Administracinė byla Nr. eI3-10042-596/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02566-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos Lietuvos bobslėjaus ir skeletono federacijos patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja asociacija Lietuvos bobslėjaus ir skeletono federacija (toliau – ir Federacija arba pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. V-1267 „Dėl 2021 metų Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2021–2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ (toliau – ir Įsakymas) ta apimtimi, kiek jis susijęs su Sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimu Federacijos pateiktai paraiškai Nr. SRF-FAV-2021-1-0273 dėl sporto projekto „Greičio projekcijos“ įgyvendinimo; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – ir atsakovė arba Ministerija) iš naujo išnagrinėti Federacijos paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0273 „Sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkursui (2021 m.)“ (toliau – ir Paraiška).
Patikslintame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras (toliau – ir Ministras) Įsakymu nusprendė neskirti Sporto rėmimo fondo (toliau – ir Fondas) lėšų Federacijos pateiktam sporto projektui „Greičio projekcijos“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinti, motyvuodamas tuo, jog paraiškai finansuoti nepakanka Fondo lėšų. Pareiškėjos nuomone, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – ir Sporto įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – ir Aprašas), taip pat Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123, (toliau – ir Taisyklės su vėlesnėmis redakcijomis) nuostatas.
Paaiškina, kad Ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 buvo paskelbtas 2021 metų Kvietimas teikti paraiškas Fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, įgyvendinimui (toliau – ir Kvietimas). Kvietime numatyta preliminari Kvietimo lėšų suma – 16 526 976 Eur, iš kurių fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, numatyta skirti 7 437 139,20 Eur, taip pat 4 131 744 Eur numatyta skirti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, finansavimui. Ministras minėtu 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 planavo 2021 m. sporto projektų įgyvendinimui iš viso išdalinti 20 658 720 Eur Fondo lėšų. Pažymi, kad Kvietimo 3 punkto išnašoje Nr. 1 paaiškinta, jog preliminari suma nurodyta remiantis planuojamais metų valstybės biudžeto asignavimais, o tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (redakcija nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) (toliau – ir Valstybės biudžeto įstatymas), kurio 3 priede įtvirtino 21 408 000 Eur Fondo lėšų dydį. Ministras 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-498 patvirtino Ministerijos 2021–2023 metų strateginį veiklos planą, kuriame priemonei „Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuoti sporto projektus“ numatė 21 408 000 Eur biudžetą, t. y. būtent tiek, kiek buvo įtvirtinta ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Pareiškėjos nuomone, būtent tokia Fondo lėšų suma turėjo vadovautis VšĮ „Švietimo mainų paramos fondas“ (toliau – ir Paramos fondas) ir Sporto projektų komisija (toliau – ir Komisija), teikdami siūlymus Ministrui dėl sporto projektų finansavimo, ir būtent tokią sumą Ministerija turėjo išdalinti sporto projektams įgyvendinti.
Paaiškina, kad 2021 m. sausio 5 d. sporto projektų atrankos konkursui į Fondo lėšomis remiamą fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sritį pareiškėja pateikė Paraišką, o 2021 m. sausio 21 d. gavo Paramos fondo pranešimą, kad „paraiška atitiko administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus“ ir „toliau bus atliekamas paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimas“. Paramos fondo direktoriaus 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. VE-95 buvo patvirtintos Sporto projektų paraiškų, pateiktų į fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sritį, turinio vertinimo išvados. Vertinimo išvadoje Paraiška pripažinta tinkama finansuoti Fondo lėšomis fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, srityje. 2021 m. gegužės 28 d. posėdyje Komisija pritarė 208 sporto projektų išvadoms dėl sporto projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ir pasiūlė Ministrui finansuoti įvertintus projektus, tačiau Ministras Įsakymu nusprendė neskirti finansavimo pareiškėjos Paraiškai.
Pareiškėjos įsitikinimu, priimant Įsakymą nebuvo laikytasi teisinio reguliavimo, aptariančio, koks Fondo lėšų dydis turi būti paskirstytas konkrečiais kalendoriniais metais, taip pat buvo pažeisti teisinio tikrumo ir paraiškų teikėjų teisėtų lūkesčių principai. Taisyklių 3 ir 20 punktuose įtvirtinta, kad Ministerija kiekvienais metais visas tų metų Fondo lėšas (išskyrus lėšų dalį, skirtą Fondui administruoti), skirtas fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo, sporto renginių organizavimo ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimo ir sporto informacijos sklaidos projektams, paskirsto skelbdama Kvietimą. Nors Taisyklių 4 punkte patikslinta, kad atitinkamų metų Kvietime nurodoma Fondo lėšų suma tėra preliminari, tačiau Kvietimo 3 punkto išnašoje Nr. 1 paaiškinta, jog „preliminari suma nurodyta remiantis planuojamais metų valstybės biudžeto asignavimais. Tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą“. Nors Ministras 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 nurodė 2021 m. planuojantis sporto projektų įgyvendinimui iš viso išdalinti 20 658 720 Eur Fondo lėšų, tačiau 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme buvo nustatytas 21 408 000 Eur Fondo lėšų dydis ir būtent tokia suma buvo ir yra numatyta Ministerijos 2021–2023 metų strateginio veiklos plano priemonei „Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuoti sporto projektus“. Todėl paraiškas finansuoti sporto projektus pateikę asmenys galėjo pagrįstai tikėtis, kad jų pateiktoms ir minimaliai 56 balus surinkusioms paraiškoms bus išdalinta būtent 21 408 000 Eur lėšų suma. Šiuo atveju Ministerija sporto projektų įgyvendinimui paskirstė tik 15 001 930,58 Eur, t. y. net 6 406 069,42 Eur mažiau nei numatyta 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme bei Ministerijos 2021–2023 metų Strateginiame veiklos plane.
Pažymi, kad, nors Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 22 d. įstatymu Nr. XIV-430, kuris įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., pakeitė 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 priedą, sumažindamas Fondui skirtą finansavimą nuo 21 408 000 Eur iki 14 986 000 Eur, tačiau tai buvo padaryta prieš pat Ministrui 2021 m. liepos 12 d. priimant įsakymą dėl Fondo lėšų paskirstymo sporto projektams fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, srityje. Pareiškėja teigia, kad tiek paraiškų teikimo, tiek jų vertinimo Paramos fonde ir Komisijoje, tiek ir šių vertinimo rezultatų perdavimo Ministerijai metu Valstybės biudžeto įstatymo 3 priede bei Ministerijos 2021–2023 metų Strateginiame veiklos plane Fondui nustatyta 21 408 000 Eur suma. Todėl pareiškėjai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis Paramos fondo direktoriaus 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. VE-95 fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, srities sporto projektams buvo pasiūlyta išdalinti mažesnę Fondo lėšų dalį nei buvo nurodyta Kvietime ir priklausė pagal galiojusį teisinį reguliavimą.
Be to, Komisijai 2021 m. gegužės 28 d. posėdyje siūlant Ministrui finansuoti 208 sporto projektus fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, srityje, Fondo lėšų dydis buvo toks pat kaip ir 2021 m. pradžioje. Dar iki 2021 metų Valstybės biudžeto įstatymo 3 priedo pakeitimo sporto projektams, orientuotiems į asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimą ir sporto informacijos sklaidą, neįgaliųjų sporto veiklas, susijusias su sporto renginių organizavimu, neįgaliųjų sporto veiklas, susijusias su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą bei esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrą, priežiūrą ir remontą Ministro galutiniais sprendimais jau buvo paskirstytas finansavimas mažesne Fondo lėšų apimtimi nei buvo numatyta pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Pažymi, kad nei viename savo sprendime, įskaitant ir Įsakymą, Ministras tokio sprendimo motyvų neišdėstė. Be to, Ministerijos 2021–2023 metų Strateginiame veiklos plane priemonei „Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuoti sporto projektus“ nustatyta 21 408 000 Eur suma yra nepakitusi. Mano, kad Ministerija negalėjo mažinti finansavimo Fondo lėšomis 2020 m. lapkričio 30 d. Kvietimo pagrindu pateiktoms paraiškoms finansuoti, kadangi net ir pakeitus 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą su Fondo lėšų skirstymu susiję poįstatyminiai teisės aktai nebuvo pakeisti.
Pareiškėjos įsitikinimu, buvo neteisėtai taikyta taisyklė mažiau balų surinkusias, tačiau minimalią 56 balų ribą viršijusias paraiškas finansuoti tik tuo atveju, jeigu liks Fondo lėšų pilna apimtimi finansavus daugiau balų surinkusias paraiškas. Pažymi, jog pareiškėjos paraiška buvo įvertinta 74 balais, tačiau finansuota nebuvo, nors Sporto įstatymas ir Aprašas nenumato pagrindo neskirti finansavimo dėl to, jog nepakako Fondo lėšų. Tiek Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje aptartas baigtinis atvejų, kai Fondo lėšos negalėtų būti skiriamos sporto projektų įgyvendinimui, sąrašas, tiek ir Taisyklių 23 punkte pakartota, jog Fondo lėšos negali būti skiriamos, jeigu yra aplinkybių, numatytų Sporto įstatymo 20 straipsnyje. Teigia, kad Aprašo 37, 41 (analogiška nuostata atkartota ir Taisyklių 54 punkte) ir 44 punktuose aptarta, kada paraiška turėtų būti atmesta. Aprašo 46 ir 55 punktuose, aptariančiuose Paramos fondo ir Ministro veiksmus dėl Fondo lėšų skyrimo sporto projektams, taip pat nenurodoma apie lėšų neskyrimą nepakankant Fondo lėšų, t. y. kad visų pirma turėtų būti pilna apimtimi finansuojama didesniu balų kiekiu įvertinta paraiška ir tik tuo atveju, jeigu lieka lėšų pilna apimtimi finansuoti – žemesnį balų kiekį surinkusi paraiška. Tokia Fondo lėšų skirstymo sąlyga pirmą kartą paminėta tik Taisyklių 68 punkte. Tačiau Aprašo 4 punktu Ministrui suteikta teisė Taisyklėse tik detalizuoti Aprašo nuostatas arba nustatyti Aprašo nuostatas įgyvendinančias sąlygas, kai tai tiesiogiai nurodyta Apraše, o Taisyklių 1 punkte taip pat nurodyta, kad jos tik detalizuoja Aprašo nuostatas. Pareiškėjos teigimu, kadangi Taisyklių 68 punkto nuostatos nepriskirtinos Aprašo nuostatas detalizuojančių sąlygų kategorijai, o laikytinos nauja, savarankiška Sporto rėmimo fondo lėšų skirstymo procesą reglamentuojančia taisykle, ribojančia galimybę skirti Fondo lėšų paraiškai, surinkusiai minimalų ar didesnį balų skaičių, kol nebus pilnai finansuotos aukštesnį balų skaičių surinkusios paraiškos, todėl darytina išvada, kad nustatydamas tokią sąlygą Ministras viršijo savo įgaliojimus, nes tokios sąlygos nustatymas jam tiesiogiai Apraše nėra pavestas, tuo pažeisdamas ir VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Mano, kad visoms ne mažiau kaip minimalų balų skaičių (56) surinkusioms paraiškoms turėtų būti skiriama dalis atitinkamai veiklos sričiai numatytų Fondo lėšų, proporcingų paraiškai skirtų balų skaičiui, taip pat ir Federacijos pateiktai paraiškai, kuri buvo pripažinta tinkama finansuoti ir įvertinta 74 balais iš 100 galimų, turėjo būti skirta Fondo lėšų dalis, proporcinga surinktų balų kiekiui.
Tvirtina, kad Paramos fondas, atlikdamas Paraiškos biudžeto sąmatos vertinimą, nepagrįstai sumažino Projekto įgyvendinimo išlaidų dydį. Teigia, kad pareiškėja buvo nurodžiusi, jog Projektui įgyvendinti būtinos 445 551,79 Eur išlaidos, o vertintojas pateikė poziciją, jog Projektui įgyvendinti turėtų pakakti 95 586,80 Eur išlaidų. Pareiškėja su tokiu siūlymu iš dalies sutinka ir pažymi, kad vertintojas atskirais atvejais neatsižvelgė į tai, jog tam tikros išlaidos būtų patirtos tiek sportinio meistriškumo ugdymo, tiek ir fizinio aktyvumo veikloms, t. y. nebuvo išsamiai išnagrinėtas Projekto turinys ir išlaidų būtinumas jame numatytoms veikloms įgyvendinti, o atskirais atvejais nebuvo atsižvelgta ir į paties Paramos fondo išaiškinimus dėl išlaidų kategorijų tinkamumo.
Teigia, kad vertintojas pažymėjo, jog Lietuvoje nėra bobslėjaus trasos, kurioje galėtų būti naudojamos sporto rogutės, šalmas su akiniais, pirštinės, taip pat kaip priežastį išlaidų netinkamumui nurodė tai, kad Fondo lėšomis čempionatai, varžybos aukšto meistriškumo sportininkams neorganizuojamos. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Paraiškoje nėra minima, jog sportinės rogutės būtų naudojamos bobslėjaus trasoje, kadangi jos nėra skirtos naudojimui bobslėjaus trasoje, o gali būti naudojamos tam tikslui išnaudojant natūralų gamtos reljefą, pavyzdžiui, Mostiškių kaime, Vilniaus rajone, yra apie 800 m ilgio kalnas, ant kurio suformavus sniego taką būtų galima sportinio ugdymo tikslais užsiiminėti rogučių sportu. Taigi, planuotos įsigyti sportinės rogutės ir šalmai su akiniais būtų naudojamos ne tik sportinio meistriškumo ugdymo, bet ir fizinio aktyvumo veikloms, o būtinomis išlaidomis turėtų būti pripažintos išlaidos 8 vnt. sportinių rogučių ir 8 vnt. šalmų (su akiniais) įsigijimui, t. y., 3 520 Eur (8 vienvietės rogutės x 340,00 Eur + 8 šalmai (su akiniais) x 100,00 Eur = 3 520 Eur).
Nurodo, kad Paraiškos vertintojas visas transporto kuro išlaidas (266,22 Eur) Projekto administravimo išlaidų kategorijos dalyje pripažino netinkamomis, pažymėdamas, jog Fondo lėšomis negali būti organizuojamos aukšto meistriškumo varžybos / čempionatai bei stovyklos, kurios skirtos pasirengimui čempionatams. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad kuro išlaidos sporto projekto administravimo tikslais būtų patiriamos vykstant ne tik į aukšto meistriškumo sporto renginius, bet ir į veiklas, susijusias su fiziniu aktyvumu. Todėl su fizinio aktyvumo veiklų administravimu susijusiais tikslais per sporto projekto įgyvendinimo laikotarpį planuojama patirti 181,56 Eur išlaidų (3 560 km x 5 l / 100 km x 1,02 Eur = 181,56 Eur) degalams įsigyti.
Atkreipia dėmesį, kad nei Sporto įstatyme, nei Apraše ar Taisyklėse nėra draudimo Fondo lėšomis finansuoti automobilio įsigijimo. Pažymi, kad Projekto metu bus vykdomos veiklos, kurioms tinkamai įvykdyti automobilis yra būtinas, todėl vertintojo pozicija, jog Fondo lėšomis negali būti finansuojamas automobilio įsigijimas, nėra pagrįsta. Mano, kad automobilio pirkimo, jo draudimo ir techninio aptarnavimo išlaidos, kurias sudaro 37 596,72 Eur, turėjo būti pripažintos tinkamomis finansuoti.
Teigia, kad Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą atlikę asmenys padarė neteisingas išvadas dėl siūlomos Projekto įgyvendinimui sumos dydžio – ji turėjo būti ne 95 586,80 Eur, o 41 298,28 Eur didesnė, t. y. 136 885,08 Eur. Pažymi, kad Paramos fondas nesilaikė pareigos raštu kreiptis į pareiškėją, prašydamas pagrįsti išlaidas ir (arba) pasiūlydamas sumažinti dalį sporto projekto išlaidų, jeigu dalis sporto projekto išlaidų yra nepagrįsta ir nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo sporto projekto veikloms įgyvendinti. Todėl iš pareiškėjos atimta teisė pateikti paaiškinimus dėl išlaidų pagrįstumo ir būtinumo sporto projektui įgyvendinti.
Akcentuoja, kad Įsakymo preambulėje nurodyta, jog jis priimtas, atsižvelgiant ir į Komisijos 2021 m. birželio 4 d. elektroninio balsavimo protokole Nr. SG2-8 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo, tačiau pagal viešai pateiktą informaciją tokiu numeriu yra paskelbtas 2021 m. birželio 7 d. protokolas dėl elektroninio balsavimo, vykdyto nuo 2021 m. birželio 2 d. 17.11 val. iki 2021 m. birželio 3 d. 17.00 val. Elektroninio balsavimo metu siekta dvi paraiškas iš sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo srities perkelti į fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sritį. Pastebi, kad šiame protokole tiesiog konstatuota, jog elektroninis balsavimas neįvyko, todėl pareiškėjai neaišku, koks konkrečiai Komisijos protokolas ir kokie siūlymai, kuriais Ministras rėmėsi priimdamas Įsakymą, turimi omenyje. Mano, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, kadangi dėl tokių neaiškumų pareiškėjai apsunkintos sąlygos apskųsti administracinį sprendimą, nes nėra aiškūs jo priėmimo motyvai ir pagrindai. Teigia, jog dėl minėto protokolo pateikimo raštu kreipėsi į Ministeriją, tačiau iki skundo pateikimo termino pabaigos atsakymo nesulaukė.
Atkreipia dėmesį, kad Komisijos 2021 m. birželio 2 d. protokole Nr. SG2-7 nurodyta, jog komisijai Paramos fondo buvo perduotas tinkamų finansuoti projektų sąrašas, susidedantis iš 208 sporto projektų. Būtent tokį projektų kiekį komisija pasiūlė Ministrui finansuoti Fondo lėšomis, tačiau Įsakymu išspręstas 210 sporto projektų finansavimo (nefinansavimo) Fondo lėšomis klausimas, t. y. į galutinį Įsakymą buvo įtraukta 2 paraiškomis daugiau nei pateikė Paramos fondas ir Komisija, perkeliant šias paraiškas iš sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo srities. Pažymi, kad šių paraiškų perkėlimas iš sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo srities į fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sritį nėra minimas Paramos fondo direktoriaus 2021 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. VE-95 preambulėje. Pareiškėja mano, kad Ministrui vienasmeniškai nusprendus perkelti minėtas paraiškas iš sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo srities į fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sritį, buvo viršyti įgaliojimai ir kartu pažeisti Aprašo 44 punkto bei Taisyklių 56 punkto reikalavimai.
Teigia, kad Aprašo 51 punkte ir Taisyklių 69 punkte numatyta, jog Komisijos siūlyme Ministerijai turi būti pateikti motyvai dėl lėšų skyrimo sporto projektams, tačiau Komisijos 2021 m. birželio 2 d. protokole Nr. SG2-7 tokie motyvai nėra pateikti.
Atsakovė Ministerija atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Ministerija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjos teisėtas lūkestis nebuvo pažeistas. Sporto įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja sporto finansavimo šaltinius, t. y. kad sporto finansavimą sudaro valstybės biudžeto lėšos ir savivaldybės biudžeto lėšos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti valstybės biudžeto asignavimai sudaro dalį kiekvienais metais numatomų fiziniam aktyvumui ir aukšto meistriškumo sportui finansuoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų valstybės biudžeto asignavimų. Sporto įstatyto 17 straipsnio 3 dalis nustato, kad Paramos fondui ir VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai lėšos skiriamos iš Ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Ministerija pažymi, jog Kvietime teikti paraiškas sporto projektui finansuoti nurodyta bendra sporto projektų finansuotina suma yra preliminari. Taisyklių 32.2 papunktyje nurodyta, kad kvietime yra detalizuojamas kvietimo dydis. Kvietimo 3 punkto išnašoje Nr. 1 paaiškinta, jog „preliminari suma nurodyta remiantis planuojamais metų valstybės biudžeto asignavimais. Tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą“. Taigi matoma, jog Kvietime teikti paraiškas sporto projektams yra nurodyta tik preliminari finansuotina visų sporto projektų suma ir tiksli Sporto fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą. Pareiškėjai, teikdami paraiškas pagal Kvietime išdėstytas sąlygas, gali (ir turi) suvokti, kad finansuotina sporto projektų suma gali bet kurioje projektų vertinimo stadijoje, t. y. iki kol bus priimtas galutinis sprendimas (Ministro įsakymas) dėl paraiškos finansavimo, pasikeisti. Todėl teigti, kad šiuo atveju gali būti pažeistas pareiškėjos teisėtas lūkestis, pagrindo nėra.
Paaiškina, kad 2021 metais Sporto rėmimo fondui iš valstybės biudžeto buvo asignuotas 21 408 000 Eur lėšų dydis, tačiau Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 22 d. įstatymu Nr. XIV-430, kuris įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., pakeitė 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 priedą, sumažindamas Sporto rėmimo fondui skirtą pradinį finansavimą iki 14 986 000 Eur. Taigi pradinis Sporto rėmimo fondo finansavimas buvo sumažintas 6 422 000 Eur. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino, kad Sporto įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata „Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti“ tiek, kiek pagal ją draudžiama perduoti Sporto rėmimo fondo lėšas į valstybės biudžetą ir per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 129 straipsniui, 131 straipsnio 2 dalies nuostatai, nes tokiu teisiniu reguliavimu paneigiamos konstitucinė biudžetinių metų samprata ir su ja susijusios Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams. Todėl į valstybės biudžetą iki biudžetinių metų pabaigos privalo būti grąžinamos visos Sporto rėmimo fondo neišmokėtos lėšos, nepanaudotos ar netinkamomis pripažintos ir projektų vykdytojų grąžintos lėšos.
Ministerijos teigimu, įvykus šiam pakeitimui nebuvo objektyviai įmanoma paskirstyti 21,4 mln. Eur sumos, kadangi sutartiniai įsipareigojimai, prisiimti pagal iki 4 metų įgyvendinamus sporto projektus, turės būti tęsiami ir toliau vykdomi, o dalis lėšų privalo būti skirta vykstančių sporto projektų finansavimui užtikrinti ir pagal galiojantį teisinį reglamentavimą 30 proc. Sporto fondo rėmimo lėšų turi būti skiriama aukšto meistriškumo sportui. Atitinkamai įvykus esminiams aplinkybių pasikeitimams, t. y. Įstatymo pakeitimui dėl Sporto rėmimo fondo lėšų sumažinimo ir Konstituciniam Teismui priėmus minėtą nutarimą, Ministerija dėl objektyvių priežasčių vietoje numatytų 21,4 mln. išdalino mažesnę Sporto rėmimo fondo lėšų dalį nei buvo nurodyta Kvietime ir priklausė pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Asignuotos lėšos į Sporto rėmimo fondą yra paskirstytos pareiškėjams ir laisvų lėšų jame nėra. Šią aplinkybę patvirtina Fondo pažyma, kurioje užfiksuota, kad galutinis likutis kitoms išlaidoms yra 420 155,38 Eur ir ilgalaikiam turtui – 38 614,65 Eur. Likusios 420 155,38 Eur lėšos yra numatomos išmokėti avansu 2021 metų projektams. Pažymi, kad, pasikeitus Valstybės biudžeto įstatymui, nėra jokio pagrindo keisti Taisyklių nuostatas, kadangi Taisyklėse bet kuriuo atveju nėra nurodyta finansuotina suma. Kvietimas nagrinėjamu atveju taip pat neprivalo būti pakeistas, kadangi jame nurodoma preliminari bendra visiems sporto projektams finansuotina suma.
Paaiškina, kad Ministerija teisėtai taikė taisyklę mažiau balų surinkusias paraiškas finansuoti tik tuo atveju, jeigu liks Fondo lėšų skyrus visą finansavimą daugiau balų surinkusioms paraiškoms. Nurodo, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja teisės aktų hierarchijos principus, dėl to teigti, jog Ministras viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nėra pagrindo. Pažymi, kad poįstatyminiu teisės aktu visais atvejais yra realizuojamos įstatymo normos, t. y. detalizuojamas įstatymo normos įgyvendinimas. Tad ir šio ginčo atveju pareiškėjos minimi poįstatyminiai teisės aktai (Aprašas ir Taisyklės) detalizuoja įstatymo nuostatas. Teigia, kad Ministras, priimdamas Taisyklių 68 punktą, nesukūrė naujos taisyklės, o detalizavo Aprašo 49 punkto nuostatas. Pažymi, kad Sporto įstatyme yra pavesta Vyriausybei patvirtinti sporto projektų finansavimo aprašą, Aprašo 4 punkte yra suteikti įgaliojimai Ministrui detalizuoti Aprašo nuostatas, o Taisyklių 68 punktas detalizuoja Aprašo 49 punkte įtvirtintą taisyklę, nagrinėjamo ginčo atveju Taisyklių 68 punktas yra ir gali būti taikomas, o Ministras, priimdamas poįstatyminį teisės aktą (Taisykles), neviršijo jam suteiktų įgaliojimų. Ministerija atkreipia dėmesį, kad Sporto įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis priima Ministras.
Nurodo, kad Aprašo 49 punktas aiškiai nustato, jog „tuo atveju, jei kvietimui teikti paraiškas likusios Sporto rėmimo fondo lėšų sumos nepakanka nei vienam iš vienodai įvertintų sporto projektų, tokie sporto projektai nefinansuojami“. Taigi Aprašo nuostatos aiškiai nustato Fondo lėšų neskyrimo pagrindą, kai jame lėšų sumos nebepakanka, todėl pareiškėjos argumentas, kad Aprašas tokio pagrindo nenumato, yra nepagrįstas. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėja klaidingai interpretuoja Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje aptartą baigtinį atvejų sąrašą, kada Sporto rėmimo fondo lėšos negalėtų būti skiriamos sporto projektui įgyvendinti. Šiuo atveju Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikytos Paraiškos priėmimo stadijoje, o pareiškėjos argumentai dėl Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvejų niekaip nėra susiję su valstybės biudžeto paskirtų lėšų pasibaigimu.
Pažymi, jog Aprašas, nustatydamas sąlygą, kad sporto projekto rėmimo suma negali būti mažesnė nei 3 000 Eur ir didesnė nei 450 000 Eur, įtvirtino tik minimalią ir maksimalią galimą finansuotiną sumą iš Fondo lėšų. Šie sumų rėžiai jokiu būdu negali būti interpretuojami ir suprantami, jog pareiškėjų paraiškos turi būti finansuojamos ne visiškai, o tik proporcingai daliai. Be to, pareiškėjos reikalavimas sporto projektus finansuoti proporcingai prieštarauja paramos esmei ir yra nelogiškas. Jeigu pareiškėja teikia paraišką finansuoti sporto projektą, natūralu, kad ji įsivertina, kiek jai yra reikalinga lėšų šiam projektui finansuoti, ir tikisi, kad Ministerija skirs visą finansavimą jos teiktam sporto projektui. Ministerija atkreipia dėmesį, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato taisyklės Fondo lėšas pareiškėjams išdalinti proporcingai, o ne skirti sporto projektams visą finansavimą. Be to, Aprašo 41 ir atitinkamai Taisyklių 54 punktai nustato, jog „jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama“. Taigi, yra numatytas paraiškų vertinimo balų diapazonas nuo minimalaus privalomojo pereinamojo balo 56 ir maksimalaus įvertinimo 100, o esant tokiam reglamentavimui pareiškėja turi ir gali suprasti, kad nebūtinai visais atvejais surinkus 56 balus pateikta paraiška bus finansuojama. Paliktas balų diapazonas nuo 56 iki 100 aiškiai suponuoja išvadą, kad paraiškos sėkmingą finansavimą nulems, kiek pareiškėjo paraiška surinks balų, t. y. kuo paraiška yra kokybiškesnė, tuo didesnį balą ji surenka.
Atsakovės teigimu, Paramos fondas, atlikdamas Paraiškos biudžeto sąmatos vertinimą, pagrįstai sumažino Projekto įgyvendinimo išlaidų dydį, o vertintojai tinkamai atliko savo pareigas. Vien tai, jog pareiškėja nesutinka su Paraiškos turinio vertinimo lape išdėstytais motyvais, nereiškia, kad šie motyvai yra nepagrįsti. Pažymi, kad Paraiškos vertinimo etape Paraiška yra vertinama pagal joje išdėstytą informaciją, t. y. kas joje yra pateikta ir parašyta. Paraiškoje niekur neminima, jog planuojamos įsigyti rogutės nėra skirtos naudojimui bobslėjaus trasoje, o gali būti naudojamos išnaudojant natūralų gamtos reljefą Mostiškių kaime, Vilniaus rajone, kuriame yra apie 800 m ilgio kalnas. Priešingai, pareiškėja Paraiškos 1.2 dalyje, kurioje yra prašoma aprašyti organizacijos veiklos pobūdį ir patirtį veiklose, susijusiose su šiuo sportu projektu, nurodo, kad siekia plėtoti Lietuvos Respublikos bobslėjaus ir skeletono sporto šakų disciplinas, reprezentuoti Lietuvos Respubliką tarptautinėse varžybose, skatinti asmenų fizinį aktyvumą pasitelkiant bobslėjaus ir skeletono sporto šakas. Todėl iš tokio aprašymo darytina išvada, kad tiek rogučių, tiek šalmų įsigijimas yra susietas ne su gamtiniu reljefu, o su bobslėjaus trasa. Kadangi pirmą kartą šios aplinkybės yra išdėstomos tik skunde, akivaizdu, kad pareiškėja ne itin išsamiai pagrindė planuojamų įsigyti rogučių ir šalmų išlaidas. Ministerija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja ne tik Paraiškoje nepristatė aplinkybių, jog užsiėmimai sportinėmis rogutėmis bus vykdomi panaudojant natūralų gamtos reljefą, bet ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad šie užsiėmimai bus realiai įgyvendinti, t. y. kad gauti reikalingi leidimai, servitutai ir t. t. Taigi, vertintojas pagrįstai sumažino pareiškėjos biudžeto sąmatą, nurodydamas, kad Lietuvoje nėra bobslėjaus trasos, kur būtų galima naudoti sporto rogutes. Teigia, kad pareiškėja nepakankamai aiškiai atskyrė veiklas, susijusias su aukšto meistriškumo renginiais, ir veiklas, susijusias su fiziniu aktyvumu, todėl vertintojas įvertino ir nusprendė sumažinti išlaidas pagal tai, kokia informacija buvo nurodyta Paraiškoje. Atitinkamai Ministerija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad vertintojas nepagrįstai sumažino biudžeto sąmatą, pašalindamas kuro išlaidas.
Atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 6 punkte yra detalizuojama ir nurodoma, kokios išlaidos, kurios gali būti finansuojamos iš Sporto rėmimo fondo, yra tinkamos. Tarp poįstatyminiame teisės akte nurodytų tinkamų išlaidų sąrašo tokių išlaidų kaip automobilis, draudimas ar jo techninis aptarnavimas nėra, todėl vertintojas, vadovaudamasis Taisyklių 6 punktu, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos išlaidos iš Fondo nėra finansuojamos. Paaiškina, kad pareiškėja Fondo gautą atsakymą suabsoliutina ir neteisingai interpretuoja. Fondas aiškiai nurodė, kad tokios išlaidos galėtų būti finansuojamos tuo atveju, jeigu jos yra pagrįstos paraiškos turiniu ir atitinkamai vertintojas, vertindamas paraišką, nustatytų, kad šios išlaidos yra susietos su sporto projektu ir būtinos sporto projektui įgyvendinti. Kadangi vertintojas priėmė sprendimą nefinansuoti šių išlaidų, vadinasi, pareiškėja nepakankamai išsamiai pagrindė šių išlaidų pagrįstumą sporto projekto įgyvendinimo prasme.
Ministerija nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog Paramos fondas privalėjo raštu kreiptis į pareiškėją, prašydamas pagrįsti išlaidas. Pirma, Fondas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į pareiškėją su prašymu pagrįsti nurodytas išlaidas, todėl ne visais atvejais Fondas privalo kreiptis į pareiškėjus, kad šie pagrįstų savo išlaidas. Antra, pareiškėjos pacituotuose teisės aktuose yra aiškiai nurodyta, kad Fondui kyla pareiga raštu kreiptis į pareiškėją tik tuo atveju, jeigu „dalis sporto projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo sporto projekto veikloms įgyvendinti“. Kadangi pareiškėjos nurodytos išlaidos buvo akivaizdžiai nepagrįstos ir nebūtinos sporto projektui įgyvendinti, todėl Fondas nematė pagrindo kreiptis į pareiškėją, kad ši šias išlaidas pagrįstų. Ministerijos manymu, Fondas nepažeidė Aprašo 45.1 papunkčio ir Taisyklių 57.1 papunkčio, kadangi akivaizdu, jog šios išlaidos nebūtinos siekiant įgyvendinti sporto projekto veiklą.
Pažymi, kad Įsakymo preambulėje buvo padaryta techninė klaida, t. y. vietoje 2021 m. birželio 7 d. nurodyta 2021 m. birželio 4 d., tačiau atkreipia dėmesį, jog Ministerijos puslapyje viešai matoma teisinga (patikslinta) registracijos data. Be to, Ministerija ištaisė šią techninio pobūdžio klaidą ir Įsakyme. Pareiškėja skunde teigia, kad dėl šio protokolo pateikimo kreipėsi raštu į Ministeriją, tačiau atsakymo nesulaukė. Ministerija pažymi, kad pareiškėja pateikia klaidingą informaciją, kadangi Ministerija dar 2021 m. spalio 4 d. (skundas pateiktas lapkričio 14 d.), t. y. likus daugiau nei mėnesiui iki skundo padavimo termino, pareiškėjai pateikė visą jos prašytą informaciją. Atsakovė nesupranta, dėl ko pareiškėja teigia, kad Ministerija nepateikė prašomos informacijos, kai iš pridedamų dokumentų akivaizdu, kad Ministerija bendradarbiavo ir teikė visą jos turimą informaciją. Pareiškėja teigia, kad į galutinį Įsakymą buvo įtraukta 2 paraiškomis daugiau nei pateikė Fondas ir Komisija, perkeliant šias paraiškas iš sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo srities. Todėl pareiškėja daro išvadą, kad Ministrui vienasmeniškai nusprendus perkelti minėtas paraiškas iš sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo srities į fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sritį, buvo viršyti įgaliojimai ir kartu pažeisti Aprašo 44 punkto ir Taisyklių 56 punkto reikalavimai. Ministerija nesutinka su šiuo pareiškėjos teiginiu ir tik atkreipia dėmesį, jog kitų paraiškų finansavimo teisėtumas nėra šio ginčo objektas. Pareiškėja nurodo, kad Komisijos 2021 m. birželio 2 d. protokole Nr. SG2-7 nėra pateiktų motyvų, todėl ši aplinkybė kelia abejonių Įsakymo pagrįstumu. Ministerija atkreipia dėmesį, kad pagal Taisyklių 70 punktą Ministras arba atsakingos institucijos vadovas, per Taisyklių 69 punkte nurodytą terminą negavęs siūlymų iš Komisijos, turi teisę priimti sprendimą dėl projektų finansavimo. Atitinkamai Ministras gali priimti sprendimą dėl sporto projekto finansavimo net ir nesant komisijos siūlymų. Todėl Ministerija konstatuoja, kad Įsakymas yra priimtas vadovaujantis teisės aktuose nustatytoms procedūroms, jokie teisės aktai nebuvo pažeisti ir pagrindo naikinti Įsakymą nėra.
Atsakovė 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Aprašas numato finansavimą eilės tvarka pagal surinktų balų skaičių, o ne procentinį finansavimą. Ministerija, patvirtindama Taisyklių 68 punktą, nesukūrė jokios naujos taisyklės, o detalizavo Aprašo 47, 49 punktų nuostatas. Finansavimas projektams skiriamas pagal pareiškėjų surinktą balų skaičių tol, kol užtenka kvietime nurodyto biudžeto. Nagrinėjamo ginčo atveju finansavimas skirtas pareiškėjų projektams, kurie surinko nuo 97 iki 80 balų, daliai 80 balų surinkusių projektų finansavimas neskirtas, kadangi Fondo lėšų nepakako, o pagal bendruosius sporto vertinimo kriterijus jie surinko mažiau balų nei kiti pareiškėjai. Pareiškėjos paraiška surinko 74 balus, dėl to tiek pagal Aprašą, tiek pagal Taisykles neturi pirmenybės kitų pareiškėjų projektų atžvilgiu. Pareiškėja neturėjo jokio pagrindo manyti, kad sporto projektų įgyvendinimui bus išdalinta patvirtintame valstybės biudžete nurodyta 21 408 000 Eur suma ir kad ši suma negali keistis. Apie tai, kad galėtų būti sumažintos Fondo lėšos, perkeliant dalį lėšų aukšto meistriškumo sportui finansuoti, buvo žinoma dar iki patvirtinant Kvietimą (Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. registruotas 41 Seimo nario pasiūlymas), o klausimo dėl Ministerijos 2021 m. asignavimų sportui išsprendimas buvo atidėtas pavasario sesijai. Be to, ginčijamo Įsakymo priėmimo metu įstatymas dėl sumažinto asignavimo jau galiojo (įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 1 d.).
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro Įsakymo dalies, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjos asociacijos Lietuvos bobslėjaus ir skeletono federacijos pateiktai Paraiškai sporto projektui „Greičio projekcijos“ įgyvendinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 buvo paskelbtas 2021 metų Kvietimas teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, įgyvendinimui.
Pareiškėja 2021 m. sausio 5 d. pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0273 finansuoti projektą „Greičio projekcijos“ pagal 2021 metų sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtrą“. Paraiškoje nurodė, kad planuojamas įgyvendinti projekto laikotarpis yra nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. Projektu siekiama formuoti rogučių sporto kultūrą Lietuvoje, organizuojant sistemingas treniruotes, varžybas ir fizinio aktyvumo skatinimo renginius. Iš viso prašoma Projektui įgyvendinti skirti 445 551,79 Eur išlaidų.
Federacijos teikta paraiška buvo įvertinta 74 balais.
Ministras 2021 m. liepos 12 d. priėmė įsakymą Nr. V-1267, kuriuo neskyrė Paraiškai finansavimo, nurodydamas priežastį „Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų nepakanka“.
Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymo dalimi, kuria jai neskirtas finansavimas, kreipėsi į teismą ir prašo ją panaikinti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-925-764/2022 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-657-629/2023 VAAT 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino argumentų, be kita ko, dėl: Taisyklių 68 punkto bei Ministro įgaliojimų šiuo aspektu, teismas nepaneigė ir išsamiai nepasisakė dėl pareiškėjos teiginių, kad situacija, kai žemesnį balų skaičių surinkusios paraiškos finansuojamos tik tuo atveju, jeigu lieka Sporto rėmimo fondo lėšų pilnai finansavus didesniu balu įvertintas paraiškas, nėra analogiška situacijai, kai sprendžiamas vienodai pagal specialiuosius sporto projektų vertinimo kriterijus įvertintų projektų (ne)finansavimo klausimas; pareiškėjo argumentų dėl Kvietimo 3 punkto išnašoje Nr. 1 nurodyto reguliavimo, kad tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą; dėl teisės aktų paskelbimo, kaip jų galiojimo sąlygos; Paraiškos vertintojų ir jų pozicijos. Taip pat teismas, pasisakydamas dėl sumažintų projekto įgyvendinimo lėšų (dėl sportinių rogučių ir mikroautobuso įsigijimo, kuro išlaidų, ir kt.), šių aplinkybių išsamiai neįvertino, tik perrašė atsakovės argumentus, nepaneigdamas pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl Aprašo 45.1 punkto nuostatos, t. y. aplinkybės, kad atsakovė nesikreipė į pareiškėją su prašymu pagrįsti galbūt nepagrįstas išlaidas ir (ar) pasiūlymu sumažinti dalį sporto projekto išlaidų, nepagrįsta nei faktiniu, nei teisiniu aplinkybių viseto įvertinimu, nors ši aplinkybė, kaip ir anksčiau paminėtos, yra itin reikšminga sprendžiant dėl Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius teisinius santykius. Be to, teismas nevertino atsakovės turimų vidinių teisinio personalo resursų, neanalizavo, kodėl nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo pasitelkti advokatų pagalbą (atsižvelgus, be kita ko, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, pobūdį, keliamus klausimus, taip pat į tai, kad nagrinėjama situacija bei joje keliami klausimai nėra nauji, kadangi dėl analogiškų aplinkybių dėl finansavimo sportiniams projektams įgyvendinti neskyrimo teisme buvo nagrinėjamos kelios bylos), taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja nebuvo atstovaujama advokato.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja, remdamasi Kvietimu, Ministerijai pateikė Paraišką, prašydama skirti 445 551,79 Eur finansavimą Projektui. Paraiška buvo pripažinta tinkama finansuoti, vertinimo metu surinko 74 balus, tačiau Projektas nebuvo finansuotas, nes Sporto rėmimo fonde nebuvo pakankamai lėšų sporto renginių organizavimo veiklai. Iš pagal Kvietimą pateiktų paraiškų finansavimas buvo skirtas projektams, kurie vertinimo metu surinko 80 ir daugiau balų. Pareiškėjos nuomone, buvo padaryti esminiai Paraiškos vertinimo procedūriniai pažeidimai, dėl kurių skundžiama Įsakymo dalis turi būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta, o taip pat, jos nuomone, Sporto rėmimo fondo lėšos paskirstytos ne pagal paskirtį pažeidžiant jos teisėtus lūkesčius.
Sporto įstatymo 16 ir 17 straipsniuose įtvirtinta, jog sportas finansuojamas iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų bei kitų lėšų. Valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. Šią pareigą Vyriausybė atliko, patvirtindama Aprašą, kuriuo nustatyti reikalavimai pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarka.
Aprašo (galiojusio iki 2022 m. liepos 1 d.) 4 punktas nustatė, kad Ministras tvirtina Aprašo nuostatas detalizuojančias ar, tiesiogiai Apraše nurodytais atvejais, Aprašo nuostatas įgyvendinančias taisykles (toliau – Taisyklės). Ministerija 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtino Taisykles (galiojusias iki 2022 m. liepos 15 d.).
Pagal Taisyklių 2 punktą Apraše ir Taisyklėse nustatyta tvarka Fondo lėšos skiriamos projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, sporto renginių organizavimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Šias Fondo lėšas administruoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija arba jos įgaliota institucija (toliau – ir Atsakinga institucija). Taisyklių 3–4 punktai numatė, jog Ministerija arba Atsakinga institucija kiekvienais metais visas tų metų Fondo lėšas (išskyrus lėšų dalį skirtą Fondui administruoti), skirtas fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimo ir kvalifikacijos tobulinimo projektams, paskirsto skelbdama kvietimą, kurį tvirtina Ministras, bei pagal Apraše ir Taisyklėse nustatytą tvarką atrinkdama Fondo lėšomis finansuojamus projektus. Kvietimo dydis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuris patvirtino sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas finansuojamų veiklų sritims, o preliminarią sumą nustato Ministerija skelbdama atitinkamų metų kvietimą teikti paraiškas projektams. Nagrinėjamu atveju Sporto rėmimo fondo lėšas administravo VšĮ Švietimo mainų paramos fondas.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad valstybės biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų (asignavimų) planas tam tikram laikotarpiui, t. y. valstybės finansinis planas, kuriuo perskirstomos viešosios lėšos; teisine prasme valstybės biudžetas yra įstatymas, kuriuo biudžetiniams metams patvirtinamas valstybės pajamų ir išlaidų (asignavimų) planas (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Iš konstitucinės valstybės biudžeto sampratos ir konkrečiai – iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 129 straipsnio nuostatos, kad biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną, išplaukia, kad įstatymais, numatančiais tam tikras išlaidas, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu, kuriuo būtų paneigiamos Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams, kartu būtų paneigiamos konstitucinė Vyriausybės pareiga rengiant valstybės biudžeto projektą ir konstitucinė Seimo pareiga svarstant ir tvirtinant valstybės biudžetą tinkamai atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 straipsnis leidžia Lietuvos Respublikos Seimui keisti valstybės biudžetą, t. y. tiek padidinti tam tikroms sritims skiriamus asignavimus, tiek ir juos sumažinti. Iš to darytina išvada, jog Ministerija iš Sporto rėmimo fondo lėšų gali projektams finansuoti paskirstyti tiek lėšų, kiek šiam tikslui būna numatyta konkrečių metų Valstybės biudžeto įstatyme. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-430 (toliau – ir Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymas) 12 straipsniu buvo pakeistas Valstybės biudžeto įstatymo 3 priedas, t. y. 6 422 000 Eur sumažintos lėšos Fondui, kurios pagal įstatymą priskiriamos „Valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti“.
Pareiškėjos teigimu, ji pagrįstai tikėjosi, jog paraiškoms, minimaliai surinkusioms 56 balus (pareiškėjos Paraiška surinko 74 balus), bus išdalinta 21 408 000 Eur lėšų suma, ir jai neaišku, dėl kokių priežasčių buvo paskirstyta tik 15 001 930,58 Eur suma.
Vertinant pareiškėjos argumentus dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo pažymėtina, kad teisėtų lūkesčių principas iš esmės yra susijęs su aplinkybe, jog asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos tik tuomet, jei jos įgytos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus. Teisėti lūkesčiai iš neteisės nekyla (lot. ex injuria ius non oritur), todėl asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių esant panašaus pobūdžio aplinkybėms kaip nagrinėjamu atveju, nurodyta, kad Taisyklių 4 punkte pavartotas terminas „preliminariai“ turi būti suprantamas, kaip numatoma paskirstyti pinigų suma, kurios dydis gali kisti į vieną ar kitą pusę, atsižvelgus į Vyriausybės sudarytame ir Seimo patvirtintame valstybės biudžete tam tikslui realiai numatytas lėšas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-313-552/2023).
Nagrinėjamu atveju būtų nepagrįsta teigti, kad pareiškėja vien dėl to, jog dalyvavo Kvietime ir pagal jį pateikė Paraišką, galėtų tikėtis, jog Kvietime nurodyta „preliminari“ suma bus išnaudota visiems sporto projektams, pateiktiems pagal Kvietimą, finansuoti ir (arba) kad visa pareiškėjos prašoma parama pagal pateiktą Paraišką bus išmokėta. Nors, pareiškėjos nuomone, vėlesnis biudžeto patvirtinimas negalėjo daryti įtakos Kvietime nurodytoms sumoms, tačiau Kvietime nurodytas žodis „preliminariai“ jau buvo įrašytas tikslingai žinant, kad Seimas gali apsispręsti pakeisti lėšų Fonde dydį. Tai reiškia, kad lėšų, esančių Fonde, dydis galėjo keistis patvirtinus metų valstybės biudžetą. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos 2021 metų Valstybės biudžeto įstatymo 3 priede buvo numatyta Ministerijai skirti minėtus 21 408 000 Eur, tačiau Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymo, kuris priimtas 2021 m. birželio 22 d. (dar iki šioje byloje skundžiamo Įsakymo priėmimo), 12 straipsnio 2 dalimi buvo nuspręsta pakeisti Valstybės biudžeto įstatymo 3 priedo eilutę „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“ ir Ministerijai sumažinti skiriamą finansavimą iki 14 986 000 Eur, t. y., net 6 422 000 Eur. Taigi, nors iki Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymo priėmimo Ministerijai buvo numatyta didesnė valstybės biudžeto lėšų suma, tačiau vėliau šią suma sumažinus, Ministerija, laikydamasi finansinės drausmės, galėjo tik iš dalies finansuoti veiklas, nurodytas Kvietime. Pareiškėja pastebi, kad dar iki Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymo VšĮ Švietimo mainų paramos fondo direktorius 2021 m. gegužės 18 d. priėmė įsakymą Nr. VE-95, kuriuo pasiūlė išdalinti mažesnę Sporto rėmimo fondo lėšų dalį nei buvo nurodyta Kvietime. Tačiau teismas pabrėžia, kad iki viešai paskelbto Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymo priėmimo, t. y. teisėkūros proceso metu, Ministerijai jau buvo iš anksto žinomos perskirstomos lėšos. Todėl vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos Paraiška surinko daugiau nei minimalius 56 balus, negalėjo pareiškėjai sukelti teisėtų lūkesčių, jog finansavimas jos pateiktam Projektui bus skiriamas. Pareiškėja iš Kvietimo galėjo kildinti tik tokius teisėtus lūkesčius, jog tinkamai parengusi paraišką galės dalyvauti konkurse ir pagal įvertinimo balą eilės tvarka galės pretenduoti į finansavimą iš Sporto rėmimo fondo lėšų, tačiau tik tokia apimtimi, kiek šiam tikslui lėšų bus numatyta Valstybės biudžeto įstatyme. Kaip minėta, valstybės biudžeto keitimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, o pareiškėja, įvertinusi šią aplinkybę, turėjo prisiimti riziką dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi teisę ir gali biudžetiniais metais keisti valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kvietime nurodytos preliminarios sumos negalėjo sukurti teisėto pagrindo manyti, kad visa Fondo suma bus paskirstyta būtent Kvietimu arba, kad visiems projektams, kurie įvertinti kaip tinkami finansuoti, lėšų tikrai pakaks. Be to, visi paraiškų dalyviai dalyvavo konkurse lygiomis teisėmis pagal iš anksto visiems viešai paskelbtas Kvietimo sąlygas, visų pareiškėjų teisėti lūkesčiai buvo vienodi (teikdami paraiškas visi tikėjosi gauti finansavimą) ir visi pareiškėjai galėjo bei turėjo suprasti, kad vien dalyvavimas konkurse neužtikrina Fondo lėšų gavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad, jei pareiškėja būtų pateikusi paraišką be trūkumų, jai galėjo būti skirti 100 balų ir Kvietimo suma neturėtų jokios įtakos Fondo lėšoms gauti. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos galimybės gauti Sporto rėmimo fondo lėšas iš esmės priklausė ir nuo subjektyvių jos paraiškoje nurodytų aplinkybių, o jos skundo argumentai, susiję su teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo pažeidimu, atmestini kaip niekuo nepagrįsti.
Pareiškėja taip pat nesutinka su taisykle mažiau balų surinkusias, tačiau 56 balų ribą viršijusias, paraiškas finansuoti tik tuo atveju, jeigu liks Sporto rėmimo fondo lėšų finansavus daugiau balų surinkusias paraiškas, kadangi, jos nuomone, teisės aktai nenumato tokio reglamentavimo. Mano, kad tokioms paraiškoms turėtų būti skiriamas proporcingas finansavimas jų surinktam balų skaičiui, o Ministras, Taisyklėse detalizavęs Aprašo nuostatas, galimai viršijo savo įgaliojimus.
Aprašo 4 punkte įtvirtinta, kad Ministras tvirtina Aprašo nuostatas detalizuojančias ar, tiesiogiai Apraše nurodytais atvejais, Aprašo nuostatas įgyvendinančias taisykles, todėl nėra kvestionuojama dėl Ministro įgaliojimų šiuo aspektu. Aprašo 47 punkte nurodoma, kad, kai sporto projektams, surinkusiems vienodą balų skaičių, finansuoti nepakanka kvietimui teikti paraiškas skirtos Sporto rėmimo fondo lėšų sumos, pirmenybė suteikiama sporto projektams, surinkusiems daugiau balų pagal pirmąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų, o jei sporto projektai vienodai įvertinti pagal šį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų, pirmenybė suteikiama sporto projektams, surinkusiems daugiau balų pagal kitą iš eilės nurodytą bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų. Pagal Aprašo 49 punktą, jei pagal konkrečiam kvietimui ministro nustatytus specialiuosius sporto projektų vertinimo kriterijus tokie sporto projektai įvertinti vienodai, iš eilės siūlomas finansavimas tam sporto projektui, kuriam finansuoti pakanka kvietimui teikti paraiškas likusios Sporto rėmimo fondo lėšų sumos. Tuo atveju, jei kvietimui teikti paraiškas likusios Sporto rėmimo fondo lėšų sumos nepakanka nei vienam iš vienodai įvertintų sporto projektų, tokie sporto projektai nefinansuojami.
Taisyklių (Ministro 2020 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. V-1879 redakcija) 65 punkte įtvirtinta, kad, kai sporto projektams, surinkusiems vienodą balų skaičių, finansuoti nepakanka kvietimui teikti paraiškas skirtos Sporto rėmimo fondo lėšų sumos, pirmenybė suteikiama sporto projektams, surinkusiems daugiau balų pagal pirmąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų, o jei sporto projektai vienodai įvertinti pagal šį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų, pirmenybė suteikiama sporto projektams, surinkusiems daugiau balų pagal kitą iš eilės nurodytą bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų. Jei pagal visus bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus tokie sporto projektai įvertinti vienodai, iš eilės siūlomas finansavimas tam sporto projektui, kuriam finansuoti pakanka kvietimui teikti paraiškas likusios Sporto rėmimo fondo lėšų sumos. Tuo atveju, jei kvietimui teikti paraiškas likusios Sporto rėmimo fondo lėšų sumos nepakanka nei vienam iš vienodai įvertintų sporto projektų, tokie sporto projektai nefinansuojami (Taisyklių 67 punktas). Švietimo mainų paramos fondas paraiškų vertinimo išvadose pateikia paraiškų, kurios išvardijamos pagal siūlomą paraiškų finansavimo eilę (surinkto vertinimo balo mažėjimo tvarka), sąrašus pagal projektų veiklų sritis: paraiškų, kurioms rekomenduojama skirti finansavimą, sąrašą. Į sąrašą įrašomos siūlomos finansuoti paraiškos, kurioms užtenka kvietime nurodyto biudžeto. Prioriteto tvarka siūlomos finansuoti neįgaliųjų sporto plėtrą skatinančių projektų paraiškos. Finansavimo prioritetas suteikiamas tokiam neįgaliųjų sporto plėtrą skatinančių projektų paraiškų skaičiui, kuris užtikrintų 10 procentų Fondo lėšų projektų veiklų sritims skyrimą (Taisyklių 68.1 papunktis); paraiškų, kurioms nerekomenduojama skirti finansavimą, sąrašą. Į šį sąrašą įrašomos paraiškos, kurioms įgyvendinti po atsakingos institucijos atliktos atrankos, sudarius paraiškų finansavimo eilę, Fondo lėšų nepakanka, ir (arba) paraiškos, kurios atmestos vadovaujantis Taisyklių 54 punktu (Taisyklių 68.2 papunktis).
Pagal Taisyklių 69 punktą Komisija, per 20 darbo dienų nuo išvadų dėl projektų tinkamumo finansuoti vertinimo gavimo dienos, įvertinusi pateiktas paraiškas, teikia siūlymą dėl projektų finansavimo Ministerijai. Komisijos siūlyme pateikiami motyvai dėl lėšų skyrimo projektams. Ministras, per Taisyklių 69 punkte nurodytą terminą negavęs siūlymų iš Komisijos, turi teisę priimti sprendimą dėl projektų finansavimo, įvertindamas Atsakingos institucijos išvadas dėl projektų tinkamumo finansuoti vertinimo (Taisyklių 70 punktas). Su visais pareiškėjais pasirašius sutartis nustatomas nepanaudotų Fondo lėšų dydis. Nepanaudotomis lėšomis ministro sprendimu siūloma finansuoti daugiausiai balų surinkusius tinkamus finansuoti nefinansuotus projektus arba skelbiamas papildomas kvietimas tais pačiais metais (Taisyklių 80 punktas). Ministerija gali priimti sprendimą skelbti papildomą kvietimą, jei: nustačius, kad pagrindinio kvietimo metu nepanaudota Fondo lėšų, skirtų Taisyklių 2 punkte įvardintoms projektų veiklų sritims, suma yra didesnė nei 20 procentų (Taisyklių 81.1 papunktis); nustačius, kad po visų tais metais įvykdytų Fondo kvietimų neužtikrinamas ne mažesnis kaip 10 procentų Fondo lėšų skyrimas neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams. Ministerija, įvertinusi turimą informaciją dėl Fondo lėšų dydžio, skirto neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams, nustato Fondo lėšų dalį prioriteto tvarka skiriamą neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams papildomo kvietimo metu (Taisyklių 81.2 papunktis).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aukščiau pacituotas teisinis reguliavimas įtvirtina Ministro diskreciją spręsti dėl finansavimo skyrimo Paraiškoms. Be to, matyti, kad teisinis reguliavimas numato ir galimybę, likus nepanaudotoms Fondo lėšoms, finansuoti daugiausiai balų surinkusius tinkamus finansuoti nefinansuotus projektus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs, jog Įsakymo priėmimu neužkertamas kelias vėliau priimti papildomą individualų teisės aktą, kuriuo būtų skiriamas papildomas finansavimas kitiems projektus pateikusiems asmenims, paaiškėjus, kad Sporto rėmimo fonde yra papildomų nepaskirstytų lėšų. (žr. LVAT 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-313-552/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-833-662/2023). Nagrinėjamu atveju pareiškėja netgi neįrodė savo teiginių, kad, jeigu likusi Sporto rėmimo fondo lėšų suma būtų panaudota sporto projektams pagal Kvietimą finansuoti, pareiškėja tikrai būtų gavusi finansavimą, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių Paraiškų vertinimų, kitų pareiškėjų Paraiškos netgi surinko daugiau balų nei pati pareiškėja. Todėl šie pareiškėjos skundo teiginiai dėl neteisėtai taikomų taisyklių taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjos teigimu, Paramos fondas, atlikdamas Paraiškos biudžeto sąmatos vertinimą, nepagrįstai sumažino sporto Projekto įgyvendinimo išlaidų dydį, t. y. nuo prašomų būtinų 445 551,79 Eur išlaidų vertintojas nurodė Projektui 95 586,80 Eur išlaidų būtinybę.
Reikalavimai paraiškoms ir jų vertinimui nustatyti Aprašo 40 punkte bei Taisyklių 53–54 punktuose. Paraiškų turinio vertinimas atliekamas vadovaujantis bendraisiais projekto vertinimo kriterijais (ministras bendruosius projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais projektų vertinimo kriterijais, kurie detalizuojami kvietime. Be to, Taisyklių 44.1.2 punktas numatė, jog paraiškų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimui Atsakinga institucija gali pasitelkti jos pasirinktus ekspertus, kuriems pagal Taisyklių 61 punktą keliami minimalūs reikalavimai, įvardinti Aprašo 42 punkte (turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkamą kompetenciją (t. y. vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios sporto projektus ekspertas pasitelkiamas vertinti), būti nepriekaištingos reputacijos, nešališkiems. Taisyklių 58 punkte, be kita ko, nustatyta, jog paraiškų vertinimą atlieka vertintojais paskirti Atsakingos institucijos darbuotojai.
Pareiškėjos Paraiška buvo teikiama vadovaujantis Kvietimu, o vertinama atsižvelgiant į Ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 patvirtinto 2021 metų Kvietimo 3 priedą, t. y. Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapą (Forma).
Teisėjų kolegija, įvertinusi užpildytos Formos turinį, pažymi, kad joje kiekvienas konkretus kriterijus yra įvertintas balu, ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos atitinkamos išvados (stiprybės, tobulintinos sritys), išsamiai ir detaliai apskaičiuotos preliminarios Projekto išlaidos. Pažymėtina, kad iš Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo turinio nėra pagrindo teigti, kad iš vertintojų imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai. Vertinimo formoje nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą. Pareiškėja skunde šiuo atveju tik abstrakčiai nurodo, kad vertintojai neišsamiai išnagrinėjo jos Paraišką, tačiau, nesutikdama su vertintojų skirtais balais, jokių įrodymų, pavyzdžiui, kitų ekspertų atlikto vertinimo, priedų, pagrindžiančių jos teiginius ir paneigiančių jau priimtas išvadas, nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad, pavyzdžiui, Paraiškoje nėra minima, jog sportinės rogutės bus naudojamos bobslėjaus trasoje, t. y. jos gali būti naudojamos ir išnaudojant natūralų gamtos reljefą Mostiškių kaime, Vilniaus rajone. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pastebėjimais, kad pareiškėja Paraiškoje šių aplinkybių nėra nurodžiusi, priešingai, Paraiškos 1.2 dalyje nurodė, jog siekia plėtoti Lietuvos Respublikos boblėjaus ir skeletono sporto šakų disciplinas, reprezentuoti Lietuvos Respubliką tarptautinėse varžybose, skatinti asmenų fizinį aktyvumą pasitelkiant bobslėjaus ir skeletono sporto šakas, todėl atsakovė vertino, jog tiek rogučių, tiek šalmų įsigijimas yra susietas ne su gamtiniu reljefu, o su bobslėjaus trasa. Atsakovės teigimu, Paraiškoje nėra paaiškinama, kad rogutės ir šalmai bus naudojami pasitelkiant natūralų gamtos reljefą, šios aplinkybės pirmą kartą yra išdėstomos skunde, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, pritaria pozicijai, kad pareiškėja, kuri turi pagrįsti planuojamas projekto išlaidas, šiuo atveju neišsamiai jas pagrindė. Nors pareiškėja teigia, kad jai buvo nurodyta, jog Sporto rėmimo fondo lėšomis negali būti finansuojamas automobilio įsigijimas, o toks draudimas niekur nėra reglamentuotas, teisėjų kolegija pažymi, kad vertintojai turi teisę ir pareigą vertinti pateiktas paraiškas ekspertinio vertinimo metu. Šiuo atveju vertinimo formoje išsamiai nurodyta, kad dalis sporto projekto veiklų ir biudžeto eilučių laikytinos kaip neatitinkančios sporto projekto masiškumo krypties ir jas reiktų šalinti, įskaitant ir mikroautobuso pirkimo ir su automobilio įsigijimu susijusias išlaidas (draudimas, techninis aptarnavimas), kadangi jos laikytinos kaip logiškai nepagrįstos ir prieštaraujančios masiškumo krypties sporto projekto logikai (Sporto rėmimo fondo lėšomis šių veiklų finansuoti negalima). Teisėjų kolegija laiko, kad vertintojai paaiškino savo išlaidų skaičiavimą, galimai finansuojamas veiklas ir pan., pareiškėja šiuo atveju niekaip nepaneigė vertintojų nustatytų aplinkybių ir pateiktų išvadų, nepateikė konkrečių argumentų, jog kuris nors iš kriterijų nagrinėjamu atveju buvo įvertintas netinkamai, skirtas neteisingas balų skaičius ar netinkamai nurodytos kriterijų grupei skirtos išvados ir komentarai. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų, šiuo atveju automobilis nėra tiesiogiai susijęs su pačiu Projektu, pareiškėja jį įsigytų mokiniams ir treneriams vežti ir pan., tačiau pareiškėja nei Paraiškos vertinimo metu, nei teismui nepagrindė automobilio įsigijimo būtinumo, susijusio su paties Projekto tiesioginiu įgyvendinimu. Taigi nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog vertinant pareiškėjos Projektą nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti nepagrįsto sprendimo nefinansuoti pareiškėjos Paraiškos priėmimą.
Pagal Taisyklių 57.1 papunktį Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo metu nustatomas maksimalus Fondo lėšų, reikalingų projektui įgyvendinti, dydis, o, jeigu dalis projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo projekto veikloms įgyvendinti, Atsakinga institucija raštu pareiškėjo paprašo pagrįsti tokias išlaidas ir (arba) pasiūlo sumažinti dalį projekto išlaidų. Jei pareiškėjas per Atsakingos institucijos nustatytą ne trumpesnį nei 5 darbo dienų ir ne ilgesnį nei 10 darbo dienų terminą nepateikia prašomos informacijos arba jo pateikta informacija nepagrindžia išlaidų būtinumo projekto veiklai įgyvendinti, nepagrįstos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Taip pat Aprašo 45.1 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog Paraiškos atrankos etape, atliekant išlaidų pagrįstumo vertinimą, nustatomas maksimalus Sporto fondo lėšų, reikalingų sporto projektui įgyvendinti, dydis, o, jeigu dalis sporto projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo sporto projekto veikloms įgyvendinti, atsakinga institucija raštu pareiškėjo paprašo pagrįsti tokias išlaidas ir (arba) pasiūlo sumažinti dalį sporto projekto išlaidų. Jei pareiškėjas per atsakingos institucijos nustatytą ne trumpesnį nei 5 darbo dienų ir ne ilgesnį nei 10 darbo dienų terminą nepateikia prašomos informacijos arba jo pateikta informacija nepagrindžia išlaidų būtinumo sporto projekto veiklai įgyvendinti, nepagrįstos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja tvirtina, kad VšĮ Švietimo mainų paramos fondas nesikreipė į ją su prašymu pateikti paaiškinimus ar pagrįsti išlaidas, todėl iš pareiškėjos buvo atimta teisė teikti paaiškinimus ir gauti finansavimą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais teiginiais, kadangi, kaip matyti iš Paraiškos, ji yra išsami, detalizuota, o vertintojai vertinimo metu įvertino visos Paraiškos turinį, planuojamus pirkinius, pateikė savo pastabas, todėl darytina išvada, kad vertintojams nekilo klausimų dėl išlaidų, tiesiog jos buvo pripažintos nepagrįstomis arba nebūtinomis. Vien pareiškėjos nuomonė, kad vertintojai turėjo pareigą kreiptis į ją dėl išsamių paaiškinimų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog vertintojai šios pareigos nesilaikė, kadangi pareiškėja turėjo galimybę teisminio nagrinėjimo metu pateikti šiuos paaiškinimus, pagrįsti savo išlaidų būtinumą, tačiau teismui pateikti tik jos abstraktūs skaičiavimai, nuomonė, prielaidos, bet nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių būtinas išlaidas (pavyzdžiui, šalmų kiekį, rogučių kiekį, automobilio reikalingumą, kaip tai buvo apskaičiuota, kokie bus maršrutai, ar nėra kitų galimybių pasiekti trasas ir pan.).
VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Įvertinusi Įsakymo turinį ta apimtimi, kuria buvo nefinansuota pareiškėjos pateikta Paraiška, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas aktas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Įsakyme nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Pažymėtina, kad pareiškėja nurodo, jog ji nesuprato Įsakymo motyvų, todėl jai buvo apribota teisė jį skųsti, tačiau pareiškėja pateikė teismui išsamų skundą, nurodydama detalius argumentus, todėl akivaizdu, kad Įsakymo motyvų turinys nesutrukdė jai kreiptis į teismą ir ginti savo teises.
Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiama Įsakymo dalimi nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai, atsakovės neteisėto neveikimo ar vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus taip pat nebuvo nustatyta, todėl darytina išvada, kad Ministerijos veiksmuose neteisėtumo nėra nustatyta ir Įsakymo ta apimtimi, kuria pareiškėjos Paraiškai nesuteiktas finansavimas, naikinti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas visa apimtimi, todėl ji neturi teisių į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovė Ministerija pateikė prašymą atlyginti jos bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl šioje byloje ginčijamo Įsakymo yra nagrinėjamos net septynios bylos pagal skirtingų pareiškėjų skundus. Atsakovės vidiniai resursai yra nepakankami, todėl buvo būtina naudotis advokato paslaugomis. Akcentuoja, kad ne formalus tarnautojų, turinčių teisinį išsilavinimą, skaičius Ministerijoje apsprendžia galimybę tinkamai ir laiku atstovauti institucijai teisminiuose ginčuose. Be to, Ministerija nėra tik teisminėse bylose dalyvaujanti institucija ir jos tarnautojai atlieka daugybę kitų funkcijų, įskaitant ir teisės aktų rengimo funkciją, todėl kiekvienas valstybės tarnautojas turi jam priskirtas funkcijas, kuriose atitinkamai specializuojasi ir kurios negali būti nevykdomos dėl prasidėjusių teisminių procesų. Pažymi, kad bylų skaičius 2021 m. smarkiai išaugo, o be kitų atliekamų funkcijų Ministerijos tarnautojams teko rengti didelį kiekį dokumentų. 2021 m. spalio–lapkričio mėnesiais vienu metu buvo gauta net keletas bylų, kurios dabar yra nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl siekiant užtikrinti atstovavimą valstybės interesams, buvo būtina pasitelkti papildomus resursus. Teigia, kad nėra suformuotos praktikos, kuri absoliučiai draustų valstybės institucijai pasitelkti išorines teisines paslaugas, siekiant užtikrinti tinkamą jos procesinių teisių įgyvendinimą. Atsakovės atveju išoriniai teisininkai buvo pasitelkti tik siekiant atstovauti keliose bylose, kitose bylose atsakovei ir toliau atstovauja Teisės skyriaus teisininkai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant atsakovės vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog iš viešai prieinamos oficialios Ministerijos interneto svetainės matyti, jog Ministerijoje yra įsteigtas Teisės skyrius (https://smsm.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/ministerijos-struktura), to neneigia ir pati atsakovė, tačiau nurodo, jog dėl padidėjusio krūvio ir nepakankamo vidinių resursų skaičiaus teko kreiptis į advokatus dėl atstovavimo jos interesams teismuose. Vis dėlto, teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovė pati nurodė, jog teisme yra net septynios bylos dėl to paties Įsakymo, o tai rodo, kad iš esmės bylose keičiasi tik proceso šalys, jų argumentai, tačiau ginčo esmė yra ta pati ir atsakovės pozicija greičiausiai nesikeičia visose minėtose bylose. Todėl ši byla, teisėjų kolegijos nuomone, nėra niekuo išskirtinė, lyginant su kitomis analogiško pobūdžio bylomis, kuriose yra suformuota jurisprudencija, todėl lieka neaišku, dėl kokių priežasčių šioje byloje Ministerijos interesams negalėjo atstovauti jos Teisės skyriaus teisininkai. Ministerijos teigimu, ji būtų nespėjusi laiku pateikti teismui procesinių dokumentų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad proceso dalyviai turi galimybę prašyti teismo pratęsti terminą atsiliepimui ar kitiems dokumentams pateikti, nurodydami motyvuotas priežastis, o šiuo atveju Ministerija teismui tokio prašymo nepateikė ir net nebandė prašyti pratęsti nustatytų terminų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Ministerija būtų teikusi duomenis dėl posėdžių datos tinkamumo, užimtumo kitose bylose ar pan. Atsakovė nurodė, kad jai nepakanka darbuotojų pajėgumų atstovauti bylose, tačiau ji nepateikė teismui duomenų, jog yra paskelbusi papildomų konkursų į laisvas vietas, siekia didinti etatų skaičių ar kitaip bando spręsti darbuotojų trūkumą. Atsakovė nurodė, kad yra ženkliai išaugęs jos darbo krūvis, tačiau tai pagrindžiančių duomenų taip pat nepateikė. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad Ministerijos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra gana didelė, o pareiškėja šiuo atveju yra juridinis asmuo, kuris nėra atstovaujamas advokato ar profesionalių teisininkų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos asociacijos Lietuvos bobslėjaus ir skeletono federacijos patikslintą skundą atmesti.
Atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Diana Butrimienė
Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė