LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. kovo 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,

dalyvaujant ieškovės atstovams Dmitrijui Medvedevui ir advokatei Eglei Matuizaitei,

atsakovės atstovui Romualdui Paulauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „NESTE LIETUVA“ ir Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl supaprastinto atviro konkurso sąlygos pripažinimo negaliojančia. 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „EMSI“ (toliau – UAB „EMSI“) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Automobilių kuro pirkimas“ reikalavimą, kad tiekėjas turi turėti bent po vieną degalinę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Alytuje, negaliojančiu.

Ieškovė UAB „EMSI“ nurodė, kad atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Automobilių kuro pirkimas“. Ieškovė 2008 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama galimai diskriminacinį reikalavimą dėl degalinių turėjimo konkrečiuose miestuose išskaidyti į atskirus reikalavimus, kad būtų racionaliai panaudotos pirkimui skirtos lėšos. 2008 m. lapkričio 20 d. atsakovė šią pretenziją atmetė, nurodydama, kad perkančioji organizacija pati turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimus dalyviams, o dalyviai negali primesti savo reikalavimų perkančiajai organizacijai. Ieškovo teigimu, ši konkurso sąlyga nustatė ne minimalius reikalavimus tiekėjams, o išskirtinį reikalavimą konkrečiam tiekėjui – uždarajai akcinei bendrovei „LUKOIL BALTIJA“ (toliau – UAB „LUKOIL BALTIJA“), vienintelei turinčiai degalines visuose nurodytuose miestuose. Tokiu būdu buvo diskriminuoti kiti tiekėjai bei neužtikrinta konkurencija. Be to, nurodyta sąlyga pažeidžia ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus pasiūlymų vertinimo kriterijus, kadangi kelių skirtingų tiekėjų pasiūlymai skirtingoms vietovėms galėtų būti ženkliai naudingesni nei vieno tiekėjo, pateikusio pasiūlymą dėl visų nurodytose vietovėse esančių degalinių.

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad supaprastinto konkurso sąlygose minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatė vadovaudamasi teisės aktais. Atsižvelgdama į paslaugos specifiką, atsakovė sąlygose nurodė techninio pajėgumo rodiklį – paslaugos tiekėjas privalo turėti bent po vieną degalinę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Alytuje. Tai, kad ieškovės turimas techninis pajėgumas neatitinka nustatyto vertinimo kriterijus, neleidžia teigti, kad jis yra diskriminacinis apskritai ar ieškovės atžvilgiu, nes konkurse buvo leidžiama dalyvauti ir ūkio subjektų grupei. Ieškovės teiginys, kad konkurso sąlygos buvo parengtos konkrečiam tiekėjui – UAB „LUKOIL BALTIJA“ – pagrįstas vien prielaidomis ir neatitinka faktinių aplinkybių – konkursą laimėjo uždaroji akcinė bendrovė „NESTE LIETUVA“ (toliau – UAB „NESTE LIETUVA“), visai nesusijusi su UAB „LUKOIL BALTIJA“. Atsiliepime pažymima, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas buvo atmestas, nes neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų: ieškovė neturėjo degalinių (bent po vieną) Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje, be to, pasiūlymas neatitikimo pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų: jis nebuvo pasirašytas įmonės vadovo, neteisingai apskaičiuota dyzelinio kuro kaina bei nepateikta sąžiningumo deklaracija. Ieškovės argumentas, kad kelių atskirų tiekėjų pasiūlymai skirtingoms vietovėms galėtų būti ženkliai naudingesni nei vieno tiekėjo, yra nieko nepagrįstas ir nepriimtinas atsakovei, nes toks automobilių kuro pirkimo būdas perkančiajai organizacijai nėra ekonomiškai naudingas ir pakankamai racionalus, be to, jis prieštarauja konkurso sąlygoms, draudžiančioms skaidyti pirkimą į dalis ir teikti alternatyvius pasiūlymus. Atsakovė taip pat akcentavo, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato galimybės keisti paskelbto pirkimo sąlygas, todėl perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokius tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose.

Tretysis asmuo UAB „NESTE LIETUVA“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija.

Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad ieškovas ieškinyje nepagrįstai remiasi Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsniu, reglamentuojančiu techninės specifikacijos reikalavimus. Ginčas yra kilęs ne dėl techninės specifikacijos reikalavimo, o dėl minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, kurio nustatymą reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymo 32-38 straipsniai. Minimalių kvalifikacinių reikalavimų tikslas – išsiaiškinti, ar kandidatas ar dalyvis pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, todėl šiuo konkrečiu atveju būtina, kad atsakovė pateiktų ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo pagrindimą, kuriuo įtikinimai įrodytų jos nustatyto kvalifikacinio reikalavimo būtinumą ir šio reikalavimo bei dalyvio ar kandidato gebėjimo įvykdyti pirkimo sutartį priežastinį ryšį. Kadangi atsiliepime toks pagrindimas nepateiktas, Viešųjų pirkimų tarnyba negali daryti vienareikšmiškos išvados, ar minėtas kvalifikacinis reikalavimas nepažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio. Viešųjų pirkimų tarnyba sutiko su ieškovės argumentu, kad, išskaidžius pirkimo objektą į atskiras pirkimo dalis, atsakovė gautų daugiau konkurencingų pasiūlymų, tačiau atkreipė dėmesį, jog Viešųjų pirkimų įstatyme nenustatyta perkančiosios organizacijos pareiga skaidyti pirkimo objektą į atskiras dalis. Taip pat pažymėjo, kad byloje ji turėjo būti įtraukta kaip institucija, teikianti išvadą, o ne tretysis asmuo, nes neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „EMSI“ 2008 m. lapkričio 19 d. pareiškė pretenziją dėl konkurso sąlygų, į kurią atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija atsakė 2008 m. lapkričio 20 d. raštu. Įstatymo nustatytu terminu ieškovė į teismą nesikreipė, dėl ko atsakovė, tęsdama pirkimo procedūras, priėmė 2008 m. gruodžio 1 d. ir 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimus dėl preliminarios pasiūlymų eilės ir konkurso laimėtojo, tokiu būdu sukurdama teises trečiajam asmeniui UAB „NESTE LIETUVA“. Ieškovės UAB „EMSI“ pasiūlymą atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. gruodžio 1 d. nutarimu atmetė, nes pateiktas pasiūlymas neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų (turėti bent po vieną degalinę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje) bei pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (pasiūlymas nepasirašytas įmonės vadovo, nepateikta tiekėjo sąžiningumo deklaracija, pasiūlyme padaryta aritmetinių klaidų).

Teismas, atsižvelgęs į pateiktus duomenimis apie ieškovės sunaudojamo kuro kiekį ir tam išleidžiamas lėšas (per metus sunaudojama 9 600 l. dyzelinio kuro ir 14 400 l. benzino, tam išleidžiant apie 85 000 Lt), įstatymais savivaldybėms deleguotas funkcijas ir jų veiklos pobūdį, padarė išvadą, kad atsakovės veikla neapsiriboja vien savivaldybės administracinėmis ribomis, todėl ginčijama konkurso sąlyga turėti bent po vieną degalinę didžiuosiuose šalies miestuose pagrįsta objektyviomis priežastimis. Pažymėjo, kad atsakovė sudarė sąlygas dalyvauti konkurse ne tik pavieniams ūkio subjektams, bet ir tokių asmenų susivienijusiai grupei, pateikiant bendrą pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad konkurso sąlygos nenustatė nei vienam iš tiekėjų nepagrįsto konkurencinio pranašumo arba suteikė vienam iš tiekėjų daugiau teisių negu kitiems ir pakeitė padėtį vieno iš tiekėjų nenaudai.

Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ne vien tik todėl, kad neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų, bet ir todėl, kad neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Ieškovė pasiūlymo atmetimo dėl jo neatitikimo pirkimo dokumentams įstatymų nustatyta tvarka neskundė, todėl reikalavimas panaikinti jos manymu diskriminuojančią konkurso sąlygą dėl kvalifikacinių reikalavimų neatitikimo nesukurtų jai teisinių pasekmių, nes išliktų galioti atsakovės sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo kitu pagrindu.

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „EMSI“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas ieškinyje nurodytais motyvais bei šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog reikalavimas turėti bent po vieną degalinę didžiuosiuose šalies miestuose yra pagrįstas būtinybe tinkamai organizuoti jos veiklą. Priešingai, šiuose miestuose atsakovė neturi nei buveinių, nei padalinių, o vien tik jos pavadinimas patvirtina, kad veikla yra vykdoma Alytaus rajono ribose. Teismas abstrakčiai ir nepagrįstai nurodė, kad atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla neapsiriboja vien tik savivaldybės administracinėmis ribomis.

2. Pripažinus ginčijamą konkurso sąlygą negaliojančia, atsakovė privalėtų skelbti naują konkursą naujomis sąlygomis, todėl teismo argumentas, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas vis tiek būtų atmestas dėl neatitikimo pirkimų dokumentų reikalavimams, yra nepagrįstas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktais motyvais. Papildomai nurodoma, kad teismas įvertino visus įrodymus ir teisingai pripažino, kad atsakovės veikla neapsiriboja vien savivaldybės administracinėmis ribomis, todėl ginčijama sąlyga yra pagrįsta. Tai pat atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinis skundas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, nes nenurodytas skundo teisinis pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsiliepimo į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „NESTE LIETUVA“ nepateikė.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos teisės nustatyti tiekėjų minimalius kvalifikacinius reikalavimus, dėl kurio teisėjų kolegija ir pasisako.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą „Automobilių kuro pirkimas“, kuriuo siekė įsigyti jai reikalingą automobilių kurą. Atsakovė konkurso sąlygose, be kita ko, nustatė reikalavimą tiekėjui turėti bent po vieną degalinę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Alytuje. Ieškovės UAB „EMSI“ teigimu, ši sąlyga riboja konkurenciją, diskriminuoja tiekėjus, be to, neleidžia racionaliai naudoti savivaldybės lėšų, todėl turėtų būti panaikinta, o aptariamas pirkimas – išskaidytas į atskiras dalis.

Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007).

Perkančioji organizacija, atsižvelgdama  savo poreikius, pati savarankiškai sprendžia, kokias prekes, paslaugas ar darbus įsigyti. Tačiau Viešųjų pirkimų įstatymas nustato jai pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (32 straipsnio 1 dalis). Šiam tikslui pasiekti perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Visgi aptariama perkančiosios organizacijos teisė nėra absoliuti – taikomi minimalūs kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs, bet to, jie negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Taigi, vykdant pareigą įsitikinti tiekėjo kompetencija, patikimumu ir gebėjimu įvykdyti pirkimo sąlygas, perkančiosios organizacijos teisė nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus yra ribojama reikalavimų laikytis viešųjų pirkimų principų: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo, bei dirbtinai neriboti tiekėjų konkurencijos.

Kalbant apie draudimą riboti konkurenciją, būtina pažymėti, kad visiško jos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo. Šiuo atveju draudžiamu konkurencijos ribojimu laikytini pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams. Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju nustatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nepažeidžia draudimo riboti konkurenciją, o taip pat, ar neprieštarauja viešųjų pirkimų principams, privalu aiškintis tokių kriterijų tikslingumą ir pagrįstumą, vertinant juos ketinamos sudaryti sutarties dalyko ir sąlygų atžvilgiu.

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija nagrinėjamo viešojo pirkimo sąlygose, apibūdindama paslaugų teikimo vietą, nurodė, kad tiekėjas turi sudaryti galimybę įsigyti automobilių kuro tiekėjo degalinių tinkle Alytuje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje (12 punktas). Minėtų sąlygų 2 lentelėje nustatytas techninio pobūdžio reikalavimas tiekėjui turėti bent po vieną degalinę aukščiau išvardintuose miestuose. Taigi šis kvalifikacinis reikalavimas atitinka pirkimo sąlygas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų principai apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pirkimo pradžios ir pabaigos, inter alia, viešojo pirkimo sąlygų paskelbimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), toks atitikimas savaime nereiškia kvalifikacinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes viešųjų pirkimų principus, taip pat draudimą riboti konkurenciją neabejotinai gali pažeisti ir pačios ketinamos sudaryti sutarties sąlygos.

 Vertinant pačią aptariamo minimalaus kvalifikacinio reikalavimo formuluotę, matyti, kad ji yra aiški ir tiksli, be to, atitinka Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100, 19 punkte (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. birželio 15 d. iki 2009 m. balandžio 8 d., t. y. nagrinėjamo kvalifikacinio reikalavimo nustatymo metu) nustatytus tiekėjų techninį ir profesinį pajėgumą apibūdinantiems kriterijams keliamus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš atsakovės vykdyto pirkimo, minimalus kvalifikacinis reikalavimas dėl degalinių turėjimo didžiuosiuose šalies miestuose buvo taikytas visiems pirkimo dalyviams vienodai (b. l. 79-80).

Sprendžiant dėl nagrinėjamo kvalifikacinio reikalavimo, o tuo pačiu ir jo pagrindu esančios analogiškos pirkimo sąlygos, pagrįstumo ir tikslingumo, būtina atsižvelgti į atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos statusą ir veiklos pobūdį. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos (savivaldybės administracijos filialai). Vienas iš administracijos uždavinių yra savivaldybės institucijų finansinis, ūkinis ir materialinis aptarnavimas (Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Taigi savivaldybės administracija turi užtikrinti tinkamą savivaldybės institucijų darbą, tame tarpe į šias institucijas išrinktų asmenų, jose dirbančių valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų galimybę vykti į tarnybines komandiruotes, mokymus ar kitas su tiesiogine veikla susijusias išvykas. Atsižvelgiant į savivaldybės funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 5-7 straipsniai), tokių išvykų būtinumas ir egzistavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Kadangi Alytus yra vienas didesnių šalies miestų, o savivaldos institucijas sudarančių išrinktų asmenų ir jose dirbančių valstybės tarnautojų bei kitų darbuotojų skaičius iš esmės priklauso nuo savivaldybės dydžio (Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnio 4 dalis), akivaizdu, kad minėtos kelionės yra pakankamai dažnos ir iš esmės apima ar gali apimti visą šalies teritoriją. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys duomenys apie atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos per vienerius metus sunaudojamo automobilių kuro apimtis: 9600 l. dyzelinio kuro ir 14 400 l. benzino, bei tam išleidžiamus pinigus – apie 85 000 Lt (b. l. 54, 56, 59). Visiškai suprantama ir tai, kad tokių kelionių metu dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, didelio atstumo, yra svarbu turėti galimybę pasipildyti automobilių kurą įvairiose šalies vietose. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirkimo sąlyga dėl degalinių turėjimo didžiuosiuose šalies miestuose ir ją atitinkantis kvalifikacinis reikalavimas yra tikslingas ir pagrįstas.

Ieškovė nurodė, kad išskaidžius pirkimo objektą į atskiras dalis, t. y. skelbiant pirkimus dėl automobilių kuro skirtingose vietose, būtų galima gauti ekonomiškesnius pasiūlymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių atskirų pirkimų vykdymas iš tiesų galėtų būti ekonomiškesnis, tačiau Viešųjų pirkimų įstatymas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos skaidyti pirkimo objektą. Be to, tokio pirkimo vykdymas atskirose teritorijoje būtų neracionalus.

Teisėjų kolegijos manymu, svarbu yra ir tai, kad atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto pirkimo nuostatas atitiko trys Lietuvoje veikiančios bendrovės (b. l. 102), t. y. jos turėjo reikalaujamus techninius pajėgumus ir galėjo varžytis dėl sutarties sudarymo. Dvi iš šių bendrovių pirkime dalyvavo (b. l. 85). Vadinasi sąlygos tiekėjų konkurencijai buvo sudarytos, o vien tai, kad ieškovės UAB „EMSI“ turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitiko nustatytų vertinimo kriterijų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai apskritai yra diskriminaciniai. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8  d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Observis“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2008). Be to, aptariamo pirkimo sąlygos leido jame dalyvauti ir pasiūlymą pateikti ūkio subjektų grupei, kurios atitikimas nagrinėjamam minimaliam kvalifikaciniam reikalavimui būtų vertinamas pagal visų šios grupės narių kartu turimus pajėgumus, t. y. ūkio subjektų grupė galėjo remtis jos narių turimais pajėgumais, nes reikalavimą dėl degalinių turėjimo didžiuosiuose šalies miestuose turėjo tenkinti ne kiekvienas grupės narys atskirai, o tik visa subjektų grupė kartu paėmus (15.2, 17-18 punktai).

Minėta, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tiekėjo, kuris neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymas negali būti toliau vertinamas ar kitaip į jį atsižvelgiama, net jei paaiškėtų, kad tokio tiekėjo siūloma kaina mažesnė už laimėjusio ar net mažiausia (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalis). Dėl šios priežasties ieškovės UAB „EMSI“ argumentai dėl jos pasiūlytos mažiausios degalų kainos šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės.

 

Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas minimalus kvalifikacinis reikalavimas yra pagrįstas ir tikslingas, nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir neriboja konkurencijos. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

 

Apeliacinės instancijos teismas patyrė 4,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės UAB „EMSI“ (CPK 92, 96 straipsniai).

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „EMSI“, į. k. 120643955, į valstybės biudžetą 4,25 Lt (keturis litus ir 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

 

 

 

 

Teisėjai:	Kazys Kailiūnas
	Nijolė Piškinaitė
	Vigintas Višinskis