Civilinė byla Nr. e2A-1777-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29248-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.4; 3.2.4.9.6.2; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Avona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Avona“ ieškinį atsakovei UAB „POOLSERVICE.LT“ dėl išlaidų rangos darbų trūkumams pašalinti priteisimo; tretieji asmenys: UAB „Eneka“ ir UAB „Virineta“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 14 318,50 Eur išlaidų rangos darbų trūkumams pašalinti, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 28 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti Kaišiadorių miesto aikštės rekonstrukcijos darbus, įrengti fontaną aikštėje. Ieškovė ir atsakovė 2016 m. gegužės 27 d. pasirašė rangos sutartį (subrangos sutartį), kuria atsakovė įsipareigojo parengti nurodyto fontano darbo brėžinius ir sukomplektuoti, tiekti ir sumontuoti fontano įrangą (fontano technologinė-inžinerinė dalis). Atsakovė 2016 m. gruodžio 1 d. atliktus darbus perdavė ieškovei. Ši 2017 m. liepos 21 d. perdavė darbus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai. Pastaroji nustatė, kad aikštėje prie savivaldybės administracinio pastato pagrindinio įėjimo ant įrengtos akmens trinkelių dangos nuolat kaupiasi vanduo, pažeistas vandens padavimas į fontaną. Administracija nurodė ieškovei ištaisyti defektus. Pastaroji kreipėsi į atsakovę, kad ši likviduotų defektus, susijusius su perdegusiomis penkiomis fontano apšvietimo lemputėmis ir, eksploatuojant fontaną, iš akmens trinkelių užpildo susidariusiomis nuosėdomis. Atsakovė nepašalino defektų. Užsakovės sudaryta komisija objekto darbų garantinės apžiūros akte nustatė, kad fontano valdymas sugadintas, galima priežastis – nesandari fontano balansinė talpykla, todėl talpykla užpilta paviršiniu vandeniu. Dėl šios priežasties sudegė valdymo skydai ir plokštės. Fontano akmens trinkelių danga, apšvietimo lemputės padengta įvairiaspalvėmis apnašomis. Dėl to, tikėtina, kad perdega apšvietimo lemputės (neatiduoda vandeniui šilumos). Komisija pasiūlė ieškovei nustatyti balansinės talpos nesandarumo priežastis, atkurti talpos sandarumą ir fontano valdymo automatiką, paleisti fontaną ir pašalinti apnašas nuo fontano akmens trinkelių dangos. Ieškovė objekto darbų garantinės apžiūros akte nurodė, kad balansinę talpą pirko ir montavo subrangovė (atsakovė), kuri atsisako nustatyti nesandarumo priežastį, todėl prašo užsakyti ekspertizę dėl įrangos atitikties projektui. Fontano akmens trinkelių danga įrengta pagal projektą. Ekspertizės metu bus galima nustatyti apnašų atsiradimo priežastį. UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ ekspertinio tyrimo akte nustatė, kad priežastis, dėl kurios sugadinta techninės patalpos įranga, yra tai, kad ji užlieta vandeniu dėl nesuveikusio drenažinio siurblio. Vanduo gali patekti į techninę patalpą, todėl techniniame darbo projekte numatytas patekusio vandens pašalinimas naudojant drenažinį siurblį. Drenažo siurblys nekokybiškas. Atsakovei nepašalinus darbų trūkumų, ieškovė sudarė rangos sutartį su UAB „Optika ir Technologija“, kuri atliko fontano automatikos ir valdymo skydo rekonstrukcijos darbus, perdavė ieškovei su šiais darbais susijusią dokumentaciją. 

3.       Atsakovė prašė atmesti ieškinį. Atsakovė nurodė, kad ieškovė subrangos sutartimi įsipareigojo nutiesti elektros įvadą iki fontano valdymo spintos, taip pat nutiesti vandentiekį, kanalizaciją iki fontano siurblinės, prakasti tranšėjas fontano vamzdynams ir elektrai, parengti vietą fontano įrangai, hermetizuoti visas įdėtas detales. Ieškovė taip pat turėjo iškasti tranšėjas fontano komunikacijoms, iškasti duobę ir jos dugne parengti pagrindą balansinei talpyklai montuoti. Atsakovė teigia, kad tinkamai atliko subrangos sutartyje nustatytus darbus, ieškovė juos priėmė. Atsakovė 2016 m. gruodžio 9 d. išdavė garantinį raštą, informavo ieškovę ir savivaldybę, kad fontanas parengtas žiemos sezonui, įsipareigojo apmokyti ieškovę naudotis fontano įranga. Ieškovė ir savivaldybė išdavė atsakovei pažymas apie sutarties įvykdymą. Atsakovė 2017 m. balandžio 3 d. elektroniniu laišku informavo savivaldybę apie tai, kad fontano zonoje esančių grindinio trinkelių dangos siūlių užpildas netinkamas, jį plauna techninio fontano vanduo, jis patenka į sistemą ir nuolat užkemša purkštukus. Atsakovė 2017 m. gegužės 12 d. apmokė savivaldybės atstovus naudotis fontano įranga, 2017 m. birželio 13 d. lydraščiu perdavė jiems fontano eksploatavimo instrukciją. Atsakovė nurodė, kad ją savivaldybė 2017 m. spalio 17 d. informavo apie žalą. UAB „Eneka“ rašte nurodė, kad deformuotos balansinės talpos ir techninės talpos, kuriose buvo vandeniu aplieta įranga, korpusai; deformuotos jų įlipimo šachtos, todėl teleskopinės dalies tarpinės tapo nesandarios. Techninės talpos SNIGO 6600 deformacijai turėjo įtakos netaisyklinga talpos užkasimo darbų seka: tikėtina – netinkamai sutankintas gruntas bei dėl vandentiekio avarijos prarastas techninės talpos SNIGO 6600 formos stabilumas, nes gruntui prisigėrus vandens, tuščia talpykla, ją iš apačios veikiant vandeniui, buvo keliama į viršų. Be to, vykdant vandentiekio avarijos šalinimo darbus, šalia požeminės patalpos iškastoje duobėje nebuvo kontroliuojamas vandens lygis, kuris, pasiekęs kritinį aukštį, per deformuotos teleskopinės šachtos tarpinę užtvindė požeminę patalpą. Atsakovė teigė, kad požeminė techninė talpa lietaus vandeniu užpildyta dėl ieškovės kaltės, šalinant vandentiekio linijos nesandarumo defektą. Atsakovė nesutiko su tyrimo akto išvada, jog vandens patekimas į techninę patalpą negali būti laikomas įrangos gedimo priežastimi, įrangos gedimo priežastimi turi būti laikomas netinkamas drenažinio siurblio veikimas. Atsakovė teigia, kad nebuvo įvertinta, jog į techninę patalpą plūstelėjo labai didelis kiekis vandens (apie 5,5 kub. m) su įvairiomis grunto priemaišomis. Drenažinis siurblys, kurį atsakovė įsigijo iš UAB „Virineta“, skirtas tik švariam vandeniui pumpuoti, ir nedidelėms patalpoms drenuoti – nusausinti esant avarinėms situacijoms. Atsakovė mano, kad ekspertas neįvertino aplinkybės, kodėl drenažo siurblys nesuveikė, nes objekto apžiūros metu drenažo siurblys veikė. Atsakovė su savivaldybės atstovais užfiksavo, kad į patalpą plūstelėjęs ir elektros įrenginių valdymo ir apsaugos skydą užpylęs vanduo iš pradžių sukėlė trumpą jungimą, todėl, suveikus elektros nuotėkio relei, visa įranga, taip pat ir drenažo siurblys buvo išjungti.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Eneka“ prašė atmesti ieškinį, nurodė, kad atsakovė iš UAB „Eneka“ įsigijo požemines talpas SNIGO 6600 ir SNIGO 1000. Subrangos sutartimi statybinius darbus įsipareigojo atlikti ieškovė, todėl ji atsakinga už požeminių talpų montavimo netikslumus ir klaidas. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad požeminės talpos negali būti naudojamos apsemtos gruntiniu ar paviršiniu vandeniu; talpyklos sandarumas nustatomas pagal standartą LST EN12566-1:2000/A1-2004. Požeminė talpa neskirta paviršiniam vandeniui kaupti; įranga sugadinta ne balansinėje talpykloje. Gamintojo dokumentuose (montavimo ir eksploatavimo instrukcijoje) nurodyta, kad užkasant talpas būtina įvertinti, kad gruntinio vandens lygis būtų ne aukščiau talpos dugno lygio. Šis reikalavimas pažeistas, nes, įvykus vandens padavimo į įrangą fontano reikmėms įrengto vamzdyno gedimui, šalinant jo pasekmes, nepasirūpinta vandens patekimo į pažeistą vamzdyną nutraukimu; atkasus vamzdyną ir atliekant darbus, iš požeminės talpos neišsiurbtas iš vamzdyno besiliejantis vanduo, todėl techninė patalpa iš viršaus per liuką pripildyta vandeniu, užlieta ir sugadinta elektros įranga.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Virineta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad rangovė iš jos įsigijo drenažinį siurblį „TOP2“. Nors ekspertas nurodė, kad nesuveikė drenažinis siurblys, bet per techninės patalpos, kurioje jis buvo sumontuotas, liuko viršų pradėjęs bėgti vanduo pateko ant elektrinės įrangos, sukėlė trumpą jungimą, todėl, nesuveikus nuotėkio relei, atjungtas elektros srovės tiekimas visai įrangai. Dėl šios priežasties nesuveikė drenažinis siurblys. Jis kokybiškas ir tinkamai parinktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 4 610,10 Eur atstovavimo ir 2 242 Eur ekspertizės išlaidų, iš viso – 6 852,10 Eur; trečiajam asmeniui UAB „Virineta“ – 800 Eur atstovavimo išlaidų; ekspertui D. K. – 100 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje; valstybei – 42,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

7.       Teismas nurodė, kad UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2018 m. kovo 13 d. ekspertinio tyrimo akte padarė išvadą, jog, įvykus užpylimui, nesuveikė drenažinis siurblys, nes rangovas netinkamai atliko darbus – neužtikrino drenažinio siurblio veikimo, patekus vandeniui į talpyklą; netinkamai atliktų darbų priežastis – įrangos sugadinimas dėl užliejimo. Akte taip pat nurodyta, jog nenustatyta techninės patalpos ir balansinės talpyklos deformacijų, kurios galėtų būti vandens patekimo į techninę patalpą ir balansinę talpyklą priežastimi bei keltų pavojų šių talpyklų mechaniniam atsparumui ir pastovumui. Apklausus teismo posėdyje aktą surašiusį ekspertą S. M., paaiškėjo, kad, rengiant ekspertinio tyrimo aktą, pateikti neišsamūs duomenys – nepateiktos nuotraukos. Dėl to teismas skyrė ekspertizę ir pavedė ją atlikti tam pačiam ekspertui.

8.       Ekspertas S. M. 2019 m. rugsėjo 13 d. ekspertizės akte konstatavo, kad priežastis, kodėl 2017 m. rugsėjo mėn. fontano talpykla užpilta vandeniu, yra ta, jog talpyklos deformuotos ir atsirado nesandarumų. Techninėje talpoje (Snigo 6600) buvusi fontano techninė įranga sugadinta, nes talpykla užlieta. Nenustatyta neįprastų (neleistinų) talpyklos montavimo ar naudojimo metu veikusių apkrovų. Ekspertas nurodė, kad tinkamos kokybės talpykla turėjo apkrovas atlaikyti nesideformuodama; todėl padarė išvadą, jog pagrindinė priežastis, lėmusi techninėje talpoje (Snigo 6600) buvusios fontano techninės įrangos sugadinimą – netinkamos kokybės techninė talpa (Snigo 6600). Apklausus ekspertą teismo posėdyje paaiškėjo, kad jis nebuvo išsamiai susipažinęs su talpyklos Snigo 6600 standartais. Teismas sprendė, kad būtina skirti pakartotinę ekspertizę.

9.       Ekspertas D. K. 2020 m. vasario 20 d. ekspertizės akte pažymėjo, jog šiuo metu nėra galimybės kategoriškai nustatyti priežasties, dėl kurios talpykla užpilta vandeniu. Ekspertas nurodė labiausiai tikėtinas priežastis, kodėl tai įvyko: 1) nekokybiškai sumontuota (ant nesutankinto, neišlyginto grunto) talpykla (Snigo 6600), jos poslinkiai galėjo lemti talpyklos nesandarumus; 2) netinkamu gruntu, galinčiu pažeisti techninės patalpos sandarumą, apipilta talpykla (Snigo 6600); 3) netinkamai sutankintas gruntas aplink talpyklą, todėl ji galėjo deformuotis ir būti pažeista, joje atsirado nesandarumų; 3) vandentiekio linijos, kuri buvo paklota fontano reikmėms, nesandarumas. Tai galėjo lemti grunto išplovimą po ir prie talpyklos, todėl techninė patalpa pakeitė savo padėtį ir tapo nesandari; 4) įrengiant miesto aikštę per stipriai tankinti pasluoksniai, todėl galėjo deformuotis techninės patalpos talpykla (Snigo 6600); 5) vandentiekio linijos remonto metu neuždarytas skydelis (ar šulinio dangtis), todėl galėjo pakliūti vanduo į skydelį ir atjungti vandens siurblį. Taip pat ekspertas padarė išvadas, kad, pagal pateiktą dokumentaciją, techninėje patalpoje (Snigo 6600) sumontuota techninė įranga sugedo nuo vandens poveikio, jam patekus į patalpą. Tikėtina, kad atkasus duobę ir pradėjus lyti, talpykla deformavosi ir į ją pradėjo bėgti vanduo. Skydelyje yra grunto, todėl tikėtina, kad gruntas atsirado dėl neuždaryto skydelio, per jį patekęs vanduo užtrumpino skydelį. Ant elektros skydelio yra grunto liekanų, todėl tikėtina, kad užpylimo priežastis buvo ne trūkusi sienelė, bet per viršų užpiltas gruntas, kuris galėjo patekti per nesandarumus.

10.       Teismas vadovavosi eksperto D. K. ekspertizės akte padarytomis išvadomis, nes: ekspertas S. M. nustatė skirtingas aplinkybes, kodėl sugadinta fontano įranga. 2018 m. kovo 13 d. ekspertinio tyrimo akte konstatuota, kad drenažo siurblys nekokybiškas, todėl užlieta įranga. 2019 m. rugsėjo 13 d. ekspertizės akte nustatyta, kad techninė talpa Snigo 6600 nekokybiška. Teismas nurodė, kad negali ignoruoti aplinkybės, jog eksperto S. M. išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms: 1) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. rašte „Dėl 2016-04-28 rangos sutarties Nr. VP-86 darbų garantinio laikotarpio“, nurodyta, kad nuo 2016 m. balandžio 28 d. rangos sutartimi sulygtų darbų užbaigimo aikštėje prie savivaldybės administracinio pastato pagrindinio įėjimo ant įrengtos akmens trinkelių dangos pastoviai rinkosi vanduo; nustatyta, kad pažeistas vandens padavimas į ieškovo įrengtą aikštės fontaną; todėl grunte telkėsi vanduo ir rinkosi ant nurodytos dangos. Rašte atkreiptas dėmesys į tai, jog ši danga buvo paklota pažeidžiant techninio darbo projekto sprendinius, t. y. paklota iki 10 cm žemiau projekte nurodytos altitudės; šie defektai lėmė tai, kad telkėsi vanduo. Savivaldybė taip pat nurodė, kad ieškovė (rangovė), siekdama pašalinti defektus, atkasė pažeistą vandentiekio vamzdį 2017 m. rugsėjo 4 d., ir atstatė išardytas dangas tik rugsėjo 25 d. Likviduojant šį defektą, atkasta duobė užpildyta lietaus vandeniu, kuris pateko į fontano talpą, kurioje įrengta jo valdymo įranga; 2) UAB „Eneka“, techninės patalpos ir balansinės talpos gamintoja, savo išvadoje nurodė, jog techninė patalpa galėjo deformuotis dėl to, kad pasirinkta neteisinga šios talpos užkasimo darbų seka, netinkamai sutankintas gruntas bei dėl vandentiekio avarijos prarastas talpos Snigo 6600 formos stabilumas. UAB „Eneka“ taip pat nurodė, kad, gruntui prisigėrus vandens, tuščia talpykla, vandeniui ją veikiant iš apačios, buvo keliama į viršų. Balansinės talpos defektų atsiradimo priežastis yra tai, kad talpų šachtų aukštis neatitinka reikalingo aukščio ir todėl teleskopinės dalies tarpinė negali užtikrinti sandarumo; 3) ekspertas visiškai nevertino talpyklos Snigo 6600 montavimo ir eksploatavimo instrukcijos, jos atitikties standartui, UAB „Eneka“ talpyklų bandymo protokolo.

11.       Teismas sprendė, kad ekspertas D. K. teismo ekspertizės akte pagal pateiktą dokumentaciją nurodė labiausiai tikėtinas priežastis, dėl kurių vandeniu užpilta fontano talpykla. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, jog eksperto D. K. išvada netinkama, nes jis nenuvyko į objektą, nenaudojo metodologijos. Teismas sprendė, kad eksperto D. K. išvada neprieštarauja bylos faktiniams duomenims. Teismui nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Analizuojant ir vertindamas byloje esančius įrodymus, juos lygindamas su eksperto konstatuotomis aplinkybėmis, teismas nenustatė ekspertizės akto turinio prieštaringumo, pateiktos išvados išplaukia iš tyrimo eigos. Nors ekspertas nevyko į objektą ši aplinkybė nereiškia, kad eksperto išvada nepakankama. Teismas atsižvelgė į praėjusį pakankamai ilgą laiko tarpą po įvykio, įvertino tai, kad defektai seniai likviduoti. Teismas sprendė, kad D. K. ekspertizės akte nustatytos išvados pakankamos faktui konstatuoti, jog fontano talpyklos užpylimo priežastys susijusios su netinkamai ir nekokybiškai ieškovės atliktais rangos darbais. Teismas nurodė, kad tai patvirtina Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 23 d. raštas. Jame nurodyta, kad lauko vandentiekio sandarumą ieškovė atstatė 2017 m. rugsėjo 25 d. Ji, vykdydama defektų šalinimo darbus, tikėtina, pažeidė šių darbų vykdymo technologiją ir, esant nepalankioms oro sąlygoms (liūtims), užpiltos požeminės techninės patalpos bei nepataisomai sugadinta fontano įranga.

12.       Teismas nurodė, kad ieškovė siekė perkelti atsakomybę atsakovei pagal subrangos sutartį. Rangos sutarties 1 ir 2 punktuose atsakovė (rangovė) įsipareigojo ieškovei (užsakovei) parengti fontano, esančio Kaišiadorių miesto aikštėje, darbo brėžinius ir atlikti fontano įrangos komplektavimo, tiekimo ir montavimo (fontano technologinė-inžinerinė dalis) darbus. Sutarties 9.1 punkte rangovė įsipareigojo laiku ir tinkamai atlikti fontano įrangos darbus, sutarties 9.3 punkte – per 15 dienų po avanso gavimo parengti fontano technologinės dalies (vamzdynas, elektra, fontano įrenginiai) darbo brėžinius. Ieškovė sutarties 11.3 punkte įsipareigojo iki fontano valdymo spintos nutiesti elektros įvadą, taip pat iki fontano siurblinės – vandentiekį, kanalizaciją, atlikti statybinius darbus (prakasti visas reikalingas tranšėjas fontano vamzdynams ir elektrai, parengti vietą fontano įrangai, hermetizuoti visas įdėtas detales) pagal rangovo rekomendacijas. Teismas rangos sutarties iš priedo Nr. 2 nustatė, jog ieškovė įsipareigojo parengti tranšėjas vamzdynams nuo fontano iki siurblinės ir balansinės talpyklos, taip pat įsipareigojo iškasti duobę ir jos dugne parengti pagrindą balansinei talpyklai montuoti. Teismas pažymėjo, kad talpyklos „Snigo“ montavimo ir eksploatacijos instrukcijoje nustatytos jos montavimo sąlygos, detalizuotas tranšėjos gylis, dugnas, jos matmenys.

13.       Teismas atsižvelgė į eksperto D. K. paaiškinimus, kad trūkusi techninės patalpos išorės sienelė nelaikytina tikėtina vandens patekimo priežastimi; skylė atsirado vėliau, kai fontanas jau neveikė, prasidėję remonto darbai lėmė talpyklos apkrovas, dėl kurių atsirado nesandarumai. Teismas nurodė, kad ieškovė vykdė vandentiekio avarijos likvidavimo darbus 2017 m. rugsėjo 4–25 d. Likviduojant defektus, iškasta duobė, ji prisipildė lietumi; vanduo pateko į fontano talpą, kurioje įrengta fontano valdymo įranga. Teismas atsižvelgė į liudytojo P. M., buvusio atsakovės darbų vadovo, paaiškinimus, kad atvykus į vietą ir atidarius techninės patalpos dangtį, visa įranga buvo paskendusi vandenyje, jie išpumpavo vandenį, patalpoje nebuvo elektros įtampos.

14.       Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė atliko fontano defektų šalinimo darbus, fontanas veikia tinkamai. Be kitų pašalintų defektų, suremontuota trūkusi techninės požeminės talpos išorės sienelė ir užvirintas plyšys. Teismas vertino, jog techninė talpa, kurios paskirtį ginčijo ieškovė, nebuvo pakeista, todėl, ji atitiko kokybės ir paskirties reikalavimus bei galėjo būti naudojama fontanui įrengti.

15.       Teismas įvertino UAB „Eneka“ atstovo paaiškinimus, jog talpyklos Snigo 6600 naudojamos nuo 2011 metų, jos atitinka Europos Sąjungos standartus. Talpykla gali būti naudojama, kai gruntinis vanduo siekia talpyklos dugną, bet šiuo atveju gruntinis vanduo pakilo aukščiau talpyklos dugno, kai talpykla buvo iš dalies atkasta likviduojant vandentiekio avariją; dėl atidaryto liuko ji užpilta ir deformavosi. Talpykla užkasta netinkamai. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, jog talpyklos Snigo 6600 gali būti naudojamos fontanams (CPK 178 straipsnis).

16.       Teismas konstatavo, jog ieškovė nekokybiškai sumontavo talpyklą Snigo 6600 (netinkamai sutankino gruntą apie ją. Vandentiekio linijos, kuri buvo paklota fontano reikmėms, nesandarumas, galėjo lemti grunto išplovimą po ir prie talpyklos, todėl techninė patalpa pakeitė padėtį, prarasdama sandarumą. Dėl aikštės įrengimo metu per stipriai sutankintų pasluoksnių galėjo deformuotis techninės patalpos talpykla. Ieškovė nesilaikė vykdymo darbų technologinių reikalavimų, atlikdama vandentiekio linijos remonto darbus (neuždarytas skydelis (ar šulinio dangtis), todėl vanduo galėjo pakliūti į skydelį ir atjungti vandens siurblį), todėl talpykla deformavosi, tapo nesandari ir užlieta fontano įranga. Teismas sprendė, jog atsakovė rangos sutartį vykdė tinkamai ir jai nekyla atsakomybė pagal CK 6.664 straipsnį.   

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, 2) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) apklausti liudytoją UAB „Optika ir Technologija“ atstovą A. J.; 4) priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Teismo eksperto D. K. išvados, susijusios su aplink techninę patalpą tariamai netinkamai sutankintu ar neišlygintu gruntu, netinkamai pasirinktu gruntu, grunto išplovimu įvykus vandentiekio linijos avarijai, per stipriai sutankintais pasluoksniais (kas tariamai galėjo lemti techninės patalpos deformacijas), grindžiamos tik prielaidomis.

17.2.                      Eksperto D. K. 2020 m. vasario 20 d. ekspertizės aktas pažeidžia imperatyvias Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio nuostatas, nes ekspertizės akte nėra tiriamosios dalies; nenurodyta, kokiais metodais remiantis, kokias priemones panaudojus bei kokį tyrimą atlikus padarytos eksperto išvados; išvados neparemtos bei neišplaukia iš tyrimo eigos bei tyrimo metu gautų rezultatų; ekspertizės akte išvados padarytos ekspertui D. K. nenuvykus ir objektyviai neįvertinus techninės patalpos (kuri likvidavus užliejimo padarinius išliko nepakeista bei nemodifikuota).

17.3.                      Eksperto D. K. ekspertizės akte daromų išvadų, susijusių su aplink techninę patalpą tariamai netinkamai sutankintu ar neišlygintu gruntu, netinkamai pasirinktu gruntu, grunto išplovimu įvykus vandentiekio linijos avarijai, per stipriai sutankintais pasluoksniais, nepagrindžia jokie kiti nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai. Po techninės patalpos užliejimo vandeniu nebuvo atlikti jokie papildomi darbai, susiję su grunto ar pasluoksnių tankinimu, lyginimu ar grunto pakeitimu tinkamu. Jeigu techninės patalpos užliejimą vandeniu būtų lėmusios nurodytos priežastys, jų nepašalinus, techninė patalpa būtų jau ne kartą pakartotinai užlieta. UAB „Optika ir technologija“ pašalinus defektus, techninė patalpa sėkmingai naudojama.

17.4.                      Eksperto D. K. išvada, jog ieškovė vandentiekio linijos remonto metu neva neuždarė techninėje patalpoje esančio fontano valdymo skydelio ar šulinio dangčio, todėl vanduo galėjo pakliūti į skydelį ir atjungti techninėje patalpoje esantį drenažinį siurblį TOP2, prieštarauja kitiems ginčo byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovės į bylą pateiktos nuotraukos, darytos po techninės patalpos užliejimo vandeniu, patvirtina, jog fontano valdymo skydas po užpylimo vandeniu buvo uždarytas. Be to, ekspertas teismo posėdyje patvirtino, jog techninėje patalpoje esantis fontano valdymo skydas nepralaidus (atsparus) vandeniui. Apeliantė daro išvadą, kad techninėje patalpoje įvykusios avarijos priežastimi negalėjo būti jos užliejimas vandeniu iš viršaus, nes į techninėje patalpoje esantį fontano valdymo skydą dėl jo nepralaidumo (atsparumo) vanduo nebūtų patekęs, elektros srovė nebūtų buvusi atjungta, o drenažinis siurblys TOP2 būtų tinkamai suveikęs bei išpumpavęs į techninę patalpą patekusį vandenį.

17.5.                      Teismas nepagrįstai nepalankiai vertino paaiškėjusią techninės patalpos užliejimo vandeniu bei techninėje patalpoje esančios įrangos sugadinimo priežastį – trūkusią techninės patalpos išorės sienelę. 2018 m. birželio 5 d. fontano defektų šalinimo darbų perdavimo – priėmimo akte užfiksuota, jog šalinant fontano techninės patalpos defektus, išmontavus smėlio filtrą, pastebėta, kad trūkusi požeminės talpos išorės sienelė, pro plyšį į techninės patalpos vidų patekdavo gruntinis vanduo. Sienelė suremontuota ir plyšys užvirintas. Fontano defektų šalinimo darbų perdavimo – priėmimo aktą pasirašė ir atsakovės atstovas. Atsakovei buvo žinoma aplinkybė apie fontano defektų šalinimo metu rastą techninės patalpos defektą – dėl netinkamai ar nekokybiškai sumontuoto smėlio filtro trūkusią techninės patalpos išorės sienelę, kuri ir buvo techninės patalpos užliejimo vandeniu priežastis.

17.6.                      Eksperto D. K. išvada, jog techninės patalpos išorės sienelės plyšimas nelaikytinas balansinės talpyklos užliejimo priežastimi, nepagrįsta. Iš atsakovės patektų nuotraukų, darytų po patalpos užliejimo, matyti, kad fontano elektros valdymo skydas uždarytas. Be to, techninės patalpos valdymo skydas visiškai nepralaidus vandeniui. Dėl to neaišku, kokiu būdu į visiškai sandarų fontano valdymo skydą galėjo patekti itin dideli grunto gabalai. Dėl to grunto liekanos į techninėje patalpoje esančio fontano valdymo skydo vidų dėl jo sandarumo negalėjo pakliūti iš viršaus techninę patalpą užpylus vandeniu ir ten atsirado vėliau, išpumpavus iš techninės patalpos vandenį ir atidarius skydelį. UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2018 m. kovo 13 d. ekspertinio tyrimo akte nurodė, jog techninės patalpos įrangos sugadinimo priežastis – jos užliejimas vandeniu dėl nesuveikusio drenažinio siurblio. Drenažinio siurblio nesuveikimą gruntiniam vandeniui patekus per techninės patalpos išorės sienelės trūkimą galėjo sąlygoti ir elektros nuotėkio rėlės suveikimas, vandeniui faktiškai užtrumpinus šalia esančią elektros įrangą.

17.7.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog techninė patalpa tinkama laikyti visą Kaišiadorių miesto aikštės fontano valdymo įrangą. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad techninė patalpa bei jos naudojimo paskirtis yra išimtinai skysčių (buitinių, komunalinių, lietaus nuotekų, lietaus ir priešgaisrinio vandens, geriamojo vandens, skystų žemės ūkio ir maisto pramonės medžiagų, agresyvių pramoninės paskirties skysčių) kaupimui bei sandėliavimui. Akivaizdu, jog balansinės talpyklos Snigo 6600 naudojimo instrukcijoje nenumatyta, jog ji gali būti naudojama kaip patalpa ir yra tinkama techninei įrangai įrengti.

17.8.                      UAB „Eneka“ paaiškinimai, kad Snigo 6600 balansinės talpyklos naudojamos daugumai Lietuvoje esantiems fontanams, nepaneigia rašytiniuose įrodymuose numatytos šių balansinių talpyklų panaudojimo paskirties.

17.9.                      Techninės patalpos naudojimas ne pagal paskirtį, didelis gruntinio vandens kiekis aplink tuščią techninę patalpą, kuri buvo visiškai tuščia bei neužpildyta jokiais skysčiais, taip pat tikėtinai galėjo sąlygoti techninės patalpos deformacijas, dėl kurių ji buvo pažeista ir užlieta vandeniu.

17.10.                      Atsakovei kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovei patirtus nuostolius (CK 6.245 straipsnis). Atsakovė rangos sutarties 9.6 punktu įsipareigojo suteikti atliktiems darbams šias garantijas nurodytiems terminams: paslėptiems darbams – dešimt metų; matomiems darbams – penkių metų; įrangai – dviejų metų. Nepraėjus metams, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl defektų pašalinimo. Atsakovei nepašalinus fontano defektų, ieškovė kreipėsi į UAB „Optika ir Technologija“, kuri pašalino defektus ir už atliktus darbus išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 14 318,50 Eur sumai. Atsakovė neatlygino nuostolių ieškovei. Ieškovė mano, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė nuostolių. Šalys rangos sutartyje neaptarė kaltės klausimo. Atsakovė nepateikė duomenų, kad negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos. Dėl to jai kyla civilinė atsakomybė be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).

17.11.                      Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoją UAB „Optika ir Technologija“ atstovą A. J.. Šio liudytojo parodymai buvo ypatingai svarbūs, nes UAB „Optika ir Technologija“ atliko defektų šalinimo darbus, kurių metu nustatyta, kad pagrindinė ir vienintelė vandens patekimo priežastis į techninę patalpą – trūkis talpos sienelėje nulūžus lentynai, ant kurios stovėjo vandens filtras, t. y. liudytojas galėjo paneigti ar patvirtinti aplinkybę, kad teismo eksperto D. K. 2020 m. vasario 20 d. ekspertizės akte nustatyta vandens patekimo į techninę talpą priežastis – talpos sienelės trūkimas. Liudytojo apklausa nebūtų užvilkinusi bylos nagrinėjimo. Poreikis jį apklausti atsirado tik atnaujinus civilinę bylą ir teismo eksperto apklausos. Teismas atmetė prašymą, nes šio liudytojo parodymai gali būti subjektyvūs. Teismas, neišklausęs liudytojo parodymų, nepasibaigus įrodymų tyrimo stadijai, iš anksto vertino būsimus neapklausto liudytojo parodymus patikimumo ir liečiamumo prasme. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir tendencingas, pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus, ieškovės teises. Tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Ieškovė ieškinyje nurodė, kad fontano įranga buvo sugadinta dėl drenažinio siurblio kokybės. Tai, kad fontano įrangos sugadinimo priežastis yra trūkusi techninės patalpos šoninė sienelė, ieškovė nustatė bylą nagrinėjant iš esmės, nors rėmėsi su tuo pačiu ieškiniu pateiktu 2018 m. birželio 5 d. Kaišiadorių miesto aikštės fontano defektų šalinimo darbų perdavimo – priėmimo akte esančia pastaba, jog išmontavus smėlio filtrą buvo pastebėta, kad trūkusi požeminės talpos išorės sienelė, pro plyšį į techninės patalpos vidų patekdavo gruntinis vanduo. Sienelė suremontuota ir plyšys užvirintas. Ieškovės išvada prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Ši priežastis nenurodyta nei viename iš 3 ekspertizės aktų.

18.2.                      Nuo 2016 m. gruodžio 1 d., kuomet fontanas ir techninėje patalpoje esanti fontano įranga buvo perduota ieškovei, iki Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. rašte konstatuotų aplinkybių, kad ieškovė, siekdama pašalinti defektus, 2017 m. rugsėjo 4 d. atkasė pažeistą vandentiekio vamzdį ir atstatė išardytas dangas tik rugsėjo 25 d. Likviduojant šį defektą, atkasta duobė užpildyta lietaus vandeniu. Šis vanduo pateko į fontano talpą, kurioje įrengta jo valdymo įranga, t. y. ne mažiau nei 10 mėnesių fontanas sėkmingai funkcionavo, buvo periodiškai prižiūrimas, jokio vandens skverbimosi į techninę patalpą per trūkusią sienelę niekada niekas nefiksavo. Žala fontanui padaryta dėl ieškovės netinkamai atliktų remonto darbų.

18.3.                      Vandens skverbimasis į techninę patalpą per trūkusią sienelę nefiksuotas ir po to, kai ieškovė išpumpavo vandenį iš techninės patalpos, užkasė techninę patalpą ir atstatė virš jos išardytas dangas. Ekspertas S. M. objektą apžiūrėjo 2 kartus, bet nenustatė talpyklos korpuso deformacijų, nesandarumo. Nuotraukose matyti, kad talpykla sausa. Be to ekspertas S. M. teismo posėdyje nurodė, kad įrangą sugadino į techninę patalpą staiga plūstelėjęs ypač didelis kiekis vandens (įvairiais vertinimais iki 5,5 m3). Ekspertas D. K. ekspertizės akte padarė išvadą, jog vanduo galėjo patekti ne tik per techninės patalpos įlipimo šachtos nesandarumus, kurie atsirado dėl netinkamai ieškovės atliktų statybos darbų, bet ir per neuždarytą techninės patalpos liuką. Teismo posėdyje D. K. paaiškino, jog šią išvadą sustiprina tai, kad ant po techninės patalpos įlipimo liuku esančio elektros skydelio yra matyti dideli grunto grumstai, kurie negalėjo prasiskverbti per jokius plyšius, ir greičiausiai pateko tik nuplauti didelio paviršinio vandens kiekio.

18.4.                      Ieškovės argumentą, kad atsakovės pateiktoje nuotraukoje matomas vaizdas su uždarytu elektros skydeliu, paneigia aplinkybė, kad šią nuotrauką padaręs liudytojas P. M. iš Vilniaus į Kaišiadoris atvyko vėliau nei ieškovės darbuotojai, kurie šalino defektus. Neatmestina, kad jie, išvydę padarytos žalos mastą, uždarė elektros skydelį. Be to, ieškovė neneigė, kad defektų miesto aikštėje šalinimo darbams naudojo elektrą iš techninėje patalpoje esančio elektros skydelio. Liudytojas elektrikas P. M., atsakovės atsakovo atstovas M. Š., trečiojo asmens UAB „Eneka“ darbuotojai tvirtino ne kartą mate, kad techninės patalpos liukas, net ir lyjant lietui, buvo laikomas atidarytas.

18.5.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad žemės grumstai atsirado vėliau, išpumpavus iš techninės patalpos vandenį. Tokio fakto neužfiksavo įvykio vietoje buvę ieškovės, atsakovės, kitų institucijų darbuotojai. Elektros skydelyje matomi žemės grumstai yra sunkesni už vandeni, todėl patekę per trūkusią techninės patalpos sienelę negalėjo pakilti i viršų ir atsidurti aukščiau esančiame elektros skydelyje.

18.6.                      Techninės patalpos sienelės trūkis galėjo atsirasti dėl UAB „Optika ir technologija“ neatsargiai atliktų smėlio filtro sveriančio per 100 kg. permontavimo darbų. Atsakovė nurodo, kad UAB „Optika ir technologija“ yra jos konkurentė, kuri buvo pašalinta iš Kaišiadorių miesto aikštės su prieigomis rekonstravimo darbų subrangovų, ją pakeitė atsakovė. Dėl to siūlės suvirinimo faktą ši įmonė galėjo pateikti tendencingai siekiant pakenkti atsakovei.

18.7.                      Ekspertas D. K. teismo posėdyje išskyrė dvi prioritetines techninės patalpos užtvindymo priežastis: 1) vandentiekio linijos, kuri buvo paklota fontano reikmėms, nesandarumas. Tai galėjo lemti grunto išplovimą po ir prie talpyklos, ko pasekoje, techninė patalpa pakeitė savo padėtį taip prarasdama sandarumą; 2) vandentiekio linijos remonto metu neuždarytas skydelis (ar šulinio dangtis), todėl vanduo galėjo pakliūti į skydelį ir atjungti vandens siurblį. Šias išvadas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: subrangos sutartis, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. raštas, 2017 m. kovo 5 d. pranešimas, 2017 m. gruodžio 11 d. defektinis aktas.

18.8.                      Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, kaip ir daugiau nei penktadalyje iš 60 Lietuvos savivaldybių, dėl liūčių tuo metu buvo paskelbta ekstremali situacija, pakankamai elementarų defektą – vandentiekio linijos (trūkusio vamzdelio) nesandarumą – ieškovė remontavo 21 dieną. Ieškovė be paaiškinamos priežasties šalia techninės patalpos laikė iškasusi duobę, net 3 kartus, t. y. rugsėjo 12, 18, 21 d. (tikėtina įrangos užtvindymo diena), kai Kaišiadorių mieste iškritęs kritulių kiekis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį.

18.9.                      Ieškovė, liūčių metu vykdydama žemės kasinėjimo darbus, neatsižvelgė į techninės talpyklos Snigo 6600 gamintojo montavimo ir eksploatavimo instrukcijos 4.2 punktą (Montavimo sąlygos), pagal kurį talpyklos užkasimo grunte gylis – ne giliau 1,5 m žemės paviršiaus iki įėjimo atvamzdžio apačios; gruntinio vandens lygis - ne aukščiau kaip iki talpyklos dugno.

18.10.                      Iš rašytinių įrodymų matyti, kad danga aplink techninės patalpos įlipimo liuką paklota 10 cm žemiau projekte nurodytos altitudės, techninė patalpa buvo užtvindyta staiga ir ypač didelio kiekio vandens, todėl patalpoje ir elektros skydelyje rasti gan dideli grumstai. Į techninės patalpos vidų grumstai buvo nuplauti nuo miesto aikštės po ekstremalios liūties nutekėjus dideliam kiekiui paviršinio vandens.

18.11.                      Ieškovė privalėjo žinoti, kad atkasus tuščiavidure talpą ir duobei užsipildžius vandeniui, talpa bus keliama i viršų. Techninė talpykla buvo apsemta vandens, kuris gruntu neprislėgtą patalpą kėlė. Dėl to ji buvo veikiama neįprastų apkrovų, deformavosi ir galėjo tapti fontano įrangos sugadinimo priežastimi.

18.12.                      Vanduo galėjo prasiskverbti ir sugadinti įrangą dėl netinkamo gruntinio vandens lygio aplink talpyklą, neuždaryto techninės patalpos liuko (šulinio dangčio). Po to, kai šalia techninės patalpos esanti duobė užkasta, gruntas aplink ją sutankintas ir įlipimo šachtos sujungimai hermetizuoti, vanduo daugiau nebepatekdavo į talpyklą.

18.13.                      Ekspertas D. K. teismo posėdyje paaiškino ieškovei, jog šiai ekspertizei atlikti nereikėjo atlikti specifinių skaičiavimų. Techninė patalpa užkasta 2017 m. rugsėjo mėn., todėl vykti į vietą nebuvo prasmės. Ir atsakyti į esminį klausimą nagrinėjamojoje byloje — nustatyti galimą techninės patalpos užpylimo vandeniu priežastį pilnai pakako byloje esančių duomenų.

18.14.                      Ieškovė daro nepagrįstą prielaidą, kad techninės patalpos užpylimą galėjo sąlygoti netinkama patalpos naudojimo paskirtis, nes ji skirta išimtinai skysčių kaupimui bei sandėliavimui, todėl negali būti naudojama kaip patalpa. Šioms talpykloms taikomas standartas „Mažieji iki 50 SGS nuotekų valymo įrenginiai“, t. y. jos skirtos užkasti po žeme. Kaišiadorių savivaldybės administracija viešojo pirkimo būdu pasirinko talpyklą ir jos panaudojimo būdą. Didžioji dalis Lietuvoje pastaruoju metu įrengtų fontanų įrangų yra patalpinamos būtent tokiose pačiose po žeme esančiose talpyklose. Talpyklos stabilumui nėra skirtumo, ar ji užpildyta skysčiais, ar panašų svorį turinčia įranga.

18.15.                      Teismas, prieš skirdamas papildomą ekspertizę, įpareigojo šalis iki 2019 m. gruodžio 19 d. pateikti visus reikšmingus įrodymus. Prašymą apklausti liudytoja ieškovė pateikė paskutinio posėdžio metu. Jei teismas būtų tenkinęs ieškovės prašymą, atsakovė būtų prašiusi apklausti asmenis, žinančius atitinkamas faktines aplinkybes, todėl posėdis būtų atidėtas. Teismas pagrįstai atmetė prašymą apklausti liudytoją, nes prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, jį tenkinus, būtų užvilkintas sprendimo priėmimas. UAB „Optika ir technologija“ darbuotojo, kuris „atsirado“ po 2 metų nagrinėjimo, galimas šališkumas buvo tik papildomas motyvas.

19.       Trečiasis asmuo UAB „Eneka“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad po talpyklos užpylimo nebuvo atliekami jokie papildomi grunto darbai. Apeliantei likviduojant vandentiekio vamzdyno avariją, šalia talpyklos iškasta duobė. Iškasus duobę, gruntas iš vienos talpyklos pusės pašalintas, todėl jis privalėjo būti iš naujo užpiltas ir sutankinamas. Kitu atveju talpykla iki šiol nebūtų užkasta.

19.2.                      Iškasę duobę šalia talpyklos, apeliantės ar jos rangovės darbuotojai nesilaikė talpyklos gamintojo eksploatacijos instrukcijoje pateikto nurodymo, kad požeminė talpykla ją naudojant privalo būti pilnai užkasta.

19.3.                      UAB „Eneka, kaip talpyklos gamintojos, nuomone, šalia talpyklos pašalintas gruntas ir yra labiausiai tikėtina vandens patekimo į talpyklą priežastimi. Duobėje iš pratrūkusio vandentiekio vamzdžio ir dėl liūties susikaupė didelis vandens kiekis. Apsaugai nuo deformacijų talpyklos sienelės iš išorės privalo remtis į sutankintą gruntą, tačiau iškasus duobę tai nebuvo užtikrinta. Dėl šios priežasties per galimai atsiradusį nesandarumą talpykla ir įranga galėjo būti užpilta vandeniu. Dėl to kalta ne talpyklos kokybė, o netinkamas jos eksploatavimas likviduojant vandentiekio avariją.

19.4.                      Apeliantės teismui pateiktose nuotraukose nematomas įtrūkimas. Trečiasis asmuo teigia, kad nuotraukose matoma tik fontano įrangos pastatymo pado privirinimo siūlė. Dėl to pagrįsta eksperto D. K. išvada, kuria konstatuota, jog talpyklos išorės sienelės įtrūkimas (net jei toks ir būtų) nelaikytinas balansinės talpyklos užliejimo priežastimi. Šią savo išvadą ekspertas grindė tuo, jog ant techninėje talpoje esančio elektros skydelio yra stambių grunto grumstų, kurie dėl jų dydžio niekaip negalėjo pateikti per siaurą sienelės įtrūkimą, bet jie galėjo patekti tik vandeniui tekant iš viršaus.

19.5.                      Padarius prielaidą, kad apeliantės rangovas rado talpyklos įtrūkimą, neatmestina, kad tą įtrūkimą talpyklos sienelėje galėjo padaryti UAB „Optika ir technologija“ savo neapdairiais ar nekvalifikuotais veiksmais, remontuodama talpykloje esančią fontano techninę įrangą.

19.6.                      UAB „Eneka“ požeminės polietileno talpyklos yra standartiniai gaminiai, tiekiami nuo 2011 metų. Iki šiol pagaminta apie penki tūkstančiai talpyklų, kurios sėkmingai naudojamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Talpyklose laikomi skysčiai, valomos nuotekos, talpinama fontanų techninė įranga. Didžioji dalis pastaraisiais metais renovuotų fontanų įvairiuose Lietuvos miestuose aprūpinti tokiomis talpyklomis.

19.7.                      Talpyklos išbandytos ir sertifikuotos pagal Europos Sąjungos standarto EN12566-1 reikalavimus. Gaminių atitiktis standartui patvirtinta autoritetingos atestavimo įstaigos TÜV sertifikatu, kuris pateiktas teismui.

20.       Trečiasis asmuo UAB „Virineta“ atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Apeliantė teigia, kad eksperto D. K. aktas su trūkumais, bet nenurodo, kad jie turėjo įtakos akte padarytoms išvadoms. Ekspertizės išvados padarytos remiantis visa bylos medžiaga.

20.2.                      Ieškovės atstovas 2019 m. spalio 30 d. prašymu suformulavo klausimą ekspertui, ar fontano talpyklos Kaišiadorių miesto aikštėje, Bažnyčios g. 4, Kaišiadorys, užpylimo vandeniu 2017 m. rugsėjo mėnesį priežastimi gali būti laikoma trūkusi techninės požeminės patalpos išorės sienelė ir pro plyšį į techninės patalpos vidų patekęs gruntinis vanduo. Ekspertas remdamasis bylos medžiaga atsakė, kad ant elektros skydelio yra grunto liekanų, todėl, tikėtina, kad užpylimo priežastimi buvo ne trūkusi sienelė, o per viršų užpiltas gruntas, kuris galėjo patekti per nesandarumus, kurie atsirado po deformacijų.

20.3.                      Ekspertizės aktas siejamas su visa bylos medžiaga, forma ir turiniu atitinka Teismo ekspertizės įstatymą. Teismo ekspertizės 2020 m. vasario 20 d. išvada neprieštarauja bylos faktiniams duomenims: teikdamas išvadą teismo ekspertas rėmėsi visa bylos medžiaga ir apibendrino visus esančius byloje įrodymus.

20.4.                      Ieškovės argumentas, kad eksperto D. K. atlikta ekspertizė neatitinka tyrimo eigos, jos išvada nepagrįsta kitais rašytiniais įrodymais, ekspertizės akto turinys prieštaringas, nepatikimas, neturi realaus pagrindimo ir nepaneigia tos aplinkybės, jog teismas šiuo ekspertizės aktu turėjo nesivadovauti.

20.5.                      Teismas buvo aktyvus, siekė išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs, kad ekspertui S. M. pateikti ne visi duomenys, skyrė ekspertizę, kurią atlikti įpareigojo tą patį ekspertą. Atlikus ekspertizę, ir teismo posėdyje apklausus ekspertą S. M., paaiškėjo, jog ekspertas nebuvo išsamiai susipažinęs su talpyklos Snigo 6600 standartais. Dėl to teismas skyrė pakartotinę ekspertizę, kurią atliko ekspertas D. K.. Teismas pagrįstai nesivadovavo S. M. atliktomis ekspertizėmis dėl jų neišsamumo ir nepagrįstumo, kurios galėjo lemti klaidingų priežasčių, dėl kurių fontano talpykla užlieta vandeniu, nustatymą. Teismas, išanalizavęs ir ištyręs visus byloje esančius įrodymus, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle bei savo vidiniu įsitikinimu, nustatė teismo eksperto D. K. ekspertizės akto teisingumą, pagrįstumą bei šiuo pagrindu priėmė atitinkamą sprendimą.

20.6.                      Ieškovė nurodo, kad teismas atsisakė apklausti liudytoju UAB „Optika ir Technologija“ atstovą A. J., kuris galėjo paneigti arba patvirtinti aplinkybę, kad teismo eksperto D. K. 2020 m. vasario 20 d. ekspertizės akte nustatyta vandens patekimo į techninę talpą priežastis yra talpos sienelės trūkimas. Trečiasis asmuo UAB „Virineta“ prieštaravo liudytojo apklausai, nes byla buvo nagrinėjama apie du metus, šalys pateikė išsamius įrodymus bei davė išsamius paaiškinimus. Ieškovė prašymą apklausti liudytoją pateikė paskutinio posėdžio metu, šis prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o liudytojo apklausa būtų užvilkinusi bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija

konstatuoja: 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

21.       Nagrinėjamoje byloje keliami rangos darbų trūkumų nustatymo, teismo ekspertizės akto pagrįstumo klausimai.

22.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

23.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

24.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

25.       Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, neapklausė liudytojo UAB „Optika ir Technologija“ atstovo A. J., kurio parodymai gali turėti reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat gali atsirasti poreikis skirti papildomą ekspertizę.

26.       Atsakovė ir tretieji asmenys prašo netenkinti apeliantės prašymų. Byloje dalyvaujantys asmenys nurodo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama beveik dvejus metus, tačiau prašymą apklausti liudytoją apeliantė pareiškė tik paskutiniame posėdyje.

27.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

28.       Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014,2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

29.       Apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovės prašymo apklausti liudytoju UAB „Optika ir Technologija“ atstovą A. J.. UAB „Optika ir Technologija“ buvo ieškovės rangovė, kuri, pasak ieškovės, šalino defektus. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. priėmė nagrinėti ieškovės ieškinį. Taigi byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta beveik dvejus metus. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi išaiškino šalims, jog pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Ieškovė nesuformulavo prašymo apklausti liudytoją parengiamajame posėdyje. Ieškovė teigia, kad būtinybė apklausti liudytoją atsirado po to, kai ekspertas D. K. atliko ekspertizę ir ekspertas išklausytas teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės aktas surašytas 2020 m. vasario 20 d. Ieškovė, žinodama visas bylos aplinkybes, turėjusi galimybę išsamiai susipažinti su ekspertizės aktu, prašė apklausti liudytoją tik paskutiniame posėdyje – 2020 m. liepos 2 d. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti liudytoją, nes, tenkinus prašymą, būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas. Į bylą pateiktas 2018 m. birželio 5 d. Kaišiadorių miesto aikštės fontano defektų šalinimo darbų perdavimo–priėmimo aktas, kurį pasirašė UAB „Optika ir Technologija“. Jame nurodyta, kokius defektus šalino ši rangovė. Apeliantė teigia, kad, apklausus liudytoją, gali kilti būtinybė skirti papildomą ekspertizę, bet nepagrindžia šių teiginių. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad į bylą pateikti trys ekspertizės aktai, teismo posėdžiuose apklausti juos surašę ekspertai. Šalys ir tretieji asmenys turėjo galimybę užduoti klausimus ekspertams.

30.       Teisėju kolegija sprendžia, kad nurodyti apeliantės argumentai nepatvirtina būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose dalyvavo šalys, jų atstovai, apklausti liudytojai, ekspertai, į bylą pateikti šalių procesiniai dokumentai, kuriuose išsamiai aprašomos aplinkybės, pateikiamas jų vertinimas, pridedami įrodymai, kuriais šalys grindžia savo argumentus, faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, todėl apelianto prašymas netenkinamas. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra šiuo konkrečiu atveju atliekama rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

31.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 28 d. sudarė rangos sutartį dėl Kaišiadorių miesto aikštės su prieigomis rekonstravimo darbų atlikimo. Ieškovė įsipareigojo atlikti Kaišiadorių miesto aikštės rekonstrukcijos darbus, aikštėje įrengti fontaną.

32.       Ieškovė ir atsakovė 2016 m. gegužės 27 d. sudarė rangos sutartį, kuria atsakovė (rangovė) įsipareigojo ieškovei (užsakovei) savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis parengti Kaišiadorių miesto aikštės fontano darbo brėžinius, sukomplektuoti, tiekti ir sumontuoti fontano įrangą (fontano technologinė-inžinerinė dalis) (sutarties 1, 2 punktai). Sutarties 9.1 punkte rangovė įsipareigojo laiku ir tinkamai atlikti fontano įrangos darbus, sutarties 9.3 punkte – per 15 dienų po avanso gavimo parengti fontano technologinės dalies (vamzdynas, elektra, fontano įrenginiai) darbo brėžinius. Sutarties 11.3 punkte užsakovė (ieškovė) įsipareigojo nutiesti elektros įvadą iki fontano valdymo spintos, taip pat vandentiekį, kanalizaciją – iki fontano siurblinės, prakasti visas tranšėjas fontano vamzdynams ir elektrai, parengti vietą fontano įrangai, hermetizuoti visas įdėtas detales. Tikslesnį darbų sąrašą šalys detalizavo sutarties priede Nr. 2. Nurodyto dokumento c ir d punktuose šalys susitarė, kad ieškovė turi iškasti tranšėjas fontano komunikacijoms, duobę balansinei talpyklai montuoti ir duobės dugne parengti pagrindą.

33.       Atsakovė 2016 m. gruodžio 1 d. perdavė ieškovei atliktus darbus. Ieškovė 2017 m. kovo 29 d. raštu patvirtino, kad tinkamai ir per sutartyje nustatytus terminus atliko fontano projektavimo darbus. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2017 m. kovo 31 d. rašte nurodė, kad atsakovė 2016 m. gegužės mėnesį atliko „Kaišiadorių miesto aikštės Bažnyčios g. 4“ fontano darbo projektą, technologinės inžinierinės dalies montavimo bei derinimo ir paleidimo darbus. Darbai atlikti tinkamai ir laikantis nustatytų terminų.

34.       Ieškovė 2016 m. balandžio 28 d. rangos sutartyje numatytus darbus, taip pat ir fontano įrengimo darbus, 2017 m. liepos 21 d. perdavė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai.  Pastaroji 2017 m. rugsėjo 13 d. surašė deklaraciją apie statybos objekto užbaigimą ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

35.       Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2017 m. spalio 17 d. raštu informavo ieškovę, kad nuo pat 2016 m. balandžio 28 d. rangos sutartimi sulygtų darbų užbaigimo Kaišiadorių miesto aikštėje prie savivaldybės administracinio pastato pagrindinio įėjimo ant įrengtos akmens trinkelių dangos nuolat kaupiasi vanduo. Nustatyta, kad pažeistas vandens padavimas į ieškovės įrengtą aikštės fontaną, todėl grunte telkėsi vanduo ir kaupėsi ant dangos. Administracija atkreipė dėmesį į tai, kad danga buvo paklota pažeidžiant techninio darbo projekto sprendinius iki 10 cm žemiau projekte nurodytos altitudės. Dėl šių defektų kaupėsi vanduo. Nurodytame rašte taip pat paaiškinta, kad ieškovė, siekdama pašalinti defektus, atkasė pažeistą vandentiekio vamzdį 2017 m. rugsėjo 4 d. ir atstatė išardytas dangas tik rugsėjo 25 d. Likviduojant šį defektą, atkasta duobė buvo užpildyta lietaus vandens, todėl šis vanduo pateko į fontano talpą, kurioje įrengta jo valdymo įranga. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija nurodė ieškovei nurodytus defektus ištaisyti per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos.

36.       Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2017 m. spalio 24 d. raštu informavo atsakovę dėl fontano eksploatavimo taisyklių pažeidimo, nurodė, jog, užbaigus rekonstrukcijos darbus, atsirado atliktų darbų defektai. Likviduojant defektą, iškasta duobė užpildyta lietaus vandeniu, jis pateko į požemines talpas ir galbūt užliejo vandens siurblius bei valdymo įrangą. Šiuo metu fontano įranga neveikia. Atsakovė 2017 m. spalio 30 d. atsakyme savivaldybei nurodė, kad ji nevykdė sutartimi sulygtų statybos darbų, taip pat ir betoninio fontano pado, jo hidroizoliavimo ir akmens trinkelių klijavimo bei akmens tarpų tarp trinkelių hermetinimo; šiuos darbus vykdė ieškovė. Atsakovė 2017 m. spalio 31 d. rašte nurodė, kad, vandeniui užliejus požemines technines patalpas, sugadinta techninė įranga.

37.       Ieškovė 2017 m. spalio 26 d. rašte nurodė atsakovei kuo skubiau pašalinti defektus, susijusius su perdegusiomis penkiomis fontano apšvietimo lemputėmis ir eksploatuojant fontaną iš akmens trinkelių užpildo susidariusiomis nuosėdomis.

38.       Ieškovė 2017 m. lapkričio 15 d. raštu nurodė atsakovei, kad visa fontano valdymo automatika išvežta iš objekto ir paprašė kuo skubiau, bet ne ilgiau kaip per tris savaites, likviduoti defektus arba pristatyti naują fontano įrangą.

39.       Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 8 d. raštu informavo ieškovę, kad, nepašalinus 2017 m. spalio 17 d. rašte nurodytų defektų, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymu paskyrė komisiją, kuri nustatytų garantiniu laikotarpiu išryškėjusius darbų defektus ir jų šalinimo terminus. Nurodyta komisija 2017 m. gruodžio 11 d. surašė objekto darbų garantinės apžiūros aktą, nustatė, jog fontano valdymas sugadintas, galima priežastis – nesandari fontano balansinė talpykla, todėl ji užpilta paviršiniu vandeniu; dėl šios priežasties sudegė valdymo skydai ir plokštės; fontano akmens trinkelių danga ir apšvietimo lemputės padengtos įvairiaspalvėmis apnašomis; lemputės perdega (neatiduoda vandeniui šilumos). Komisija pasiūlė ieškovei iki 2018 m. sausio 16 d. nustatyti balansinės talpos nesandarumo priežastis, iki 2018 m. balandžio 1 d. atkurti talpos sandarumą ir iki 2018 m. balandžio 25 d. atkurti fontano valdymo automatiką, paleisti fontaną ir pašalinti apnašas nuo fontano akmens trinkelių dangos. Ieškovė akte įrašė pastabą, kurioje nurodė, kad balansinę talpą pirko ir montavo subrangovė (atsakovė), kuri atsisako nustatyti nesandarumo priežastį, todėl prašė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos skirti ekspertizę dėl įrangos atitikimo ir tinkamumo projektui.  

40.       Trečiasis asmuo UAB „Eneka“, techninės patalpos ir balansinės talpos gamintoja, 2017 m. gruodžio 31 d. rašte nurodė, jog techninė patalpa galėjo deformuotis dėl to, kad pasirinkta neteisinga šios talpos užkasimo darbų seka, netinkamai sutankintas gruntas bei dėl vandentiekio avarijos prarastas talpos Snigo 6600 formos stabilumas, nes, gruntui prisigėrus vandens, tuščia talpykla, vandeniui ją veikiant iš apačios, buvo keliama į viršų. Balansinės talpos defektų atsiradimo priežastis yra tai, kad talpų šachtų aukštis neatitinka reikalingo aukščio ir dėl to teleskopinės dalies tarpinė negali užtikrinti sandarumo.

41.       Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2018 m. kovo 23 d. rašte nurodė ieškovei nedelsiant pradėti defektų šalinimo darbus. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 25 d. atkūrė lauko vandentiekio sandarumą, bet, vykdydama defektų šalinimo darbus, galbūt pažeidė šių darbų vykdymo technologiją ir, esant nepalankioms oro sąlygoms (liūtys), užpiltos požeminės techninės patalpos bei nepataisomai sugadinta fontano įranga. Ieškovė aplaidžiai šalino defektus, vilkino darbų atlikimą, todėl sudaryta komisija. Ji  2017 m. gruodžio 11 d. objekto darbų garantinės apžiūros akte įpareigojo ieškovę nustatyti techninės patalpos nesandarumo priežastis, patikrinti ir perduoti apšvietimo prižiūrėtojui apšvietimo įrangą. Ieškovė neįvykdė nurodytų darbų. Dėl to administracija sudarė sutartį su UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“. Pastaroji 2018 m. kovo 13 d. pateikė ekspertinio tyrimo aktą. Jame padaryta išvada, kad techninės patalpos įrangos sugadinimo priežastis – patalpos užliejimas vandeniu dėl nesuveikusio drenažinio siurblio. Vanduo gali patekti į techninę patalpą, todėl techniniame darbo projekte suplanuota, kad patekęs vanduo pašalinimas naudojant drenažo siurblį. Dėl to įrangos sugadinimo priežastis yra rangovo netinkamai atlikti darbai – netinkama drenažo siurblio kokybė (siurblys nesuveikė vandeniui patekus į techninę patalpą). Be to, savivaldybė nurodė, kad ieškovė sąmoningai slėpė techninės patalpos užpylimo vandeniu faktą, laiku neinformavo statytojo apie įvykusią avariją objekte, delsė likviduoti defektus.

42.       Ieškovė 2018 m. kovo 29 d. kreipėsi į atsakovę dėl defektų pašalinimo iki gegužės mėnesio. Ieškovė 2018 m. gegužės 7 d. pateikė įspėjimą atsakovei dėl defektų pašalinimo iki 2018 m. gegužės 14 d. Ieškovė 2018 m. gegužės 18 d. įspėjimo apie sąskaitos pateikimą už defektų šalinimo darbus. Atsakovė 2018 m. gegužės 18 d. rašte nurodė, jog vanduo pateko į techninę patalpą, kurioje buvo įranga, ir ją sugadino dėl ieškovės netinkamai ir pažeidžiant darbų vykdymo technologiją atliktų miesto aikštės rekonstrukcijos defektų šalinimo darbų, todėl nesutiko atlyginti žalos.

43.       Iš UAB „Optika ir Technologija“ 2018 m. gegužės 31 d. rašto matyti, kad ji ir ieškovė 2018 m. gegužės 22 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią UAB „Optika ir Technologija“ atliko fontano automatikos ir valdymo skydo rekonstrukcijos darbus, perdavė ieškovei su šiais darbais susijusią dokumentaciją. 

44.       Komisija 2018 m. birželio 5 d. defektų šalinimo darbų perdavimo–priėmimo aktu nustatė, kad ieškovė atliko fontano defektų šalinimo darbus ir fontanas veikia tinkamai.

45.       Ieškovė 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. paprašė atsakovės sumokėti trūkumų šalinimo išlaidas – 14 318,50 Eur, kurios sumokėtos UAB „Optika ir Technologija“ pagal 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą.

46.       UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2018 m. kovo 13 d. ekspertinio tyrimo akte padarė išvadą, jog įvykus užpylimui drenažinis siurblys nesuveikė, nes rangovė netinkamai atliko darbus – neužtikrino drenažinio siurblio veikimo, patekus vandeniui į talpyklą – ir jo netinkamai atliktų darbų tiesiogine priežastimi buvo įrangos sugadinimas dėl užliejimo. Akte taip pat nurodyta, jog techninės patalpos ir balansinės talpyklos deformacijų, kurios galėtų būti vandens patekimo į jas priežastimi bei keltų pavojų jų mechaniniam atsparumui ir pastovumui, nenustatyta.

47.       Ekspertas S. M. 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo ekspertizės akte konstatavo, jog fontano talpyklos užpylimo vandeniu 2017 m. rugsėjo mėnesį priežastis – dėl talpyklos deformacijų atsiradę nesandarumai; techninėje talpoje (Snigo 6600) buvusi fontano techninė įranga buvo sugadinta dėl talpyklos užliejimo. Tyrimo metu nenustatyta neįprastų (neleistinų) talpyklos montavimo ar naudojimo metu veikusių apkrovų. Tinkamos kokybės talpykla turėjo apkrovas atlaikyti nesideformuodama. Pagrindinė priežastis, kuri lėmė techninėje talpoje (Snigo 6600) buvusios fontano techninės įrangos sugadinimą, yra netinkamos kokybės techninė talpa (Snigo 6600).

48.       Ekspertas D. K. 2020 m. vasario 20 d. ekspertizės akte nurodė labiausiai tikėtinas priežastis, kurios galėjo lemti fontano talpyklos užpylimą vandeniu: 1) nekokybiškai sumontuota (ant nesutankinto, neišlyginto grunto) talpykla (Snigo 6600), kurios poslinkiai galėjo lemti pačios talpyklos atsiradusius nesandarumus; 2) netinkamu gruntu, galinčiu pažeisti techninės patalpos sandarumą, apipilta talpykla (Snigo 6600); 3) netinkamai sutankintas gruntas aplink talpyklą, ko pasekoje, ji galėjo deformuotis ir pasižeisti, ir taip atsirasti nesandarumai talpykloje; 4) vandentiekio linijos, kuri buvo paklota fontano reikmėms, nesandarumas. Tai galėjo lemti grunto išplovimą po ir prie talpyklos, ko pasekoje, techninė patalpa pakeitė savo padėtį taip prarasdama sandarumą; 5) miesto aikštės įrengimo metu per stipriai tankinti pasluoksniai, todėl galėjo deformuotis techninės patalpos talpykla (Snigo 6600); 6) vandentiekio linijos remonto metu neuždarytas skydelis (ir šulinio dangtis), todėl galėjo pakliūti vanduo į skydelį ir atjungti vandens siurblį. Ekspertizės akte pagal pateiktą dokumentaciją nustatyta, jog techninėje patalpoje (Snigo 6600) sumontuota techninė įranga sugedo nuo vandens poveikio, t. y. jo patekimo į patalpą. Pagal bylos medžiagą tikėtina, jog atkasus duobę ir lyjant lietui, talpykla deformavosi ir pradėjo bėgti vanduo į talpyklos vidų. Kadangi skydelyje matyti grunto, tikėtina, kad gruntas atsirado dėl to, kad nebuvo uždarytas skydelis ir užbėgęs vanduo užtrumpino skydelį. Ant elektros skydelio yra grunto liekanų, todėl tikėtina, kad užpylimo priežastimi buvo ne trūkusi sienelė, o per viršų užpiltas gruntas, kuris galėjo patekti per nesandarumus, kurie atsirado po deformacijų.

Dėl teismo ekspertizės akto išvadų pagrįstumo

49.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

50.        Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą (CK 6.664 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis)

51.       Apeliantė nurodo, kad eksperto D. K. 2020 m. vasario 20 d. ekspertizės aktas pažeidžia imperatyvias Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio nuostatas, nes ekspertizės akte nėra tiriamosios dalies; nenurodyta, kokiais metodais remiantis, kokias priemones panaudojus bei kokį tyrimą atlikus padarytos eksperto išvados; išvados neparemtos bei neišplaukia iš tyrimo eigos bei tyrimo metu gautų rezultatų; ekspertizės akte išvados padarytos ekspertui D. K. nenuvykus ir objektyviai neįvertinus techninės patalpos (kuri, likvidavus užliejimo padarinius, išliko nepakeista bei nemodifikuota).

52.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė nurodo Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnį, kurio redakcija įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d. Dėl to sprendžiant klausimą dėl ekspertizės akto atitikimo įstatymo nuostatoms, turi būti vadovaujamasi ekspertizės akto surašymo metu galiojančia redakcija. Pagal Teismų ekspertizės įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 24 straipsnio 1 dalį, teismo ekspertizės rezultatus ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui ekspertizės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Teismo ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: ekspertizės akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti teismo ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, eksperto kvalifikacija, darbo ekspertu stažas); tyrimų pradžios ir pabaigos datos; papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data; atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys (Teismų ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas (Teismų ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus (Teismų ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).

53.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

54.       Iš 2020 m. vasario 20 d. ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertizės akte tiriamoji dalis įvardijama kaip „Išvados klausimų studija“. Ekspertizės akte nurodoma, kad ekspertizei pateikta ir panaudota medžiaga – civilinė byla Nr. e2-1493-845/2019. Ekspertas, susipažinęs su pateikta informacija, nurodė, kada dabar nėra galimybės kategoriškai nustatyti priežasties, dėl kurios buvo užpilta vandeniu 2017 m. rugsėjo mėnesį fontano talpykla, todėl pateikė labiausiai tikėtinas talpyklos užpylimo vandeniu priežastis. Ekspertas atsakydamas į teismo suformuluotus klausimus ištyrė jam pateiktą dokumentaciją ir jų pagrindu surašė išvadas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ekspertizės išvados grindžiamos ištirtais ekspertizei pateiktais duomenimis.

55.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi įtraukė į ekspertui užduodamų klausimų sąrašą ieškovės suformuluotą klausimą, ar fontano talpyklos užpylimo vandeniu 2017 m. rugsėjo mėnesį priežastimi gali būti laikoma trūkusi techninės požeminės patalpos išorės sienelė ir pro plyšį į techninės patalpos vidų patekęs gruntinis vanduo. Atsakydamas į šį klausimą ekspertas nurodė, kad viena iš talpyklos užpylimo priežasčių galėjo būti techninės talpyklos nesandarumas. Ekspertas atsižvelgė į tai, kad 2018 m. birželio 5 d. fontano defektų šalinimo darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad, išmontavus smėlio filtrą, pastebėta, jog trūkusi techninės požeminės talpos išorės sienelė, pro plyšį į techninės patalpos vidų patekdavo gruntinis vanduo; sienelė suremontuota, plyšys užvirintas. Be to, ekspertas nurodė, jog byloje minima, kad savivaldybės administracijai vykdant statybos užbaigimo procedūras, atsirado atliktų darbų defektų (vandentiekio linijos, kuri buvo paklota fontano reikmėms, nesandarumas). Šį defektą rangovė UAB „Avona“ pradėjo likviduoti 2017 m. rugsėjo 4 d. ir baigė 2017 m. rugsėjo 25 d. Šio defekto likvidavimo metu iškasta duobė buvo užpildyta lietaus vandeniu, todėl, galimai dėl šios priežasties, požeminis vanduo pateko į požemines talpas, užliejo vandens siurblius bei valdymo įrangą. Ekspertas pažymėjo, kad šalia galimai trūkusios požeminės talpos buvo padidintas vandens kiekis, kuris galėjo pro pažeistos techninės talpyklos išorinės sienelės plyšį patekti į techninės patalpos vidų, bet esamą vandenį turėjo išsiurbti siurbliukas, esantis talpyklos viduje. Ekspertas nurodė, kad ant elektros skydelio yra grunto liekanų, todėl tikėtina, kad užpylimo priežastimi buvo ne trūkusi sienelė, o per viršų užpiltas gruntas, kuris galėjo patekti per nesandarumus, kurie atsirado po deformacijų.

56.       Apeliantė nurodo, kad ekspertas neapžiūrėjo patalpos, kuri likvidavus užliejimo padarinius, išliko nepakeista bei nemodifikuota. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad fontano techninė patalpa užpilta vandeniu 2017 m. rugsėjį, ekspertizė atlikta 2020 m. vasarį, ekspertui pateikta civilinė byla, kurioje surinkti su šiuo įvykius susiję duomenys, įskaitant nuotraukas, daro išvadą, kad patalpos apžiūra nebūtų turėjusi esminės įtakos eksperto išvadoms. Ekspertas D. K. atsakydamas į klausimus ir formuluodamas išvadas, rėmėsi bylos duomenimis, juos ištyrė ir motyvuotai juos įvertino. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad į byla pateikti duomenys prieštarautų ar paneigtų šios ekspertizės akto išvadas. Ekspertizės dalies kitoks pavadinimas, metodų nenurodymas, kai nereikia atlikti specifinių skaičiavimų, savaime nėra pagrindas spręsti, kad ekspertizės aktas savo forma ir turiniu neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo nuostatų. Pažymėtina tai, kad nepalankios ieškovei ekspertizės išvados nereiškia būtinybės skirti dar vieną ekspertizę.

57.        Pirmiau nustatyta, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 4 – 25 d. likvidavo vandentiekio linijos, paklotos fontano reikmėms, nesandarumą. Šalia talpyklos iškasta duobė, pašalintas gruntas iš vienos talpyklos pusės. Dėl to gruntas turėjo būti iš naujo užpiltas ir sutankintas. Nurodyta aplinkybė paneigia apeliantės teiginį, kad po talpyklos užpylimo nebuvo atliekami grunto kasimo ar tankinimo darbai.

58.       Vandentiekio linijos remonto laikotarpiu, dėl liūčių Kaišiadorių savivaldybėje buvo paskelbta ekstremali padėtis. Pašalinus gruntą, esantį šalia fontano techninės patalpos, dėl liūčių duobėje susikaupė didelis kiekis vandens, kuris sąlygojo talpyklos nestabilumą, nes talpykla iš vienos pusės neteko atramos, susikaupęs vanduo ją destabilizavo. Techninė talpykla, pakeitusi savo padėtį, galėjo tapti nesandaria.

59.       Apeliantė teigia, kad vanduo negalėjo patekti į patalpą per skydelį vandentiekio avarijos metu, nes jis buvo uždarytas – tai patvirtina į bylą pateiktos atsakovės nuotraukos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovės atstovas į įvykio vietą atvyko vėliau negu ieškovės darbuotojai, daro išvadą, kad nuotraukose užfiksuota skydelio padėtis nepatvirtina padėties jo padėties patalpos užpylimo metu. Teismo ekspertas patvirtinimas, jog techninėje patalpoje esantis fontano valdymo skydas yra nepralaidus (atsparus) vandeniui, nepagrindžia, kad šis skydas negalėjo būti atidarytas. Be to, ieškovė neneigė, kad defektų miesto aikštėje šalinimo darbams naudojo elektrą iš fontano techninėje patalpoje esančio elektros skydelio. Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Eneka“ darbuotojai tvirtino ne kartą matę, kad techninės patalpos liukas, net ir lyjant lietui, buvo laikomas atidarytas.

60.       Apeliantė išvada, kad techninėje patalpoje įvykusios avarijos priežastimi negalėjo būti jos užliejimas vandeniu iš viršaus, nes į techninėje patalpoje esantį fontano valdymo skydą dėl jo nepralaidumo (atsparumo) vanduo nebūtų patekęs, elektros srovė nebūtų buvusi atjungta, o drenažinis siurblys TOP2 būtų tinkamai suveikęs bei išpumpavęs į techninę patalpą patekusį vandenį, atmestina kaip nepagrįsta. Ekspertas D. K. nurodė, jog vanduo į patalpą galėjo patekti per techninės patalpos įlipimo vietos nesandarumus, kurie atsirado dėl netinkamai ieškovės atliktų statybos darbų, bet ir per neuždarytą techninės patalpos liuką. Teismo posėdyje D. K. paaiškino, jog šią išvadą sustiprina tai, kad ant po techninės patalpos įlipimo liuku esančio elektros skydelio yra matyti dideli grunto grumstai, kurie negalėjo prasiskverbti per jokius plyšius, ir greičiausiai pateko tik nuplauti didelio paviršinio vandens kiekio. Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad žemės grumstai atsirado vėliau, išpumpavus iš techninės patalpos vandenį. Elektros skydelyje užfiksuoti žemės grumstai yra sunkesni už vandenį, todėl patekę per trūkusią techninės patalpos sienelę negalėjo pakilti i viršų ir atsidurti aukščiau esančiame elektros skydelyje. Be to, logiška, kad vanduo, patekęs per viršų, galėjo patekti į elektros nuotekio rėlę ir dėl to nesuveikė drenažo siurblys „TOP2“.

61.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad fontano techninė patalpa užlieta per trūkusią patalpos išorės sienelę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad iki vandentiekio defektų likvidavimo darbų pradžios fontanas būtų veikęs netinkamai, būtų pareikštos pretenzijos dėl vandens, patenkančio į techninę patalpą. Vanduo į talpyklą pateko ieškovei atliekant vandentiekio taisymo darbus. Ieškovei išpumpavus vandenį iš techninės patalpos, nebuvo fiksuota, kad vanduo toliau kaupiasi talpykloje. UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2018 m. kovo 13 d. ekspertinio tyrimo akte nenurodė, kad į patalpą patenka vanduo. Ekspertas S. M. pirmą kartą lankėsi patalpoje, kai dar nebuvo atlikti ieškovės rangovės UAB „Optika ir Technologija“ fontano patalpos defektų šalinimo darbai, t. y. dar nebuvo tvarkomas išorinės sienelės įtrūkimas. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad fontano techninė patalpa yra sausa. Esant nesutvarkytai patalpos sienelei, patalpa iki šio defekto pašalinimo (2018 m. gegužės 31 d.) per šį trūkį turėjo būti užlieta ne kartą.

62.       Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta eksperto D. K. ekspertizės akte suformuluotą išvadą, jog vanduo galėjo patekti ne tik per techninės patalpos įlipimo šachtos nesandarumus, kurie atsirado dėl netinkamai ieškovės atliktų statybos darbų, bet ir per neuždarytą techninės patalpos liuką, bei paaiškinimą, jog šią išvadą sustiprina tai, kad ant po techninės patalpos įlipimo liuku esančio elektros skydelio yra matyti dideli grunto grumstai, kurie negalėjo prasiskverbti per jokius plyšius, ir greičiausiai pateko tik nuplauti didelio paviršinio vandens kiekio. 2018 m. birželio 5 d. fontano defektų šalinimo darbų perdavimo – priėmimo akte užfiksuota, jog šalinant fontano techninės patalpos defektus, išmontavus smėlio filtrą, pastebėta, kad trūkusi požeminės talpos išorės sienelė, pro plyšį į techninės patalpos vidų patekdavo gruntinis vanduo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad prie trūkusios sienelės buvo sumontuotas smėlio filtras, todėl į patalpą per šį trūkį negalėjo patekti dideli grunto grumstai, kurie užfiksuoti nuotraukose.

63.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. vasario 20 d. ekspertizės akte nustatytos išvados yra pakankamos faktui konstatuoti, jog fontano talpyklos užpylimo priežastys susiję su netinkamai ir nekokybiškai ieškovės atliktais rangos darbais. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei kilo civilinė atsakomybė ir ji turi atlyginti ieškovei patirtus nuostolius (CK 246 straipsnis).

Dėl fontano techninės patalpos tinkamumo

64.       Apeliantė teigia, kad balansinės talpyklos „Snigo 6600“ naudojimo instrukcijoje nenumatyta, jog ji gali būti naudojama kaip tinkama patalpa techninei įrangai.

65.       Trečiasis asmuo UAB „Eneka“ yra požeminės polietileno talpyklos gamintoja. Talpyklos išbandytos ir sertifikuotos pagal Europos Sąjungos standarto EN12566-1 reikalavimus. Gaminių atitikimas standartui yra patvirtintas TÜV sertifikatu.  Trečiasis asmuo UAB „Eneka“ nurodė, kad didžioji dalis Lietuvoje pastaruoju metu įrengtų fontanų įrangų yra patalpinamos būtent tokiose pačiose po žeme esančiose talpyklose.

66.       Teisėjų kolegija pažymi, kad talpykla gali būti naudojama ir tuščia ir užpildyta. Byloje nėra duomenų, kad talpyklos stabilumui turi įtakos jos užpildymas skirtingo turinio daiktais, t. y. ar ji užpildyta skysčiais, ar panašų svorį turinčia įranga. Talpykla turi būti eksploatuojama pagal gamintojo instrukciją. Šioms talpykloms taikomas standartas „Mažieji iki 50 SGS nuotekų valymo įrenginiai“, t. y. jos skirtos užkasti po žeme. Apsaugai nuo deformacijų talpyklos sienelės iš išorės privalo remtis į sutankintą gruntą, tačiau iškasus duobę tai nebuvo užtikrinta.

67.       Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad naudojimo paskirtis yra skysčių (buitinių, komunalinių, lietaus nuotekų, lietaus ir priešgaisrinio vandens, geriamojo vandens, skystų žemės ūkio ir maisto pramonės medžiagų, agresyvių pramoninės paskirties skysčių) kaupimas ir sandėliavimas nepaneigia, kad negali būti naudojama kitu tikslu. Byloje nėra duomenų, kad tokio tipo talpykloje negali būti laikoma fontano techninė įranga ar ji naudojama kaip kitos paskirties talpykla. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl balansinės talpyklos Snigo 6600 paskirties netinkamumo.

68.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

69.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

70.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „Virineta“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis).

71.       Ieškovė pateikė rašytinių įrodymų, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą)sumokėjo 1 694 Eur, o trečiasis asmuo UAB „Virineta“ – 300 Eur. Įvertinęs priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimų į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, pareikšto reikalavimo dydį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės ir trečiojo asmens prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Iš atsakovės ieškovei priteistina 1 694 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Virineta“ – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Avona“ (kodas 134248765) atsakovei UAB „POOLSERVICE.LT“ (kodas 124089161) 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB „Avona“ (kodas 134248765) trečiajam asmeniui UAB „Virineta“ (kodas 223264840) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.