Baudžiamoji byla Nr. 1A-559-238/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42817-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Audronei Tulauskienei, 

dalyvaujant prokurorui R. M.,

nuteistojo J. G. gynėjui advokatui R. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – 110 MGL dydžio (5 500 eurų) bauda; 

BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) ir paskirta bausmė – 80 MGL dydžio (4 000 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė, ir J. G. paskirta subendrinta bausmė – 160 MGL dydžio (8 000 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2018 m. rugsėjo 4 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – J. G. priklausančio automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       J. G. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018 m. rugsėjo 4 d. apie 17.32 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. L. patikrinęs jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu - alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0237 nustatė 2,85 ‰ girtumą, VTMT pateikė 2018 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvadą Nr. T-A 8982/2018(01), kurioje J. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,42 ‰ etilo alkoholio. 

2.       J. G. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad siūlė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veiklos, o būtent: 2018 m. rugsėjo 4 d., apie 17.32 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas prie tarnybinio automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviam, siūlė policijos pareigūnams važiuoti iki jo namų, kur jis perduos 1000 eurų (duomenys neskelbtini) AVPK KP Kelių patrulių I-ojo būrio vyriausiems patruliams A. K. bei R. L., tokiu būdu siekdamas neteisėtos policijos pareigūnų veiklos vykdant įgaliojimus, kad nebūtų fiksuojamas teisės pažeidimas.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis J. G. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti ir jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, taip pat prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindais, pagal laidavimą, laiduotoja skirti B. P..

3.1.                      Skunde nurodo, kad viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylą perdavus teismui laikėsi tos pačios pozicijos, jo parodymai buvo nuoseklūs. Apklausose nurodė, kad nepripažįsta jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos dėl valstybės pareigūnų papirkimo, ir teigė, kad neturėjo tyčios papirkti pareigūną, o pinigus policijos pareigūnams siūlė visai kitu tikslu. Apeliantas teigia, kad pinigus bandė įsiūlyti, kadangi yra girdėjęs, jog policijos pareigūnai priima kyšius, kad nebūtų nustatytas neblaivumas ar kitas teisės pažeidimas. Jei policijos pareigūnai būtų sutikę priimti kyšį, tokiu būdu jis (J. G.) būtų pasinaudojęs savo turimomis vaizdo filmavimo priemonėmis ir akivaizdžiais faktais, kad policijos pareigūnai piktnaudžiauja tarnyba, ima kyšius ir yra paperkami ir visą turimą medžiagą perdavęs policijos komisariato viršininkui. Turėjo tikslą išaiškinti galimai tarnybą piktnaudžiaujančius pareigūnus ir apie tai pateikti informaciją jų vadovams, todėl pasiūlė pareigūnams vykti į jo namus, kur pažadėjo perduoti 1000 eurų.

3.2.                      Skunde teigiama, kad apeliantas tariamos pinigų sumos namie neturėjo, jų nebūtų davęs policijos pareigūnams. Taip pat teigia, jog supranta, kad jo veiksmai buvo neadekvatūs ir nelogiški. Šiuos jo parodymus teismas vertino kritiškai ir kaip gynybinę poziciją, tačiau nepagrįstai nesivadovavo jo parodymais. Vien objektyvių požymių t. y. pasiūlymo atlygio už teisėtus ar neteisėtus tokio asmens veiksmus nepakanka pripažinti asmenį kaltu už kyšio davimą, tačiau būtina nustatyti tyčią, tai yra subjektyviąją pusę, jog asmuo ne tik siūlė kyšį pareigūnui, bet ir būtų šį siūlymą įvykdęs. Skundžiamas nuosprendis, apelianto manymu, priimtas vadovaujantis tik objektyviaisiais požymiais ir subjektyviųjų požymių nebuvo siekiama nustatyti, tai yra, kad jis būtų davęs atlygį už neteisėtus veiksmus. Skundu taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kaip jo kaltės įrodymus teismas nuosprendyje cituoja policijos pareigūno A. K. parodymus, R. L. tarnybinį pranešimą dėl nustatyto neblaivumo, vaizdo įrašą, užfiksuotą pareigūno A. K. telefonu, kuriame atsispindi jo bendravimas su pareigūnais, siūlomas tariamas kyšis, prašoma nefiksuoti pažeidimo, tačiau tai yra objektyvūs duomenys, kurie nepatvirtina ir neįrodo subjektyviųjų požymių. Apeliantas įsitikinęs, kad jį pripažinti kaltu buvo galima tik tuo atveju, jei jis pasiūlytą neteisėtą atlygį būtų ne tik pasiūlęs, bet ir perdavęs policijos pareigūnams. Taip pat pabrėžia, kad jo siekis siūlant neteisėtą atlygį policijos pareigūnams buvo neišvengti baudžiamosios atsakomybės nustatant neblaivumą, o išsiaiškinti nesąžiningus policijos pareigūnus, kurie piktnaudžiauja jiems suteiktais įgaliojimais, tokiu būdu gaudami sau materialinę naudą. 

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas R. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras R. M. prašė apeliacinį skundą atmesti.

5.       Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7.       Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino J. G. kaltu padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

8.       Apeliantas ginčija savo kaltę dėl pareigūnų papirkimo, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus ir kai kurias aplinkybes, tai sąlygojo neteisėtą jo nuteisimą pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, taip pat, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes ir įrodymus, rėmėsi iš esmės vien tik kaltinimui palankiais parodymais, kitų parodymų nevertindamas. Tačiau pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

9.       Šioje baudžiamojoje byloje J. G. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad siekdamas papirkti valstybės tarnautojus (policijos pareigūnus) jų tarnybos metu, pasiūlė policijos pareigūnams važiuoti iki jo namų, kur jis perduos 1000 eurų (duomenys neskelbtini) AVPK KP Kelių patrulių I-ojo būrio vyriausiems patruliams A. K. bei R. L., kad nebūtų fiksuojamas teisės pažeidimas, t. y., kad jis, siūlė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veiklos, o būtent būdamas prie tarnybinio automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviam. 

10.       BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pažymėtina ir tai, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, šios veikos baigtumas siejamas su momentu, kai atliekamas bent vienas iš alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiką vykdant įgaliojimus.

11.       Nors nuteistasis J. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu tvirtindamas, jog jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto keliamą versiją. Tokie įrodymai yra liudytojo A. K. pateiktas vaizdo įrašas bei parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga. 

12.       Liudytojas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių I-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors ir perspėjus J. G. dėl to, jog bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad bandė papirkti policijos pareigūnus, nuteistasis vis tiek primygtinai siūlė važiuoti iki jo namų ir ten būtų padavęs 1000 Eur dydžio kyšį. Tuo tarpu, kol J. G. siūlė kyšį policijos pareigūnams būtent A. K. tarnybiniu telefonu padarė vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matyti, jog nuteistasis bando papirkti policijos pareigūnus dėl atsakomybės išvengimo. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2018 m. rugsėjo 4 d. vyriausiųjų patrulių A. K. ir R. L. tarnybiniuose pranešimuose, kur minima, kad buvo nustatytas neblaivumas ir bandymas papirkti policijos pareigūnus (b. l. 60-61), tiek apklausiant A. K. liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 66). Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jo parodymus, kadangi jis policijos pareigūnams kyšį siūlė dėl to, kad norėjo demaskuoti korumpuotus ir nesąžiningus policijos pareigūnus. Apeliantas nurodo, kad jei būtų buvę pavykę policijos pareigūnus įtikinti važiuoti iki jo namų, kuriuose tariamai būtų davęs 1000 Eur vertės dydžio kyšį, jis būtų viską fiksavęs ir įrašinėjęs vaizdo įrašą tušinuku, kuriame yra sumontuota filmavimo įranga, ir tokiu būdu būtų demaskavęs policijos pareigūnus. Teigiama, kad papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, turi būti nustatytas asmens ketinimas papirkti šiuo nagrinėjamu atveju policijos pareigūnus, ikiteisminio tyrimo metu įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis policijos pareigūnams neteisėtai siūlė pinigus už tai, kad šie veiktų (neveiktų) nuteistojo naudai.

13.       Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog J. G. iš esmės pripažino faktines aplinkybes dėl savo veiksmų bandant papirkti policijos pareigūnus, tačiau neigė kaltinimą nepripažindamas subjektyvaus požymio, kaltės buvimo veiksmuose. Šis skundo argumentas atmestinas, kadangi pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai pripažino J. G. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos, kadangi neabejotinai nustatyta, kad įvykio metu jis vairavo transporto priemonę neblaivus ir teismo posėdyje pripažino, kad vairuoti transporto priemones teisė jam yra svarbi. Aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos motyvui, jog šios nurodytos aplinkybės, priešingai nei nurodo nuteistasis, patvirtina, kad siūlant pinigus jo tikslas buvo įvykius pakreipti sau naudinga linkme, o ne provokuoti ir skatinti policijos pareigūnus daryti nusikaltimą ir jį užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad J. G., suprasdamas savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, policijos pareigūnams pasiūlė 1000 Eur kyšį siekdamas, kad šie neatliktų teisėtų veiksmų, tai yra neteisėtai neveiktų vykdydami tarnybines pareigas ir nefiksuotų jo padarytos nusikalstamos veikos.

14.       Minėtų liudytojų parodymai ir filmuota medžiaga, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad J. G. siūlė 1000 Eur kyšį, siekdamas neteisėtos policijos pareigūnų veiklos vykdant įgaliojimus, t. y. kad jis nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl vairavimo būnant neblaiviam, yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir filmuota medžiaga. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl J. G. padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai policijos pareigūnai siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantą nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde.

15.       Skundo argumentas, kad apeliantas tariamos pinigų sumos namie neturėjo, jų nebūtų davęs policijos pareigūnams taip pat atmestinas, kadangi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino faktus, jog nuteistasis dirba ir turi nuolatinę darbo vietą iš kur gauna pastovias pajamas, turi turto, todėl įvertino jo kaip kyšį nurodytą pinigų sumą, jog nėra pagrindo manyti, kad ketinimas nebuvo realus, yra teisingas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog J. G. buvo nuteistas pagrįstai vadovaujantis tuo, kad jis siūlė policijos pareigūnams kyšį, o aplinkybė ar jis turėjo namie siūlytą pinigų sumą, ar būtų davęs tuos pinigus šiuo atveju nėra svarbi.

16.       Byloje neginčytinai nustačius, kad J. G. 2018 m. rugsėjo 4 d., apie 17.32 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas prie tarnybinio automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviam, siūlė policijos pareigūnams važiuoti iki jo namų, kur jis perduos 1000 eurų (duomenys neskelbtini) AVPK KP Kelių patrulių I-ojo būrio vyriausiems patruliams A. K. bei R. L., tokiu būdu siekdamas neteisėtos policijos pareigūnų veiklos vykdant įgaliojimus, kad nebūtų fiksuojamas teisės pažeidimas, jo veika pagal BK 227 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

17.       Skirdamas nuteistajam J. G. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai J. G. skyrė bausmę – baudą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą jos minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

18.       Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde taip pat prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojai B. P..

19.       BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

20.       Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010). Kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, J. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 281 straipsnio 7 dalyje, kurios tarpusavyje sudaro realiąją sutaptį, todėl jis pagrįstai nelaikytas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, taigi nagrinėjamoje byloje pagrįstai nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė. Be to, jis nepripažino kaltės.

21.       Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas J. G. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai        Algirdas Jaliniauskas

        Aurelijus Rauckis

        Danguolė Šiugždinytė