Civilinė byla Nr. e2-541-819/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03565-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8.; 3.2.6.1.

 (S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 7 d. 

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ atstovui advokatui Giedriui Abromavičiui, vadovui A. G. (A. G.)

trečiajam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kranų technika“ dėl skolos priteisimo ar žalos atlyginimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė pateiktu ieškiniu šioje byloje prašo priteisti iš atsakovės 38 631,52 Eur skolos, teismui atmetus pirmąjį reikalavimą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 38 631,52 Eur žalos, priteisti ieškovei iš atsakovės 11 589,46 Eur palūkanų, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Technikonus“ (toliau – Ieškovė) teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-410-544/2018 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Technikonus“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Divingas“. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, su vėlesniais pakeitimais, patvirtintas BUAB „Technikonus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 277 231,14 Eur sumai. UAB „Technikonus“ įregistruota ir faktiškai vykdyta veikla - kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba, inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos, pramoninių mašinų ir įrangos įrengimas. UAB „Technikonus“ dalis turto, veikla, dalis darbuotojų buvo perkelta į susijusią UAB „Technikonus LT“, kuri toliau tęsė tą pačią veiklą, perėmė ir dalį klientų. Ieškovės nemokumo administratorius UAB „Divingas“ pateikė pareiškimą dėl BUAB „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi Nr. eB2-244-544/2021 tenkino BUAB „Technikonus“ nemokumo administratoriaus pareiškimą. Teismas BUAB „Technikonus“ bankrotą pripažino tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies l punkte, 2 punkte, 4 punkte ir 5 punkte numatytais pagrindais, taip pat nurodė, kad taikytina ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies l punkte įtvirtinta įmonės tyčinio bankroto prezumpcija. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1283-933/2022, išnagrinėdamas ir UAB „Kranų technika“ (toliau – ir Atsakovė) atskirąjį skundą, nutarė Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Anot Ieškovės, BUAB „Technikonus“ bankrotas pripažintas tyčiniu tame tarpe ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas). Teismas konstatavo, kad tarp UAB „Technikonus“ ir UAB „Kranų technika“ (buvęs pavadinimas UAB „Technikonus LT“) buvo sudaromi UAB „Technikonus“ atžvilgiu nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Konstatuota, kad už UAB „Technikonus“ atliktus darbus neišrašyta sąskaitų ir nepareikštas reikalavimas UAB „Kranų technika“ 32 831,52 Eur (be PVM) sumai bei nepagrįstai atsisakyta 10 646,00 Eur reikalavimo teisės į UAB „Kranų technika“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6979. Byloje konstatuota, kad tarp UAB „Technikonus“ ir susijusios įmonės UAB „Kranų technika“ buvo sudaryti nuostolingi sandoriai, kuriuos vykdant UAB „Technikonus“ patyrė ženklius nuostolius. Tai prejudicinę reikšmę turintys faktai.

Paaiškina, kad UAB „Technikonus“ išrašė UAB „Technikonus LT“ 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6979 už gembinį kraną 10 646,00 Eur sumai, t. y. 8 800,00 Eur + PVM. Tačiau PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TECH6979 yra įrašas „taisyta G. S. nurodymu 17-11-13“, išbraukta 8 800,00 Eur suma ir įrašyta ranka 3 000,00 Eur suma (be PVM). Pažymėtina, kad tik 3 630,00 Eur (su PVM) suma buvo apskaityta Ieškovės apskaitoje. Priežasčių dėl sumos sumažinimo nėra nurodyta. Kreditinė ar debetinė sąskaita nebuvo išrašyta. Tokiu būdu Atsakovui nepareikštas reikalavimas 5 800,00 Eur sumai (8 800 Eur – 5 000 Eur). Ieškovės teigimu, negalima nustatyti visų UAB „Technikonus“ ir UAB „Kranų technika“ sandorių turinio ir tikrųjų vykdymo aplinkybių, nes rašytinės sutartys nebuvo sudarytos ir nemokumo administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, kurių pagrindu galima nustatyti šių sandorių sąlygas ir vykdymo aplinkybes, tame tarpe nustatyti darbų kainą, mokėjimo sąlygas ir kitas sandorių vykdymo aplinkybes (kokius darbus ir kada atliko UAB „Technikonus“, kokie darbuotojai dirbo, kokios sąnaudos patirtos, kokios darbams atlikti sunaudotos medžiagos, kokia faktiškai atliktų darbų vertę, koks yra įsiskolinimas pagal kiekvieną iš žodinių sutarčių). Yra akivaizdu, kad UAB „Technikonus“ ir susijusios įmonės UAB „Kranų technika“ žodinės sutartys buvo sudaromos, o UAB „Technikonus“ nemokumo administratoriui nebuvo perduota su šių sutarčių vykdymu susijusi dokumentacija tam, kad būtų apsunkintas šių sandorių patikrinimas ir tikrųjų šių sandorių sąlygų bei aplinkybių nustatymas. Tačiau pagal nemokumo administratoriaus perimtus dokumentus pavyko nustatyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d. pagal septynis gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus užsakovo UAB „Technikonus LT“ atitinkamuose objektuose UAB „Technikonus“ nurašė ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur (be PVM) vertės medžiagas. Taip pat ieškovė patyrė darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudas, kitas sąnaudas, susijusias su darbų atlikimu. Tačiau už atliktus darbus ir objektuose sunaudotas medžiagas susijusiai įmonei UAB „Kranų technika“ neišrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir iš UAB „Kranų technika“ negauti mokėjimai už darbus 32 831,52 Eur be PVM, su PVM 39 726,14 Eur sumai. Vadovaujantis 2017 m. gruodžio 1 d. byloje pateiktu elektroniniu laišku, UAB „Technikonus“ turėjo išrašyti UAB „Kranų technika“ PVM sąskaitų-faktūrų už 32 831,52 Eur (be PVM), o su PVM – 39 726,14 Eur sumai, tačiau neišrašė. 

Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje Nr. eB2-244-544/2022 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, išreikalavus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie UAB „Kranų technika“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, nustatyta, kad visuose objektuose, kuriuose dirbo UAB „Technikonus“, užsakovė UAB „Kranų technika“ (UAB „Technikonus LT“) išrašė PVM sąskaitas-faktūras objekto užsakovui, tačiau už darbus UAB „Technikonus“ neišrašė PVM sąskaitų-faktūrų ir negavo apmokėjimo iš UAB „Kranų technika“ (UAB „Technikonus LT“). 

Pavyzdžiui, 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad objekte „MADESTA“ UAB „Technikonus“ dalis yra 8 300 Eur (be PVM). Šiame objekte pagal 2018 m. sausio 10 d. gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktą UAB „Technikonus“ nurašė medžiagų už 9 387,67 Eur (be PVM). Už šiame objekte atliktus darbus UAB „Technikonus LT“ išrašė užsakovui Madesta SIA sekančias PVM sąskaitas-faktūras (nustatyta pagal UAB „Technikonus LT“ išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą): 2017 m. vasario 7 d. – 2 300 Eur be PVM; 2017 m. balandžio 19 d. – 15 000 Eur be PVM; 2017 m. balandžio 24 d. – 4 900 Eur; 2017 m. spalio 19 d. – 3 100 Eur be PVM; 2017 m. lapkričio 17 d. – 5 800 Eur be PVM ir 5 800 Eur be PVM, viso sąskaitų už 36 900 Eur be PVM. Tačiau už darbus šiame objekte UAB „Technikonus“ jokių PVM sąskaitų-faktūrų neišrašė ir negavo mokėjimų iš Atsakovės, nors pagal jau aptartą 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninį laišką UAB „Technikonus“ dalis turėjo būti 8 300 Eur (be PVM). 

2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad objekte „IAE“ darbai užbaigti (objekto statutas nurodytas - pabaigtas), UAB „Technikonus“ dalis šiame objekte 6 267,52 Eur (be PVM). Šiame objekte pagal 2018 m. sausio 29 d. gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktą UAB „Technikonus“ nurašė medžiagų už 4 244,88 Eur (be PVM). Už šiame objekte atliktus darbus UAB „Technikonus LT“ išrašė užsakovui valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Ignalinos atominė elektrinė“ 2017 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą 35 380 Eur sumai. Tačiau už darbus šiame objekte UAB „Technikonus“ jokių PVM sąskaitų-faktūrų neišrašė ir negavo mokėjimų iš UAB „Technikonus LT“, nors pagal jau aptartą 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninį laišką UAB „Technikonus“ dalis turėjo būti 6 267,52 Eur (be PVM), objekte „IAE“ darbai jau buvo užbaigti, buvo aiški UAB „Technikonus“ darbų dalis – 6 267,52 Eur (be PVM) ir jokių pretenzijų dėl darbų vėlavimo nebuvo. Be to, ieškovė patyrė sąnaudas už vežėjo UAB „Kelratis“ transporto paslaugas į objektą „IAE“, gabenant viensijinį tiltinį kraną (PVM sąskaita-faktūra Serija KEL Nr. 01916). Kad nurodytas viensijinis tiltinis kranas buvo nugabentas ir perduotas objekte „IAE“, patvirtina, VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2017 m. lapkričio 27 d. sudarytas materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktas.

Tokia pat situacija yra ir su kitais objektais - „Elga“, „Nemenčinės mediena“, „Iremas“, „Ekovalitas“, „Arčers“, kur UAB „Technikonus“ dirbo, nurašė sunaudotas medžiagas, tačiau jokių PVM sąskaitų-faktūrų už darbus neišrašė ir mokėjimų iš UAB „Kranų technika“ (UAB „Technikonus LT“) negavo. Taigi faktiškai UAB „Technikonus“ veikla buvo organizuojama taip, kad UAB „Technikonus“ patyrė tik sąnaudas, o pajamas (finansinę naudą) gavo tik UAB „Kranų technika“ (UAB „Technikonus LT“). Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl BUAB „Technikonus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, BUAB „Technikonus“ išrašė UAB „Kranų technika“ apmokėjimui 2023 m. sausio 18 d. sąskaitą faktūrą serija TECH Nr. 0007 32 831,52 Eur sumai. 2023 m. sausio 18 d.  BUAB „Technikonus“ nemokumo administratorius sąskaitą faktūrą serija TECH Nr. 0007 išsiuntė Atsakovei el. paštu: info@cranetex.com. 2023 m. vasario 3 d. BUAB „Technikonus“ nemokumo administratorius pateikė UAB „Kranų technika“ raginimą apmokėti 2023 m. sausio 18 d. sąskaitą faktūrą. 2023 m. vasario 17 d. gautas Atsakovės raštas, kuriuo atsisakyta sumokėti skolą, nenurodant jokių pagrįstų nesutikimo su skola argumentų.

Ieškovės teigimu, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje nustatytas faktas, kad už UAB „Technikonus“ atliktus darbus UAB „Kranų technika“ (buvęs pavadinimas UAB „Technikonus LT“) naudai UAB „Technikonus“ neišrašė sąskaitų-faktūrų už 32 831,52 Eur (be PVM), taip pat kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6979 mokėtina suma nepagrįstai sumažinta 5 800 Eur sumos dydžiu, turi prejudicinę reikšmę. Šioje byloje su ieškiniu Ieškovė pateikia įrodymus, kad atliko Atsakovės naudai darbų už 32 831,52 Eur (be PVM) sumą ir negavo apmokėjimo už šiuos darbus, taip pat jog PVM sąskaita-faktūra Nr. TECH6979 nepagrįstai pakoreguota, mokėtiną sumą nepagrįstai sumažinant 5 800 Eur sumos dydžiu. Ieškovės teigimu, 38 631,52 Eur suma iš Atsakovės turi būti priteista kaip skola, nes tai yra Atsakovės įsiskolinimas už Ieškovės atliktus ir neapmokėtus darbus bei skolos už parduotą gembinį kraną likutis. 

Ieškovė nurodo, jeigu teismas atmestų Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, turi būti tenkinamas alternatyvus reikalavimas dėl žalos priteisimo. Reiškiamu alternatyviu reikalavimu Ieškovė siekia apginti tą pačią pažeistą teisę, kaip ir reikalavimu dėl skolos priteisimo, t. y. prisiteisti tą pačią 38 631,52 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad buvo sudaryti nuostolingi sandoriai (žodiniai susitarimai), pagal kuriuos ieškovė atliko atsakovei darbus ir pardavė gembinį kraną, tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškove. Tyčia nebuvo sudarytos rašytinės sutartys tarp susijusių asmenų (Ieškovės ir Atsakovės) ir nebuvo perduoti Ieškovės nemokumo administratoriui duomenys apie Ieškovės atliktus ir Atsakovės neapmokėtus darbus tam, kad išvengti turtinės prievolės Ieškovei. Ieškovės teigimu, žalos dydis nagrinėjamu atveju yra suma, kuriai nebuvo išrašytos Atsakovės apmokėjimui sąskaitos už Ieškovės atliktus darbus ir be pagrindo sumažinta sąskaitos už gembinį kraną suma. Bendra žala, kurios negavo Ieškovė, sudaro 38 631,52 Eur. Ieškovė nurodo, jog nuo 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovė neįvykdė turtinės prievolės Ieškovei ir per visą šį laikotarpį savo veikloje naudojosi Ieškovės piniginėmis lėšomis.

Pažymi, kad nėra pagrindo nepriteisti palūkanų, nes šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties ir nebuvo susitarusios, kad palūkanos nemokamos. Nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, atsižvelgus į tai, Ieškovė palūkanas skaičiuoja už 5 metus, taigi, priteistinų palūkanų sumą sudaro 11 589,46 Eur. 

Atsakovė pateikė priešieškinį byloje, kuriuo nesutinka su Ieškovės ieškiniu, laiko jį nepagrįstu. Teismo prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ir panaikinti ieškovės BUAB „Technikonus“ vienašalį sandorį – 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0007, kurios suma 32 831,52 Eur, priteisti iš Ieškovės Atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, jog Atsakovė gavo Ieškovės 2023 m. sausio 18 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 0007, kurios suma 32 831,52 Eur. Ieškovės pateiktoje sąskaitoje nurodyta: „už neapskaitytus atliktus darbus (faktas konstatuotas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-244-544/2022).“ Atsakovė su šia sąskaita nesutiko, 2023 m. vasario 17 d. pateikė Ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad Atsakovė su pateikta sąskaita nesutinka, laiko ją nepagrįsta ir neteisėta, todėl šią sąskaitą grąžino. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti tariamą įsiskolinimą už neva atliktus rangos darbus. Nurodo, jog Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl atlyginimo už tariamai atliktus rangos darbus, turi pareigą pagrįsti, kad darbai buvo atlikti, darbai buvo atlikti tinkamai, darbų rezultatas yra perduotas užsakovui. Nagrinėjamu atveju Ieškovė neįrodė nė vienos iš nurodytų sąlygų. Atsakovės teigimu, Ieškovė nėra atlikusi darbų ir nėra perdavusi jokio darbų rezultato, todėl nepagrįstai išrašė sąskaitą. Aplinkybę, kad Ieškovė yra išrašiusi visas sąskaitas, pagrindžia Ieškovės ir Atsakovės vienos kitai išrašytos sąskaitos. Šie įrodymai paneigia Ieškovės teiginius, esą ji atliko kažkokius darbus ir neišrašydavo sąskaitų. Pažymėtina, kad Atsakovė taip pat išrašydavo sąskaitas Ieškovei už visas parduotas atsargines dalis. Anot Atsakovės, Ieškovės pateikta sąskaita taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytų reikalavimų, nes joje nenurodyta konkreti prekė ar paslauga, už kurią sąskaita išrašyta. Taip pat nėra nurodyta prekės ar paslaugos suteikimo data ir nėra išskirta PVM suma.

Atsakovė priešieškinyje nurodo nesutinkanti su Ieškovės teiginiu, jog esą įsiskolinimą pagrindžia Ieškovės parengti gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktai. Pažymi, jog medžiagų nurašymo aktai yra Ieškovės vidiniai dokumentai, kurie parengti vienašališkai Ieškovės. Atsakovė šių aktų niekuomet nėra gavusi ir nėra pasirašiusi. Todėl pateikti aktai nepatvirtina nei darbų atlikimo fakto, nei medžiagų perdavimo Atsakovei fakto, todėl Atsakovė neturi pareigos mokėti už jokias medžiagas. Taip pat remiantis pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, Atsakovė pati įsigydavo reikalingas medžiagas, Ieškovė niekuomet nenaudojo savo medžiagų, atlikdama darbus pagal Atsakovės užsakymus. Ieškovės pateikti medžiagų nurašymo aktai neatitinka įrodymui keliamo patikimumo reikalavimo, nes jie buvo parengti vienašališkai Ieškovės vadovo A. K., kuris yra suinteresuotas asmuo, atsakingas už bendrovės veiklą. Šių dokumentų klaidingumą parodo ir tai, kad jie buvo parengti per itin trumpą laiką, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d., t. y. tokiu laikotarpio net teoriškai negalėjo būti atlikti tokie darbai.

Pažymi, jog Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00156-18, kurio dalykas buvo UAB „Technikonus“ ūkinės ir finansinės veiklos tyrimas. Šiame ikiteisminiame tyrime Ieškovės buvęs vadovas A. K. buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Todėl A. K. pasirašyti medžiagų nurašymo aktai, parengti prieš pat bankroto bylos iškėlimą, nėra ir negali būti laikomi patikimu įrodymu. Šie įrodymai paneigia Ieškovės teiginius, esą medžiagos buvo sunaudotos Atsakovės veikloje. 2019 m. sausio 22 d. Atsakovė gavo Ieškovės raštą dėl informacijos pateikimo BUAB „Technikonus“ bankroto procese, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją apie atliktus darbus. 2019 m. vasario 1 d. raštu Atsakovė pateikė prašomas išrašytas sąskaitas-faktūras. 2019 m. vasario 23 d. raštu Atsakovė pateikė papildomą informaciją ir dokumentus apie tarpusavio sudarytas sutartis. Daugiau nei 3 metus Ieškovė nereiškė Atsakovei jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Taip pat pažymi, jog dėl Ieškovės nemokumo Atsakovė yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą, kurio suma 4 567,75 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, kad bankroto iškėlimo metu neegzistavo ir dabar neegzistuoja Atsakovės skolos Ieškovei. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai teigia, esą jai nebuvo perduoti veiklos dokumentai, kadangi pati Ieškovė kreipėsi į Atsakovę ir Atsakovė turimus dokumentus pateikė. Atsakovė taip pat pateikė teismui visas gautas ir išrašytas tarpusavio sąskaitas, kurios patvirtina atsiskaitymą už atliktus darbus.

Atsakovė priešieškinyje taip pat nesutinka su Ieškovės reikalavimu dėl 38 631,52 Eur žalos atlyginimo. Nurodo, jog Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi pareigą pagrįsti visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, kurios yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Nagrinėjamu atveju Ieškovė nepagrindė jokių tariamai neteisėtų Atsakovės veiksmų, neįrodė žalos atsiradimo bei nepagrindė žalos dydžio. Pažymi, kad už bendrovės valdymą yra atsakingas jos vadovas, šiuo atveju A. K. Todėl nustačius, kad buvęs vadovas netinkamai valdė įmonę, Ieškovė bet kokius reikalavimus dėl žalos atlyginimo turėtų reikšti jos vadovui, kurio neteisėtus veiksmus nustatė teismas. Atsakovės žiniomis, Ieškovė buvo pareiškusi ieškinį A. K. dėl žalos atlyginimo dėl neteisingai nurašytų medžiagų. Atsakovė taip pat nurodo, jog Ieškovė apie tariamą savo teisių pažeidimą sužinojo arba turėjo sužinoti perėmusi dokumentus iš Ieškovės vadovo. Vėliausiai apie tariamą savo teisių pažeidimą Ieškovė sužinojo gavusi Atsakovo 2019 m. vasario 23 d. raštą. Nuo bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2018 metų, praėjo daugiau nei 5 metai, nuo Atsakovės atsakymo gavimo yra praėję daugiau nei 4 metai. Todėl darytina išvada, kad Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė praleidusi įstatyme įtvirtintą ieškinio senaties terminą.

Ieškovė BUAB „Technikonus“ pateikė atsiliepimą į Atsakovės priešieškinį, kuriuo prašo jį atmesti. Teigia, jog Atsakovė įvairiuose objektuose samdė Ieškovę atitinkamiems darbams atlikti, Ieškovė atliko atitinkamus rangos darbus, jiems atlikti sunaudojo ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės statybines medžiagas, tačiau už darbus Ieškovė neišrašė Atsakovei PVM sąskaitos-faktūros 32 831,52 Eur sumai. Už Ieškovės atliktus darbus Atsakovė išrašė PVM sąskaitas-faktūras atitinkamų objektų užsakovams ir gavo apmokėjimą, tačiau neatliko mokėjimo Ieškovei. Anot Ieškovės, 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške Atsakovė pripažino, kad Ieškovės iš Atsakovės gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur be PVM, tačiau šioms sumoms Ieškovė PVM sąskaitos faktūros neišrašė ir apmokėjimo negavo. Ieškovės veikla buvo organizuojama taip, kad Ieškovė atlikdavo darbus pagal sutartis su Atsakove, patirdavo sąnaudas, o pajamas (finansinę naudą) iš veiklos, pasinaudojus Ieškovės darbų rezultatu, gavo tik Atsakovė, nes Ieškovė už atliktus darbus neišrašydavo Atsakovei PVM sąskaitų-faktūrų ir negaudavo apmokėjimų. Ieškovės veikla buvo perkelta į Atsakovės įmonę.

Pažymi, jog civilinėje byloje Nr. eB2-244-544/2021 Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuriuo ginčijo nustatytą prejudicinį faktą, kad Ieškovė atliko Atsakovės naudai darbų už 32 831,52 Eur be PVM sumai, neišrašė PVM sąskaitos-faktūros ir negavo apmokėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo atmesti Atsakovės atskirojo skundo argumentai bei konstatuota, kad minėtas prejudicinis faktas nustatytas pagrįstai. Todėl po to, kai buvo išspręstas Ieškovės tyčinio bankroto bylos klausimas, remdamasi įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje nustatytu jau minėtu prejudiciniu faktu, už Ieškovės atliktus, tačiau Atsakovės neapmokėtus darbus Ieškovė išrašė ir Atsakovei pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0007, kurios suma yra 32 831,52 Eur (be PVM). Ieškovės nuomone, Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, prašo minėtą PVM sąskaitą-faktūrą kaip vienašalį sandorį pripažinti negaliojančia, net nenurodant konkretaus šios PVM sąskaitos-faktūros negaliojimo pagrindo, t. y. net nėra aišku, kokiu konkrečiu sandorių negaliojimo pagrindu remiantis Atsakovė ginčija šią PVM sąskaitą-faktūrą. Šiuo atveju Ieškovės ieškinio dėl 32 831,52 Eur (be PVM) skolos priteisimo faktinis pagrindas yra tai, kad pagal Ieškovės ir Atsakovės žodinius susitarimus Ieškovė faktiškai atliko Atsakovės naudai darbų už 32 831,52 Eur (be PVM) sumą, kuriuos faktiškai Atsakovė priėmė ir pasinaudojo šių darbų rezultatu, šiuos darbus faktiškai perduodama savo užsakovams ir gaudama apmokėjimus. Tačiau dėl Ieškovės ir Atsakovės nesąžiningų susitarimų, siekiant išvengti mokėjimų Ieškovei bei atsiskaitymo su kitais Ieškovės kreditoriais, tarp Ieškovės ir Atsakovės nebuvo sudarytas šių darbų priėmimo-perdavimo aktas, Ieškovė už šiuos darbus neišrašė PVM sąskaitos-faktūros ir negavo apmokėjimo. Tuo tarpu Ieškovės nemokumo administratorius sąskaitą-faktūrą Nr. 0007 išrašė tik Ieškovės apskaitos tikslu tam, kad būtų buhalterinis pagrindas gauti apmokėjimą iš Atsakovės. Ieškovės teigimu, šiuo atveju sandoris, kurio pagrindu kyla Atsakovės prievolė sumokėti Ieškovei 32 831,52 Eur už darbus, yra žodinė rangos sutartis bei darbų atlikimo faktas, o ne sąskaita-faktūra Nr. 0007, kuri yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas.

Ieškovės teigimu, Atsakovė nepagrįstai sureikšmina faktą, kad nebuvo sudarytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, nes pagal Ieškovės nemokumo administratoriaus turimus duomenis anksčiau tarp šalių nebuvo sudaromi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, o tik už darbus buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros. Taip pat šiuo konkrečiu atveju atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai nebuvo sudaryti dėl Ieškovės buvusio vadovo ir Atsakovės nesąžiningų susitarimų, siekiant nepagrįstai išvengti mokėjimo. Ieškovė taip pat pažymi, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo- priėmimo akto pasirašymu. Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. eB2-244-544/2021, pripažįstant Ieškovės bankrotą tyčiniu, jau nustatyta, kad Atsakovė iš Ieškovės faktiškai priėmė Ieškovės atliktų darbų rezultatą, perdavė savo užsakovams ir gavo apmokėjimą, tik nepagrįstai neatsiskaitė su Ieškove.

Ieškovė akcentuoja, jog Atsakovės priešieškinio argumentai, kad PVM sąskaita-faktūra Nr. 0007 tariamai turi tam tikrų formalių trūkumų, tame tarpe neišskirta PVM suma, neturi teisinės reikšmės, nes Ieškovė kaip bankrutavusi įmonė nebėra PVM mokėtoju ir negali išrašyti PVM sąskaitos-faktūros, apskaitant darbų kainą su PVM. Todėl Ieškovė išrašė sąskaitą-faktūrą be PVM. Ieškovė prašo priteisti darbų kainą be PVM. Taip pat, jeigu teismas visgi spręstų, kad darbų kaina turi būti mokama su PVM, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio nuostatas rangos darbų apmokėjimui yra taikomas atvirkštinis PVM, kai Atsakovė (užsakovas, pirkėjas) privalo išskaityti ir į biudžetą sumokėti PVM sumą. Todėl tokiu atveju nuo 32 831,52 Eur sumos prievolė apskaičiuoti PVM ir sumokėti į biudžetą tektų pačiai Atsakovei. Nurodo, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo už darbus, o ne buhalterinės apskaitos klausimai. Šiuo atveju PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 0007 yra visi būtini rekvizitai, t. y. pardavėjas, pirkėjas, aprašyta ūkinė operacija, pardavimo kaina. Netgi jeigu, teismo vertinimu, sąskaita-faktūra ir turi kokių tai formalių trūkumų, tai negali būti nei pagrindas ieškinį atmesti, nei pagrindas šią sąskaitą pripažinti negaliojančia. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nėra nustatyta, kad sąskaita-faktūra, kurioje trūksta tam tikrų rekvizitų, yra niekinė. Ieškovės tvirtinimu, tokia situacija, kai už faktiškai atliktus darbus iš karto po jų atlikimo ji neišrašė Atsakovei PVM sąskaitos-faktūros, susiklostė dėl buvusio Ieškovės direktoriaus ir Atsakovės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, kuriais buvo siekiama Ieškovės veiklą perkelti į Atsakovės įmonę, abiejų įmonių veiklą organizuojant taip, kad darbų sąnaudos atitekdavo Ieškovei, o visas pajamas (finansinę naudą) gaudavo kita šalis, tuo siekiant sumažinti Ieškovės turto masę ir išvengti atsiskaitymo su kitais jos kreditoriais. Šioje byloje Atsakovė negali gintis dėl 32 831,52 Eur skolos už darbus priteisimo motyvuodama tuo, kad iš karto po darbų atlikimo nebuvo sudarytas darbų priėmimo-perdavimo aktas (-ai) ir Ieškovė neišrašė PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovė nepagrįstai iš savo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų siekia gauti naudą, t. y. išvengti mokėjimo Ieškovei už atliktus darbus.

Ieškovė nurodo, jog nesutinka su Atsakovės teiginiais dėl ieškinio trijų metų senaties termino taikymo nuo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla Ieškovei, įsiteisėjimo. Teigia, jog pagal teismų praktiką ieškinio senaties terminas nemokumo administratoriui skaičiuojamas ne nuo bankroto bylos iškėlimo, o nuo dokumentų gavimo, po kurių paaiškėjo bankrutavusios įmonės teisės pažeidimas. Iškėlus Ieškovei bankroto bylą, nemokumo administratoriui nebuvo perduota informacija, kad Ieškovė atliko Atsakovės naudai darbų už 32 831,52 Eur (be PVM) sumą ir šiai sumai neišrašė PVM sąskaitos-faktūros bei negavo apmokėjimo. Priešingai, tokia informacija nuo nemokumo administratoriaus buvo slepiama, o tokiam faktui nustatyti reikia surinkti itin daug informacijos, kuri buvo surinkta tik civilinėje byloje Nr. eB2-244-544/2021 sprendžiant klausimą dėl Ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl ieškinio senaties terminas dėl žalos priteisimo turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. gruodžio 29 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283- 933/2022. Tačiau jeigu teismas spręstų, kad senaties terminas yra praleistas, Ieškovės teigimu, tokiu atveju yra pagrindas atnaujinti šį terminą, nes sprendžiant senaties termino atnaujinimo klausimą bankroto byloje, prioritetas turėtų būti teikiamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių bei teisėtų interesų gynybai, o ne civilinių santykių stabilumui ir Atsakovės privačiam interesui.

Atsakovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Ieškovė savo reikalavimą kildina iš 2017 metais esą neišrašytų sąskaitų už tariamai atliktus darbus. Šiuos Ieškovės teiginius paneigia Atsakovės finansinių ataskaitų rinkiniai ir juose atvaizduoti duomenys apie Atsakovės turtą ir įsipareigojimus 2017-2019 metais. Remiantis Atsakovės balansu ir pelno (nuostolio) ataskaita už 2017 metus, Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 134 141 Eur, Atsakovės turtas sudarė 133 794 Eur. Taigi Atsakovės įsipareigojimai buvo lygūs Atsakovės turimam turtui. Atsakovė 2017 metais patyrė 2 665 Eur nuostolių. Remiantis Atsakovės balansu ir pelno (nuostolio) ataskaita už 2018 metus, Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 253 850 Eur, Atsakovės turtas sudarė 260 321 Eur. Taigi Atsakovės įsipareigojimai išliko panašūs kaip ir turtas. Atsakovės pelnas 2018 metais sudarė 6 818 Eur. Remiantis Atsakovės balansu ir pelno (nuostolio) ataskaita už 2019 metus, Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 265 769 Eur, Atsakovės turtas sudarė 272 668 Eur. Taigi Atsakovės įsipareigojimai išliko panašūs kaip ir turtas. Atsakovės pelnas 2019 metais sudarė 28 Eur. Atsakovės teigimu, finansinės ataskaitos yra oficialūs įrodymai, kurie patvirtina, kad ji 2017-2019 metais negavo tokių pajamų (pelno), kurias nurodo Ieškovė, t. y. 38 631,52 Eur. Jeigu Atsakovė būtų neatsiskaičiusi su Ieškove už darbus, kurių suma 38 631,52 Eur, tai būtent tokio dydžio pelną Atsakovė būtų uždirbusi. Pateikti įrodymai patvirtina, kad Atsakovės pajamos augo proporcingai didėjant įsipareigojimams, nei vienu laikotarpiu turtas nebuvo didesnis už įsipareigojimus 38 631,52 Eur. Todėl darytina išvada, kad Atsakovė niekada neturėjo ir neturi įsiskolinimo, kuriam nebūtų buvę išrašyta sąskaitų.

Trečiasis asmuo A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame teigia nesutinkantis su Atsakovės teiginiu, kad UAB „Technikonus“ neatliko darbų, nurodytų 2017 m. gruodžio l d. laiške ir kad medžiagos, nurodytos nurašymo aktuose, nebuvo panaudotos projektų vykdymui. Paaiškina, kad UAB „Technikonus LT“ perėmus iš UAB „Technikonus“ klientus, pagrindinius tiekėjus, sutarčių rengimo, projektų valdymo funkcijas, UAB „Technikonus“ liko tik kaip UAB „Technikonus LT“ užsakymų vykdytojas. Visas UAB „Technikonus“ gamybos padalinys paskutinį laikotarpį iki bankroto paskelbimo vykdė tik UAB „Technikonus LT“ užsakymus, todėl teiginys, kad darbai nebuvo atlikti ir medžiagos nebuvo sunaudotos neturi jokio pagrindo. Abi įmonės ir kituose projektuose tarpusavyje nepasirašinėjo sutarčių ir darbų atlikimo aktų. Tik projektų eigoje ar užbaigus projektus, būdavo suderinamos darbų sąmatos. Todėl ir byloje minimuose projektuose ir užsakymuose sutartys bei užbaigimo aktai nebuvo pasirašyti. Šiuo atveju nebuvo išrašytos ir PVM sąskaitos faktūros. UAB „Technikonus“ ir UAB „Technikonus LT“ buvo susijusios įmonės, kuriuose svarbiausius sprendimus priimdavo G. S. Panevėžio apygardos prokuratūros ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00156-18, kuriuo trečiasis asmuo nurodo buvęs pripažintas kaltu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, didžiąja dalimi buvo susijęs būtent dėl netinkamo atstovavimo UAB „Technikonus“ interesams, neišrašius sąskaitų UAB „Technikonus LT“ už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas. Todėl teiginys, kad medžiagų nurašymo aktai negali būti patikimu įrodymu neturi pagrindo. 

Atsakydama į trečiojo asmens A. K. atsiliepimą, Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog nesutinka su šiais trečiojo asmens teiginiais. Pažymi, kad trečiasis asmuo yra suinteresuotas asmuo šioje byloje, todėl jis nurodo klaidingas ir nepagrįstas aplinkybes, siekdamas išvengti savo atsakomybės už netinkamą įmonės valdymą ir netinkamą apskaitos tvarkymą. Trečiasis asmuo, būdamas UAB „Technikonus“ vadovu, netinkamai vykdė įmonės turto apskaitą ir nuslėpė informaciją apie įmonės tikrąją turtinę padėtį. Todėl ikiteisminiame tyrime nebuvo įmanoma nustatyti tikrosios įmonės turtinės padėties. A. K. pripažino savo kaltę dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo.

Teismo posėdžio metu Ieškovės atstovas advokatas Evaldas Skurvydas nurodo, kad palaiko faktines aplinkybes nurodytas ieškinyje. Paaiškina, kad pagal nemokumo administratoriaus pareiškimą tyčinio bankroto byloje, kurioje dalyvavo ir Atsakovė, trečiasis asmuo A. K., Ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Šie faktai turi prejudicinę reikšmę. Tyčinio bankroto byloje nustatytas prejudicinis faktas, kad Ieškovė ir Atsakovė yra susijusios įmonės, buvo taikyta tyčinio bankroto prezumpcija, kad Ieškovės veikla perkelta į Atsakovę. Tyčinio bankroto byloje buvo konstatuotas klasikinis tyčinio bankroto modelis, jog buvusi įmonė, šiuo atveju UAB „Technikonus“, atlieka visus darbus, patiria sąnaudas, o kita įmonė, į kurią perkeliama veikla, šiuo atveju UAB „Kranų technika“, iš esmės gauna naudą. Taigi, buvusiai įmonei liko tik sąnaudos ir nuostoliai, o įmonei, į kurią buvo perkelta veikla, gavo finansinę naudą. Taip pat pažymi, jog pareikštas ieškinys yra grindžiamas dviem pagrindais. Pirma, kad viena sąskaita faktūra buvo taisyta (ieškinio priedas Nr. 14), pagal ją sumokėta mažesnė suma negu priklausė. Kitas reikalavimas grindžiamas tuo, jog buvo atlikti darbai, tačiau už atliktus darbus Ieškovė Atsakovui neišrašė sąskaitos faktūros (priedas Nr. 11). Šiais sandoriais ieškovui padaryta žala. Ieškovės teigimu, Atsakovė procesiniuose dokumentuose dėsto tuos pačius argumentus, ką dėstė ir tyčinio bankroto byloje, kuriuos tiek Panevėžio apygardos, tiek Lietuvos apeliacinis teismas pripažino nepagrįstais. Dėl pirmojo reikalavimo nurodo, jog nėra aišku, kokiu pagrindu, būtent, akcininko G. S. nurodymu įvyko sąskaitos faktūros taisymai. Teigia, kad tai yra be pagrindo sumažinta suma. Paaiškina, kad tuo metu G. S. buvo tiek Ieškovės, tiek Atsakovės akcininkas. Nepateikti jokie įrodymai, kad turėjo būti sumažinta krano kaina, nebuvo išrašytos nei kreditinės, nei sąskaitos faktūros, atsižvelgus į tai, prašoma priteisti sumažintą 5 800 Eur sumą. Antras reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti skolą už darbus, kuriuos pagal Atsakovės užsakymą Ieškovė atliko, tačiau iki Ieškovės bankroto bylos nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, o Atsakovė neatsiskaitė. Pažymi, kad pagal nemokumo administratoriaus perimtus įrodymus faktinė situacija yra tokia – yra el. laiškas, kuriame nurodyti septyni objektai, kuriuose dirbo Ieškovė Atsakovės užsakymu. Už šiuos projektus nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros. Visa Atsakovės veikla buvo organizuojama taip, kad Ieškovės nemokumo administratorius negalėtų atsekti, matyti šių sandorių. Nežinoma, ar buvo, ar nebuvo sudarytos kažkokios sutartys, nemokumo administratoriui nebuvo perduotos jokios sutartys, jokie dokumentai, susiję su šiais objektais, atliktų darbų aktai, kuriuose būtų buvusi fiksuota darbų eiga. Tik bankroto byloje nemokumo administratoriui renkant dokumentus pavyko sugretinti surinktus įrodymus ir išsiaiškinti tokias aplinkybes. Anot Ieškovės atstovo, šioje byloje svarbiausi du įrodymai. Pirma, 2017 m. gruodžio 1 d. el. laiškas, kurį tuometinis Ieškovės pardavimų vadovas A. G., šiuo metu Atsakovės direktorius, parašė A. K. kaip tuometiniam UAB „Technikonus“ direktoriui, kopija išsiųsta ir G. S. Būtent laiške nurodytuose objektuose buvo nurašytos medžiagos, kurių vertė 30 664,11 Eur. Nesutinka su Atsakovės teiginiais, kad darbai nebuvo atlikti,  jie nepagrįsti ir nelogiški. Išskiria laiške minimą „Madesta“ objektą. Pirma, šiame objekte Ieškovės dalis 8 300 Eur be PVM, o pagal 2018 m. sausio 10 d. aktą objekte nurašyta medžiagų už 9 387,67 Eur, taigi, anot Ieškovės atstovo, medžiagų nurašyta 1 000 Eur daugiau nei Ieškovės dalis. Taip pat atkreipia dėmesį, jog sulyginus bankroto byloje esančias sąskaitas, paskutinė sąskaita faktūra šiame objekte yra išrašyta užsakovui 2017 m. lapkričio 17 d. Kitą pavyzdį Ieškovės atstovas išskiria VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“. Laiško lentelėje nurodyta, kad objektas pabaigtas. PVM sąskaita faktūra išrašyta 2017 m. gruodžio 6 d., tačiau už darbus Ieškovė jokio apmokėjimo negavo. Pažymi, kad tyčinio bankroto byloje yra pateikta Sodros pažyma apie darbuotojus tai dienai, kuomet buvo vykdomi darbai, praktiškai visi darbuotojai buvo perėję dirbti iš Ieškovės pas Atsakovę. Akcentuoja, kad įvyko verslo perkėlimas, konstatuota, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad darbus atliko Ieškovė, o už tuos darbus naudą gavo Atsakovė. Atsižvelgus į tai, Ieškovė pateikė alternatyvų reikalavimą dėl žalos priteisimo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. K. paaiškina, kad tarp įmonių nebuvo sudaromi rašytiniai susitarimai dėl rangos atlikimo. Praktika buvo tokia, kad eigoje pagal atliktus darbus, faktines sąnaudas ir žodinius susitarimus buvo išrašomos sąskaitos faktūros. Nurodo, kad UAB „Technikonus“ veikla susidėjo iš dviejų krypčių, viena buvo komercinė – pardavimai, kita dalis, susijusi su įrenginių gamybos, projektine veikla. Gamybos padalinys atliko dirbtinių kranų gamybą gamybinėje bazėje arba nuomojamose patalpose, pagamintų įrenginių instaliavimą užsakovų patalpose. Darbas apimdavo ir patį gaminį, ir elektros tiekimo sistemų montavimą, jų išbandymą, jų pridavimą ir, pilnai patikrinus, atidavimą užsakovui. Paaiškina, kad tuo metu ėjo vadovo pareigas, vienu metu vadovo pareigas ėjo ir kitas asmuo D. V., o prieš pat įmonės bankrotą trečiasis asmuo ėjo laikino vadovo pareigas. Paaiškina, kad jis du kartus buvo pateikęs akcininkui prašymą atleisti jį iš vadovo pareigų, tačiau kol buvo ieškomas naujas kandidatas, jis ėjo laikino vadovo pareigas. Patikslina, kad UAB „Technikonus LT“ po įsteigimo abipusiu šalių sutarimu užsiėmė projektų paieška, sutarčių sudarymu, pasirašymu ir vadyba, o UAB „Technikonus“ buvo kaip rangovas ir atlikdavo tų projektų įgyvendinimą. Pagal įkainius ne visada buvo įmanoma įvertinti kainos riziką, kartais sąnaudos viršydavo pradinius sutartus kaštus. Kai kurie sandoriai gaudavosi ir nuostolingi. Sprendimas dėl atsiskaitymo sumos nustatymo UAB „Technikonus LT“ ir UAB „Technikonus“ didžiąja dalimi buvo priimamas sutarties sudarymo su trečiaisiais asmenimis metu. Kitais atvejais, kai būdavo serviso darbai, kuomet buvo sunku įvertinti aplinkybes pagal faktines aplinkybes, faktiškai patirtas sąnaudas, sprendimą paskirstyti sumas priimdavo pagrindiniai akcininkai. Pažymi, jog septynių objektų sumos, kurios buvo nurodytos 2017 m. gruodžio 1 d. el. laiške, buvo pateiktos UAB „Technikonus LT“ skaičiavimais. Nurodo, kad nurašymo aktai buvo surašyti, nes tokia vidinė tvarka buvo įmonėje, kuomet kiekvienam objektui buvo užvesta apskaita materialinių sąnaudų priskyrimo kažkokiam objektui. Ta apskaita vyko dviem būdais arba iškart perkant medžiagas priskiriama sąskaita faktūra, arba kartais dalis sąskaitos faktūros, jeigu perkama keliems objektams. Patvirtina, kad jis neišrašė sąskaitų faktūrų, nors ir turėjo jas išrašyti, kad darbus atliko Ieškovė. Jo išsamesni paaiškinimai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Atsakovės atstovas advokatas Giedrius Abromavičius teismo posėdžio metu paaiškina, kad kartu su priešieškiniu yra pateiktos 2017 metais išrašytos tiek Ieškovės, tiek Atsakovės sąskaitos faktūros. Viena 2017 m. spalio 3 d. sąskaita faktūra yra pateikta kartu su Atsakovės priešieškiniu, t. y. ta pati sąskaita faktūra, pagal kurią pareikštas ieškinys 5 000 Eur sumai, Nr. TECH6979. Į apskaitą yra įtraukta būtent ši sąskaita faktūra 3 000 Eur + PVM sumai, pasirašyta buhalterių iš Ieškovės pusės. Anot atstovo, Ieškovė ieškinio reikalavimus dubliuoja, nes el. laiške, dėl kurio kilo ginčas, jo 6 punkto objekte  „Ekovalitas“ yra išrašyta 3 000 Eur sąskaita. Taigi, Ieškovė teikia reikalavimą toje pačioje dalyje kelis kartus, pagal sąskaitą ir pagal elektroninį laišką. Sudėjus sąskaitas faktūras už įsigytas medžiagas, jos viršija tą sumą, kurią nurodo Ieškovė už suteiktas ir neapmokėtas paslaugas. Atstovas pažymi, jog iš Atsakovės pusės sąskaitos faktūros išrašytos net ir mažaverčiams daiktams, kurie buvo perduoti Ieškovei. Dėl skolos reikalavimo pasisako, kad ta 2023 m. vasario 18 d. sąskaita kuri buvo pateikta į bylą, kuri pasirašyta „Divingas“ direktoriaus E. S., 32 831,52 Eur sumai, yra klaidinga ir neatitinka įstatymų reikalavimų. Teismas, kuris ankščiau nagrinėjo bylą, tokios sumos ir tokių darbų atlikimo nėra pripažinęs.

Atsakovės atstovas A. G. teismo posėdžio metu nurodo, kad UAB „Technikonus“ pradėjo dirbti kaip pardavimų vadybininkas, Panevėžio įmonėje UAB „Technikonus“ dirbo apie metus. Vėliau tapo kitos įmonės UAB „Technikonus LT“ darbuotoju, dirbo su pardavimais. Paaiškina, UAB „Technikonus LT“ jis buvo pardavimų vadovu, atsakingas už tam tikrus projektus, turėjo surasti klientą, parduoti, taip pat kartu su gamybine įmone UAB „Technikonus“ įvertinti bendrąją sąmatą. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Technikonus“ turėjo gaminti, o UAB „Technikonus LT“ pardavinėti ir užpirkinėti tam tikras medžiagas. Apie visus sandorius tardavosi UAB „Technikonus LT“ vadovas G. ir UAB „Technikonus“ vadovas A. K., todėl apie tokias detales jis nebuvo informuojamas. Kaip darbuotojas jis pastebėjo, kad klientai pradėjo skųstis, jog UAB „Technikonus“ įmonė jiems skundžiasi apie nemokamus atlyginimus, nežino, ar toliau atliks darbus. Pasitaręs su UAB „Technikonus LT“ direktoriumi, jis nusprendė parašyti motyvacinį laišką, kad pamatytų ir darbuotojai, jog įmonė dar turi projektų. Laiškas gruodžio 1 d., septyni projektai, pasirašytos sutartys su klientais. Pažymi, kad tie pateikti projektai, kai kurie prasidėjo, kai kurie nėra faktiškai baigti. Dalis projektų baigti, tačiau jiems pabaigti Atsakovė samdė asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus. Pažymi, kad Ieškovė el. laiške esančių darbų nepabaigė. Nurodo, kaip skaičiuojamos sąmatos – faktiškai užpirkinėja krano konstruktorius, užpirkinėjama iš visos Europos, suvežama į vieną vietą, tuomet užklausinėjama, kiek kainuotų surinkti, pagaminti metalinę konstrukciją, jeigu reikia, ir sumontuoti į objektą. Kadangi pardavėjai neturėjo pakankamai patirties kaip detaliai turi būti konstruojamas kranas, Atsakovė užklausinėjo kainos pas Ieškovę. Nustatomi buvo ir tam tikri valandiniai tarifai, pavyzdžiui, jeigu projektai remonto pobūdžio, kad Atsakovė galėtų išsiųsti atstovus iš Ieškovės. Jo išsamesni paaiškinimai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

 

Ieškinys netenkinamas. Priešieškinis netenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-410-544/2018, kuri įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d., uždarajai akcinei bendrovei „Technikonus“ buvo iškelta bankroto byla, o jos bankroto administratoriumi paskirta UAB „Divingas“. Pagal Ieškovės paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus UAB „Technikonus“ faktiškai užsiėmė kitų mašinų ir įrangos didmenine prekyba, inžinerijos veikla ir su ja susijusiomis konsultacijomis, pramoninių mašinų ir įrangos įrengimu. Nuo 2016 m. kovo 15 d. Ieškovės akcininkais buvo M. K. (valdė 11,25 proc. Ieškovės akcijų) ir G. S. (valdė 88,75 proc. Ieškovės akcijų). Ieškovės vadovu nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. spalio 4 d. buvo trečiasis asmuo A. K., nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 10 d. - D. V., o nuo 2018 m. sausio 10 d. iki bankroto bylos Ieškovei iškėlimo laikino vadovo pareigas ėjo ir vėl trečiasis asmuo A. K.

Pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus Atsakovė buvo įsteigta 2016 m. lapkričio 28 d., iki 2018 m. balandžio 16 d. jos pavadinimas buvo UAB „Technikonus LT“. Jos akcininku nuo įsteigimo iki 2017 m. sausio 2 d. buvo G. S., nuo 2017 m. sausio 2 d. G. S. (valdė 67 proc. Atsakovės akcijų), Ieškovė (valdė 1 proc. Atsakovės akcijų), D. V. (valdė 16 proc. Atsakovės akcijų), A. G. (valdė 16 proc. Atsakovės akcijų), o nuo 2017 m. liepos 3 d. – G. S. (51 proc. Atsakovės akcijų), Ieškovė (1 proc. Atsakovės akcijų), D. V. (24 proc. Atsakovės akcijų), A. G. (24 proc. Atsakovės akcijų). Atsakovei nuo įsteigimo iki 2018 m. spalio 24 d. vadovavo G. S., nuo 2018 m. spalio 24 d. – A. G.

Iškėlus Ieškovei bankroto bylą, Ieškovės nemokumo administratorius pateikė pareiškimą teismui dėl Ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-244-544/2021 šį pareiškimą tenkino iš dalies ir Ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu. Ieškovės bankrotą tyčiniu Panevėžio apygardos teismas pripažino tyčiniu ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktų, 3 dalies 1 punkto pagrindais, iš kurių 20 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu <...> kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Taip pat šioje nutartyje Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie Ieškovės finansinę būklę iš pirminių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir kitų duomenų, 2022 m. birželio 1 d. į bylą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti duomenys apie Ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras bylai aktualiu laikotarpiu patvirtina nemokumo administratorės teiginius, kad Ieškovės su Atsakove sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi Ieškovei, nes juos vykdydama Ieškovė patyrė ženklius nuostolius. Byloje pateikti duomenys rodo, kad vykdant darbus pagal su Ieškove sudarytas sutartis buvo panaudotos ir pagal septynis gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus, surašytus nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d., nurašytos ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės Ieškovei priklausius medžiagos ir patirtos kitos sąnaudos. Į 2019 m. sausio 22 d. nemokumo administratorės prašymą Atsakovė pripažino, jog rašytinių sutarčių nebuvo. Iš 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninio laiško duomenų galima spręsti, kad Atsakovė pripažino, kad Ieškovės iš jos gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur be PVM arba 39 726,14 Eur, tačiau šioms sumoms Ieškovė Atsakovei PVM sąskaitos faktūros neišrašė ir apmokėjimo negavo. Nors 2019 m. vasario 23 d. rašte Atsakovė nurodė, kad nemokėjo Ieškovei, nes ji darbus atliko netinkamai ir padarė nuostolių, tačiau minėtame elektroniniame laiške jokie atliktų darbų trūkumai ir defektai neminimi. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų duomenų apie Atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras bylai aktualiu laikotarpiu galima spręsti, kad objektuose, kuriuose dirbo Ieškovė, Atsakovė išrašė PVM sąskaitas faktūras objekto užsakovams, tačiau už darbus ieškovė neišrašė PVM sąskaitų faktūrų ir negavo apmokėjimo iš Atsakovės <...>. Be to, nustatyta, kad pagal 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6979 už gembinį kraną pinigų suma nuo 10 646 Eur sumažinta iki 3 630 Eur ir tik ji įtraukta į Ieškovės apskaitą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Panevėžio apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad Ieškovės veikla buvo organizuojama taip, kad Ieškovė atlikdavo darbus pagal sutartis su Atsakove, patirdavo sąnaudas, o pajamas (finansinę naudą) iš veiklos, pasinaudojusi Ieškovės atliktų darbų rezultatu, gavo tik Atsakovė, nes Ieškovė PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus Atsakovei neišrašydavo ir apmokėjimo negavo. Todėl Ieškovės su Atsakove sudaryti sandoriai dėl įvairių darbų atlikimo vertintini kaip nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi, kuriais Bendrovei padaryti ne mažesni kaip 43 477,52 Eur nuostoliai (už atliktus darbus neišrašyta sąskaitų už 32 831,52 Eur (be PVM), nepagrįstai atsisakyta 10 646 Eur reikalavimo teisės pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6979), pabloginę Ieškovės finansinę padėtį ir sumažinę galimybes įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.  

Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1283-933/2022 šią Panevėžio apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad Atsakovės argumentai, kuriais ji kvestionavo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties išvadas, kad ji patirdavo išlaidas už subrangovų atliekamus darbus, gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktai netinkami įrodymai, nes juos parengė buvęs vadovas A. K., pripažintas kaltu dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, parengti per trumpą laiką, nėra duomenų, kad medžiagos nebuvo pasisavintos, o darbai užbaigti, nepagrįsti. Pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinių sutarčių, taip pat byloje nustatyta, kad vykdant darbus pagal su Atsakove sudarytas sutartis buvo panaudotos ir pagal septynis gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus (surašytus nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d.) nurašytos ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės Ieškovei priklausius medžiagos ir patirtos kitos sąnaudos. 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške Atsakovė pripažino, kad Ieškovės iš jos gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur be PVM, tačiau šioms sumoms Atsakovei PVM sąskaitos faktūros neišrašė ir Ieškovė apmokėjimo negavo. Nurodė, kad Atsakovės argumentai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti sąskaitų faktūrų registrai patvirtina, kad Ieškovė ir Atsakovė išrašydavo sąskaitas faktūras už parduodamas medžiagas nei patvirtina, nei paneigia byloje nustatinėtinų aplinkybių, t. y. kad Atsakovė pirko medžiagas, nepatvirtina, jog jos buvo perduodamos Ieškovei. Byloje esantys medžiagų nurašymo aktai, kuriuos pasirašė ne tik buvęs Ieškovės vadovas A. K., bet ir kiti atsakingi asmenys, dirbantys pas Atsakovę (serviso vadovas E. K.), patvirtina, jog medžiagos buvo sunaudotos Atsakovės objektuose. Jei Atsakovė siekė įrodyti byloje, kad ieškovė netinkamai atliko darbus, neužbaigė jų, turėjo šias aplinkybes ir įrodyti. 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške neminima, kad Ieškovė darbus atliko netinkamai, vėlavo.

Ieškovė ieškiniu šioje byloje prašo priteisti iš Atsakovės 38 631,52 Eur (32 831,52 Eur + 5 800 Eur) sumą, ieškinį grįsdamas tuo, kad ši suma yra Atsakovės skola, kilusi iš Ieškovę ir Atsakovę saisčiusių sutartinių teisinių santykių, o teismui nenustačius šio fakto, yra Ieškovės dėl Atsakovės neteisėtų veiksmų atsiradusi žala. Taigi, ieškiniu Ieškovė reiškia alternatyvius reikalavimus Atsakovei, be to, juos grindžia pirmiausia tuo, kad aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas ieškinys šioje byloje, yra prejudiciniai faktai, nustatyti įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi byloje dėl Ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). 

Taigi, spręsdamas tarp Ieškovės ir Atsakovės kilusį ginčą, teismas pasisakys pagal kiekvieną Ieškovės reiškiamą alternatyvųjį reikalavimą. Tačiau prieš aptardamas Ieškovės reiškiamus reikalavimus šioje byloje, teismas mano esant pagrindą išskirti, kurios aplinkybės, nustatytos Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje byloje dėl Ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje.

 Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata galia galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius. Be to, tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024).

CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau buvo patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, inter alia (be kita ko), yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjimo faktas būtų reikšmingas abejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas aplinkybes, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021).

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis buvo priimta byloje dėl Ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje byloje dalyvaujančiu asmeniu dalyvavo tiek Ieškovė, tiek Atsakovė, tiek trečiasis asmuo A. K. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningai valdant bendrovę (veikimu, neveikimu) ir/arba sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir/arba teisėtus interesus. Tyčinio bankroto požymiai nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę, kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Taigi, tyčinio bankroto bylos įrodinėjimo dalykas yra vienas ar keli iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto nustatymo kriterijų ir tai, kad bankrutuojančios bendrovės sudarytais sandoriais bei kitokia šios bendrovės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo.

Nagrinėjamos gi civilinės bylos dalykas, įvertinus tai, kad Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 38 631,52 Eur iš Atsakovės kaip skolą pagal Ieškovę ir Atsakovę saisčiusias sutartis, o jei ne kaip skolą, tai kaip žalą, skiriasi nuo tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo dalyko. Byloje dėl skolos Ieškovei tenka pareiga pagrįsti Ieškovę ir Atsakovę saisčiusių sutarčių faktą, jų sąlygas, o kartu įrodyti, kad Ieškovė pagal šalių sutartimis sulygtas sąlygas yra įgijusi teisę reikalauti piniginės prievolės įvykdymo iš Atsakovės. Byloje dėl žalos Ieškovei tenka pareiga įrodyti sąlygas Atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

Būtent tuo aspektu teismas pažymi, kad šioje byloje prejudiciniais faktais pripažintinos aplinkybės, nustatytos Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi byloje dėl Ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kad Ieškovę ir Atsakovę saistė sutartys, tačiau ne rašytinės, dėl įvairių darbų atlikimo, kad vykdant darbus pagal su Ieškove sudarytas sutartis buvo panaudotos ir pagal septynis gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus, surašytus nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d., nurašytos ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės Ieškovei priklausiusios medžiagos ir patirtos kitos sąnaudos, kad Atsakovė pripažino, jog Ieškovės iš jos gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur be PVM arba 39 726,14 Eur, tačiau šioms sumoms Ieškovė Atsakovei PVM sąskaitos faktūros neišrašė ir apmokėjimo negavo. Šios aplinkybės, vertinant Panevėžio apygardos teismo tirtas ir vertintas sąlygas Ieškovės bankrotą pripažinti tyčiniu, bylos nagrinėjimo eigą, byloje dalyvaujančių asmenų teiktus argumentus, įrodymus, teismo atliktą jų vienokį ar kitokį vertinimą, buvo bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau aplinkybės, ar Atsakovei yra kilusi prievolė sumokėti Ieškovei 32 831,52 Eur skolą už Ieškovės atliktus darbus pagal jų sudarytų sutarčių sąlygas, o jeigu kilo, tai pagal kokias konkrečias šalių sulygtas sutarčių sąlygas, nebuvo bylos dėl Ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo dalykas, todėl toks faktas negali būti laikomas prejudiciniu faktu, nustatytu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi.

Teismas taip pat nesutinka su Ieškovės argumentu, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje paminėtos aplinkybės, kad pagal 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6979 už gembinį kraną pinigų suma nuo 10 646 Eur sumažinta iki 3 630 Eur ir tik ji įtraukta į Ieškovės apskaitą, kad nepagrįstai atsisakyta 10 646 Eur reikalavimo teisės pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6979, kad byloje yra įrodytos aplinkybės, kad tyčiniais (sąmoningais) suinteresuotų asmenų veiksmais <...>, sudarius aptartus Ieškovei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius <...> Ieškovė buvo privesta prie tyčinio bankroto, buvo nustatytas prejudicinis faktas dėl Ieškovės turimos reikalavimo teisės Atsakovei į 5 800 Eur sumą už gembinį kraną ar prejudicinis faktas dėl Atsakovės neteisėtų veiksmų. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje šios aplinkybės nurodytos labai lakoniškai, jos bet kuriuo atveju buvo siejamos su bylos dėl Ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo dalyku – Ieškovės privedimu prie bankroto sąmoningai blogai valdant Ieškovę, o ne Ieškovės kreditoriams atliekant veiksmus ar neveikiant jos atžvilgiu.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo dalyko tyčinio bankroto byloje ir byloje dėl įmonės valdymo organų (net ne įmonės kreditorių) veiksmais padarytos žalos atlyginimo skirtumų, taip pat nurodė, faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų tyčinio bankroto nustatymo kriterijus, tam tikrais atvejais gali būti teisiškai reikšmingos ir sprendžiant dėl įmonės valdymo organų atsakomybės už įmonei padarytą žalą, todėl apie tai, ar tyčinio bankroto byloje nustatyta faktinė aplinkybė laikytina prejudicine byloje dėl žalos atlyginimo, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tyčinio bankroto byloje įrodinėtus tyčinio bankroto nustatymo pagrindus ir byloje dėl tyčinio bankroto priimtų procesinių sprendimų turinį (inter alia (be kita ko) į tai, ar nurodyta aplinkybė buvo teismo nustatyta kaip turinti esminę reikšmę sprendžiant dėl bendrovės tyčinio bankroto, ar buvo tik paminėta kaip šalutinė aplinkybė, neturinti esminės reikšmės teismo išvadoms) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022). Kitoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jos dalis savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017).

 

 

Dėl 32 831,52 Eur sumos kaip skolos priteisimo

 

Ieškovė ieškinį pirmiausia grindžia tuo, kad Ieškovės iš Atsakovės prašoma priteisti 32 831,52 Eur suma yra Atsakovės skola Ieškovei, kilusi iš Ieškovę ir Atsakovę saisčiusių sandorių, kurie buvo ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi Ieškovei. Ieškovė neneigia, kad šie sandoriai tarp Ieškovės ir Atsakovės nebuvo įforminti raštu. Ji teigia, kad faktiškai Ieškovė atliko darbus Atsakovės objektuose pagal Atsakovės su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, juose panaudodama jai priklausančias medžiagas, tačiau už atliktus darbus, tame tarpe Ieškovės Atsakovės objektuose panaudotas medžiagas, Atsakovė su Ieškove neatsiskaitė. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikia į bylą septynis gamyboje sunaudotų medžiagų  nurašymo aktus, pasirašytus Ieškovės vadovo pareigas laikinai ėjusio A. K., gamybos vadovo M. Z. ir serviso vadovo E. K., taip pat 2017 m. gruodžio 1 d. A. G. elektroninį laišką, kuriame yra išvardinti septyni projektai, kuriuose dalyvavo Ieškovė, nurodant taip pat Ieškovės dalį juose pinigine išraiška.

Iš trečiojo asmens A. K., Atsakovės vadovo A. G. paaiškinimų, pastarojo 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninio laiško nustatyta, kad Ieškovė pagal raštu neįformintus susitarimus su Atsakove 2017 metais dalyvavo Atsakovės vykdomuose projektuose (objektuose) pagal Atsakovės su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis. Byloje surinktų įrodymų nustatyti, kokiu tiksliai mastu Ieškovė tokiuose projektuose dalyvavo, kokius konkrečiai darbus atliko, nepakanka. Gamyboje sumontuotų medžiagų nurašymo aktuose nurodoma tik pats projekto pavadinimas (pvz., Madesta projekte tiltinio krano gamyba ir montavimas, Elga projekte 6,3 t ožinis kranas, Nemenčinės mediena projekte 3,2 t krano modernizavimas, Iremas projekte 3,2 t tiltinių kranų gamyba, Ignalinos atominės elektrinės projekte tiltinių kranų ir pokraninių kelių gamyba, Ekovalitas projekte gembinis kranas), bet ne konkrečiai Atsakovės pas Ieškovę užsakyti atlikti darbai. Kitų įrodymų – derybų tarp Ieškovės ir Atsakovės dėl darbų atlikimo dokumentų, darbų atlikimo aktų, kt., kurie leistų aiškiai nustatyti Ieškovės dalyvavimo Atsakovės projektuose (objektuose) mastą, juose Ieškovės atliktinus ir faktiškai atliktus darbus, byloje nėra.

Tiesa, iš trečiojo asmens A. K., Atsakovės vadovo A. G. paaiškinimų nustatyta, kad įsteigus Atsakovę buvo bandyta paskirstyti iki tol Ieškovės vykdytą dvejopą veiklą – kėlimo įrenginių pardavimą ir jų gamybą tarp Ieškovės ir Atsakovės, todėl susiformavo praktika, kad Atsakovė vykdydavo kėlimo įrenginių klientų paieškos, sutarčių sudarymo ir vadybos funkcijas, o pagal Atsakovės su klientais trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis faktiškai darbus atlikdavo Ieškovė. Iš trečiojo asmens A. K., Atsakovės vadovo A. G. paaiškinimų taip pat nustatyta, kad atsižvelgiant į šią susiformavusią praktiką, Atsakovė, prieš sudarydama sutartis su trečiaisiais asmenimis, su Ieškove aptardavo Ieškovės atliktinus darbus, jų kainą, juos kartu su kaina išdėstydavo darbų sąmatose, kuriose atsispindėdavo Ieškovės atliktinų darbų apimtis, iš projekto tenkanti suma Ieškovei, jai tenkantis planinis pelnas. Iš esmės tokias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos Atsakovės sudarytos sąmatos: 2017 m. lapkričio 14 d. dvi darbų sąmatos pagal projektą UAB „Iremas“, 2017 m. birželio 23 d. darbų sąmata pagal projektą UAB „Ekovalitas“, 2017 m. rugsėjo 29 d. dvi darbų sąmatos pagal projektą SIA Madesta, kt., tačiau ir jų nepakanka nustatyti Ieškovės faktinio dalyvavimo Atsakovės projektuose (objektuose) mąsto.

Taigi, visuma šių aplinkybių leidžia tik spręsti, kad Ieškovė tam tikra apimtimi žodinių susitarimų pagrindu dalyvaudavo Atsakovės projektuose (objektuose) kaip darbus pagal Atsakovės su trečiaisiais asmenims sudarytas sutartis dėl kėlimo įrenginių gamybos, jų modernizavimo, kt., tame tarpe ir septyniuose projektuose, nurodytuose 2017 m. gruodžio 1 d. A. G. elektroniniame laiške. Ši teismo nustatyta aplinkybė iš esmės atitinka ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodytą prejudicinę reikšmę turinčią aplinkybę, kurios paneigti ir/ar peržiūrėti teismas neturi pagrindo, kad Ieškovė, atlikdama darbus Atsakovės projektuose (objektuose), ir panaudojo jai priklausančias medžiagas, kurių suma 30 664,11 Eur.

Tačiau šių aplinkybių, kaip ir kitos Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje nustatytos prejudicinės aplinkybės, kurią paneigti ir/ar peržiūrėti teismas neturi pagrindo, kad Atsakovė 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške pripažino, kad Ieškovės iš jos gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur be PVM, nepakanka konstatuoti, kad Ieškovė turi teisę reikalauti šios sumos kaip neapmokėtos skolos pagal Ieškovę ir Atsakovę saisčiusius žodinio susitarimo pagrindu susiformavusius teisinius santykius.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).

Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius. Tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012). 

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo ir dėl netinkamai vykdant sutartines pareigas kilusios žalos atlyginimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju Ieškovė teigia, kad 2017 m. gruodžio 1 d. Atsakovės elektroninio laiško, septynių gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktų, taip pat Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatuotų prejudicinių faktų, kad vykdant darbus pagal su Atsakove sudarytas sutartis buvo panaudotos ir pagal septynis gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo aktus (surašytus nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d.) nurašytos ne mažesnės kaip 30 664,11 Eur vertės Ieškovei priklausiusios medžiagos ir patirtos kitos sąnaudos, o 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške Atsakovė pripažino, kad Ieškovės iš jos gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur be PVM, pakanka konstatuoti tiek rangos sutarčių dėl darbų atlikimo Atsakovės projektuose (objektuose), nurodytuose 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške, sudarymo tarp Ieškovės ir Atsakovės faktą, tiek faktą, kad už šiuos darbus pagal minėtas rangos sutartis Atsakovė yra neatsiskaičiusi 32 831,52 Eur sumoje. Teismas sutinka, kad šių įrodymų, be kita ko, įvertinus kitus byloje jau paminėtus įrodymus, pakanka nustatyti rangos sutarčių tarp Ieškovės ir Atsakovės sudarymo dėl darbų minėtuose Atsakovės objektuose atlikimo faktą. Tačiau teismas nesutinka, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad pagal šias rangos sutartis Atsakovei kyla pareiga sumokėti Ieškovei 32 831,52 Eur skolą.

CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad rangos sutarties esminės sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus.

Iš trečiojo asmens A. K., Atsakovės vadovo A. G. paaiškinimų nustatyta, kad tarp Ieškovės ir Atsakovės buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad Atsakovei dar pasirašant sutartis su klientais trečiaisiais asmenimis Ieškovė su Atsakove aptardavo konkrečią Ieškovei tenkančią dalį tame Atsakovės projekte (objekte), tame tarpe jos piniginę išraišką. Šias aplinkybes patvirtina ir Atsakovės į bylą pateiktos minėtos darbų sąmatos prie Atsakovės su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių. Tačiau iš trečiojo asmens A. K. paaiškinimų taip pat nustatyta, kad nepaisant to, galutinė Ieškovei tenkanti dalis dažniausiai buvo nustatoma darbų eigoje, įvertinus faktiškai patirtas išlaidas, kurioms viršijus Ieškovės ir Atsakovės sutartyje iš anksto numatytas, jų riziką (sąnaudas) pagal nusistovėjusią praktiką tarp Ieškovės ir Atsakovės prisiimdavo būtent Ieškovė, ne Atsakovė. Trečiasis asmuo A. K. taip pat patvirtino, kad tai paprastai atsispindėdavo Atsakovės Ieškovei teikiamoje sąskaitoje už atliktus darbus, nes tik ją pateikus buvo vykdomas atsiskaitymas tarp Ieškovės ir Atsakovės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ši trečiojo asmens A. K. paaiškinimais pagrįsta aplinkybė atspindi šalių laisva valia sulygtą rangos sutarčių sąlygą dėl atsiskaitymo už Ieškovės atliktus darbus Atsakovės projektuose (objektuose), kuomet paaiškėjus, kad Atsakovės projektų išlaidos viršija pirminę darbų sąmatose numatytą sumą, jų riziką (sąnaudas) prisiimdavo Ieškovė, o ne Atsakovė.

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi byloje dėl Ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu yra nustatyta šiai bylai prejudicinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, kad Atsakovė 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku pripažino 2017 m. gruodžio 1 d. esanti skolinga Ieškovei 32 831,52 Eur sumą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad gavusi šį laišką Atsakovė ne išrašė Ieškovei PVM sąskaitą faktūrą, reikalaudama šią sumą Atsakovę apmokėti, bet priėmė sprendimą Atsakovės projektuose (objektuose) Ieškovės sunaudotas medžiagas nurašyti gamyboje panaudotų medžiagų nurašymo aktais, tokiu būdu jų kilimo riziką (sąnaudas) prisiimdama sau. Be abejo, toks Atsakovės elgesys, kurį sąlygojo Ieškovę ir Atsakovę saisčiusių rangos teisinių santykių sąlygos, jai buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas, ką būtent ir pripažino Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi byloje dėl Ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Tačiau būtent tokios sąlygos tarp Ieškovės ir Atsakovės pagal bylos duomenis buvo sulygtos ir šalių vykdomos, todėl jų nepaisyti teismas neturi pagrindo (CK 6.189 straipsnis), taip pat neturi pagrindo jas keisti, pripažindamas, jog Atsakovė visgi turi mokėti 32 831,52 Eur sumą už atliktus darbus laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d., nors pati Ieškovė šią sumą prisiėmė savo rizikai (sąnaudoms).  

CK 6.653 straipsnis numato, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai (1 dalis). Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (2 dalis). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (5 dalis).

Atsižvelgdamas į šias teisės normas, nekvestionuodamas prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčios Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatytos aplinkybės, kad Atsakovė 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku pripažino 2017 m. gruodžio 1 dienai esanti skolinga Ieškovei 32 831,52 Eur sumą už atliktus darbus Atsakovės objektuose laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d., teismas negali neatkreipti dėmesio į naujas aplinkybes, kurios nebuvo nustatinėjamos byloje dėl Ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir kurias patvirtina į šią bylą Atsakovės pateikti ir Ieškovės, trečiojo asmens neginčyti įrodymai.

Pagal Atsakovės pateiktas 2017 m. lapkričio 14 d. suderintas darbų sąmatas UAB „Idema“ objektuose Ieškovės dalis buvo apibrėžta tik 1 335,60 Eur (722,40 Eur + 613,20 Eur) suma, tuo tarpu 2017 m. gruodžio 1 d. el. laiške Ieškovės dalis nurodoma žymiai didesnė 3 000 Eur. Ji žymiai didesnė (2 475,90 Eur) nurodoma ir Ieškovės gamyboje sunaudotų medžiagų nurašymo akte. Lygiai tas pats pasakytina apie UAB „Ekovalitas“ objektą (jo 2017 m. birželio 23 d. darbų sąmatoje Ieškovės dalis lygi 2 999,85 Eur, o 2017 m. gruodžio 1 d. el. laiške – 2 500 Eur, Ieškovės gamyboje panaudotų medžiagų nurašymo akte – 749,01 Eur, nors pagal šį projektą 2017 m. spalio 3 d. Ieškovė Atsakovei jau buvo išrašiusi PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TECH6979 3 630 Eur sumai), UAB „Nemenčinės mediena“ objektą (jo 2017 m. spalio 3 d. darbų sąmatoje Ieškovės dalis lygi 1 073,10 Eur, o 2017 m. gruodžio 1 d. el. laiške – 1 264 Eur), Ignalinos atominės elektrinės projektą (jo 2017 m. liepos 7 d. darbų sąmatoje Ieškovės dalis nurodyta 2 476,40 Eur, o 2017 m. gruodžio 1 d. el. laiške – 6 267,52 Eur, gamyboje sunaudotų medžiagų akte – 4 244,80 Eur), Madesta objektą (jo 2017 m. rugsėjo 29 d. darbų sąmatose Ieškovės dalis 7 807,80 Eur (4 562,25 Eur + 3 245,55 Eur), o 2017 m. gruodžio 1 d. el. laiške – 8 300 Eur, Ieškovės gamyboje panaudotų medžiagų nurašymo akte 9 387,67 Eur).

Pagal Atsakovės į bylą pateiktas darbų sąmatas 2017 m. gruodžio 1 d. minimuose Atsakovės projektuose  (jų dalyje) Ieškovės dalis be PVM lygi 15 695,75 Eur (722,40 Eur + 613,20 Eur + 2 999,85 Eur + 4 562,25 Eur + 3 245,55 Eur + 1 073,10 Eur + 2 479,40 Eur). Tuo tarpu į bylą Ieškovės Atsakovei pateiktos sąskaitos laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. (šia data, kuri yra anksčiausia iš visų septynių projektų, datuojama UAB „Ekovalitas“ darbų sąmata) iki 2017 m. gruodžio 1 d., nevertinant PVM, siekia net 44 678,70 Eur sumą (3 970 Eur pagal 2017 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6922, 14 233 Eur pagal 2017 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6923, 4 100 Eur pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6968, 6 400 Eur pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TECH6969, 3 000 Eur pagal 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TECH6979, 9 400 Eur pagal 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TECH6980, 3 570 Eur pagal 2017 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TECH6998, 5,70 Eur pagal 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TECH7029).

Nurodytos aplinkybės leidžia teigti esant tikėtina, kad 2017 m. gruodžio 1 d. el. laišku Atsakovė, nepaisydama CK 6.653 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, dėl subjektyvių priežasčių pripažino Ieškovės teisę reikalauti iš Atsakovės didesnę nei rangos sutartyse iš pat pradžių sulygtą konkrečią kainą už darbų Atsakovės objektuose atlikimą, tačiau Ieškovė, įvertinusi susiklosčiusią praktiką Ieškovę ir Atsakovę saisčiusiuose rangos teisiniuose santykiuose, tokių papildomų išlaidų, o kartu nuostolių riziką prisiėmė sau, medžiagų sąnaudas šiems objektams nurašydama Ieškovės sąskaita.

 

Dėl 5 800 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH6979 priteisimo

 

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 5 800 Eur skolą pagal pas Ieškovę esančią 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TECH6979 10 648 Eur sumai. Šį ieškinio reikalavimą Ieškovė grindžia tuo, kad pastaroji PVM sąskaita-faktūra Nr. TECH6979, išrašyta už gembinį kraną, buvo taisyta G. S. nurodymu 2017 m. lapkričio 13 d., tokio taisymo niekaip nepagrindžiant. Po pataisymo Ieškovė Atsakovei išrašė kitą PVM sąskaitą faktūrą tuo pačiu Nr. TECH6979, kurioje už gembinį kraną nurodyta kaip Atsakovės mokėtina ne 10 648 Eur, o 3 630 Eur suma. Kadangi toks taisymas nėra niekuo pagrįstas, Ieškovė prašo priteisti iš Atsakovės skirtumą 5 800 Eur (10 648 Eur – 3 630 Eur).

Kaip trumpai teismas aptarė pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo dėl 32 831,52 Eur sumos kaip skolos iš Atsakovės priteisimo, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabulica). Vadinasi, civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta tinkama sutartis, kyla tai šaliai, kuri teigia, jog buvo sudaryta sutartis, bet ne tai šaliai, kuri tai neigia.

Nagrinėjamu atveju Ieškovė, teigdama, kad ji sandorio pagrindu įgijo teisę reikalauti iš Atsakovės už gembinį kraną ne 3 630 Eur, o 10 648 Eur sumą, tokias aplinkybes ir privalo įrodyti. Tačiau šios jai tenkančios įrodinėjimo pareigos Ieškovė byloje neįvykdė, nepagrįstai apeliuodama į tai, kad Atsakovė privalo įrodyti pagrindą, kodėl Ieškovė ėmėsi veiksmų tą PVM sąskaitą taisyti. Teismo vertinimu, tokia Ieškovės pozicija akivaizdžiai nepagrįsta.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Atsakovės paaiškinimų taip pat nustatyta, kad būtent Ieškovės išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. TECH6979 3 630 Eur sumai buvo pateikta apmokėti Atsakovei, būtent ši PVM sąskaita faktūra buvo įtraukta į Atsakovės apskaitą ir jos apmokėta. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina ir tai, kad ji buvo išrašyta ne pagal bet kokį sandorį, o pagal Atsakovės su UAB „Ekovalitas“ sudarytą rangos sutartį, kuria Atsakovė įsipareigojo atlikti gembinio krano projektavimo, gamybos, montavimo, pridavimo darbus. Gamybos ir montavimo darbų vykdymui Atsakovė pasitelkė Ieškovę, kuri 2017 m. rugsėjo pabaigoje informavo baigusi gamybą, buvo planuojama atlikti objekto pridavimą 2017 m. spalio pradžioje, tačiau pradėjus montavimo darbus paaiškėjo, kad kranas deformuojasi, negali veikti. Ši PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta už Ieškovės faktiškai atliktus darbus 3 000 Eur + PVM sumai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. birželio 23 d. darbų sąmatoje UAB „Ekovalitas“ projekte Ieškovės dalis nurodyta būtent 2 999,85 Eur (CK  6.653 straipsnio 5 dalis).

Taigi, tenkinti šio Ieškovės reikalavimo teismas taip pat neturi pagrindo.

 

Dėl žalos atlyginimo

 

CK 6.245 straipsnyje numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (CK 6.249 straipsnis). Kadangi kalė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Ieškovė, reikšdama Atsakovei reikalavimą dėl 38 631,52 Eur žalos atlyginimo, Atsakovės neteisėtus veiksmus sieja su tuo, kad buvo sudaryti nuostolingi sandoriai (žodiniai susitarimai), pagal kuriuos Ieškovė atliko Atsakovei darbus ir pardavė gembinį kraną, o Atsakovė neatsiskaitė, taip pat su tuo, kad tyčia nebuvo sudarytos rašytinės sutartys tarp susijusių asmenų (Ieškovės ir Atsakovės) ir nebuvo perduoti Ieškovės nemokumo administratoriui duomenys apie Ieškovės atliktus ir Atsakovės neapmokėtus darbus tam, kad išvengti turtinės prievolės Ieškovei.

Byloje nėra įrodymų, kad Atsakovė būtų vengusi kokios nors jai tenkančios piniginės prievolės už Ieškovės atliktus darbus Atsakovės projektuose (objektuose) vykdymo. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 1 d. el. laišku Atsakovei pripažinus, kad Ieškovės iš Atsakovės gautina suma nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. yra 32 831,52 Eur, pati Ieškovė, atsižvelgdama į susiklosčiusią rangos teisinių santykių tarp jų praktiką, sąmoningai neišrašė Atsakovei PVM sąskaitų faktūrų, o Ieškovės Atsakovės projektuose (objektuose) sunaudotas medžiagas nurašė, taip prisiimdama šių projektų sąnaudas. Tą patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo A. K. Kadangi už sandorių Ieškovės vardu sudarymą, jų pelningumą, ekonominį naudingumą yra atsakingi Ieškovės valdymo organai, o ne priešinga sandorių šalis, teismas sutinka su Atsakove, kad Ieškovė, apeliuodama į jos valdymo organų sudarytus jai nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus sandorius, nepagrįstai atsakomybę bando perkelti Atsakovei.

Byloje taip pat nėra ginčo, kad 2017 m. spalio 3 d. jai pateiktą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TECH6979 3 630 Eur sumai Atsakovė Ieškovei apmokėjo.

Be to, byloje nėra įrodymų, kad Atsakovė būtų slėpusi kokius nors dokumentus nuo Ieškovės nemokumo administratoriaus ar kad Atsakovė būtų tyčia, siekdama nuslėpti sandorius, jų nesudarė rašytine forma. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Atsakovės paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad Ieškovės nemokumo administratoriui prašant, Atsakovė teikė jam paaiškinimus, dokumentus. Tą liudija Atsakovės 2019 m. vasario 1 d., 2019 m. vasario 23 d. raštai. Pareigos perduoti Ieškovės nemokumo administratoriui kokius nors Atsakovės dokumentus kitu nei jo pateikto prašymo pagrindu Ieškovė ieškinyje nepagrindžia. Pasisakydamas dėl sandorių dėl darbų atlikimo Atsakovės objektuose neįforminimo raštu, teismas pažymi, kad rangos sutarčiai įstatymas nenumato privalomos rašytinės formos. Įrodymų, kad šiuo atveju dėl šių sandorių sąlygų Atsakovė su Ieškove tarėsi kitais būdais (ne raštu) siekdama neteisėtų tikslų, byloje nėra.

Teismas taip pat trumpai pažymi, jog CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju ieškinyje Ieškovė niekaip nepagrindžia ne tik Atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, bet ir jos nurodomų aplinkybių, vertinamų kaip Atsakovės neteisėtų veiksmų, sąsajos su įrodinėjama Ieškovei kilusia žala.

 

Dėl priešieškinio reikalavimo

 

Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. eB2-244-544/2021, Ieškovė 2023 m. sausio 18 d. išrašė Atsakovei sąskaitą faktūrą serija TECH Nr. 0007 32 831,52 Eur sumai, grafoje „pavadinimas“ nurodydama „už neapskaitytus atliktus darbus (faktas konstatuotas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-244-544/2022)“. Šioje sąskaitoje faktūroje Ieškovė Atsakovei taip pat nurodė jos apmokėjimo terminą iki 2023 m. sausio 27 d. Sąskaitą faktūrą Ieškovė tą pačią dieną išsiuntė Atsakovei. Negavusi apmokėjimo, Ieškovė Atsakovei išsiuntė raginimą apmokėti skolą, pakartotinai prašydama Atsakovę 32 831,52 Eur skolą Ieškovei apmokėti per 5 dienas nuo raginimo gavimo dienos. 2023 m. vasario 17 d. Atsakovė pateikė Ieškovei atsakymą, kuriame nurodė grąžinanti šią sąskaitą faktūrą ieškovei, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimų, joje nėra nurodytos jokios konkrečios prekės ar paslaugos.

Atsakovė, atsiliepdama į Ieškovės ieškinį šioje byloje, pateikė priešieškinį, kuriuo prašo panaikinti Ieškovės vienašalį sandorį – Ieškovės 2023 m. sausio 18 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 0007, kurios suma 32 831,52 Eur. Šį vienašalį sandorį Atsakovė prašo panaikinti, nes Ieškovė nėra atlikusi darbų ir nėra perdavusi jokio darbų rezultato Atsakovei. Šis vienašalis sandoris neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytų reikalavimų, nes joje nenurodyta konkreti prekė ar paslauga, už kurią sąskaita išrašyta, taip pat nėra nurodyta prekės ar paslaugos suteikimo data ir nėra išskirta PVM suma. Be to, PVM sąskaita faktūra yra tik mokėjimo dokumentas, kuris yra išrašytas vienašališkai Ieškovės. Šis dokumentas nepagrindžia nei darbų atlikimo fakto, nei darbų apimties ar jų perdavimo.

PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau ir PVMĮ), kuris yra viešosios mokesčių teisės aktas bei turi specialią paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVMĮ 1 straipsnio 1 dalis) – PVMĮ nereglamentuojami civiliniai pirkimo-pardavimo ar kt. santykių aspektai. Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Vadovaujantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo pardavimo, komiso ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2018, 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009, 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).

Kitaip tariant, PVM sąskaitos faktūros turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes yra vertinamos tik kaip įrodymas civilinėje byloje dėl skolos priteisimo (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymas, kuris vertinamas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-2013, 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ši sąskaita faktūra buvo išrašyta Ieškovės tik po to, kai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje dėl Ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, be to, pastarosios nutarties pagrindu. Ji jokių teisinių pasekmių Atsakovei nesukėlė, Atsakovė jos nepriėmė ir į savo apskaitą neįtraukė. Byloje taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 3 d. nutartimi nebuvo nustatytas sąskaitoje faktūroje minimas prejudicinis faktas, kad Atsakovė už Ieškovės atliktus, bet neapskaitytus darbus Atsakovės projektuose privalo sumokėti 32 831,52 Eur sumą. Taigi, nurodyta PVM sąskaita faktūra negali būti pripažįstama sandoriu, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku, ji yra tik rašytinis įrodymas, kuris nagrinėjimu atveju jokios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti neturi.

Todėl Atsakovės priešieškinis taip pat netenkinamas.

Pažymėtina, kad netenkinus pagrindinių Ieškovės reikalavimų, netenkinami ir išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.

 

Ieškovė, Atsakovė šioje byloje buvo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis šioje byloje valstybei neatlyginamas. Ieškovė byloje patyrė 6 425,10 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovė byloje patyrė 1 064,80 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi tiek Ieškovės ieškinys, tiek Atsakovės priešieškinis byloje atmesti, kiekvienai iš šalių priteistina ½ dalis jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei iš Atsakovės priteistini 3 212,55 Eur (6 425,10 Eur /2) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovei iš Ieškovės priteistini 532,40 Eur (1 064,80 Eur /2) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Valstybė byloje patyrė 20,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Jos lygiomis dalimis priteisiamos iš šalių, Ieškovės ir Atsakovės (CPK 96 straipsnis).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

 

nutaria:

 

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“, juridinio asmens kodas 302033532, ieškinio netenkinti.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“, juridinio asmens kodas 304427262, priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“, juridinio asmens kodas 304427262, ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“, juridinio asmens kodas 302033532, naudai 3 212,55 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvylika eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“, juridinio asmens kodas 302033532, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“, juridinio asmens kodas 3044272262, naudai 532,40 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“, juridinio asmens kodas 302033532,  valstybės naudai 10,45 Eur (dešimt eurų 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“, juridinio asmens kodas 304427262, valstybės naudai 10,45 Eur (dešimt eurų 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir