo, kad kiti bylos dalyviai pateiktų namo vaizdus, taip išsiaiškinant, kas teismui pateikia melagingus parodymus. Teismas neatsižvelgė, kad LR CK 4.84 str. 5 d., 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603, ir 2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 nuo 2004 m. sausio 10 d. patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai" 14 punktas numato, kad administratoriaus administravimas pasibaigia įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus. Tačiau teismas laikosi nuostatos, kad ieškovės pateikta 1992 m. lapkričio mėn. 24 d. pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis tarp jo ir VĮ „Butų ūkis" turi viršenybę prieš CK 4.84 str. 5 d. ir apelianto nurodytus Vyriausybės nutarimus. Nesutinka, kad net jo asmenines kaupiamas lėšas, skiriamas pagal LR CK 4.82 str. 3 d. namui atnaujinti, tikslines rinkliavas, skirtas mokėti atlyginimą bendrijos pirmininkui bei pastato techninei priežiūrai kauptas lėšas, skirtas pastato einamajam remontui, AB „Panevėžio butų ūkis" perveda į savo einamąją sąskaitą ir naudoja savo nuožiūra kaip savo apyvartines lėšas, kas prieštarauja GNSBĮ 23 str. 2 d. 6 p. Bendrijos pirmininkas pažeidinėja DNSBĮ 23 str., CK 2.91 str. l, 2, 3 dalys, 2.92 str. 1 d., 4.85 str. 1-4 d. reikalavimus, nesavalaikiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų nešaukia ir neveda susirinkimų, susirinkimuose nesprendžia svarbiausių klausimų ir nevykdo kitų pareigų. Iki 2009 m. lapkričio mėnesio GNSB susirinkimai nebuvo kviečiami ir iki tol bendrija neturėjo revizoriaus. Nuo 2005 m gegužės mėn. bendrijos taryboje pirmoji laiptinė neturi savo atstovo, nėra išrinkta atsakingo asmens, kuris kontroliuotų, kaip ieškovė vykdo statinio techninę priežiūrą, o 14-ojo ir 58-ojo buto savininkams padaryta žala. Mano, jog 2011 metų datomis surašyti GNSB narių susirinkimų protokolai yra klastotės, todėl reikia išreikalauti 2004-2011 m. bendrijos ūkinės finansinės veiklos dokumentaciją, nes ši informacija, nors jis yra bednrijos revizorius, jam neteikiama. Tvirtina, kad statinio kasmetinės apžiūros aktai surašomi fiktyviai neatliekant jokios apžiūros, nesudarant kompetentingos komisijos, į aktus neįrašomas bendrijos atstovas, vedantis techninės priežiūros kontrolę, nesilaikoma Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros taisyklių 2, 18, 19, 306 punktų reikalavimų, o prižiūrėtojas, atliekantis šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą, neturi Valstybinės energetikos inspekcijos išduoto galiojančio atestato, todėl AB „Panevėžio butų ūkis" neturi teisės užsiimti tokia veikla. Nuolatinės techninės priežiūros įmokų ir tikslinių rinkliavų bei kaupiamųjų lėšų įmokų mokėjimą sustabdė vadovaudamasis LR CK 6.58 ir 6.64 straipsniais tol, kol kreditorius bendrijos atžvilgiu neįvykdys 2006-03-01 Nr. 16-629 pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartyje 3.1, 3.3 punktų įsipareigojimų bei kol bendrijos pirmininkas pažeidinės LR CK 4.85 str. 1-4 d., GNSBĮ 20 str. 1-8 p., 21 str. 1-7p., 22 str. 2, 4 p., 23 str. 1 d., 2 d. 1-8 p., 3 d., 4 d. 6, 7p., 24 str. 2 d., 26 str. 1 d. 1, 2, 4 p., 28 str. 1 d. 5 p. ir kitų teisės aktų reikalavimus, o kaupimo lėšos bus renkamos, naudojamos ir laikomos netinkamai. Teismo posėdyje teisėja, būdama susipažinusi su jo pasisakymui paruošta medžiaga, procesu manipuliavo taip, kad jam nebuvo suteikta galimybė išdėstyti argumentus byloje jam svarbiais klausimais bei užduoti klausimus trečiajam asmeniui, tuo pažeidė procesines teisės normas, tuo pažeidė LR teisėjų etikos kodekso reikalavimus. Teismas, užsiimdamas gretutine komercine veikla, nes be konkurencijos tik pats gali daryti bylos dokumentų kopijas, trukdė jam pateikti apeliacinį skundą. Teisėjas vadovavosi tik vieninteliu CK 4.76 straipsniu, ignoruodamas DNSBĮ 20 str. 3, 4 dalis, 21 str. 5 dalis, 26 str. 1, 2, 4 dalis, daugiabučių namų savininkų bendrijų pavyzdinių įstatų 19, 30, 33, 34, 36 str., 25 str. 25.1, 25.2, 25.3 papunkčius, STR 01.12.07:2004 47 punktą ir visą eilę kitų LR teisės aktų (b. l. 107-109).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas gyvena name, kuriame yra įkurta F. V. g. 2-ojo namo savininkų bendrija, kuri gyvenamojo namo priežiūrai yra sudariusi sutartis su ieškove dėl paslaugų teikimo. Pagal jas atlikdama gyvenamojo namo nuolatinę techninę priežiūrą ieškovė vykdo namo būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, atlieka kasmetinius pastato, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras. Kasmetinei apžiūrai atlikti yra sudaryta specialistų grupė, kurios vadovas turi Aplinkos ministerijos išduotą atestatą, suteikiantį teisę eiti statybos specialiųjų darbų vadovo ypatingojo statinio specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Atsakovas skunde klaidingai aiškina Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir Pastato nuolatinę techninę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, nes veiklą šiose srityse reglamentuoja skirtingi įstatymai ir poįstatyminiai aktai, todėl skundo argumentai atmestini. Ieškovė, vykdydama sutartį, nustato pastato defektus, rekomenduoja remonto darbus ir surašo Statinio kasmetinės apžiūros aktą. Pagal šių aktų duomenimis pati bendrija planuoja remonto darbus ir priima sprendimus dėl jų vykdymo, sprendžia kaupimo lėšų dydį. Bendrijos sprendimai yra galiojantys, jie nebuvo panaikinti, nebuvo taikoma jokių priemonių dėl netinkamų bendrijos veiksmų. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo argumentai esminės reikšmės bylai neturi. Kaupimo lėšos bendrijos pageidavimu yra laikomos atskiroje ieškovės kaupimo lėšų sąskaitoje, o pavedimai iš jos daromi tik esant raštiškam bendrijos pirmininko prašymui. Kiti atsakovo reikalavimai išeina iš ieškinio ribų, o prašymai nėra susiję su byla (b. l. 118-119).
Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimas paliktinas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo padaryta išvada ieškinį tenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu jis atsisakė apmokėti už jam suteiktas pastato administravimo, nuolatinės techninės priežiūros paslaugų mokesčius, bendrijos narių susirinkime patvirtinto dydžio kaupimo lėšas, vertinti nepagrįstais. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovas nuo 1992-11-24 yra buto (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste savininkas (b. l. 76-77). Pagal bylos dokumentų turinį, atsakovė (VĮ „Butų ūkis“ teisių ir pareigų perėmėja) nuo 1992 metų teikė pastato, kuriame yra atsakovo butas, eksploatavimo paslaugas, o atsakovas už jas mokėjo. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis ir prasmę sukuriantys civilines teise ir pareigas (LR CK 1.136 str. 1 d., 6.1-6.4 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą vykdo F. V. g. 2-ojo GNSB, o atsakovas yra jos narys. Ieškovė teikia namui, kuriame yra atsakovo butas, buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo, administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas pagal bendrijos ir ieškovės sudarytas 2005-03-24 Buhalterinės apskaitos paslaugų tiekimo, 2006-03-01 Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, 2006-03-02 Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros sutartis (b. l. 17-21). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.200 str. 1 d.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Atsakovas, kaip namo bendraturtis, paslaugomis, teikiamomis pagal minėtas sutartis, naudojasi. F. V. g. 2-ojo GNSB kaupimo lėšų dydį, jų panaudojimą nustatė patalpų savininkai bendrijos narių susirinkimuose priimtais sprendimais, kurie nebuvo apskųsti ir nuginčyti įstatyme numatyta tvarka, todėl yra galiojantys ir privalomi bendrijos nariui ir/ar namo bendraturčiui (b. l. 22-23, 60-63). Nuo 2010-03-01 atsakovas savo pareigos atsiskaityti už pastato administravimo (tikslinės įmokos), nuolatinės techninės priežiūros paslaugų mokesčius, mokėti patvirtinto dydžio kaupimo lėšas tinkamai nevykdė, nes už suteiktas paslaugas pradėjo mokėti dalinai ir per laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2011-02-01 liko skolingas ieškovei 450,98 Lt, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ numato delspinigių skaičiavimo tvarką ir dydį. Ieškovės apskaičiuotas delspinigių dydis neginčijamas (b. l. 4, 59). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį tenkinti.
CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, išdėstė įrodymus, kuriais vadovaujasi patenkindamas ieškinį, nurodė procesinio sprendimo motyvus ir argumentus, atsižvelgė į bylos faktinius duomenis, susijusius su ieškinio dalyku ir pagrindu. Apeliantas teigia, kad teismas neapklausė liudytojais V. 2-ojo namo 14-o ir 58-o butų savininkų, tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų ir atsakovo atsiliepimo, prašymas apklausti minėtus asmenis liudytojais savalaikiai ir nustatyta tvarka nebuvo pareikštas (b. l. 31, 49-50, 54-55, 64-66, 74, 97-101). Pagal bylos eigą ir atliktų procesinių veiksmų turinį, nėra pagrindo sutikti, kad teismo procesas pirmosios instancijos teisme buvo netinkamas dėl nesuteikimo atsakovui galimybės išdėstyti visus argumentus, kadangi vyko penki teismo posėdžiai, atsakovas juose dalyvavo, pasisakė, teikė klausimus proceso dalyviams, o jo argumentai, klausimai, paaiškinimai išdėstyti raštu 8-iuose rašytinio dokumento lapuose (b. l. 31, 49-50, 54-55, 64-66, 74, 80-97, 97-101). Vien tai, kad įrodymai buvo įvertinti atsakovo nenaudai, nesudaro pagrindo išvadai, kad įrodymai įvertinti ne pagal CPK reikalavimus ar kad teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę. Kitokių CPK 65, 66 str. numatytų pagrindų, kuriems esant būtų pagrindas daryti išvadą, kad teismas buvo šališkas, apeliaciniame skunde nenurodyta ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nenustatyta, todėl šie apeliacinio skundo argumentai vertintini nepagrįstais.
Apelianto argumentai apie tai, kad jis, vadovaudamasis CK 6.58 ir 6.664 straipsniais, nemokės mokesčių, kol ieškovė neįvykdys 2006-03-01 Nr. 16-629 pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartyje 3.1, 3.3 punktų įsipareigojimų, o bendrijos pirmininkas pažeidinės LR CK 4.85 str., LR DNSBĮ 20 str., 21 str., 22 str., 23 str., 24 str., 28 str., vertintini nepagrįstais ir nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. CK 4.82 str. 1 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. LR DNSBĮ 2 str. 5 d. taip pat nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė yra bendrosios konstrukcijos (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (įėjimo į namą laiptai ir durys), bendroji inžinerinė įranga (vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, vamzdynai) bei bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos. Šio įstatymo 25 str. nustato, kad bendrija turi teisę kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, o 26 str. įpareigoja bendriją organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti. Todėl namo bendraturčiai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). LR Statybos įstatymo 40 straipsnio 4 ir 5 punkte nustatyta, kad statinių naudotojai privalo šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. To paties įstatymo 41 straipsnio 1, 5 d. nustatyta, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją, kuris vykdo nuolatinį statinio būklės stebėjimą, statinio periodines ir specializuotas apžiūras, pastebėtų statinio būklės defektų šalinimą, remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimą. Ieškovė, atlikdama gyvenamojo namo nuolatinę techninę priežiūrą, vadovaudamasi 2006-03-01 sutartimi, vykdo jo būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, atlieka kasmetinius pastato, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras (b. l. 18). Atsakovas yra teisinių santykių, susijusių su šio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas ir turi vykdyti bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, mokėti kaupiamąsias lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, nes be eksploatacinių ir kaupiamųjų lėšų surinkimo negalima daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir tvarkymas (CK 4.76 str., 4.82 str. l d, 3 d.). Kadangi daugiabučio gyvenamojo namo išorinės sienos, stogas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne ieškovei, o butų savininkams, todėl jie ir turi apmokėti už namo sienų, stogo (bendrojo naudojimo objekto) remontą, o ieškovė tik nustato pastato defektus, atlieka smulkių defektų šalinimą, rekomenduoja remonto darbus. Šiuo atveju gyvenamojo namo kasmetinei apžiūrai atlikti yra sudaryta specialistų grupė, kurios vadovas G. R. turi Aplinkos ministerijos išduotą atestatą, suteikiantį teisę eiti statybos specialiųjų darbų vadovo ypatingojo statinio specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu taip pat vertinti nepagrįstais (patvirtinta LR Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai") (b. l. 40, 68-69, 120).
Name, kuriame yra apelianto butas, bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę butų ir kitų patalpų savininkų bendriją (CK 4.83 str. 3 d.), todėl savininkams ir priklauso teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo. Bendrosios nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), tačiau daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, kuriems dėl didelio skaičiaus sunkiau pasiekti susitarimą, nustatytas skirtingas sprendimų, kuriais įgyvendinama nuosavybės teisė į bendrą turtą, priėmimo būdas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimui nustatytas visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą (CK 4.93 str.). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus vieningo bendraturčių sutarimo, bet esant balsų daugumai. Toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, kaupimo lėšų dydžio ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (jei kitaip nenumatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje), balsuojant savininkų susirinkime ar raštu, o priimti sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str., DGSBĮ 20, 21, 25, 26 str., Panevėžio miesto Tarybos 1998-12-29 sprendimas Nr. 20-3 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinio remonto lėšų kaupimo“ (b. l. 70-73). Kaupimo lėšos, esančios atskiroje ieškovės kaupimo lėšų sąskaitoje, naudojamos bendrijos valdymo organų nustatyta tvarka ir be jų sprendimų neatliekami lėšų pervedimai. F. V. g. 2-ojo namo savininkų bendrijos narių 2003-07-05, 2004-03-29 susirinkimų nutarimais buvo nuspręsta, kokio dydžio kaupiamąsias lėšas rinkti, kaip panaudoti sukauptas lėšas, kokius darbus už jas pirmiausia reikia atlikti, buvo sprendžiama, kokį rangovą pasirinkti stogo kapitalinio remonto atlikimui (b. l. 22-23, 60-63). Namo savininkų bendrijos narių susirinkimų nutarimai yra galiojantys, nenuginčyti įstatymų numatyta tvarka, todėl jie bei jų pagrindu sudarytos minėtos sutartus su ieškove galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Apelianto argumentai apie tai, kad bendrijos pirmininkas pažeidinėja DNSBĮ 23 str., CK 2.91 str., 2.92 str., 4.85 str. 1-4 d. reikalavimus, savalaikiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų nešaukia ir neveda susirinkimų, nevykdo kitų pareigų ir pažeidžia apelianto teises, gali būti savarankiško ieškinio dalyku ir pagrindu, tačiau nepaneigia šioje byloje skundžiamo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista skola už suteiktas paskolas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Civiliniame procese galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12, 13 str.). Teismas nagrinėja ginčą neišeidamas už tų ribų, kokias ginčo dalyku nustato šalys. Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą - ieškininio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliams reikalavimus ir specialiuosius ieškiniui keliamus reikalavimus, turi būti pateikti duomenys, kad sumokėtas žyminis mokestis (CPK 111 str., 135 str.). Šioje byloje yra ieškovės pareikštas ieškinys dėl skolos iš atsakovo priteisimo už suteiktas paslaugas (b. l. 14-15). Todėl teismas bylą išnagrinėjo šio ieškinio reikalavimo ribose. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas pagal ieškinio (priešieškinio) pateikimo tvarką ir sąlygas nėra pareiškęs ieškinio (priešieškinio) atitinkamiems atsakovams su savarankiškais materialiniais teisniais reikalavimais teikti aplinkos apsaugos ministerijai teikimą, kad būtų panaikintas kvalifikacijos atestato Nr. 10723 galiojimas inžinieriui A. R., skirti ieškovei 5000 Lt ir 1000 Lt baudas, skirti V. 2-ojo GNSB 5000 Lt baudą, įpareigoti jos pirmininkę V. O. nurodytą baudą sumokėti iš savo asmeninių lėšų, atlyginti bendrijai padarytą žalą, pateikti bendrijos revizoriui pagal aprašą visą bendrijos dokumentaciją už 2004-2011 m. ir duoti raštiškus paaiškinimus į revizoriui iškilusius klausimus, įpareigoti ieškovę mėnesio bėgyje po teismo sprendimo priėmimo atlyginti butų savininkams patirtus materialinius nuostolius, moralinę, psichologinę bei fizinę sveikatai žalą, 15-to ir 58-to buto savininkams atlyginti po 10000 Lt, 14-to buto savininkui – 1500 Lt materialinės žalos bei kitais apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais. Todėl šių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė ir procesinio sprendimo dėl jų nepriėmė. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo taip pat nepasisako. Be to, civilinio proceso dispozityviškumas neleidžia asmenims ginti kitų asmenų teises ar saugomus interesus be atitinkamo įgaliojimo, o asmens, kuris kreipėsi, teisės ginamos tiek, kiek jos pažeistos (CPK 2, 5 str., CK 1.137 str. 1 d.).
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai esminės reikšmės teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui ir reikšmingų teisinių bei faktinių bylos aplinkybių nustatymui neturi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Vadovaujantis CPK 326 str. 1 d. 1 p.,
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Ramunė Čeknienė