Civilinė byla Nr. 2S-1958-657/2014

Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas

                    Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                 124.1.; 124..2.7.; 121.14.; 122.2.;

122.3.; 122.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto pareiškėjo L. B. (L. B.), atstovaujamo advokatės Giedrės Ringienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-15393-584/2014, kuria buvo nebuvo atsisakyta priimti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (kreditorius) L. B. kreipėsi į apylinkės teismą prašymas atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8410-658/2005 pagal pareiškėjų S. S. ir L. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų  pareiškėjų sutikimu dalyje dėl santuokinio turto padalijimo, panaikinti šioje dalyje teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (b.l. 49-54). Pareiškėjas nurodė, kad per laikotarpį nuo 1998 m iki 2004 m. yra paskolinęs S. S. 400.00,00 JAV dolerių, dėl ko 2009-05-22 pasirašė neprotestuotiną vekselį. Mano, kad procesas turėtų būti atnaujintas, nes teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Nurodė, kad terminą procesui atnaujinti praleido dėl svarbių priežasčių, nes sutuoktiniai jo neinformavo apie pradėtą skyrybų procesą, pats gyvena užsienyje, todėl tik sužinojęs apie turto dalybų procesą iš karto kreipėsi į teisininkus, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės.

              II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8410-658/2005 pagal pareiškėjų S. S. ir L. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų  pareiškėjų sutikimu atsisakė priimti (b.l. 55-56). Teismas pažymėjo, kad Kauno m. apylinkės  teismo 2005-06-20 sprendimu nutraukė pareiškėjų S. S. ir L. S. santuoką bei patvirtino pareiškėjų sutartį  dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2005-07-21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas L. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2014-06-16, t.y. beveik ketverius metus praleidęs terminą, ir pažymėjo, jog kreipdamasis į teismą asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurių nesilaikymas sukelia atitinkamus procesinius padarinius. CPK 368 straipsnis reglamentuoja prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Taigi, procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti konkretūs terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 str.), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 368 straipsnio 2 dalyje, pasibaigus minėtoje teisės normoje nustatytam naikinamajam penkerių metų terminui, asmuo netenka teisės paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas sprendė, kad naikinamasis terminas suėjo 2010-07-21. Teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytu naikinamuoju prašymo atnaujinti procesą padavimo terminu yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir tai, kad, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, sprendė, kad išskirtinė ir netoleruotina situacija nagrinėjamu atveju nesusiklostė, todėl faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo netaikyti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio prašymo atnaujinti procesą padavimo termino. Pasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui pareiškėjas neteko teisės paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 75 str. 1 d.). Kadangi prašymas paduotas teismui praleidus penkerių metų terminą yra nenagrinėtinas teisme, todėl atsisakė jį priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 368 str. 2 d., Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 2S-241-343/2014).

III. Atskirojo skundo  ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas L. B., atstovaujamas advokatės Giedrės Ringienės prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atnaujinti civilinės bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą (b.l. 60-64). Skunde teigiama, kad:

1.  Teismas nepagrįstai neatnaujino termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8410-658/2005, nes yra pagrindas pripažinti, kad šioje civilinėje byloje susiklostė išskirtinė ir netoleruotina teisinė situacija, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra pagrindas atnaujinti praleistą penkerių metų terminą prašymui dėl proceso dalies dėl turto padalinimo atnaujinimo. Tik atnaujinus procesą minėtoje civilinėje byloje būtų realiai įgyvendinta L. B. teisė į gynybą.

2.  Procesas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8410-658/2005 turėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Faktiškai S. S. neatlygintinai perdavė savo sutuoktinei pusę asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, taip žymiai sumažindamas turtą, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Apeliantas iki santuokos nutraukimo S. S. yra suteikęs paskolas, tačiau apie skyrybų procesą nebuvo informuotas, skyrybų byloje nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, atsakovai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje atsiskaitymo su apeliantu tvarkos nenustatė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Bylos nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą 2014 m. birželio 16 d. (b.l. 49-54) ir prašė atnaujinti praleistą naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo proceso atnaujinimo instituto normų aiškinimo ir taikymo.

Šiuo aspektu visų pirma pastebėtina, jog priimto teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas ir įtvirtino proceso atnaujinimo institutą, kuris yra vertinamas kaip išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse ne kartą aiškino proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis bei tokiems tikslams, kokius nustatė įstatymų leidėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007). Be to, proceso atnaujinimo tikslas taip pat yra išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad „asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų“. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nuosavybė gali būti tiek egzistuojanti nuosavybė, tiek turtas, įskaitant reikalavimo teises, kurių atžvilgiu pareiškėjas gali teigti turįs bent jau teisėtą lūkestį, kad jie bus patenkinti ((duomenys neskelbtini) prieš Lietuvą; bylos Nr.44548/98, (duomenys neskelbtini) prieš Čekijos Respubliką; bylos Nr. 38645/97).

Nurodytas proceso atnaujinimo tikslas lemia, kad proceso atnaujinimas yra specifinė civilinės teisenos stadija. Civilinių bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. CPK 366 straipsnio 1 dalis numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinamas, tuo tarpu CPK 368 straipsnis reglamentuoja prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus.

Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

Teismas, vykdydamas nurodytus įstatymo leidėjo įpareigojimus ir vertindamas, ar nėra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, visų pirma pažymi, jog CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t.y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.).

Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą 5 metų terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, ir nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi išskirtinė ir netoleruotina situacija, dėl ko šis terminas neturėtų būti taikomas.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad 3 mėnesių termino nuo sužinojimo nepraleido, kadangi apie priimtą teismo sprendimą jis sužinojo 2014-06-04 tik pateikęs vekselio vykdomąjį įrašą antstoliui. Kitokių įrodymų teismui nepateikta, todėl tikėtina, kad apie teismo sprendimą pareiškėjas sužinojo 2014-06-04, tokiu būdu 3 mėnesių termino prašymui pateikti nepraleido.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8410-658/2005 nutraukė sutuoktinių S. S. ir L. S. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Kauno m CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: 88/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais (ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinierinių statinių ir kitų   įrenginių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 497/1230 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)) sutuoktiniai pasidalijo po ½ dalį kiekvienam bei pasidalijo įgytą kilnojamąjį turtą: transporto priemonė ŠKODA FABIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atiteko L. S., o transporto priemonės VAZ21099, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); speciali priekaba PL 97, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); FORD SKORP1O, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini);  savos  gamybos priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atiteko S. S. (b.l. 25-27). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad apie santuokos nutraukimo bylą buvo pranešta kreditoriams UAB „Sampo bankas“ ir UAB „Lygus kelias“, kurie prieštaravimų byloje nepareiškė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir tai, kad, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes dėl pareiškėjo galimai pažeistų savo teisių savalaikio gynimo neįgyvendinimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išskirtinė ir netoleruotina situacija nagrinėjamu atveju nesusiklostė. Kadangi byloje nėra nustatyta situacijos, kuriai esant, siekiant užtikrinti nuosavybės neliečiamumą ar ypatingą materialinį teisinį santykį, procesinis terminas galėtų būti atnaujintas, spręstina, kad faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo netaikyti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio prašymo atnaujinti procesą padavimo termino.

Nustačius, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje negali būti pateikiamas, nes nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, visos kitos apelianto skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų ir atitinkamai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų konkrečių pagrindų įrodinėjimu, apeliacinės instancijos teismo pripažįstamos teisiškai nereikšmingomis, nebegalinčiomis turėti įtakos proceso atnaujinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas 

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                 Žibutė Budžienė