Baudžiamoji byla Nr. N1-326-659/2011

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5;

(S)

1.1.11.9; 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.2.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Kristinai Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dyburienei, Klaipėdos m. savivaldybės Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei I. A., nukentėjusiesiems Š. J. ir A. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

J.A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aštuonių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t o :

J. A. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent :

  2010 m. kovo 15 d., apie 11 val. 30 min., prekybos centre „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėdoje, paprašęs nukentėjusiojo Š. J. parodyti mobiliojo ryšio telefoną, nukentėjusiajam telefoną parodžius, pastarąjį paėmė ir negrąžino, tai yra, atvirai pagrobė nukentėjusiajam A. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG KP 105“ su jame buvusia Bitės tinklo „Labas“ kortele, bendros 100 Lt vertės.

Kaltinamasis J. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad teismo posėdžio metu parodymų neduos, sutinka, kad teismas vadovautųsi parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Iš šių parodymų matyti, kad  2010 m. kovo 15 d., apie 11.30 val., atėjo pasivaikščioti į prekybos centrą „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda, kur susitiko su iš ankščiau pažįstamu Š. J., kuris buvo kartu su E. A.. Paprašęs Š. J. duoti mobiliojo ryšio telefoną „LG“, jo negrąžino, nors Š. J. ir prašė grąžinti mobiliojo ryšio telefoną. Su juo kartu buvusiems draugams apie vagystę nieko nesakė. Pirminės apklausos metu savo kaltės nepripažino, tai yra, nenorėjo prisipažinti, kad pagrobė iš Š. J. mobiliojo ryšio telefoną, nes norėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kortelę, kuri buvo pagrobtame telefone, jis atidavė K. Ž., kuriam apie tai, kad jis pagrobė mobiliojo ryšio telefoną iš Š. J.,  nebuvo žinoma. Susitikęs su Š. J., tikslo pagrobti iš jo telefoną neturėjo, tai išėjo savaime, nes nepagalvojo, kad Š. J. kreipsis į policiją. Telefoną už 30 Lt pardavė nepažįstamam asmeniui. Pinigus išleido savo reikmėms. Padarytos nukentėjusiajam žalos  atlyginti negali, nes neturi pinigų. Tačiau galėtų pinigų paprašyti mamos, nes šiuo metu ji  grįžo  gyventi į Lietuvą ir nuomojasi butą Debreceno gatvėje  ( b.l. 95-97,101-102).

Nukentėjusysis Š. J. parodė, kad 2010 m. kovo 15 d., apie 11.30 val., su buvusiu klasioku  E. A., į mokyklą nenuėjo, o atėjo pasivaikščioti į prekybos centrą  „Akropolis“ . Prekybos centre sutiko J. A., kurį anksčiau buvo matęs kokius du kartus. Jiems „Akropolyje“ sėdint ant suoliuko, į mobilų telefoną E. paskambino mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir paklausė, kodėl jis ne mokykloje. J. A. išgirdęs E. kalbant telefonu, paprašė duoti mobilų telefoną. Peržiūrėjęs telefone esančias žinutes ir pamatęs jo rašytą žinutę, liepė parodyti savo telefoną. Jis pasakė, kad telefonas ne jo, o tėčio. Tačiau J. A. vis tiek iš jo paėmė telefoną, pažadėjęs tuojau grąžinti. Tuo metu atėjo jo draugai T. A. bei K. Ž. ir jie nuėjo parūkyti. Jiems grįžus, J. A. telefono jam negrąžino, o iš telefono išėmęs SIM kortelę, ją atidavė K. Ž.. Po to visi trys jaunuoliai – T., K. ir J. nuėjo. Apie įvykį papasakojo tėčiui ir jie abu nuvažiavę į policiją, parašė pareiškimą. Vėliau buvo sutikę J. A., tačiau jis pamatęs jo tėtį pabėgo.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad mobilų telefoną „LG“ buvo pirkęs prieš mėnesį už 100 Lt. Sūnus papasakojo, kad iš jo mobilų telefoną prekybos centre „Akropolis“ atėmė J. A.. Jis su sūnumi buvo nuvažiavęs dėl pagrobto telefono pas J. A. į namus, tačiau nieko nerado namuose.

Liudytojas T. A. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį J. A. ir nukentėjusįjį  Š. J.. Vaikščiodamas su K. Ž. „Akropolio“ prekybos centre, sutiko J. A., kuris turėjo mobilų telefoną, kad telefonas buvo Š. J. jis nežinojo. Apie telefono vagystę sužinojo, kai jį iškvietė į policijos komisariatą. Ar SIM kortelę K. Ž. padavė J. A., nematė.

Liudytojas  K. Ž. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį. Su T. A. vaikščiodami prekybos centre „Akropolis“, sutiko J. A., jis iš Š. J. jau buvo paėmęs mobilų telefoną, apie tai jam ir Tomui  pasakė jau einant namo. J. A. jam davė SIM kortelę, nes jis neturėjo „Labas“ kortelės, tačiau tada jis dar nežinojo, kad  kortelė iš Š. J. telefono.

Iš daikto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta liudytojo K. Ž. pateikta SIM kortelė  „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri po apžiūros grąžinta savininkui A. J. (b.l. 6-10, 11).

Kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai pilnai atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl laikytina, kad kaltinamojo J. A. kaltė visiškai įrodyta aptartų įrodymų visuma.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, tai yra, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais bei neabejotinai suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, be to, pats kaltininkas žino bei suvokia, jog minėti asmenys supranta nusikalstamą jo veiksmų pobūdį, bet šią aplinkybę sąmoningai ignoruoja. Esminis atvirosios vagystės, kaip nusikalstamos veikos požymis, yra nusikalstamų veiksmų atvirumas. Šiuo aspektu vertinant kaltinamojo J. A. veiksmus, pagrįstai teigtina, jog jis svetimą nukentėjusiajam Š. J. priklausantį turtą pagrobė atvirai, tai yra, veikdamas viešai, įvykį betarpiškai ir tiesiogiai stebint pačiam nukentėjusiajam, kuris neabejotinai suvokė kaltinamojo veikos neteisėtumo faktą, o kaltinamasis J. A. suvokė šią aplinkybę ir sąmoningai bei akivaizdžiai ignoravo. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai  kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kaip atviras svetimo turto pagrobimas.

J. A. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str., ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kad J. A. iš savanaudiškų paskatų įvykdė tyčinę veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – J. A. veikos padarymo metu buvo nepilnametis, anksčiau neteistas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kelios baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu perduotos nagrinėti teismui, todėl yra pagrindo manyti, kad J. A. gali daryti naujas nusikalstamas veikas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės  teismas neturi pagrindo. J. A. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

A. J. civilinis ieškinys 100 Lt sumai yra pagrįstas, įrodytas bylos dokumentais, jo dydžio klausimo neginčija ir pats kaltinamasis, todėl priteistinas iš J. A..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

J. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

J. A. 2010-12-14 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš J. A. 100 Lt A. J. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                                                 Violeta Balčiūnienė