Administracinė byla Nr. I-2139-580/2013
Proceso Nr. 3-61-3-00240-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija 38; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Tadui Blažiui,
atsakovo atstovėms Linai Lizūnaitei ir Dianai Bogdanovai,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Š. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. G. ir G. G. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Butas tau“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjai E. G. ir G. G. prašo: 1) panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą nenagrinėti jų skundo; 2) įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjų skundą dėl nekilnojamojo turto ekspertizės akto / turto vertinimo ataskaitos Nr. 12/06-08:06 (toliau – ir Ekspertizės aktas).
Paaiškino, kad su 2012-12-17 skundu kreipėsi į atsakovę ir prašė pripažinti UAB „Butas tau“ Ekspertizės aktą neatitinkančiu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atsakovė 2013-01-18 sprendime Nr. T(1.13)A2-70(13) nurodė, kad nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjų skundo, kadangi skundžiamas dokumentas yra ekspertizės aktas, atliktas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka ir, remiantis 2012-03-26 finansų ministro įsakymo Nr. 1K-116 nuostatomis, nepatenka į Tarnybos kompetencijos sritį.
Mano, kad trečiojo asmens parengtas dokumentas laikytinas turto vertinimo ataskaita nes: 1) trečiojo asmens parengtas dokumentas vadinasi nekilnojamojo turto ekspertizės aktas / turto vertinimo ataskaita Nr. 12/06-08:06; 2) turto vertinimą rengė turto vertintojas Š. V.. Prie dokumento pridedami turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000100, turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 001210, įmonės kvalifikacijos atestatas Nr. 000043, iš kurių matyti, kad ataskaitos sudedamoji dalis yra būtent turto vertintojo kvalifikacijos atestatai; 3) dokumento dalyje „Ekspertizės tikslas ir paskirtis“ nurodyta, kad ekspertizės tikslas – nekilnojamojo turto, vertinamo šioje ataskaitoje, atsižvelgiant į vertinimo sąlygas ir aplinkybes, rinkos vertės, kaip ji apibrėžiama Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, nustatymas, analogiškas tikslas nurodomas ir dokumento 3 puslapyje; 4) dokumento dalyje „1.4 Pagrindiniai informacijos šaltiniai“ nurodoma, kad atlikdamas turto vertinimą, turto vertintojas vadovaujasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Metodika); 5) dokumento dalyje „2.2 Turto vertės nustatymo principai / vertinimo teisinė ir metodologinė bazė“ trečiasis asmuo pažymėjo, kad turto vertė nustatomas vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimo ir stebėjimų rezultatais, kurių taikomas išsamiai nurodomas Metodikoje. Toje pačioje dokumento dalyje nurodoma, kad turto vertinimas atliktas vadovaujantis Metodika. Mano, kad dokumente užfiksuota informacija patvirtina, jog trečiasis asmuo atlikto Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą turto vertinimą, kurio rezultatai ir atsispindi dokumente, vadinamame turto vertinimo ataskaita. Atsakovės sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą yra nepagrįstas, nes atitinkamo skundo nagrinėjimą atsakovės kompetencijai priskiria Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Tvirtina, kad CPK nustatyta tvarka yra skundžiamas ne ataskaitos neatitikimas įstatymų reikalavimams, o antstolio procesiniai sprendimai; pati vertinimo ataskaita CPK 681–682 straipsniuose nustatyta tvarka nėra ir negali būti atitinkamo ginčo dalykas. Antstolis turto vertinimo būdą pasirenka pats, jis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis įgyvendins pareigą nustatyti turto vertę. Mano, kad trečiasis suinteresuotas asmuo veikė ne kaip teismo ekspertas, o kaip turto vertintojas, todėl ir jo parengtas dokumentas vertintinas kaip turto vertinimo ataskaita.
Atsakovė Turto vertinimo priežiūros tarnyba prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad sąvokos „turto vertinimo ataskaita“ vartojimas dokumento pavadinime savaime nesuponuoja fakto, jog tai yra turto vertinimo ataskaita. Vertinant, ar asmenų parengti dokumentai laikytini turto vertinimo ataskaitomis, esminę reikšmę turi ne dokumento pavadinimas, bet jo sudarymo pagrindas, aplinkybės, paskirtis, dokumentui keliami formos ir turinio reikalavimai ir kt. Atkreipė dėmesį, kad turto arba verslo vertinimas yra atliekamas tik Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnyje numatytais atvejais. Turto vertinimas atliekamas, kai tokį reikalavimą nustato teisės aktai, vidaus reikmėms bei, kai to pageidauja užsakovas. Antstolio skiriamos ekspertizės atvejai nustatyti CPK 681 straipsnio 1 dalyje. Nei CPK, nei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nesieja ekspertizės atlikimo su Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytais turto vertinimo atvejais. Atlikus turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytais atvejais, turi būti parengta turto vertinimo ataskaita, o CPK nustato, kad atlikus ekspertizę yra parengiama eksperto išvada, kuri išdėstoma ekspertizės akte. Nors atliekant ekspertizę pagal antstolio patvarkymą turto vertei nustatyti nėra draudžiama vadovautis turto vertės nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau nei CPK, nei turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato privalomų reikalavimų ekspertizės aktui. Pažymėjo, kad nors turto vertinimo ataskaitos ir ekspertizės akto sudarymo tikslas gali sutapti (turto rinkos vertės nustatymas), tai neprilygina ekspertizės akto turto vertinimo ataskaitai. Atkreipė dėmesį, kad nepaisant esamų teismo ir antstolio skiriamos ekspertizės skirtumų, tiek teismo, tiek antstolio skiriama ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į šio kodekso VI dalyje numatytas išimtis. Tiek teismo skiriami asmenys, tiek asmenys, paskirti antstolio ekspertizės išvadai dėl turto vertės pateikti, veikia kaip specialistai, turintys kvalifikaciją turto vertinimo srityje. Nors teismas ekspertizei atlikti paprastai skiria ekspertą, kuris įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, tačiau ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai.
Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-28 apžvalgoje pažymėjo, jog nustatant areštuojamo turto rinkos vertę, kaip teisės šaltinis gali būti taikomos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, reglamentuojančio turto vertės nustatymo metodus bei jų taikymą, bei Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos normos. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju minėtų teisės aktų normos buvo naudotos kaip teisės šaltinis, atskleidžiantis turto vertinimo sąvokų turinį, turto vertės nustatymo metodų taikymo procedūrą ir kt. Turto vertintojas Š. V. Tarnybai 2013-01-16 pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad atliekant ekspertizę Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių turto ir verslo vertinimą, nuostatomis nebuvo remtasi, o turto vertės nustatymui svarbios sąvokos ir vertės nustatymui tinkančios teisės aktų nuostatos buvo naudojamos eksperto išvadai pagrįsti greta kitų ekspertinės vertės dokumente išdėstytų argumentų. Š. V. taip pat pažymėjo, kad nekilnojamojo turto ekspertizės aktą / turto vertinimo ataskaitą Nr. 12/06-08:06 parengė ir ekspertizę atliko vadovaudamasis turto ekspertizių atlikimą civiliniame ir vykdymo procese reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. antstolės B. P. – 2012-05-28 bei 2012-05-11 patvarkymais vykdomojoje byloje Nr. 0171/12/03116/EKSR.
Vadovaujantis CPK 682 straipsnio 2 dalimi, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Jeigu išieškotojas ar skolininkas mano, kad eksperto parengta ekspertizės išvada yra nepagrįsta, nemotyvuota ar nesutinka su joje nustatyta turto verte, jie gali teikti prieštaravimus antstoliui, kuris juos išnagrinėjęs priima atitinkamą sprendimą. Teisės aktai nenustato teisės išieškotojui ar skolininkui skųsti ekspertizės išvadą Tarnybai, siekiant nustatyti jos atitiktį turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, kadangi ekspertizės išvadai tokie reikalavimai nekeliami. Antstolio procesiniai veiksmai skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, o CPK 682 straipsnis nustato galimybę skųsti būtent eksperto išvadą, o ne antstolio procesinius veiksmus.
Tarnybos funkcijas apibrėžiančio Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 straipsnis ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatų, patvirtintų finansų ministro 2012-03-26 įsakymu Nr. 1K-116, 9 punktas nustato, kad Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto vertinimo ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Minėti teisės aktai nesuteikia teisės Tarnybai vertinti teismo ar antstolių paskirtų ekspertizių aktų atitikties teisės aktų nuostatoms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Butas tau“ prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Ekspertizės aktas negali būti vertinamas kaip nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Ekspertizės aktas buvo parengtas vadovaujantis antstolės B. P., atliekančios vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0171/12/03116, 2012-05-28 ir 2012-05-11 patvarkymais. Trečiojo asmens vadovas Š. V. yra įrašytas į teisingumo ministro sudaromą teismo ekspertų sąrašą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ekspertizės aktą parengė vadovaudamasis CPK 613 straipsnio 1 dalimi, 681, 682 ir 704 straipsniais. Aplinkybės, susijusios su Ekspertizės akto sudarymu, jo turiniu ar forma turėtų būti vertinamos vadovaujantis ekspertizių rezultatų teisėtumo patikros tvarka. Atsakovė turi kompetenciją nagrinėti paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, bet negali vertinti teismo procese atliktų ekspertizės aktų.
Ekspertizės akto pavadinime žodžiai „turto vertinimo ataskaita“ savaime nereiškia, kad atliktas turto vertės nustatymas buvo atliktas ne teismo procese paskyrus ekspertizę. UAB „Būstas tau“ atliko nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, o dokumento pavadinime įvardinta „turto vertinimo ataskaita“ detalizuoja ekspertizės tiriamąjį būdą. Prie trečiojo suinteresuoto asmens parengto Ekspertizės akto buvo pridėti kvalifikacijos pažymėjimai ir atestatas, įrodantys, kad ekspertizę atlikęs ekspertas turi pakankamai specialių žinių ir kompetencijos atlikti pavestą užduotį. Turto vertintojo kvalifikacijos atestatai yra pagrindas asmenį įtraukti į teismo ekspertų sąrašą.
Tai, kad Ekspertizės akte pateikiamos nuorodos į Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir (ar) Metodiką, nepaneigia atlikto tyrimo esmės. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir Metodika vadovavosi tik kaip pagalbine priemone. Turto vertės nustatymui svarbios sąvokos ir vertės nustatymui tinkančios teisės aktų nuostatos buvo naudojamos eksperto išvadai pagrįsti greta kitų Ekspertizės akte išdėstytų argumentų. Ekspertizės metu nustatytą vertę rinkos vertei prilygina CPK 681 straipsnio 1 dalis. Siekdamas atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, trečiasis suinteresuotas asmuo privalėjo vadovautis ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis.
Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjai siekia ne tų tikslų, kurie suteikia teisę skųsti teismui viešojo administravimo subjektų individualius teisės taikymo aktus. Administraciniai teismai neturi kompetencijos tirti bei vertinti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu. Antstolio veiksmų teisėtumo patikros tvarka yra aptarta CPK. CPK nustato net keletą būdų, kuriais remdamiesi suinteresuoti asmenys turi teisę siekti panaikinti ar peržiūrėti ekspertizių rezultatus tiek turinio (vertinimo rezultato), tiek ir jų formos požiūriu (CPK 510 straipsnis, 682 straipsnio 2 dalis ir kt.). Papildoma suinteresuoto asmens teisė siekti antstolio patvarkymų ir jų rezultatų peržiūrėjimo administraciniuose teismuose būtų aiškiai nepagrįsta ir perteklinė, sukurtų teisinio stabilumo, tikrumo ir teisinio apibrėžtumo stoką. Pareiškėjai jau yra pasinaudoję viena iš CPK nustatytų galimybių peržiūrėti antstolio patvarkymą ir priimtą Ekspertizės aktą. 2012-12-17 jie kreipėsi į antstolę B. P. su skundu dėl vykdymo proceso metu nustatytos nekilnojamojo turto vertės vykdomojoje byloje Nr. 0171/12/03116/LYD, kuriuo ginčija Ekspertizės akto išvadas ir prašo skirti pakartotinę to paties turto vertės ekspertizę. Antstolei 2012-12-28 dienos patvarkymu atsisakius minėtą skundą tenkinti, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjų skundas su vykdomąja byla buvo perduotas nagrinėti apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teisme nurodyto skundo pagrindu yra pradėta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5142-863/2013.
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl to, ar Turto vertinimo priežiūros tarnyba yra kompetentinga vertinti asmenų veiksmus (parengtus dokumentus), atliekant antstolio patvarkymu paskirtas turto vertės nustatymo ekspertizes.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė B. P. 2012-05-11 patvarkymu „Dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“ skyrė ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti: 310/940 daliai 0,094 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0042-0081, esančio adresu: Kreivasis skg. 12, Vilnius, bei 44,15 kv. m bendro ploto butui su rūsiu, esantiems adresu: Kreivasis skg. 12-1 Vilnius. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę pavesta atlikti UAB „Butas tau“ (b. l. 129). Antstolė B. P. 2012-05-28 patvarkymu „Dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti atlikimo“ prašė UAB „Butas tau“ atlikti nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę: 310/940 daliai 0,094 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0042-0081, esančio adresu: Kreivasis skg. 12, Vilnius, bei 44,15 kv. m bendro ploto butui su rūsiu, esantiems adresu: Kreivasis skg. 12-1 Vilnius (b. l. 130–131). UAB „Butas tau“, atlikusi pareiškėjams priklausančio turto vertinimą, 2012-06-08 nekilnojamojo turto ekspertizės akte / turto vertinimo ataskaitoje Nr. 12/06-08:06 nustatė, kad E. G. ir G. G. turto (310/940 dalies 0,094 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0042-0081, esantis adresu: Kreivasis skg. 12, Vilnius, bei 44,15 kv. m bendro ploto butui su rūsiu, esančių adresu: Kreivasis skg. 12-1 Vilnius) rinkos vertė yra 178 000 Lt (b. l. 69–86).
Pareiškėjai su 2012-12-17 skundu kreipėsi į Turto priežiūros vertinimo tarnybą ir prašė UAB „Butas tau“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 12/06-08:06 pripažinti neatitinkančia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų (b. l. 118–120). Tos pačio dienos skundu E. G. ir G. G. antstolės B. P. prašė: 1) skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę, siekiant tinkamai nustatyti turto rinkos kainą; 2) pripažinti turto varžytines neįvykusiomis dėl netinkamai nustatytos turto rinkos vertės (b. l. 147–149). Antstolė B. P. 2012-12-28 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų 2012 skundą ir jį kartu su vykdomosios bylos Nr. 0171/12/03116 kopija persiuntė Vilniaus miesto 3-ajam apylinkės teismui (b. l. 150–153).
Turto vertinimo priežiūros tarnyba 2013-01-10 raštu Nr. T(1.13)A2-29(13) kreipėsi į UAB „Butas tau“ vertintoją Š. V. ir prašė atsakyti, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo parengta nekilnojamojo turto ekspertizės aktas / turto vertinimo ataskaita Nr. 12/06-08:06. Taip pat buvo prašoma pateikti informaciją ir paaiškinimus, susijusius su minėtos ataskaitos rengimu (b. l. 123–124). Analogiško turinio 2013-01-10 raštas Nr. T(1.13)A2-30(13) buvo pateiktas ir UAB „Butas tau“ (b. l. 125–126). Turto vertintojas ir UAB „Butas tau“ direktorius 2013-01-15 rašte nurodė, kad 2012-06-08 veiksmus vertinant turtą ir surašant nekilnojamojo turto ekspertizės aktą / turto vertinimo ataskaitą Nr. 12/06-08:06 atliko vadovaudamiesi turto ekspertizių atlikimą civiliniame ir vykdymo procese reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. CPK (613 straipsnio 1 dalimi, 681, 682 ir 704 straipsniais) bei vykdymo veiksmus atlikusio įgalioto asmens – antstolės B. P. 2012-05-28 ir 2012-05-11 patvarkymų, priimtų vykdomojoje byloje Nr. 0171/12/03116/EKSR. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų, reglamentuojančių vertinamo turto rinkos vertės nustatymą ir šiam procesui įforminti dokumentams keliamus privalomus reikalavimus, įskaitant ir įstatymo 22 straipsnyje išdėstytus reikalavimais, aptariamu atveju nebuvo remtasi, nes vertintojas ir vertinimo įmonė atliko ekspertizę byloje. Turto vertės nustatymui svarbios sąvokos ir vertės nustatymui tinkančios teisės aktų nuostatos buvo naudojamos eksperto išvadai pagrįsti greta kitų Ekspertinės vertės dokumente išdėstytų argumentų (b. l. 128).
Tarnyba 2013-01-18 rašte Nr. T(1.13)A2-70(13) nurodė, kad jai nėra suteikta teisė vertinti ekspertizės aktų atitiktį teisės aktų nuostatoms, o UAB „Butas tau“ parengtas Ekspertizės aktas nėra turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme. Pažymėjo, kad Tarnyba atlieka turto ar verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą šioms įmonėms ir turto arba verslo vertintojams verčiantis turto arba verslo vertinimo (ne antstolių ar teismo paskirtų ekspertizių vykdymo) veikla. Tarnyba nėra kompetentinga vertinti asmenų veiksmus (parengtus dokumentus) atliekant antstolio patvarkymu paskirtas ekspertizes. Prieštaravimai dėl ekspertizės išvados ar pareiškimai dėl eksperto nušalinimo pateikiami CPK nustatyta tvarka (b. l. 116–117).
Pareiškėjai į Tarnybą kreipėsi prašydami atlikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą pareigą išnagrinėti paklausimą dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Analogiška funkcija nustatyta ir Tarnybos nuostatų, patvirtintų finansų ministro 2012-03-26 įsakymu Nr. 1K-116, 9 punkte. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnis nustato turto arba verslo vertinimo ataskaitos turinį.
Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad ekspertizė buvo atlikta ir dokumentas – 2012-06-08 nekilnojamojo turto ekspertizės aktas / turto vertinimo ataskaita Nr. 12/06-08:06 – parengtas vykdant antstolės B. P. 2012-05-28 patvarkymą „Dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti atlikimo“. Turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 682 straipsnis, pagal kurio 1 dalį antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, atsižvelgiant į šio kodekso VI dalyje numatytas išimtis. Ekspertizės atlikimo tvarką, eksperto teises ir pareigas, atsakomybę, reikalavimus ekspertizės aktui nustato CPK. Ginčų dėl šios ekspertizės sprendimo tvarka nustatyta CPK 682 straipsnio 2 dalyje, nurodančioje, kad, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Civilinio proceso kodekso normos nenumato kitokios ginčų sprendimo tvarkos, tame tarpe ir turto vertės nustatymo ekspertizės akto peržiūrėjimo pagal Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymą. CPK 1 straipsnio 2 dalis kodekso normoms suteikia pirmenybę prieš kitų įstatymo normas. Jeigu yra prieštaravimų tarp šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis ginčo klausimo nagrinėjimo pirmumo teisę suteikia teismui. Kiekvienu atveju visų pirma taikomos tos teisės normos, kurių sukūrimo paskirtis buvo ginčo teisinio santykio sureguliavimas. Nagrinėjamu atveju ginčų dėl turto vertės nustatymo sprendimas turi būti vykdomas vadovaujantis CPK 682 straipsnio 2 dalimi, o ne taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Dvigubas turto vertinimo dokumento apskundimas pagal CPK nenustatytas. Tokia padėtis yra logiška, kadangi dvi skirtingos vertinimą atliekančios institucijos gali priimti skirtingus sprendimus. Be to, viešąjį administravimą vykdanti institucija vis tiek negalėtų išnagrinėti asmens skundo savarankiškai, nes turėtų sustabdyti administravimą Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu tik paaiškėjus, kad teismui paduotas skundas CPK 682 straipsnio 2 dalies tvarka.
Turto arba verslo vertės nustatymo principus, turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus nustato Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį turtas arba verslas vertinamas: 1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto arba verslo vertinimas); 2) vidaus reikmėms; 3) kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas. Nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo nustatyta vykdymo procese, o tai neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytų atvejų. Vien tai, kad akto pavadinime yra žodžiai „vertinimo atskaita“, nereiškia, kad dokumentas pagal pobūdį yra vertinimo ataskaita.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Butas tau“ parengtas aktas – 2012-06-08 nekilnojamojo turto ekspertizės aktas / turto vertinimo ataskaita Nr. 12/06-08:06 pagal pobūdį nelaikytina turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme, o vertintina kaip ekspertizės aktas, parengtas vadovaujantis CPK nuostatomis, vykdant antstolės 2012-05-28 patvarkymą „Dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti atlikimo“. Turto vertinimo priežiūros tarnybos veiklą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nesuteikia šiai institucijai kompetencijos vertinti teismo procese atliktų ekspertizių teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovė pagrįstai nurodė, kad nėra kompetentinga vertintų asmenų veiksmus (dokumentus) atliekant antstolio patvarkymu paskirtas ekspertizes. Tarnybos 2013-01-18 sprendimas Nr. T(1.13)A2-70(13) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo jo panaikinti. Pripažinus, kad prašomas panaikinti sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjų skundą dėl nekilnojamojo turto ekspertizės akto / turto vertinimo ataskaitos Nr. 12/06-08:06. E. G. ir G. G. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Ina Kirkutienė
Jūra Marija Strumskienė
Donatas Vansevičius