Civilinė byla Nr. e2A-1144-560/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36339-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 2.6.16.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei R. A. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 772,32 Eur žalos atlyginimą, 15,45 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jis verčiasi individualia veikla – automobilių nuoma. 2020 m. liepos 30 d. su atsakove sudarė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę, o atsakovė įsipareigojo priimti, nustatyta tvarka eksploatuoti ieškovo perduotą automobilį bei mokėti nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. liepos 30 d. vakaro. Automobilį atsakovė grąžino 2020 m. lapkričio 30 d. 18 val., jį pristatydama į sutartyje nurodytą vietą – (duomenys neskelbtini), neapšviestoje vietoje. Automobilio priėmimo metu nebuvo pastebėti ir įvertinti automobiliui padaryti apgadinimai, automobilis buvo priimtas kaip neapgadintas, o atsakovei grąžintas jos 150 Eur sumokėtas užstatas. Ieškovas teigė, kad automobilį apžiūrėjus kitą dieną, šviesiu paros metu, buvo pastebėti automobilio apgadinimai: subraižytos galinės dešiniosios durelės, galinis dešinysis sparnas, dešinės pusės slenkstis. Automobilis per naktį nebuvo naudojamas. Apie pastebėtus apgadinimus informuota atsakovė, ji sutiko sumokėti tik 100 Eur kompensaciją, o visiškai atlyginti padarytus nuostolius atsisakė. Įvykį įformino policijos pareigūnai, o ieškovas kreipėsi į autoservisą ir informavo atsakovę apie atliekamą automobilio defektavimą. UAB „Mototoja“ autoserviso defektavimo sąmata patvirtino, kad automobilio remonto išlaidos sudaro – 772,32 Eur.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad išsinuomojus automobilį, jis turėjo nemažai kėbulo defektų. 2020 m. lapkričio 30 d. 18 val. dalyvaujant atsakovei ir atsakovės draugui automobilis buvo grąžintas ieškovui sutartoje vietoje. Grąžinimo metu automobilis buvo nuplautas ir pastatytas apšviestoje vietoje, kad būtų tinkamai apžiūrėtas, įvertinta automobilio išorinė būklė bei pasirašytas perdavimo aktas. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, kurį pasirašė ir ieškovas, kad automobilio salono būklė ir automobilio kėbulo ir kitų išorės dalių būklė vertinama gerai, nebuvo užfiksuota jokių defektų. Po automobilio grąžinimo jis buvo perstatytas į kitą stovėjimo vietą paties ieškovo. Apie pastebėtus automobilio apgadinimus ieškovas informavo tik 2020 m. gruodžio 2 d. telefoniniu skambučiu, kad apgadintas kėbulas ir detalės dažymo kaina 130 Eur plius PVM. Tuo tarpu 2020 m. gruodžio 3 d. atsiuntė el. paštu papildomą laišką – pretenziją, kuriame nurodė, kad neva pastebėtus kėbulo trūkumus vertins autoservise ir automobilio tvarkymo sąmata „išaugo“ iki 772,32 Eur. 2020 m. gruodžio 4 d. buvo kviesta policija ir registruojamas autoįvykis, tačiau byla yra nutraukta. Nurodė, kad šiuo metu Vilniaus miesto 6 - ajame policijos komisariate vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo ieškovo sukčiavimo bei mokesčių slėpimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 772,32 Eur nuostolių atlyginimą, 15,45 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 787,77 Eur sumą, skaičiuojamą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 468 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos nebuvimo ir tai, jog išnuomotas automobilis turėjo nemažai kėbulo defektų. Teismas sprendė, jog tarp ieškovo ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kad automobilį apžiūrėjus kitą dieną t. y. 2020 m. gruodžio 1 d. šviesiu paros metu, pastebėti automobilio apgadinimai. Esant nustatytam priežastiniam ryšiui dėl žalos atsiradimo ir atsakovės elgesio, atsakovei atsirado pareiga atlyginti ieškovui patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnis). Ieškovas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalavo įvykdyti prievolę, o atsakovei atsirado pareiga atlyginti ieškovui patirtus nuostolius. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė R. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas pilna apimtimi. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles, netinkamai įvertino bylos medžiagą, be to, iš viso nevertino atsakovės atstovo pateiktų įrodymų bei paaiškinimų, netinkamai įvertino sutarčių aiškinimo taisykles. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ji naudojosi iš ieškovo išsinuomotu automobiliu, tačiau nesutiko, kad ji automobilį apgadino. Padarydamas išvadą, kad ieškovas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei rėmėsi niekuo nepagrįstomis prielaidomis, kadangi įrodymų, patvirtinančių, jog būtent atsakovė naudodamasi automobiliu jį apgadino, byloje nepateikta. Svarbu tai, kad ieškovas, turėdamas įrodyti, jog būtent atsakovė apgadino automobilį, teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus prieštaringą ir niekuo nepagrįstą pasakojimą, nepateikė. Priešingai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. sausio 22 d. nutarimas ,,Nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną“ patvirtina, kad jokių objektyvių duomenų, jog atsakovė R. A. galėjo apgadinti ieškovo automobilį nėra, o įstatymų leidėjas nenumatė galimybės prielaidas naudoti kaip įrodinėjimo priemonę.
8. 2021 m. liepos 30 d. Automobilio nuomos sutartį rengė ieškovas, ši sutartis ir yra garantas, kad grąžinus automobilį, pasirašius, kad automobilio išorinė būklė yra gera ir jokių pastabų nereiškiama, nebus piktnaudžiaujama nuomotojo teisėmis, o po to nepagrįstai reikalaujama atlyginti už smulkius, iki nuomos sudarymo sutarties ar pridavus automobilį, buvusius automobilio kėbulo ir kitų išorės dalių trūkumus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad defektai, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, 2021 m. liepos 30 d. automobilio nuomos sutarties 5.6 punkto pagrindu nelaikomi paslėptais defektais, o šios sutarties automobilio grąžinimo akto dalies nuostatose ieškovas automobilio būklę įvertino gera. Teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį tenkino pilna apimtimi, kadangi ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra 772,32 Eur sumai yra paskaičiuota su PVM, nors automobilis nebuvo remontuojamas, o apie jo remontą nepateikta jokių duomenų.
9. Ieškovas J. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė išsinuomojo techniškai tvarkingą automobilį, dėl jo būklės nuomos sutarties sudarymo metu ar visu naudojimosi metu pretenzijų nereiškė. Apgadinimai (subraižytos galinės dešiniosios durelės, galinis dešinysis sparnas, dešinės pusės slenkstis) buvo pastebėti praktiškai iš karto – kitą rytą po automobilio grąžinimo, šviesiu paros metu, nes atsakovė automobilį grąžino tamsiu paros metu, neapšviestoje vietoje. Kad automobilis buvo apgadintas patvirtina byloje surinkti įrodymai: UAB „Mototoja“ autoserviso defektavimo sąmata, automobilio nuotraukos (darytos iš karto po apgadinimų pastebėjimo), policijos pažyma. Atsakovė nepagrįstai remiasi nuotraukomis, darytomis praėjus beveik dviem mėnesiams po apgadinimų užfiksavimo. Automobilis buvo grąžintas tamsiu paros metu, šlapias, kas ypač apsunkino subraižymų pastebėjimą, todėl nurodyti apgadinimai gali būti vertinami kaip paslėpti. 2020 m. liepos 30 d. nuomos sutartyje nurodyta, jog per 7 darbo dienas po automobilio grąžinimo nuomotojas turi teisę reikalauti iš nuomininko atlyginti žalą dėl pastebėtų paslėptų defektų. Atsakovė nenurodo, kokios konkrečiai sudarytos nuomos sutarties sąlygos gali būti laikomomis nesąžiningomis ir kodėl. Ieškovas nėra PVM mokėtojas, taigi jis, remontuodamas automobilį, patirs nuostolį, įskaitant PVM sumą, o sumos priteisimas be PVM prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
11. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 30 d. ieškovas su atsakove sudarė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovė įsipareigojo priimti ir nustatyta tvarka eksploatuoti ieškovo perduotą automobilį bei mokėti nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovas įsipareigojo perduoti, o atsakovė įsipareigojo priimti automobilį 2020 m. liepos 30 d. 18.30 val. ir gražinti ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 18.30 val., vėliau terminas pratęstas iki 2020 m. lapkričio 30 d.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Apeliantė teigia, kad įrodymų, patvirtinančių, jog būtent atsakovė naudodamasi automobiliu jį apgadino, byloje nepateikta. Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.).
13. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); 2) neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); 3) kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); 4) priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas įrodė egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Į bylą ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog už automobilio kėbulo defektų atsiradimą yra atsakinga atsakovė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovė grąžino nuomotą automobilį ieškovui. Ieškovas automobilį apžiūrėjo ir nenustatęs jokių defektų grąžino atsakovei jos sumokėtą 150 Eur avansą. Ieškovas teigia, kad buvo tamsus paros metas, todėl defektų jis nepastebėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių paaiškinimai yra prieštaringi, nes atsakovė nurodo, jog transporto priemonė buvo pastatyta gerai apšviestoje vietoje. Ieškovas, kaip transporto priemonių nuoma besiverčiantis asmuo (verslininkas) turi suprasti transporto priemonės grąžinimo metu atliekamos apžiūros ir tinkamos automobilio apžiūros svarbą, todėl turi pasirinkti tinkamas sąlygas transporto priemonės apžiūrai (šviesų paros metą, apšviestą aikštelę, turėti prožektorių ir pan.). Atsakovė nurodo, jog transporto priemonė buvo pastatyta apšviestoje vietoje, ieškovas ją apžiūrėjo. Aplinkybė, jog ieškovas užpildė transporto priemonės grąžinimo aktą, kuriame nurodė, jog automobilio kėbulo ir kitų išorės dalių būklė yra gera ir grąžino atsakovei jos sumokėtą 150 Eur užstatą, patvirtina, jog ieškovas grąžinimo metu atliko transporto priemonės apžiūrą ir įsitikino, kad atsakovės grąžinama transporto priemonė yra be defektų. Nors ieškovas nurodo, jog transporto priemonės įbrėžimą pastebėjo kitą dieną, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis į atsakovę kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 2 d. telefonu ir 2020 m. gruodžio 3 d. el. paštu – tai yra ne kitos dieną, o po kelių dienų. Byloje esantis 2021 m. sausio 22 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną patvirtina, jog Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nenustatė neginčijamų įrodymų, kad automobilį apgadino atsakovė, todėl nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną. Taigi, byloje esantys duomenys neįrodo, jog už transporto priemonės defektų atsiradimą (žalą) yra atsakinga atsakovė – tai yra byloje nėra įrodyta atsakovės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga.
14. Ieškovas remiasi šalių sudarytos automobilio nuomos sutarties 5.6 punktu, kuriame numatyta, kad per 7 darbo dienas po automobilio grąžinimo, nuomotojas turi teisę reikalauti iš nuomininko atlyginti žalą dėl pastebėtų paslėptų defektų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog išoriniai transporto priemonės kėbulo defektai nėra laikyti paslėptais defektais, todėl šia sutarties nuostata ieškovas remiasi nepagrįstai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas, atsakovei grąžinus automobilį, vertino jo kėbulo ir kitų išorės dalių būklę, nurodė, jog ji yra gera ir remdamasis tuo – grąžino ieškovei jos sumokėtą užstatą.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas įrodė žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, tuo atveju kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Pareiga įrodyti nuostolių dydį tenka ieškovui, taigi žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Tuo atveju, kai žala pasireiškia turto sugadinimu, jos dydis įrodinėjamas turtui pataisyti (suremontuoti) reikalingomis lėšomis, kurios gali būti išreikštos išlaidų forma, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštų (sąnaudų) forma, jeigu remontas dar neatliktas. Šiuo atveju ieškovas į bylą pateikė UAB „Mototoja“ sudarytą remonto sąmatą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas realiai susiremontavo transporto priemonę ir patyrė realią žalą. Ieškovo pateiktoje remonto sąmatoje nurodyta, jog įvykio data yra 2020 m. lapkričio 10 d., kas sudaro pagrindą abejoti, ar sąmatoje yra apskaičiuota būtent ginčo transporto priemonės įbrėžimo sutvarkymo kaina. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog iš pradžių ieškovas atsakovei nurodė, jog transporto priemonės remonto kaina yra 130 Eur + PVM, o byloje jau įrodinėja, jog remontas kainuos 772,32 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytiems neaiškumams ir neatitikimams, vien tik ieškovo į bylą pateikta remonto sąmata nepatvirtina ieškovo patirtos žalos fakto ir dydžio. Nustačius, kad ieškovas neįrodė atsakovės kaltės ir žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį nėra.
16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, netinkamo teisės aktų taikymo nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, t. y. priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės priimant naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – atmesti ieškovo ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
17. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovo 200 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
18. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, atsakovei iš ieškovo priteistina 218 Eur (18 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Atsakovės R. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovės R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų“
Priteisti iš ieškovo J. S. atsakovės R. A. naudai 218 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Dainius Rinkevičius