Administracinė byla Nr. eA-4504-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00107-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant D. A., jo atstovui advokatui J. B.,

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. ir atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas, darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVMI) 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. (2.1E)3-1035 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. A. ir atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti pareiškėją į lygiavertes A lygio 11 kategorijos pareigas; 3) priteisti darbo užmokestį už nepagrįsto nušalinimo laikotarpį nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. ir 0,07 proc. delspinigių nuo visos priteistos sumos; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (nuo 2016 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014 m. birželio 3 d. vykdytas ikiteisminis tyrimas Nr. 02‑6-00042-16 dėl pareiškėjui inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-473 nušalintas nuo pareigų nuo 2014 m. spalio 6 d., kol baigsis ikiteisminis tyrimas. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius 2016 m. spalio 7 d. nutarime ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00042-16 nutraukė, nes nesurinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką.
3. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 16 d. gavo atsakovo 2016 m. lapkričio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. (2.11)15-47 (toliau – ir Išvada), kurioje, be kita ko, buvo nurodyta, kad: pareiškėjas pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos (toliau – ir FNTT ) 2014 m. gegužės 20 d. užduotį Nr. 25/10‑1-44-10390, būdamas įtrauktas į bendrą FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų grupę, 2014 m. gegužės 22 d. turėjusią dirbti ir atlikti iš anksto suplanuotus procesinius veiksmus – kratas, įvairių fizinių ir juridinių asmenų prekybos taškų prekių inventorizacijas ir įtariamųjų asmenų sulaikymus, gavęs informaciją apie 2014 m. gegužės 22 d. planuojamus vykdyti procesinius veiksmus pas įvairius fizinius bei juridinius asmenis, taip pat pas jo pažįstamą A. G. ir šios įmonės UAB „Perulanus“ (toliau – ir Bendrovė) sandėliavimo bei prekybos taškuose, 2014 m. gegužės 22 d. apie 9.50 val., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iš asmeninio telefono paskambino įtariamajam A. G., susitarė dėl neatidėliotino ir skubaus susitikimo, apie 10 val. susitiko su A. G. prie valstybės įmonės „Regitra“ pastato ir pranešė jam apie FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnų netrukus planuojamus vykdyti procesinius veiksmus; žinodamas, kad yra įtrauktas į pareigūnų grupę 2014 m. gegužės 22 d. planuojamai kratai Bendrovės sandėliavimo patalpose atlikti, pareiškėjas, būdamas atsakingas už prekių inventorizaciją, apie 10.23 val. gavęs nurodymą vykti į UAB „Perulanus“ patalpas ir pradėti kratą, nieko neinformuodamas ir nuslėpdamas savo ryšius bei susitikimą su įtariamuoju A. G., kartu su FNTT ir Vilniaus AVMI pareigūnais apie 11.00 val. nuvyko nurodytu adresu, nenusišalino nuo jam pavestos užduoties, bet kartu su kitais pareigūnais nuo 11.15 val. iki 15.45 val. dalyvavo atliekamoje kratoje ir patalpose buvusių prekių inventorizacijoje, pasirašė dokumentus; tokiu būdu pareiškėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę žalą valstybei, nes sutrukdė ikiteisminiam tyrimui išaiškinti padarytų nusikaltimų aplinkybes ir nusikaltimus padariusius asmenis, nes A. G. 2014 m. gegužės 22 d. apie 10 val. iš jo gautą informaciją iš karto perdavė B. P. bei A. P., kurie, žinodami apie planuojamas kratas, turėdami pakankamai laiko iki procesinių veiksmų pradžios, galimai paslėpė ir/ ar sunaikino savo darytos nusikalstamos veikos priemones bei rezultatus; tokiu būdu buvo padaryta didelė žala valstybei. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovas nusprendė, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, dėl ko jam taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
4. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinėmis bylomis Nr. A6-359/2007, Nr. A63-1836/2008, A556-231/2009, Nr. A146-1227/2010, Nr. A146-700/2010, Nr. A520-2362/2012, Nr. A662-565/2013, Nr. A438-384/2013), nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – paskirta visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, nes nėra visų būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų: pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas reabilituojančiais pagrindais, nesurinkus pakankamai duomenų, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, t. y. nenustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus ir dėl to buvo padaryta didelė žala. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytas tik tas faktas, kad pareiškėjas pažinojo A. G., 2014 m. gegužės 22 d. jam skambino ir su juo susitiko, tačiau nėra jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas informavo A. G. apie su juo susijusiose įmonėse ketinamas daryti kratas bei prekių inventorizaciją.
5. Tai, jog pareiškėjas, pats to nežinodamas, atlikdamas savo tarnybines pareigas dalyvavo su jo pažįstamu asmeniu susijusių prekių inventorizacijoje, ne tik neturėjo jokios įtakos šios inventorizacijos rezultatams, bet ir nesukėlė jokios žalos valstybei. Minėta, kad inventorizacija atlikta kartu su kitais 2 VMI pareigūnais.
6. Išvadoje iš esmės nurodoma tik apie pareiškėjo nenusišalinimą nuo pavestos užduoties ir dėl to kilusį viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą bei formaliai įvardija pareiškėjo neva pažeistas bendrojo pobūdžio teisės normas.
7. Išvada paremta prielaidomis, jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, žala ar neigiamos pasekmės neįrodyti ir nepagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais, todėl Išvadoje tik formaliai įvardytos pažeistos teisės aktų nuostatos niekaip neįrodo buvus pagrindo atleisti pareiškėją iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pagrindu pareiškėjo tarnybinei atsakomybei negali būti vien prokuroro 2016 m. spalio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytas teiginys, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių: tokie neva esantys požymiai turi būti išsamiai ištirti ir įrodyti, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Išvadoje visiškai neanalizuojama pareiškėjo veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo, nenurodoma, ar yra tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat nepaaiškinama, kodėl pareiškėjui paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda, be to, įstatymų leidėjas nėra nustatęs, jog už šiurkštų tarnybinį nusižengimą imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
8. Pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 12 d. buvo nušalintas nuo Pareigų dėl jo atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo, kuris nutrauktas, nepasitvirtinus įtarimams, o nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. – dėl vykdyto tarnybinio patikrinimo, kurio Išvada yra nemotyvuota, tarnybinis pažeidimas neįrodytas, o paskirta nuobauda laikytina neteisėta. Vadinasi, visą šį laiką pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas nepagrįstai, dėl to negalėjo vykdyti savo pareigų ir negavo jokio darbo užmokesčio. Ikiteisminį tyrimą nutraukus ir nenustačius pareiškėjo veiksmuose nusikalstamos veikos, pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo nepagrįstas, dėl to atsakovas už šį laikotarpį (2014 m. spalio 6 d. – 2016 m. spalio 12 d.) privalo išmokėti pareiškėjui jo negautą darbo užmokestį.
9. Pareiškėjas buvo gavęs Vilniaus AVMI 2016 m. birželio 27 d. informacinį lapelį Nr. (2.43)13-200, kuriame pranešama, jog nuo 2016 m. lapkričio 1 d. dėl struktūrinių pertvarkymų naikinamas Kontrolės departamentas ir pareiškėjo pareigybė, taip pat kad bus siūlomos laisvos pareigybės, tačiau atsakovas jokių laisvų pareigybių pareiškėjui nesiūlė ir apie vykdomus struktūrinius pertvarkymus daugiau pareiškėjo neinformavo. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. pateikė darbdaviui prašymą, prašydamas paaiškinti, kodėl jam nesiūlomos laisvos pareigybės, koks yra jo statusas ir pareigos Vilniaus AVMI. Pareiškėjas gavo 2016 m. gruodžio 9 d. atsakymą, jog jam pareigos nesiūlytos, nes jis buvo nušalintas nuo pareigų, o nuo 2016 m. gruodžio 9 d. jis yra atleistas iš Operatyviosios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų. Pareiškėjo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovas dar ikiteisminio tyrimo metu turėjo vidinį nusistatymą jokiais atvejais negrąžinti pareiškėjo į darbą, dėl to nesiūlė jam jokių pareigybių, 2 kartus nušalino nuo darbo, kai nušalinimai dubliavosi, taip pat formaliai atleido iš jau neegzistuojančių pareigų bei neleidžia susipažinti su tyrimo medžiaga. Tai patvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neobjektyvus, šališkas, buvo siekiama atleisti pareiškėją iš darbo.
10. Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarime Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 4.3 ir 4.4 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Įstatymo, be kita ko, dėl interesų konflikto situacijos ir nusišalinimo tokiu atveju, dėl atsakomybės kilimo už Įstatymo pažeidimus (administracinės bylos Nr. A442-1422/2010, Nr. A662-2312/2012, Nr. A662-2728/2012, Nr. A525-998/2013, Nr. A438-1334/2014, Nr. A438-1339/2014, taip pat VMI viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakyme Nr. V-141 (2015 m. balandžio 3 d. redakcija) patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 8.3, 8.4 ir 10.3 punktais, ir nurodė, kad pareiškėjo veiksmai – susitikimas su Bendrovės direktoriumi A. G. prieš pat jo, kaip fizinio asmens, operatyvų patikrinimą, o po valandos dalyvavimas Bendrovės veiklos vykdymo vietoje – sandėlio, esančio Švitrigailos g. 11L, Vilniuje, patikrinime (prekių inventorizacijoje), nenusišalinimas nuo pavedimo vykdymo, operatyvaus patikrinimo dokumentų surašymas ir pasirašymas – įrodo, kad jis veikė šališkai, pažeisdamas teisės aktus, tuo padarydamas šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte.
12. Išvadoje nurodytas pareiškėjo padarytas konkretus pažeidimas, išsamiai aprašyti visi argumentai ir motyvai, kodėl skirta tarnybinė nuobauda, nustatyta pareiškėjo kaltė. Atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo metu įvertino visas aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas ir teisingai atliko visas procedūras. Pareiškėjo padarytas pažeidimas pripažintas šiurkščiu, tyrimo metu nustatyta, kad savo veiksmais jis šiurkščiai pažeidė Įstatymo reikalavimus, nusižengė valstybės tarnautojo veiklos etikos principams, todėl jam skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Vilniaus AVMI išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikino nušalinimo laikotarpį nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d. bei 0,07 procento dydžio delspinigius; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
14. Teismas, įvertinęs tai, kad: FNTT Vilniaus apygardos valdybos 2014 m. gegužės 20 d. užduotyje atlikti A. G. ir UAB „Perulanus“ veiklos tyrimą Nr. 25/10-1-44-10390 (toliau – ir Užduotis) nutarta pavesti VMI specialistams atlikti A. G. ir Bendrovės prekių inventorizaciją ir atsakyti į šiuos klausimus: kiek ir kokių prekių inventorizacijos dieną turi A. G. ir Bendrovė; ar turimos prekės įtrauktos į A. G. ir Bendrovės apskaitą, jeigu taip, koks dokumentuose nurodytas prekių pardavėjas (tiekėjas) ir kokios nurodytos šių prekių įsigijimo kainos (atskirai pagal kiekvieną pardavėją ir bendrai); jeigu tikrinant A. G. ir Bendrovės buhalterinę apskaitą ir prekių likučius buvo nustatyti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar dėl tų pažeidimų galima nustatyti A. G. ir Bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį; kad Užduotyje, be kita ko, nurodyta, jog FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00091-IV pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį dėl Užduotyje išvardytų fizinių asmenų, taip pat A. G. galimai vykdomos nusikalstamos veiklos, organizuojant ir pervedant į apskaitą neįtrauktas pinigines lėšas, gautas įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims pardavus iš trečiųjų šalių suklastotų dokumentų pagrindu įsigytas prekes, iš su šia veikla nesusijusių ofšorinių kompanijų atsiskaitomųjų sąskaitų, tokiu būdu apgaule išvengiant prievolės sumokėti didelės vertės privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, taip pat ir pelno bei gyventojų pajamų mokesčius, bei ypač, tai jog šią užduotį pareiškėjas D. A. pasirašytinai gavo 2014 m. gegužės 22 d., kad ir akivaizdžiai žinodamas, jog atliks patikrinimą savo vaikystės draugo įmonėje, vis tiek tą patikrinimą atliko, surašė ataskaitą, t. y. nenusišalino nuo savo pareigų atlikimo, nors privalėjo tai atlikti. Todėl Komisija, net gavusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pastabas (todėl sumažinusi teisės pažeidimų sudėčių ratą), pagrįstai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus kaip pažeidžiančius Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 2 dalies, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 29 straipsnio 6 dalies 4 punkto, Etikos taisyklių 4.3 ir 4.4 punktų, Elgesio kodekso 8.3, 8.4 ir 10.3 punktų nuostatas. Pareiškėjo nusiskundimai, esą, jis nežino, kuo yra kaltinamas, yra visiškai nepagrįsti: bylos duomenimis aiškiai nustatyta, kad pareiškėjas pasirašytinai gavo Užduotį, kurioje nurodomas net pareiškėjo draugo A. G. asmens kodas, bet vis tiek atliko A. G. įmonės patikrinimą: taigi, pareiškėjas, nenusišalindamas nuo pareigų, negalėjo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybinių pareigų; be to, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis nevengė interesų konflikto.
15. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti atsakovo Vilniaus AVMI 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. (2.1E)3-1035 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. A. ir atleidimo iš pareigų“, pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti pareiškėją į lygiavertes A lygio 11 kategorijos pareigas, taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (nuo 2016 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
16. Teismas pabrėžė ir tai, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 12 d. iki jo atleidimo buvo pagrįstai nušalintas, nes buvo atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas.
17. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti darbo užmokestį už nepagrįsto nušalinimo laikotarpį ir nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d. ir 0,07 proc. delspinigių nuo visos priteistos sumos teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje ginčo nėra, jog Vilniaus AVMI, vadovaudamasi VTĮ 34 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalies požymius, 2014 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. (2.1)-3-473 „Dėl D. A. laikino nušalinimo nuo pareigų“ nušalino pareiškėją nuo pareigų nuo 2014 m. spalio 6 d., kol baigsis ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00097-3, ir sustabdė pareiškėjui darbo užmokesčio mokėjimą. Teismo vertinimu, šis įsakymas atitiko tiek faktines aplinkybes, nes pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tiek buvo teisiškai pagrįstas (VTĮ 34 str. 2 d. 3 p.).
18. Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2347/2014 ir pažymėjo, jog nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d. nebuvo nušalintas nuo pareigų dėl jokio tarnybinio patikrinimo, bet dėl to, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjas buvo įtariamas padaręs nusikaltimą. Kadangi pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, teismas sprendė, jog nušalinimas nebuvo pagrįstas.
19. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Vilniaus AVMI įpareigotina išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikino nušalinimo laikotarpį nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d. bei 0,07 proc. dydžio delspinigių.

III.

20. Pareiškėjas D. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų teisėtumo ir nušalinimo ikiteisminio tyrimo metu laikotarpio nustatymo panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinant visiškai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia panašiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Be to, papildomai nurodo:
1. Pareiškėjas, tiek teikdamas teismui 2017 m. balandžio 17 d. prašymą „Dėl papildomų įrodymų prijungimo“, tiek ir teismo posėdžio metu, atkreipė teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) išvada nebuvo supažindintas ir apie ją sužinojo tik gavęs atsakovo atsiliepimą į teismui pateiktą skundą, taip pat kad atsakovo išvada buvo tikslinta ir VTEK teikta 2 kartus. Pareiškėjas pažymėjo, kad, įvertinus iš VTEK gautus duomenis, akivaizdu, jog egzistuoja du skirtingi išvados variantai, jie yra pateikti į bylą, tačiau nesiskiria nei jų data, nei registracijos numeris, t. y. pagal VTEK pastabas tikslinant dokumentą nebuvo pakeista nei dokumento data, nei priskiriamas naujas ir tą dieną aktualus dokumento registracijos numeris, o atgaline data ir panaudojant senąjį registracijos numerį pakeistas registruotas ir VTEK išsiųstas dokumentas. Nors pareiškėjas nuosekliai aiškino, kad tokia aplinkybė iš esmės leidžia teigti, kad pareiškėjas yra atleistas suklastoto dokumento pagrindu, arba atsakovui padarius šiurkščių procedūrinių pažeidimų, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių pareiškėjo argumentų nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė.
2. Pareiškėjas pažymi, kad komisija pareiškėjo galbūt padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta 2016 m. spalio 12 d. Kadangi pareiškėjo neva padarytas tarnybinis nusižengimas buvo susietas su Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimu, komisijos surašyta motyvuota išvada turėjo būti suderinta su VTEK ir, jai pritarus, pateikiama pareiškėją į darbą priėmusiam asmeniui, galinčiam paskirti pareiškėjui atitinkamą tarnybinę nuobaudą. Visi šie veiksmai, t. y. pareiškėjo padarytų neteisėtų veiksmų ištyrimas, išvados surašymas ir jos suderinimas su VTEK, turėjo būti atlikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo, t. y. ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 10 d., o galutinė išvada turėjo būti pateikta pareiškėją į darbą priėmusiam asmeniui ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 11 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, nors ir buvo surašyta 2016 m. lapkričio 10 d., tačiau ji tik 2016 m. lapkričio 14 d. su 2016 m. lapkričio 11 d. prašymu „Dėl išvados vertinimo“ buvo išsiųsta VTEK, nors tuo metu visi pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo veiksmai, įskaitant ir pareiškėjo veiksmų įvertinimą pagal Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, jau turėjo būti baigti. VTEK savo sprendimą, jog negali pritarti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai ir ji turi būti tikslinama, atsakovui išsiuntė tik 2016 m. gruodžio 2 d. Atsakovas 2016 m. gruodžio 5 d., gavęs jai nepalankų VTEK sprendimą, privalėjo tikslinti 2016 m. lapkričio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, tačiau suvokdamas, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas ir išvada negali būti surašyta vėliau nei 2016 m. lapkričio 10 d. (paskutinė tarnybinio nusižengimo tyrimo diena), šią išvadą suklastojo, t. y. – pagal VTEK pastabas pakeitė išvados turinį, tačiau tiek išvados parengimo datą, tiek ir registracijos numerį paliko nepakeistus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2016 m. lapkričio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą VTEK išsiuntė tik 2016 m. lapkričio 14 d., ją koregavo dar 2016 m. gruodžio 5-8 d. laikotarpiu, o 2016 m. gruodžio 8 d. pakartotinai išsiuntė VTEK, nors pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas, vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 11 punktu, turėjo būti baigtas ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 10 d., akivaizdu, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo laiku neužbaigė. Pažeidus imperatyvius tarnybinio nusižengimo tyrimo terminus, pareiškėjui tarnybinė nuobauda negalėjo būti skiriama.
3. Nesant VTEK sprendimo dėl patikslintos ir 2016 m. gruodžio 8 d. VTEK siųstos išvados, atsakovas nepagrįstai pareiškėjui paskyrė nuobaudą dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo.
4. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad pareiškėjas, nenusišalindamas nuo pareigų, negalėjo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybinių pareigų, kadangi byloje jokie duomenys apie tai, kad pareiškėjas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, turėjusius įtakos atliekamo patikrinimo objektyvumui ar operatyvumui, o pareiškėjo įforminti patikrinimo rezultatai laikomi teisingais. Taip pat pareiškėjas nesutinka su teismo išvadą, kad vien tik pareiškėjo nenusišalinimas nuo inventorizacijos gali lemti pareiškėjo atleidimą iš pareigų, tarnybinio patikrinimo metu nesant surinktų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjas įvykdė jam paskirtą užduotį, tačiau nors ir nenusišalino, tai nesutrukdė UAB „Perulanus“ ir jo vadovo atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo, nesukėlė jokios žalos, todėl nenustačius visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų pareiškėjo atleidimas iš darbo bei pirmosios instancijos teismo sprendimas, tokį atleidimą pripažįstantis teisėtu, yra nepagrįsti ir neteisingi.
5. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad ikiteisminio tyrimo pabaiga bei nepagrįsto nušalinimo laikotarpio pabaiga laikytina būtent 2016 m. spalio 11 d., o nuo 2016 m. spalio 12 d. galėjo prasidėti pareiškėjo nušalinimas jau kitu pagrindu, t. y. pagal įsakymą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo ir laikino D. A. nušalinimo nuo pareigų Nr. (2.1E) 3-664. Pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas 2014 m. spalio 3 d. atsakovo įsakymu Nr. (2.1)-3-473 dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2016 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu, kuris įsiteisėja ne jo priėmimo dieną, bet per 20 dienų nuo jo įteikimo (įsiteisėjo 2016 m. spalio 30 d.). Taigi ikiteisminio tyrimo pabaiga yra laikytina būtent prokuroro nutarimo įsiteisėjimo diena 2016 m. spalio 30 d., ir būtent iki šios datos turėjo tęstis pareiškėjo nušalinimas dėl vykdyto ikiteisminio tyrimo. Tačiau atsakovas, iš karto gavęs prokuroro nutarimą, 2016 m. spalio 12 d. priėmė įsakymą Nr. (2.1 E) 3-664, pagal kurį pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų iki baigsis tarnybinio nusižengimo tyrimas. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. spalio 30 d. pareiškėjas atsakovo įsakymais buvo „dvigubai“ ir todėl neteisėtai nušalintas nuo pareigų.
6. Pareiškėjas nušalinimą nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. (atleidimo iš pareigų) taip pat laiko neteisėtu, kadangi mano, jog iš pareigų jis buvo atleistas neteisėtai, pažeidus tarnybinio nusižengimo tyrimo terminus ir suklastotos 2016 m. lapkričio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pagrindu.

22. Atsakovas Vilniaus AVMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas, o pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria pripažįstama, kad pareiškėjo laikinas nušalinimas nuo pareigų laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d. buvo nepagrįstas ir Vilniaus AVMI įpareigojama pareiškėjui už minėtą laikotarpį sumokėti darbo užmokestį ir delspinigius, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad pareiškėjo laikinas nušalinimas buvo teisėtas ir pagrįstas ir Vilniaus AVMI sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d. neprivalo.
1. Pažymi, kad įstatymuose nėra nustatyta, jog Išvada turi būti derinama su VTEK dar tyrimo metu, taip pat nėra nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą pirmiausia yra privalu suderinti su VTEK ir tik po to išvadą gali pasirašyti ir registruoti tyrimą atlikę asmenys (komisija). Be to, įstatymuose nėra nurodyta, kad, tik suderinus su VTEK, išvadą privaloma teikti institucijos vadovui. Įstatymuose nėra nustatytų terminų/ datų, kada turi būti informuojama VTEK. Įstatyme nustatyta, kad VTEK privalu informuoti apie tyrimo rezultatus. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad VTEK turėjo būti informuota apie tyrimo išvadas bei iš VTEK gautas atsakymas per 20 dienų nuo tyrimo pradžios yra nepagrįstas. Atlikti tyrimą, informuoti VTEK, gauti iš VTEK vertinimą per tokį trumpą laiką (20 dienų) nėra galimybių. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo VTEK taisyklėse 29 punkte nustatyta, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo Komisijoje dienos.
2. Nurodo, kad nušalinimo pagrįstumui įrodyti svarbu nustatyti, ar buvo teisinis pagrindas, kuriuo remiantis tarnautojas buvo nušalintas. Vien tai, kad nušalinimas gali būti taikomas ne tik vienu teisiniu pagrindu, nėra teisinio pagrindo laikyti nušalinimo neteisėtu. Priešingai, gali būti situacija, kad egzistuoja keli pagrindai, dėl kurių tarnautojas teisėtai galėjo būti/ buvo nušalintas.
23. Atsakovas Vilniaus AVMI pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. el‑2091-815/2017 dalį, kuria pripažįstama, kad pareiškėjo laikinas nušalinimas nuo pareigų nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d. buvo nepagrįstas ir Vilniaus AVMI įpareigojama pareiškėjui už minėtą laikotarpį sumokėti darbo užmokestį ir delspinigius, ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad pareiškėjo laikinas nušalinimas buvo teisėtas ir pagrįstas ir Vilniaus AVMI sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d. neprivalo.
1. Nurodo, kad atsakovas, gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį dėl įtariamojo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00097-13 pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų, vadovaudamasis VTĮ 341 straipsnio 3 dalimi, 2014 m. liepos 7 d. įsakymu nušalino pareiškėją nuo pareigų. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus AVMI neturėjo Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte numatytos galimybės inicijuoti pareiškėjui tarnybinio nusižengimo tyrimą.
2. Atsakovo įsitikinimu, tuo pačiu metu ir tuo pačiu pagrindu negali būti atliekami du skirtingi veiksmai: ikiteisminis tyrimas ir tarnybinio nusižengimo tyrimas. Vilniaus AVMI negalėjo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo tuo pačiu metu ir tuo pačiu pagrindu – dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kol šios veikos nekvalifikavo ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir Taisyklių 18 punktas, kuriame nurodyta, kad paaiškėjus, jog tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas.
3. VTĮ 341 straipsnio darbdaviui nustatyta pareiga išmokėti buvusiam nušalintam valstybės tarnautojui (pareigūnui) tam tikras išmokas yra siejama su tokio tarnautojo (pareigūno) grąžinimu į eitas pareigas, t. y. siejama su situacija, kai buvęs nušalintas valstybės tarnautojas (pareigūnas) turi teisę sugrįžti į eitas pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-951-143/2016). Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, pareiškėjas nebuvo grąžintas į eitas pareigas, 2016 m. spalio 12 d. jam inicijuotas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir jis buvo nušalintas nuo pareigų visam tyrimo laikui. Kadangi VTĮ 341 straipsnio taikymo požiūriu pareiškėjas nebuvo grąžintas į eitas pareigas, atsakovas daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje Vilniaus AVMI neturi VTĮ 341 straipsnio numatytos prievolės pareiškėjui dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų išmokėjimo.
24. Atsakovas po apeliacinio skundo pateikimo pateikė papildomų įrodymų ir nurodė, kad Vilniaus AVMI funkcijas atliekančio pareigūno 2014 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-289 „Dėl D. A. veiksmų“ 2014 m. liepos 3 d. pradėtas tyrimas buvo 2014 m. liepos 8 d. sustabdytas iš esmės nespėjus atlikti jokių tarnybinio tyrimo veiksmų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo veika turėjo šiurkštaus pažeidimo, numatyto VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punkto požymių, už kurią gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų (VTĮ 44 str. 1 d. 15 p.), todėl atsakovas turėjo teisę (galėjo) nušalinti pareiškėją dėl atliekamo tarnybinio tyrimo dėl veikos (šiurkštaus pažeidimo) (VTĮ 34 str. 2 d. 2 p.), už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų.
1. Atsižvelgęs į šiuos įrodymus, atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria pripažįstama, kad pareiškėjo laikinas nušalinimas nuo pareigų laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d. buvo nepagrįstas ir atsakovas įpareigojamas pareiškėjui už minėtą laikotarpį sumokėti darbo užmokestį ir delspinigius, ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
25. Pareiškėjas D. A. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą dėl dalies Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo atmesti.
1. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais atsakovo pateikto apeliacinio skundo aspektu.
2. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas nepaaiškino, kodėl tarnybinis tyrimas negalėjo būti pradėtas 2014 m. spalio 6 d., kuomet atsakovo viršininko įsakymu Nr. (2.1)-3-473 pareiškėjas buvo nušalintas nuo einamų Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų nuo 2014 m. spalio 6 d. iki kol baigsis ikiteisminis tyrimas. Atsakovas dar 2014 m. spalio 3 d., pagal turimą informaciją apie įtarimus pareiškėjui dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, galėjo pradėti pareiškėjui tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jį sustabdyti iki tol, kol bus gauta ikiteisminio tyrimą vykdančio prokuroro išvada. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas tik 2016 m. spalio 11 d. ir nors jis pasibaigė pareiškėjo ginčijamos tarnybinės nuobaudos paskyrimu, tačiau šio tarnybinio patikrinimo rezultatas niekaip negali patvirtinti pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pagrįstumo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d., kadangi šis nušalinimas vyko tik ikiteisminio tyrimo, o ne tarnybinio nusižengimo tyrimo vykdymo pagrindu.
26. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinus dėl atsakovo pateiktų naujų įrodymų ir pažymi, kad:
1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės tikslinti apeliacinį skundą, tačiau netgi laikantis tokios pozicijos, kad apeliacinio skundo papildymas yra leistinas, pareiškėjas mano, kad toks veiksmas turi būti atliekamas per apeliacinio skundo pateikimui nustatytus terminus.
2. Nors atsakovas į bylą pateiktus dokumentus įvardija kaip apeliacinio skundo papildymą, tačiau šiuo apeliacinio skundo papildymu atsakovas iš esmės pakeitė 2017 m. birželio 7 d. pateikto apeliacinio skundo pagrindą bei nurodo visiškai kitokias faktines aplinkybes, be to, nurodo kitą reikalavimą. Pareiškėjo įsitikinimu, šie įrodymai neturėtų būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.
3. 2017 m. birželio 7 d. pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas aiškiai nurodė, kad tol, kol pareiškėjo atžvilgiu vyko ikiteisminis tyrimas, jis tarnybinio nusižengimo tyrimo nebuvo pradėjęs ir nevykdė, tačiau dabar atsakovas savo poziciją pakeitė.
4. Atsakovas nepateikė jokio oficialaus 2014 m. liepos 3 d. įsakymo dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo. Į bylą pateiktuose papildomuose dokumentuose niekur nėra aiškios ir nagrinėjamu atveju būtinos sąvokos „tarnybinio nusižengimo tyrimas“. Papildomuose dokumentuose ne tik nėra žymų apie pareiškėjo supažindinimą, tačiau kai kurie dokumentai yra nepasirašyti atsakingų asmenų, o juose esantys registracijos numerių paskutiniai trys skaičiai yra įrašyti ne ranka (kaip visuose kituose dokumentuose nagrinėtuose pirmosios instancijos teisme), o kompiuteriu. Be to, atsakovo pateikti papildomi dokumentai nėra minimi pareiškėjo atžvilgiu surašytoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, taip pat nėra ir šios išvados priedais.
5. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą bei teikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos kopijas, pareiškėjui tokių dokumentų, kurie 2017 m. birželio 26 d. buvo pateikti į bylą su apeliacinio skundo papildymu, neatsiuntė. Tai reiškia, kad arba atsakovas šiuos dokumentus nuo pareiškėjo nuslėpė ir jų nepateikė, taip sąmoningai pareiškėją klaidindamas ir ribodamas teisę į gynybą, arba pareiškėjo prašymo pateikimo metu jų iš vis nebuvo ir jie galėjo būti parengti tik vėliau, atgalinėmis datomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

27. Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo D. A. atleidimo iš valstybės tarnybos bei nušalinimo nuo pareigų teisėtumas ir pagrįstumas.
28. Pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 12 d. buvo nušalintas nuo pareigų dėl jo atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo (ši išvada grįstina, be kita ko, ir papildomai gautų įrodymų pagrindu, inter alia atsakovo atstovės apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais), kuris nutrauktas, nepasitvirtinus įtarimams, o nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. – dėl vykdyto tarnybinio patikrinimo.
29. Atsakovo 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. (2.1E)3-1035 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. A. ir atleidimo iš pareigų“ pareiškėjas atleistas iš pareigų, konstatavus, kad pareiškėjo susitikimas su Bendrovės direktoriumi A. G. prieš pat jo, kaip fizinio asmens, operatyvų patikrinimą, o po valandos dalyvavimas Bendrovės veiklos vykdymo vietoje – sandėlio, esančio Švitrigailos g. 11L, Vilniuje, patikrinime (prekių inventorizacijoje), nenusišalinimas nuo pavedimo vykdymo, operatyvaus patikrinimo dokumentų surašymas ir pasirašymas – įrodo, kad jis veikė šališkai, pažeisdamas teisės aktus, tuo padarydamas šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte.

Dėl nušalinimo nuo pareigų nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 12 d.

30. Pagal VTĮ 34 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
31. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojas gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu: 1) dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 3) valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje.
32. Pagal VTĮ 341 straipsnio 1 dalį, nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų.
33. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą. Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš esmės, nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-35/2008, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1040/2013).
35. Taigi, jeigu nepasitvirtina aplinkybės, dėl kurių buvo nušalintas konkretus tarnautojas, nekyla teisinių abejonių dėl pastarajam tenkančios teisės į darbo užmokestį už visą nušalinimo laikotarpį bei nustatyto dydžio delspinigius.
36. Ta aplinkybė, jog po ikiteisminio tyrimo pabaigos pareiškėjas nebuvo grąžintas į eitas pareigas, nes jam iš karto inicijuotas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir jis buvo nušalintas nuo pareigų visam tyrimo laikui iki pat Įsakymo priėmimo, teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės reikšmės neturi.
37. Tikrinamoje administracinėje byloje darytina aiški takoskyra tarp dviejų nušalinimų. Nepasitvirtinus aplinkybėms, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, nepaisant faktinio realaus negrąžinimo pastarojo į eitas pareigas, darbo užmokestis už visą tą nušalinimo laikotarpį negali būti paneigtas, kadangi, pirma, toks nušalinimas buvo nepagrįstas (ikiteisminis tyrimas nutrauktas), antra, tarp Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo priėmimo ir sprendimo (bendrine prasme) dėl tarnybinės veiklos patikrinimo buvo tuščias laiko tarpas, trečia, taip būtų pažeistas teisingumo principas.
38. Vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas).
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 297 straipsnyje nustatyta kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką – viena iš įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui (darbdavio materialinis suvaržymas ir pareiga mokėti tam tikrą darbuotojo turtinius praradimus atlyginančią išmoką, jei konstatuotas neteisėto būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo, nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo faktas). Ši kompensacija atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-296/2005; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011). Iš šios įstatyme įtvirtintos garantijos darbuotojui paskirties ir tikslų (užtikrinti dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyvenimui būtinų lėšų kompensavimą) logiškai išvestinas jos esminis požymis – tai yra kompensacija už praradimus, todėl ji negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011).
40. Dėl išdėstytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo aptariama sprendimo dalis paliktina nepakeista, kaip teisėta bei teisinga, o Vilniaus AVMI apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl atleidimo iš pareigų, padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą

41. Pagal VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikoma piktnaudžiavimas tarnyba ir šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas, už ką ir buvo atleistas pareiškėjas.
42. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, jog asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės savivaldybės institucija savo iniciatyva atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą, apie kurio rezultatus informuojama VTEK, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka šio įstatymo nuostatas.
43. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEK įstatymas) 29 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) yra nustatyta, kokius sprendimus priima VTEK, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos ar kitų institucijų bei įstaigų atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus, t. y.: 1) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas; 2) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, ir paveda tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą; 3) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, ir priima sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.
44. Turint omenyje pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus VTEK aspektu, svarbu nustatyti, ar, pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo priimtas VTEK sprendimas, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymą.
45. VTEK 2016 m. gruodžio 2 d. atsakyme, adresuotame Vilniaus AVMI, nurodyta, jog iš esmės sutinkama su dalies D. A. veikos teisiniu įvertinimu, bet dėl kitos dalies toks pritarimas negautas, todėl Vilniaus AVMI Komisijos paprašyta apsvarstyti pastebėjimus bei atsižvelgus į juos patikslinti tarnybinio patikrinimo išvadą.
46. Tokio pobūdžio atsakymas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pakankamas, kaip iš esmės patvirtinantis D. A. padarius teisei priešingus veiksmus, todėl pakartotinis VTEK pritarimas, prieš priimant 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymą, nebebuvo reikalingas, o tai reiškia, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai VTEK plotmėje pripažintini nepagrįsti, kaip ir dvigubo nušalinimo aspektu.
47. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyti terminai tarnybinei nuobaudai skirti, įvertinus byloje surinktus įrodymus, pažeisti nebuvo, dėl ko ginčo iš principo ir nėra. Vilniaus apygardos prokuratūrai priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei apie tai tapus žinoma, Vilniaus AVMI ir buvo pradėtas D. A. tarnybinės veiklos patikrinimas, nulėmęs pastarojo atleidimą iš pareigų. Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos patikrinimas, sprendžiant pagal bylos faktinius duomenis, tame tarpe ir šalių paaiškinimus, fiksuotus 2017 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu, taip pat pagal teismo papildomai išsireikalautus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pradėtas būtent po Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo priėmimo.
48. Be kita ko, pripažintina ir tai, jog Komisija tyrimo išvadą surašė laiku. Paskesni procedūriniai veiksmai bei jų trukmė (Komisijos tyrimo išvados išsiuntimas VTEK, VTEK atsakymas, Komisijos tyrimo išvados korektūra, atsižvelgiant į VTEK pastabas) niekaip negali padaryti įtakos bylos baigčiai.
49. Teisėjų kolegija patvirtina, kad pareiškėjo atlikti veiksmai buvo nesuderinami su tuo teisiniu reguliavimu, kuris nurodytas Komisijos išvadoje (sudėtinėje Įsakymo dalyje), o vėliau ir Įsakyme, taip pat neabejotinai pagrįsti faktinių duomenų visuma. D. A. teisei priešingos veikos pagrindimas buvo tinkamai atliktas pirmosios instancijos teismo – piktnaudžiauta tarnyba ir padarytas šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas (ABTĮ 56 str.).
50. Taigi Įsakymas buvo teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

51. Pagal ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 142 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi šioje byloje nutarė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą apeliacinio skundo papildymą laikyti paaiškinimu ir jį pridėti prie tikrinamos administracinės bylos. Taip pat nutarta prie šios administracinės bylos pridėti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. (2.1)-3-289 „Dėl D. A. veiksmų“, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. (2.1 E) 3- 662 „Dėl D. A. veiksmų“, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. (2.1) -3-473 „Dėl D. A. laikino nušalinimo nuo pareigų“.
53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi Vilniaus AVMI buvo įpareigota pateikti ir kitus faktinius duomenis.
54. Naujai gauti faktiniai duomenys buvo įvertinti ir galutinis baigiamasis aktas šioje byloje grįstinas įrodymų visuma, o tai visiškai atitinka ABTĮ 142 straipsnio nuostatas, šalių teises bei pareigas, apibrėžtas ABTĮ.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą ir D. A. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ramutė Ruškytė

                                                                                                  Arūnas Sutkevičius

                                                                                                  Dalia Višinskienė