Civilinė byla Nr. e2A-741-921/2025

Teisminio proceso Nr.

2.4.2.13.; 3.3.1.14

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. J., L. J., D. J. ir N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4-528/2024 pagal ieškovų D. J., L. J., D. J. ir N. J. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, L. O. G. ir ieškovų R. Š. bei S. Š. patikslintą ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Daugiabučio namo savininkų bendrijai „„(duomenys neskelbtini)“, D. J. dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo ir statytojo nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. J., L. J., N. J. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovai D. J., L. J., D. J. ir N. J. (toliau – ir ieškovai1 ar ieškovai J.) patikslintu ieškiniu (toliau – ir ieškinys1) prašė: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI ar Inspekcija) ieškovui D. J. surašytus 2022 m. kovo 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220325-00055, 2022 m. kovo 29 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220329-00065 ir 2022 m. kovo 29 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220329-00068; 2) panaikinti atsakovės VTPSI ieškovei L. J. surašytus 2022 m. kovo 28 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220328-00058, 2022 m. kovo 29 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220329-00066 ir 2022 m. kovo 29 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220329-00069; 3) panaikinti atsakovės VTPSI ieškovui D. J. surašytus 2022 m. liepos 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220720-00113, 2022 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220721-00121 ir 2022 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220721-00123; 4) panaikinti atsakovės VTPSI ieškovui N. J. surašytus 2022 m. liepos 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220720-00112, 2022 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220721-00120 ir 2022 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220721-00122; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

2.       I. R. Š. ir S. Š. (toliau – ir ieškovai2 arba ieškovai Š.) patikslintu ieškiniu (toliau – ir ieškinys2) prašė: 1) pripažinti, kad valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini), įrengto inžinerinio statinio-aikštelės statytojas yra arba D. J. arba Daugiabučio namo statybos bendrija „(duomenys neskelbtini)“; 2) panaikinti atsakovės VTPSI priimtus 2022 m. liepos 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220719-00110 ir 2022 m. liepos 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220720-00111, 2022 m. liepos 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-220720-00120 ir 2022 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220721-00121, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220720-00118 ir 2021 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220721-00119; 3) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškinio1 reikalavimus bei nesutikimą su ieškinio2 reikalavimais ieškovai1 grindė tuo, kad 2022 metais atsakovė surašė visiems ieškovams J. savavališkos statybos aktus (toliau – ir SSA), privalomuosius nurodymus (toliau – ir PN) nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir PN pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuose nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), yra savavališkai įrengta betoninių trinkelių aikštelė (toliau – ir ginčo aikštelė). Nė vienas iš ieškovų J. jokių ginčo aikštelės statybos (įrengimo) darbų nevykdė. I. D. ir L. J. savavališkos statybos dokumentai (toliau – ir SSD) buvo surašyti ir įteikti, kaip ginčo žemės sklypo dalies nuomininkams (naudotojams). I. D. ir N. J. SSD buvo surašyti bei įteikti kaip tariamiems ginčo žemės sklypo bendrasavininkams ir naudotojams. SSD ieškovams J. surašyti nepagrįstai ir neteisėtai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ėmėsi visų objektyviai galimų priemonių ginčo aikštelės statytojams nustatyti. Nenustačius aikštelės statytojo, SSD turėjo būti surašyti ne ieškovams J., kurie yra tik ginčo žemės sklypo naudotojai, bet Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), kaip žemės sklypo patikėtinei (valdytojai), įgyvendinančiai savininko – Lietuvos Respublikos teises ir pareigas, todėl buvo pažeistas įstatyme nustatytas eiliškumas. Be to, SSD nurodyta, kad ginčo aikštelė (jos dalis) yra įrengta ir gretimoje, atskiru savarankišku sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje prie pastato (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui R. Š. ir trečiajam asmeniui L. O. G.. Tačiau pastarajai SSD nebuvo surašyti. Be to, VTPSI surašytuose SSD klaidingai kvalifikuota atliktų statybos darbų rūšis. Nurodyta, kad ginčo žemės sklype yra įrengta nauja aikštelė, o statinio statybos rūšis – nauja statinio statyba. Tačiau įrengiant ginčo aikštelę buvo atlikta ne naujo statinio statyba, bet esamo statinio kapitalinis remontas (atnaujinimas) – buvusios statinio medžiagos (asfaltas (plytelės) pakeistos, sudedant naujas medžiagas (betonines trinkeles). Duomenų, kad ankstesnė ginčo aikštelės danga buvo visiškai sunykusi, nėra. Neteisingo faktinio ir teisinio pagrindo nurodymas administraciniame akte yra teisės normų pažeidimas, todėl toks administracinis aktas nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, ieškovams D. ir N. J. adresuotuose SSD nepagrįstai nurodyta, kad jie yra ginčo žemės sklypo bendrasavininkiai, o SSD jiems surašyti, pažeidžiant teisės aktus, kadangi VTPSI patikrinimą ginčo sklype atliko neinformavusi šių ieškovų apie numatomą patikrinimą, jie neturėjo galimybės dalyvauti patikrinime ir pateikti savo įžvalgas bei paaiškinimus.

4.       I. J. su ieškiniu2 nesutiko. Prašė bylos dalį dėl aikštelės statytojo nustatymo nutraukti. Statybos valstybinė priežiūra (statybos teisėtumo patikrinimai ir statytojo nustatymas) yra tiesioginė VTPSI funkcija, kurios teismas negali perimti. Be to, ieškovų Š. reikalavimas pripažinti aikštelės statytoju kurį nors iš kitų ieškovų nesukels jiems materialinių teisinių pasekmių, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. I. Š. nepateikė įrodymų, kad būtent ieškovas D. J., kaip fizinis asmuo, ar DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinis asmuo, yra atsakingi už ginčo aikštelės įrengimą. I. Š. nepateikė įrodymų, kad ieškovas D. J. arba DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi už aikštelės savavališkos statybos darbus.

5.       I. Š. ieškinį2 grindė tuo, kad ginčo žemės sklype yra pastatas-parduotuvė (toliau – ginčo namas), kurio bendrasavininkais yra visi 6 ieškovai. Ginčo žemės sklypo dalys ieškovams nustatytos NŽT vedėjo įsakymu. 2021 m. rugpjūčio 19 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – Paveldo departamentas) ir 2021 m. rugsėjo 20 d. gavo pritarimą kiemo dangos ginčo žemės sklype atnaujinimui su pastaba, jog žemės judinimo darbų vietose yra privalomi paveldo tvarkybos reglamento reikalavimai. 2021 m. spalio 1 d. NŽT informavo DNSV „(duomenys neskelbtini)“, kad žemės sklypas, kurio naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų teritorijos, negali būti išnuomotas DNSB, o tai reiškia, kad ginčo žemės sklype DNSB „(duomenys neskelbtini)“ negali įgyvendinti statytojo teisės. 2021 m. spalio 25 d. ieškovas R. Š. pastebėjo, kad vykdomi ginčo aikštelės dangos keitimo darbai. 2021 m. lapkričio – 2022 m. vasario mėn. savavališki ginčo aikštelės dangos keitimo darbai buvo pilnai įvykdyti. 2022 m. kovo–liepos mėn. VPTSI visiems ginčo žemės sklypo naudotojams pateikė SSA bei PN nevykdyti statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. I. Š. siekia išvengti atsakomybės už kitų asmenų atliktus neteisėtus veiksmus. Statytojas nebuvo nustatytas dėl VTPSI nekompetencijos ir netinkamo pareigų atlikimo, o atsakingais dėl savavališkos statybos rezultato buvo pripažintas ne tik savavališką statybą vykdęs asmuo D. J., bet ir ieškovai Š., kurie ne tik nevykdė savavališkos statybos, bet ir aktyviai teisėtomis priemonėmis bandė ją sustabdyti. Savavališkai įrengtos betoninių trinkelių dangos statytoju yra arba ieškovas D. J., arba jo vadovaujama DNSB „(duomenys neskelbtini)“.  Ieškovas D. J., įsigijęs patalpas ginčo name, namą ir jo aplinką ėmė aktyviai pritaikyti savo poreikiams – savavališkai iškasė rūsį, ant pastato fasado įrengė 2 balkonus. Dėl vykdomų savavališkų statybų tarp ieškovų J. ir Š. ėmė kilti konfliktai. Performavęs savo patalpas į butus, ieškovas D. J. juos padovanojo savo vaikams ir ieškovai J. įkūrė DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nederina sprendimų su ieškovais Š., kuriems tenka dengti didžiąją dalį vykdomų statybos projektų kaštų. Ginčo aikštelės įrengimu buvo suinteresuotas ieškovas D. J.. Ieškovų2 nuomone, D. J. atžvilgiu SSD turi būti palikti galioti, o kitų asmenų atžvilgiu SSD turi būti panaikinti. Nenustačius statytojo, atsakomybė už savavališką statybą pirmiausia turėtų tekti ginčo žemės sklypo savininkui, o juo yra Lietuvos Respublika, kurią patikėjimo teise valdo NŽT, kuriai ir turėtų tekti atsakomybė už valstybiniame žemės sklype įvykdytą savavališką statybą bei pareiga ją pašalinti.

6.       Atsakovės VTPSI atstovė nesutiko su ieškinio1 ir ieškinio2 reikalavimais, pareikštais jos  atžvilgiu, ir prašė jų netenkinti. Nurodė, kad gavusi skundus dėl galimai ieškovo D. J. savavališkai atliekamų statybos darbų, 2021 m. lapkričio 26 d. atliko patikrinimą vietoje ir 2021 m. gruodžio 2 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2532, kuriame nustatė, kad ginčo žemės sklype ir už sklypo ribos nesuformuotoje valstybinėje žemėje įrenginėjama aikštelė – naujai klojamų trinkelių plotas apie 300 m2, riboženkliai neišlikę, todėl neaišku koks plotas įrengtas nesuformuotoje valstybinėje žemėje. 0,0480 ha ploto ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas NŽT. Ginčo pastate esančios negyvenamosios patalpos ir butai priklauso visiems ieškovams, namo bendro naudojimo objektų valdymui įsteigta DNSB „(duomenys neskelbtini)“. NTR duomenimis nesuformuotoje valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, kuris nuosavybės teise po ½ dalį priklauso trečiajam asmeniui L. O. G.ir ieškovui R. Š.. Ginčo žemės sklypas, ginčo namas ir pastatas Nr. 41 patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno senamiesčio teritoriją. 2022 m. vasario 2 d. atsakovė atliko faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir akte nurodė nustačiusi, kad ginčo žemės sklype vidiniame kieme su įvaža iš M. D. gatvės yra atnaujinta kiemo danga – išklota trinkelėmis 267,78 kv. m. kiemo dalis ir 30,74 kv. m įvažos dalis, o likusi aikštelės dalis 38,17 kv. m patenka į nesuformuotos valstybinės žemės plotą, esantį šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme. Nesant nustatyto statytojo, atsakovė teikė reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo visiems ieškovams, kaip žemės sklypo naudotojams. Duomenų apie statinio, dėl kurio surašytas SSA, statybos įforminimą teisės aktų nustatyta tvarka, užbaigimą ir statinio įregistravimą NTR nėra, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovai tik atnaujino esamą statinį. Atsakovės SSA, PN yra individualūs administraciniai aktai, kurie gali būti panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatytais pagrindais bei dėl esminių turinio trūkumų, o ieškovai jų nenurodo, todėl minėtų aktų naikinti nėra teisinio pagrindo.

7.       Trečiojo asmens NŽT atstovas prašė spręsti dėl ieškinio1 ir ieškinio2 reikalavimų teismo nuožiūra. 2021 m. spalio 1 d. rašte NŽT nurodė, jog neturi teisinio pagrindo tenkinti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl pritarimo kiemo dangos atnaujinimui. Gavusi 2021 m. spalio 27 d. ieškovo R. Š. skundą dėl vykdomo dangos suniokojimo ir kasimo darbų ginčo žemės sklype ir (duomenys neskelbtini), NŽT jį informavo 2021 m. lapkričio 29 d. raštu, kad žemės sklypuose esančių statinių statybos, remonto priežiūra nepriskirta NŽT kompetencijai. Gavusi prašymą dėl tarnybinės pagalbos, 2022 m. vasario 21 d. raštu informavo VTPSI, kad 2022 m. vasario 2 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatė, jog ginčo žemės sklypo vidiniame kieme su įvaža iš M. D. gatvės yra atnaujinta kiemo danga – išklota trinkelėmis. Trinkelių danga paklota tikrinamo įregistruoto ginčo žemės sklypo ribose – kiemo dalyje 267,78 kv. m ir 30,74 kv. m įvažos dalis, o likusi aikštelės dalis 38,17 kv. m patenka į nesuformuotos valstybinės žemės plotą, esantį šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme. NŽT nesutiko, kad SSD turėjo būti surašyti Lietuvos Respublikai arba jai, nes, kaip valstybinės žemės patikėtinė, ji ginčo objekto neįrengė. VTPSI veikė netinkamai ir savalaikiai informuota apie savavališkos statybos darbus nesugebėjo nustatyti statytojo. Ginčo aikštelę įrengę asmenys nesilaikė teisės aktų reikalavimų gauti statybą leidžiantį dokumentą ir galimai bando nuslėpti nuo VTPSI esantys statytojai, siekdami išvengti neigiamų padarinių, nors turi įstatyme numatytą galimybę savavališką statybą įteisinti. VTPSI, vykdydama jai pavestas funkcijas, įvertino įrodymus dėl siekio atnaujinti trinkelių dangą, todėl pagrįstai surašė PN ieškovams D. ir L. J..

8.       Trečiasis asmuo Paveldo departamentas atsiliepimuose į patikslintus ieškinius nurodė suinteresuotumo šia byla neturintis. Nurodė, kad ginčo pastatas patenka į Kultūros vertybių registre registruotos valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Kauno Senamiesčio teritoriją, yra pažymėtas kaip kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statinys, jo rytinis fasadas turi vertingąją savybę. 2021 m. rugsėjo 20 d. gautam DNSB „(duomenys neskelbtini)“ prašymui dėl kiemo dangos atnaujinimo pagal pateiktą sutvarkymo schemą pritarė su pastaba dėl privalomų paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 reikalavimų. 2021 m. lapkričio 19 d. gavęs pareiškėjo R. Š. kreipimąsi dėl galimai savavališkai atliktų betoninių trinkelių dangos ir šiluminės trasos įrengimo darbų, kreipėsi į VTPSI, o ši 2022 m. balandžio 14 d. raštu informavo apie maždaug 298,52 kv. m ploto betoninių trinkelių aikštelės ir galimai kt. darbų atlikimą, neturint statybą leidžiančio dokumento bei SSA ir PN surašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 20 d. sprendimu: netenkino ieškovų J. patikslinto ieškinio; nutraukė bylos dalį dėl ieškovų R. Š. bei S. Š. reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; kitą ieškovų R. Š. bei S. Š. patikslinto ieškinio dalį tenkino – panaikino atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimtus 2022 m. liepos 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220719-00110 ir 2022 m. liepos 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220720-00111, 2022 m. liepos 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-220720-00120 ir 2022 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220721-00121, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220720-00118 ir 2021 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220721- 00119; priteisė iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovui R. Š. 5 874,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovų D. J. ir L. J. po 15,72 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą, priteisė valstybei iš ieškovų D. J. ir N. J. po 15,71 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui D. J. 856 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio, ieškovui R. Š. grąžinti 519 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio; nusprendė pervesti Kauno apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje saugomą ieškovo R. Š. civilinėje byloje Nr. e2- 4-528/2024 įmokėtą bendroje sumoje 550 Eur dydžio avansą iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos į ieškovo R. Š. sąskaitą

10.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovės VTPSI surašytų SSD (ne)panaikinimo, vadovavosi statybos darbų ir SSD aktų surašymo metu galiojusiomis įstatymų normomis. Teismas nustatė, kad nėra ginčo, jog VTPSI yra statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, kuri turi teisę savavališkos statybos atveju surašyti atitinkamus SSD (SSA, PN pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus) (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymo) 8, 14 straipsniai). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama, kad ginčo aikštelė patenka į kultūros paveldo vietovę – Kauno senamiestį, ji priskiriama II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijai. Tokio statinio statybai buvo privaloma rengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį. Ginčo aikštelės dangos atnaujinimui (paprastajam remontui) buvo reikalingas KMS administracijos, NŽT, Paveldo departamento pritarimas.

11.       Teismas pažymėjo, kad VTPSI nesugebėjo nustatyti ginčo aikštelės statytojo, nors apie galimai neteisėtai vykdomus ginčo aikštelės statybos darbus ji buvo savalaikiai ir daug kartų informuota ieškovo R. Š. pranešimais. Iš NTR duomenų teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo savininku yra Lietuvos Respublika, patikėtinė (valdytoja) – NŽT, kurios neturi jokio intereso statyti ginčo aikštelę, juolab, be tokią statybą leidžiančių dokumentų. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės VTPSI veiksmai, surašant SSD ginčo žemės sklypo, kuriame ir pastatyta ginčo aikštelė, naudotojams negali būti laikomi nepagrįstais, nes įstatymai yra ir turi būti taikomi laikantis ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bet ir elementarios logikos. Tačiau teismas pažymėjo, kad vieni ieškovai – Š. apie savavališkai atliekamus ginčo aikštelės statybos darbus savalaikiai ir nedelsiant informavo statybos priežiūrą vykdančią VTPSI, o ieškovai J. – neinformavo, nors anksčiau dėl kitoje ginčo pastato pusėje pastatyto laiptuko teikė VTPSI atitinkamą pranešimą.

12.       Įvertinęs šalių, jų atstovų, trečiojo asmens L. O. G. paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ginčo aikštelės statyba labiausiai ir buvo suinteresuoti ieškovai J., kurie iš esmės aktyviais veiksmais išreiškė, jog turi išskirtines teises į ginčo aikštelę, nes draudė ja naudotis kitiems asmenims, net ir ginčo namo bendraturčiams bei ginčo žemės sklypo naudotojams (ieškovų Š. nuomininkams).

13.       Teismas atmetė ieškovų J. argumentus dėl jų nesuinteresuotumo ginčo aikštele, nes: dėl ginčo aikštelės pertvarkymo į atitinkamas institucijas kreipėsi DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kurios nariais yra vien tik ieškovai J., vadinasi, šie ieškovai siekė tokio rezultato; bendrijai negavus pritarimo pertvarkyti ginčo aikštelę, ją pertvarkant patiems ieškovams būtų reikėję gauti kitų ginčo namo savininkų sutikimus, o ieškovų J. santykiai su ieškovais Š. nėra draugiški, bei tektų prisiimti visus kaštus; atliekant ginčo aikštelės pertvarkymą nustatyta tvarka turi būti laikomasi paveldosaugos reikalavimų, o tai reikalauja papildomų finansinių išlaidų.

14.       Įvertinęs įrodymų visetą ir įstatyminį reglamentavimą, vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas padarė išvadą, kad VTPSI pagrįstai surašė SSD ieškovams J. ir nepagrįstai analogiškus dokumentus surašė ieškovams Š., kurie operatyviai reagavo ir ankstyvoje savavališkos statybos darbų stadijoje (kai dar buvo galima identifikuoti už savavališkas statybas atsakingą subjektą) pranešė apie savavališkos statybos atvejį viešojo administravimo institucijai, atliekančiai statybos valstybinę priežiūrą, bei kitoms institucijoms, taip patvirtindami savo sąsajų nebuvimą su savavališkos statybos darbais.

15.       Teismas, spręsdamas dėl neteisingo faktinio pagrindo nurodymo ieškovams rašytuose SSD, nustatė, kad pagal kadastro duomenis, yra fiksuoti duomenys apie kiemo grindinį: 1959 m. lapkričio 28 d. – 250 ploto grindinys l. akm.) įrašas išbrauktas; 1970 m. birželio 25 d. – 323 ploto asfaltas. Gretimo namo – (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos dokumentuose nurodyti duomenys apie įvairius statinius – 363 ploto asfaltas. Iš pateiktų į bylą patikrinimų metu ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu darytų nuotraukų teismas nustatė, kad ginčo aikštelės paviršius prieš betono trinkelių išklojimą buvo ne asfaltas, bet betoninės plytelės, kurios klojant trinkeles buvo visiškai pašalintos. Jokių įrodymų apie savavališkos statybos metu faktiškai buvusią asfalto dangą byloje nėra ir ieškovai tokių aplinkybių nenurodė. Teismas pažymėjo, kad anksčiau buvusios aikštelės matmenys 323 kv. m skiriasi nuo ginčo aikštelės matmenų – 298,52 kv. m su įvaža. Be to, kadastro duomenyse užfiksuota asfalto danga, o nuotraukose matyti iki trinkelių paklojimo buvusi danga – betono plytelės. Betono plytelių dangos aikštelė ar kiemo grindinys kadastro duomenyse nefiksuota ir nebuvo įregistruota NTR. Todėl konstatuoti, kad buvo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka sukurto statinio – ginčo aikštelės kapitalinio remonto darbai, teismas nematė teisinio pagrindo.

16.       Teismas atmetė ieškovų argumentas, jog byloje nėra duomenų apie ankstesnės aikštelės visišką sunykimą. Teismas pažymėjo, kad visuotinai žinoma, jog klojant trinkeles yra būtinas kitoks pagrindas nei pakakdavo dedant asfalto plyteles. Vykdant ginčo aikštelės statybos darbus, pirminis grindinys buvo visiškai išardytas, pašalintas, buvo pakloti nauji pagrindai ir sudėtos betoninės trinkelės, vadinasi, ankstesnis statinys (su betono plytelių danga) buvo visiškai nugriautas ir jo vietoje pastatytas kitas statinys – ginčo aikštelė. Įrodymų apie asfalto dangos buvimą iki savavališkos statybos darbų pradžios byloje nėra pateikta.

17.       Spręsdamas klausimą dėl ieškovų D. ir N. J. neįspėjimo ir nepakvietimo į VTPSI atliekamą patikrinimą, (ne)pažeidžiant Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo aprašo (toliau – Aprašas) 45, 45.1 punktus, teismas nustatė, kad VTPSI nurodo patikrinimo metu neturėjusi duomenų ar informacijos, jog minėti ieškovai yra ginčo aikštelės statytojai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie ieškovai patikrinimo metu galėjo būti laikomi statybos dalyviais, juolab, jie patys tai neigia, todėl nebuvo pagrindo juos kviesti į patikrinimus minėta tvarka (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymo) 13 straipsnis, Aprašo 1.1 punktas).

18.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčo aikštelės statyba yra savavališka, SSA ir PN buvo ieškovų J. atžvilgiu surašyti pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, jie pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis Teismo vertinimu, faktinis ir teisinis pagrindas administraciniuose aktuose (SSD) nurodytas teisingai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 5 punkto ar ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies pažeidimų bei teisės aktuose nustatytų procedūrų nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo SSD panaikinimui. Atsižvelgiant į tai ieškinį1 teismas atmetė, o ieškinį2 atsakovės VTPSI atžvilgiu tenkino.

19.       Teismas, spręsdamas dėl ieškinio2 reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo aikštelės statytojas yra arba ieškovas D. J. arba DNSB „(duomenys neskelbtini)“, pažymėjo, kad įstatymai reglamentuoja, jog savavališkos statybos statytojo nustatymas yra VTPSI funkcija. Teismas negali perimti VTPSI funkcijų, todėl konstatavo, kad ieškovų Š. reikalavimas dėl ginčo aikštelės statytojo nustatymo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl šią bylos dalį nutraukė.

20.       Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nustatė, kad ieškinio1 netenkinus, o ieškinį2 tenkinus tik iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: 1) iš atsakovės VTPSI ieškovui Š. teismas priteisė 5 874,45 Eur; 2) iš ieškovų J. lygiomis dalimis valstybei priteisė 62,86 Eur pašto išlaidų, tai yra iš ieškovų D. ir L. J. po 15,72 Eur ir ieškovų D. ir N. J. po 15,71, Eur; 3) iš ieškovų Š.15,75 Eur pašto išlaidų nepriteisė, nes kiekvienam jų tenkanti dalis (15,75 Eur ÷ 2 ieškovų = 7,88 Eur) yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną šių išlaidų sumą (8,00 Eur); 4) iš atsakovės VTPSI pašto išlaidų nepriteisė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu; 5) ieškovui D. J. grąžino 856 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio; 6) ieškovui R. Š. grąžino 519 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio; 7) ieškovui R. Š. grąžino jo įmokėtą į teismo depozitinę sąskaitą bendroje sumoje 550 Eur avansą, kuris nebuvo panaudotas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

21.                      Apeliaciniu skundu ieškovai J. prašo teismo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kurioje yra netenkintas ieškinys1 bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį1 tenkinti, t. y.: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovui D. J. surašytus 2022 m. kovo 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220325-00055, 2022 m. kovo 29 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220329-00065 ir 2022 m. kovo 29 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220329-00068; 2) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovei L. J. surašytus 2022 m. kovo 28 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220328-00058, 2022 m. kovo 29 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220329-00066 ir 2022 m. kovo 29 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220329-00069; 3) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovui D. J. surašytus 2022 m. liepos 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220720-00113, 2022 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220721-00121 ir 2022 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220721-00123; 4) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovui N. J. surašytus 2022 m. liepos 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220720-00112, 2022 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220721-00120 ir 2022 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220721-00122; arba, netenkinus anksčiau nurodyto prašymo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kurioje yra tenkintas patikslintas ieškinys2 ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį2 atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas, sprendime padarydamas išvadas, kad VTPSI specialistė vykdyto tyrimo metu labai aplaidžiai vykdė savo pareigas bei, kad nesiėmė visų galimų priemonių išsiaiškinti statytoją, šios sprendimo dalies nemotyvavo bei pasisakė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą specialistės veiksmų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 266 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą nepasisakyti (nespręsti) dėl į procesą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.

21.2.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatinėjęs galimus ginčo aikštelės statytojus, nepagrįstai perėmė Inspekcijai teisės aktų pagrindu priskirtas funkcijas, ir tokiu būdu pažeidė materialinės teisės normas. Teismas turėjo tik patikrinti, ar Inspekcija, surašydama savavališkos statybos dokumentus, laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o jeigu nesilaikė – tuomet spręsti, ar atlikti pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti ieškovams surašytus savavališkos statybos dokumentus, o nustačius, kad sudaro – juos panaikinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nenurodė, kokius konkrečiai teisės aktų reikalavimus Inspekcija, atlikdama tyrimą, susijusį su ginčo aikštele, ir jo metu nenustatydama statytojo, pažeidė.

21.3.                      Teismas neįvertino ieškinio1 argumentų, susijusių su Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais nustatyto eiliškumo pažeidimu. Apeliantų nuomone, savavališkos statybos dokumentai surašyti nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant šių dokumentų surašymo asmenims eiliškumą. Inspekcijai nustačius savavališką statybą, savavališkos statybos aktas ir kiti dokumentai turi būti surašyti ir įteikti statytojui, o tik jo nesant (jo nenustačius) – statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, bei tik nesant ir nurodytų asmenų (jų nenustačius), yra galimas nurodytų dokumentų (t. y. savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų) surašymas bei įteikimas žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Apeliantai nėra ginčo aikštelės statytojai, taip pat nėra nei savininkai, nei valdytojai, nei naudotojai. Tokiu būdu savavališkos statybos dokumentai turėjo būti surašyti NŽT.

21.4.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad savavališkos statybos dokumentuose yra nurodyta tinkama statybos darbų rūšis (t. y. nauja statyba, o ne statinio remontas). Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad kiemo danga yra (buvo) įregistruota kaip aikštelė (inžinerinis statinys) Nekilnojamojo turto registre. Registracija viešame registre atlieka vien tik išviešinimo funkciją, tačiau negali būti aiškinama, kad jeigu nekilnojamasis daiktas neįregistruotas viešame registre – tai to daikto nėra. Nekilnojamojo daikto neįregistravimas savaime nedaro to daikto neteisėtu. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad iki ginčo aikštelės įrengimo ginčo žemės sklype prie pastato jau buvusi danga (aikštelė) būtų buvusi pripažinta kaip ten įrengta neteisėtai. Tiek pastato kadastro duomenys, tiek ir byloje esančios nuotraukos aiškiai patvirtina, kad ginčo aikštelė žemės sklype buvo.

21.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2009 ir 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018. Jose pateikti teisės išaiškinimai šioje byloje netaikytini, nes reikšmingai skiriasi šios bylos ir sprendime nurodytose kasacinio teismo išnagrinėtose bylose nustatytos aplinkybės. Kasacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose spręsta dėl pastato rekonstrukcijos ir pastato naujos statybos atribojimo. Šioje byloje yra sprendžiama dėl aikštelės (t. y. ne pastato, o inžinerinio statinio) kapitalinio arba paprastojo remonto bei aikštelės, kaip inžinerinio statinio, naujos statybos (įrengimo) atribojimo. Bylos duomenys patvirtina, kad iki ginčo aikštelės įrengimo statinys – aikštelė – faktiškai buvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytas statinys (aikštelė) būtų buvęs įrengtas neteisėtai (ar kaip asfalto danga, ar vėliau ir kaip betono plytelės). Be to, toks statinys, kaip aikštelė, iš esmės negali būtų remontuojamas kaip nors kitaip nei tik vietoj senos susidėvėjusios dangos (t. y. ištrupėjusios, duobėtos, pažeistos, ir pan.) sudedant (paklojant) naują (nesudėvėtą, ilgalaikio naudojimo nepažeistą) dangą.

21.6.                      Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pagrįstais būtų pripažinti visi apeliacinio skundo argumentai (taip pat ir dėl įstatyme įtvirtinto savavališkos statybos dokumentų surašymo eiliškumo asmenims pažeidimo) – turėtų būti daroma išvada, kad ieškinys2 sprendimu yra tenkintas pagrįstai, t. y. pats bylos rezultatas šioje apimtyje yra tinkamas, bet netinkami sprendimo motyvai. Jeigu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pagrįstais būtų pripažinti tik dalis apeliacinio skundo argumentų (t. y. nepagrįstai ir neteisėtai konstatuoto netinkamo Inspekcijos (jos pareigūnės) pareigų vykdymo, aiškinantis statytoją dėl įsiterpimo į Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, vykdančio statybos valstybinę priežiūrą, kompetenciją, ir atitinkamai nepagrįstai byloje nustatinėto statytojo), bet būtų konstatuota tai, kad savavališkos statybos dokumentai pagrįstai ir teisėtai surašyti ieškovams J. ir Š. kaip ginčo žemės sklypo naudotojams bei, kad SSD vis tik yra nurodyta tinkama statybos darbų rūšis – tokiu atveju byloje priimto sprendimo dalis, kuria yra tenkintas ieškinys2, turi būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta bei atitinkamai ieškinys2 taip pat turi būti atmestas visa apimtimi. Kitu atveju, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dėl kokių nors motyvų vis tik sprendus, kad savavališkos statybos dokumentai pagrįstai ir teisėtai surašyti žemės sklypo naudotojams, bet palikus galioti vien tik J. surašytus SSD, būtų įtvirtintas absoliutus neteisingumas ir nesąžiningumas J. atžvilgiu, kadangi tik jiems tektų savavališkos statybos pašalinimo arba įteisinimo (jeigu būtų spręsta statybą įteisinti) veiksmai ir išlaidos, nors ginčo žemės sklypo naudotojai taip pat yra ir Š.

22.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai Š. prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, nes savavališkos statybos padarinių šalinimo pareiga liko tiems asmenims, kurie savavališką statybą ir atliko. Byloje esančių įrodymų visuma aiškiai rodo, kad aikštelė buvo statoma arba D. J., arba J. šeimų kontroliuojamos DNSB „(duomenys neskelbtini)“.

22.2.                      Priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas neperėmė VTPSI funkcijų, nenustatė aikštelės statytojo. Teismas aiškiai nurodė, kad neturi teisės perimti VTPSI funkcijų ir nustatyti aikštelės statytoją ir tokio fakto nenustatė nei rezoliucinėje, nei motyvuojamojoje sprendimo dalyje.

22.3.                      Teismas teisingai sprendė, kad VTSPI savavališkos statybos dokumentuose yra teisingai nustatyta aikštelės statybos rūšis – nauja statyba. Apeliantų argumentai prieštarauja tik STR 1.01.08:2002 reguliavimui, tiek kasacinio teismo praktikai. Nėra ginčo, kad senoji aikštelė buvo visa apimtimi išardyta ir žemės paviršiuje, kuriame nebebuvo kitų statinių, buvo įrengta nauja aikštelė. Negana to, naujos aikštelės plotas tapo didesnis, todėl akivaizdu, kad ji yra naujos statybos rezultatas.

22.4.                      Tai, kad nėra pasisakyta dėl visų ginčo šalių argumentų, nereiškia, kad teismo sprendimas nemotyvuotas.

22.5.                      Priešingai nei teigia apeliantai, teismo sprendimas nesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių VTPSI specialistei – nėra niekaip įtakojamos jos teisės ar pareigos. Apeliantų prielaidos dėl netiesioginio teismo sprendimo poveikio pagal kasacinio teismo praktiką negali būti aiškinamos kaip sprendimo priėmimas dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų.

22.6.                      Teismas pagrįstai panaikino savavališkos statybos dokumentus ieškovų Š. atžvilgiu, o J. paliko. Tai atitinka įstatymo leidėjo valią ir šia norma siekiamus tikslus. Priešingu atveju, J. savavališkai pastatytos aikštelės pašalinimo našta turėtų tekti valstybei. Šiuo atveju, statytojas yra suinteresuotas likti nenustatytu, kadangi turi interesą, jog jo neteisėtų veiksmų turtinės pasekmės tektų ne tik jam, tačiau ir su neteisėta statyba nesusijusiems asmenims. Tačiau savavališkos statybos padarinių šalinimo naštos perkėlimas asmenims, kurie naudojo visas jiems prieinamas teisėtas priemones savavališkai statybai sustabdyti, neatitiktų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies tikslų ir paskirties.

23.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Paveldo departamentas prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

23.1.                      Nurodo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Kauno Senamiesčio teritoriją. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas kaip kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statinys. Taip pat minėto namo rytinis fasadas sudaro kultūros paveldo vietovės – Kauno Senamiesčio vertingąją savybę – „gatvių užstatymo išklotinę: (duomenys neskelbtini) pusės atkarpos nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) iki pastato (duomenys neskelbtini) (išskyrus pastatus (duomenys neskelbtini))“.

24.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo NŽT prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

24.1.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje liko neįvertinti patikslinto ieškinio1 argumentai, susiję su Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų nustatyto eiliškumo. Nepagrįstai apeliantai teigia, kad ne jiems, o NŽT turėtu būti surašytas privalomasis nurodymas. NŽT pažymi, kad pagal NŽT įsakymą ieškovams yra nustatytos ginčo žemės sklypo dalys prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų. Nors formaliai ginčo žemės sklypą patikėjimo teise valdė NŽT, tačiau jis buvo ir yra naudojamas tik žemės sklypo nuomotojų ir statinių savininkų poreikiams tenkinti. Pažymi, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties Nr. e3K-3-57-378/2022 turinio darytina išvada, kad reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nenustačius statytojo, yra reiškiami būtent tiems asmenims, kurie tuo metu faktiškai naudojosi žemės sklypu ir kuriems geriausiai yra žinomos aplinkybės dėl sklype atliekamų darbų. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas buvo ir yra naudojamas tik jo nuomotojų ir statinių savininkų poreikiams tenkinti, o pati NŽT žemės sklypu visiškai nesinaudoja ir jokios veiklos jame nevykdo. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, neturi jokio intereso statyti ginčo aikštelę.

25.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Inspekcija prašo: apeliacinio skundo dalį dėl sprendimo dalies „netenkinti ieškovų D. J., L. J., D. J. ir N. J. patikslinto ieškinio“ atmesti ir sprendimo dalį palikti nepakeistą; apeliacinio skundo dalį dėl teismo sprendimo dalies „Kitą ieškovų R. Š. bei S. Š. patikslinto ieškinio dalį tenkinti. Panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimtus 2022 m. liepos 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220719-00110 ir 2022 m. liepos 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220720-00111, 2022 m. liepos 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-220720-00120 ir 2022 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220721-00121, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220720-00118 ir 2021 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220721-00119. Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) ieškovui R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 874,45 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų“ tenkinti – sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovų R. Š. bei S. Š. ieškinio2. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

25.1.                      Inspekcijos nuomone, teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta „<....> Panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimtus 2022 m. liepos 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220719-00110 ir 2022 m. liepos 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220720-00111, 2022 m. liepos 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-220720-00120 ir 2022 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220721-00121, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220720-00118 ir 2021 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220721- 00119“ yra naikintina. Pažymi, kad siekiant išsiaiškinti su ginčo aikštelės statyba susijusias aplinkybes buvo išnaudotos visos priemonės. Inspekcija, objektyviai prieinamomis priemonėmis nenustačiusi statytojo, taip pat vertino ar nagrinėjamu atveju galima nustatyti statinio naudotoją. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kadangi NŽT aikštelės neįrengė, taip pat nei ginčo žemės sklypu, nei aikštele nesinaudoja, todėl nei Lietuvos Respublikai, nei ją atstovaujančiai NŽT surašyti savavališkos statybos aktų nebuvo teisinio pagrindo, juolab, buvo nustatyta, kad žemės sklypo naudotojai yra J. ir Š. Todėl, surinktos informacijos pagrindu, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 1 punkto nuostatomis, Inspekcija, laikydamasi Priežiūros įstatyme įtvirtinto subjektų eiliškumo, savavališkos statybos aktus, nurodymus nevykdyti darbų ir privalomuosius nurodymus surašė visiems žemės sklypo naudotojams.

25.2.                      Inspekcijos nuomone, vien aplinkybė, kad Š. pranešė apie vykdomą aikštelės savavališką statybą, nepaneigia įstatymų leidėjo suteiktos teisės surašyti savavališkos statybos aktą bei žemės sklypo naudotojams surašyti privalomąjį nurodymą. Todėl ši teismo sprendimo dalis neatitinka Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatų. Byloje nėra nuginčyta aplinkybė, kad Š. yra žemės sklypo naudotojai. Teismo sprendimu panaikinti Š. surašyti administraciniai aktai buvo motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juos priimant buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, jie priimti Inspekcijai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, todėl teismas juos neteisėtai ir nepagrįstai panaikino.

25.3.                      Apeliantai praleido terminą apeliaciniams skundui paduoti. Teismas atnaujino terminą skundui paduoti savo iniciatyva ir priėmė apeliacinį skundą. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nebuvo prašoma atnaujinti praleistą terminą, nebuvo nurodytos termino praleidimo priežastys. Todėl, Inspekcijos nuomone, teismas neteisingai išsprendė termino pratęsimo klausimą, nesilaikė CPK 307 straipsnyje nustatytos procedūros, todėl apeliacinis procesas yra pradėtas nepagrįstai ir neteisėtai.

25.4.                      Inspekcijos nuomone, nėra pagrindo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų. Apeliantai neprašė jų prijungti prie bylos. Be to, nepagrindė kodėl yra teikiami šie priedai, juolab, juose užfiksuoti duomenys jau yra ištirti ir įvertinti sprendime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė (žr. taip pat ir šios nutarties 33–39 punktus), taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

27.                      Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos įrodymus: 1) 2025 m. sausio 20 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuris patvirtina, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra Lietuvos Respublika; 2)  2025 m. sausio 20 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuris patvirtinta, kad statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys“ (inžineriniai tinklai), L. O. G. (1/2 dalis gyvenamojo namo) ir R. Š. (1/2 dalis gyvenamojo namo).

28.                      CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

29.                      Apeliantai, pateikdami anksčiau minėtus įrodymus, nesuformulavo prašymo pridėti juos prie bylos. Be to, apeliantai nenurodė ir kitų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliaciniame procese (žr. šios nutarties 28 punktą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, atsisako pridėti įrodymus, pateiktus kartu su apeliaciniu skundu, prie bylos, juolab, įvertinant ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro išrašai, patvirtinantys aplinkybes, kam priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenamasis namas ir inžineriniai tinklai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ankstesnių datų, t. y. 2021 ir 2022 m., yra pateikti į bylą.

Dėl apeliacijos objekto

30.                      Ieškovai1 apeliaciniu skundu prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų1 ieškinys1 dėl atsakovės VTPSI SSD, priimtų ieškovų1 atžvilgiu. Netenkinus šio reikalavimo ieškovai1 prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovų2 ieškinio2 reikalavimas dėl atsakovės VTPSI SSD, priimtų ieškovų2 atžvilgiu, panaikinimo, ir ieškovų2 ieškinį2 atmesti.

31.                      Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovų1 ieškinys1 dėl atsakovės VTPSI savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius, priimtų ieškovų1 atžvilgiu, ir sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovų2 ieškinys2 dėl atsakovės VTPSI savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius, priimtų ieškovų2 atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

32.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į esminius apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų

33.                      Ieškovai1 teigia, kad skundžiamu sprendimu yra pažeistas CPK reikalavimas nespręsti dėl jokių į bylą neįtrauktų asmenių teisių ir pareigų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime įvardino konkrečią VTPSI specialistę, kuri atliko tyrimą, susijusį su ginčo aikštelės įrengimu, bei konstatavo, kad specialistė labai aplaidžiai vykdė savo pareigas. Ieškovų1 teigimu, nurodytas asmuo nebuvo įtrauktas į bylą dalyvauti procese, negalėjo apsiginti, todėl akivaizdu, kad buvo pažeistas CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas nepasisakyti (nespręsti) dėl į procesą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.

34.                      CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

35.                      CPK 266 straipsnis numato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

36.                      Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37.                      Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, be kita ko, nurodė, kad „Iš VTPSI pateikto Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto ir nuotraukų prie jo matyti, kad atsakovės darbuotoja–pareigūnė R. M. patikrinimo metu užfiksavo realų tų darbų vykdymą (darbus atliekantį darbininką, rado statybos vietoje paliktus įrankius), tačiau nesiėmė visų galimų priemonių išsiaiškinti statytoją ir akte nurodė, jog patikrinimo metu darbai nevykdomi (dok. reg. Nr. DOK-83634). Toks pareigūno elgesys gali būti vertinama tik kaip labai aplaidus pareigų vykdymas.“

38.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl VTPSI specialistės R. M. teisių ir pareigų nėra niekaip nuspręsta: šiam asmeniui sprendimu nėra nustatyta, pripažinta, pakeista, panaikinta ar kitaip nuspręsta dėl jokių jos teisių ar pareigų. Sprendime, kaip minėta anksčiau, tik nurodyta, kad „Toks pareigūno elgesys gali būti vertinama tik kaip labai aplaidus pareigų vykdymas“.  

39.                      Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantai, neprivalėjo įtraukti VTPSI specialistės R. M., kuri buvo apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu, į nagrinėjamą bylą kaip trečiojo asmens, o to nepadaręs, nei CPK 47 straipsnio 1 dalies normos, nei CPK 266 straipsnio normos nepažeidė.

40.                      Ieškovai1 teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad VTPSI specialistė tyrimo metu „labai aplaidžiai“ vykdė savo pareigas, taip pat, kad ji „nesiėmė visų galimų priemonių išsiaiškinti statytoją“. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių teisės aktų normų, kurias VTPSI specialistė pažeidė, vykdydama tyrimą, susijusį su ginčo aikštelės statybomis dėl statytojo nustatymo. Taip pat visiškai nenurodė ir tų „visų“ priemonių, kurios būtų nustatytos teisės aktuose ir kurių VTPSI specialistė šiuo atveju neišnaudojo, atlikdama tyrimą dėl ginčo aikštelės įrengimo. Ieškovų1 nuomone, tai patvirtina, kad ši sprendimo yra visiškai nemotyvuota.

41.                      Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamas teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriasi teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

42.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama sprendimo dalis yra pakankamai aiškiai motyvuota – teismas išsamiai išdėstė šalių paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo (jo dalies) argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, kaip nurodo apeliantai, sprendime nenurodė jokių teisės aktų normų, kurias inspekcijos specialistė pažeidė, vykdydama tyrimą, susijusį su ginčo statybos aikštelės statybomis dėl statytojo nustatymo, taip pat nenurodė, kokių priemonių inspekcijos specialistė neišnaudojo, atlikdama tyrimą, nėra pagrindas sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo sprendimo dalį, įvertinant tai, kad šios ieškovų1 nurodytos aplinkybės nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču.

43.                      Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad statytojo nustatymas yra atliekamas VTPSI, vykdant tyrimą, ir tai yra išimtinai VTPSI kompetencija. Nepaisant to, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai byloje nustatinėjo statytoją, be kita ko, konstatuodamas, kad labiau tikėtina, jog statybas vykdė ieškovai1, todėl SSD jiems yra surašyti pagrįstai. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas galimus ginčo aikštelės statytojus, perėmė VTPSI teisės aktų pagrindu priskirtas funkcijas ir tokiu būdu pažeidė materialinės teisės normas.

44.                      Sutiktina su apeliantų argumentais, kad galiojantys teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas), Priežiūros įstatymas, VTPSI 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 patvirtintas Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašas, patvirtina, kad statytojo nustatymas, atliekant statybos teisėtumo patikrinimus, yra viena iš VTPSI funkcijų. Tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas perėmė VTPSI funkcijas, nes bylos nagrinėjimo metu nustatinėjo (aiškinosi), kas yra ginčo aikštelės statytojas.

45.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VTPSI nesugebėjo nustatyti ginčo aikštelės statytojo. Šiuo atveju taip pat buvo nustatyta, kad niekas iš ginčo namo savininkų, kurie yra ir ginčo žemės sklypo naudotojai, nepripažino esantys ginčo aikštelės statytojai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, ir į tai, padarė išvadą, kad VTPSI jai objektyviai prieinamomis priemonėmis statytojo nenustatė. Ginčo aikštelės ir atitinkamai daiktinės teisės į ją NTR nėra įregistruotos, todėl, pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimu, VTPSI negalėjo nustatyti ir ginčo aikštelės naudotojo.

46.                      Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą apklausė šalis, trečiąjį asmenį L. O. G., liudytojus A. T.M., A. B., M. P., ištyrė šiuos ir kitus byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad ginčo aikštelės statyba labiausiai buvo suinteresuoti ieškovai J., kurie iš esmės aktyviais veiksmais išreiškė, jog turi išskirtines teises į ginčo aikštelę, draudė ja naudotis kitiems asmenimis, net ir ginčo namo bendraturčiams bei ginčo žemės sklypo naudotojams (ieškovų Š. nuomininkams). Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovų J. argumentus dėl  nesuinteresuotumo ginčo aikštele, atsižvelgdamas į tai, kad: dėl ginčo aikštelės pertvarkymo į atitinkamas institucijas kreipėsi DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kurios nariais yra vien tik ieškovai J.; bendrijai negavus pritarimo pertvarkyti ginčo aikštelę, ją pertvarkant ieškovams J. būtų reikėję gauti kitų ginčo namo savininkų sutikimus, o ieškovų J. santykiai su ieškovais Š. nėra draugiški, todėl tektų prisiimti visus kaštus; atliekant ginčo aikštelės pertvarkymą nustatyta tvarka turi būti laikomasi paveldosaugos reikalavimų, o tai reikalauja papildomų finansinių išlaidų.

47.                      Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatinėjo, kas iš visų ieškovų turėjo suinteresuotumą statyti ginčo aikštelę, tačiau nenustatinėjo ir nenustatė ginčo aikštelės statytojo, kaip teigia apeliantai. Pirmosios instancijos teismas minėtas aplinkybes nustatinėjo, be kita ko, spręsdamas klausimą ar ieškovų2 atžvilgiu atsakovė VTPSI pagrįstai surašė SSD. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčo aikštelės statyba labiausiai buvo suinteresuoti ieškovai J., kurie iš esmės aktyviais veiksmais išreiškė, jog turi išskirtines teises į ginčo aikštelę, yra visiškai pagrįsta byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu.

48.                      Apeliantai teigia, kad SSD buvo surašyti nepagrįstai ir neteisėtai todėl, kad buvo pažeistas SSD surašymo eiliškumas, numatytas Priežiūros įstatyme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti.

49.                      Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis įpareigoja inspekcijos pareigūną, nustačiusį, kad statyba yra savavališka, surašyti savavališkos statybos aktą ir įteikti šį aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

50.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytą įstatymų leidėjo valią, formuluoja išaiškinimą, kad reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 50 punktas).

51.                      Apeliantai visiškai teisingai nurodo, kad anksčiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020 iš esmės nėra tiesiogiai nurodyta, kam konkrečiai, nesant statinio statytojo, statinio ar jo dalies savininko, valdytojo ar naudotojo, turi būti surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, t. y., ar nurodyti dokumentai turi būti surašyti žemės sklypo, kuriame yra nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad tokiu atveju, kai nėra nustatyta statinio statytojo, statinio ar jo dalies savininko, valdytojo ar naudotojo, už savavališką statybą ir jos padarinių pašalinimą pirmiausia yra atsakingas žemės sklypo, kuriame yra nustatyta savavališka statyba, savininkas (valdytojas), o šiuo atveju – NŽT.

52.                      Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad tik nesant nustatytų asmenų (statytojo, statinio ar jo dalies savininko, valdytojo ar naudotojo), savavališkos statybos aktas surašomas žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto sakinio konstrukcijos ir tai, kad jame yra panaudotas jungtukas „ar“, galima daryti išvadą, kad inspekcijai nenustačius statytojo, statinio savininko, valdytojo ir naudotojo, savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai gali būti surašomi alternatyviai arba žemės sklypo, kuriame yra savavališkai pastatytas statinys, savininkui, arba valdytojui, arba naudotojui.

53.                      Nagrinėjamu atveju inspekcija nenustatė, nei aikštelės statytojo (-ų), nei aikštelės savininko, valdytojo ar naudotojo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, patikėtinė (valdytoja) buvo NŽT. Žemės sklypo naudotojai yra visi ieškovai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad NŽT neturi jokio intereso statyti ginčo aikštelę, juolab, be tokią statybą leidžiančių dokumentų. Be to, nei žemės sklypo savininkas (Lietuvos Respublika), nei žemės sklypo patikėtinė (NŽT) nesinaudoja nei ginčo žemės sklypu, nei jame esančia aikštele. Dėl šios priežasties inspekcija neturėjo jokio pagrindo surašyti SSD dokumentų NŽT. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, be kita ko, į tai, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovų1 argumentais, jog SSD turėjo būti surašyti ne ieškovams1 (t. y. ne žemės sklypo naudotojams), o NŽT (kaip tuometinei ginčo žemės sklypo patikėtinei, įgyvendinančiai savininkės Lietuvos Respublikos teises). Kaip ir nėra pagrindo sutikti su ieškovų1 argumentais, kad VTPSI, surašydama SSD ieškovams1, kaip žemės sklypo naudotojams, pažeidė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytą SSD surašymo asmenims eiliškumą.

54.                      Ieškovai1 teigia, kad ginčo aikštelės statyba buvo ne nauja statyba kaip nurodyta jiems surašytuose SSD, o paprastasis (kapitalinis) remontas. Tai, ieškovų1 nuomone, turėtų būti vertinama kaip SSD trūkumas, sudarantis pagrindą minėtus dokumentus panaikinimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti.

55.                      Ginčo aikštelė patenka į kultūros paveldo vietovę – Kauno senamiestį, ji priskiriama II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijai. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamos. Tokio statinio statybai buvo privaloma rengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 3 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktai, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 23 punktas, 3 priedo 1.1 punktas). Pažymėtina, kad net ginčo aikštelės dangos atnaujinimui (paprastajam remontui) buvo reikalingas KMS administracijos, NŽT, Paveldo departamento pritarimas.

56.                      Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje reglamentuota, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis numato, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje reglamentuota, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalis numato, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

57.                      Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Laikančioji konstrukcija – tai konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Minėto reglamento 12 punkte numatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant.

58.                      Taip pat STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 53 ir 54 punktuose reglamentuota, kad statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti ar remontuoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą), išskyrus nebaigtus statyti statinius, nustatyta tvarka įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir esančius teritorijose, kuriose pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kitus teisės aktus nauja statyba negalima.

59.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs – jeigu vykdant statybos darbus, yra išardomas visas anksčiau buvęs statinys ir iš naujo pastatomos statinio konstrukcijos ir elementai, tai tokių darbų atlikimas teisiškai kvalifikuojamas kaip nauja statyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2009; 2018 m. sausio 23 d. Nr. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Minėta kasacinio teismo praktika vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Sutiktina su ieškovų1 argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad minėtų kasacinių bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytose civilinėse byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl rekonstrukcijos ir naujos statybos atribojimo. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl remonto ir naujos statybos atribojimo. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, kokie darbai yra teisiškai kvalifikuojami kaip nauja statyba, turi (gali) būti taikytini ir šioje byloje.

60.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė, šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) ginčo aikštelės paviršius buvo betoninės plytelės, kurios buvo visiškai išardytos, pašalintos; 2) pašalinus betonines plyteles buvo pakloti nauji pagrindai ir sudėtas kitas paviršius – betoninės trinkelės. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esančius nuotraukos, darytos patikrinimų metu ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu; 3) anksčiau buvusios aikštelės matmenys (323 kv. m) skiriasi nuo ginčo aikštelės matmenų (298.52 kv. m su įvaža); 4) faktas apie betono plytelių aikštelę kadastro duomenyse nėra fiksuotas ir nebuvo įregistruotas NTR. Taigi, šiuo atveju senos statybos aikštelė buvo visa apimtimi pašalinta ir jos vietoje įrengta didesnio ploto aikštelė. Akivaizdu, kad tai nebuvo paprastojo remonto ar kapitalinio darbai, nes esamas statinys nebuvo išsaugotas, buvo pašalintos visos laikančiosios konstrukcijos ir įrengtos naujos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ankstesnis statinys (su betono plytelių danga, kuris nebuvo įregistruotas NTR) buvo visiškai nugriautas ir jo vietoje pastatytas kitas, visiškai naujas statinys – ginčo aikštelė.

61.                      Nesutiktina su ieškovais1, kad siekiant konstatuoti, jog konkrečiu atveju buvo atlikta nauja statyba, yra būtina nustatyti, jog iki ginčo aikštelės įrengimo žemės sklypas nebuvo užimtas tokio paties statinio, t. y. aikštelės.

62.                      Ieškovai1 teisingai nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki ginčo aikštelės įrengimo statinys – aikštelė – faktiškai buvo. Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog iki trinkelių paklojimo egzistavo aikštelė, kurios danga buvo – betono plytelės. Tačiau minėtų aplinkybių neužtenka tam, kad konstatuoti faktą, jog atlikti darbai nebuvo nauja statyba.

63.                      Kaip minėta anksčiau, statytojas, teigdamas, kad jis atliko jau buvusio statinio statybos darbus, turi įrodyti, kad anksčiau statinys buvo pastatytas teisėtai ir pateikti įrodymus patvirtinančius šią aplinkybę, t. y. jog statinys parengus nustatyta tvarka privalomą projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą statybos darbams, buvo pastatytas anksčiau (žr. šios nutarties ... punktus). Nenustačius statinio užbaigimo fakto ir įteisinimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad bet kokie toliau vykdomi statybos darbai statinyje yra jo rekonstravimas ar remontas. Nagrinėjamu atveju jokių duomenų, kad statinio, dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas, statyba teisės aktų nustatyta tvarka buvo įforminta, užbaigta ir statinys įregistruotas NTR, nėra, todėl konstatuoti, kad buvo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka sukurto statinio remonto darbai, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

64.                      Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad tuo atveju, jeigu būtų konstatuota tai, kad SSD pagrįstai ir teisėtai surašyti ieškovams1, kaip žemės sklypo naudotojams, bei, kad SSD vis tik yra nurodyta tinkama statybos darbų rūšis – nauja statyba, turi būti panaikinta sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas iekovų2 ieškinio2 reikalavimas. Priešingu atveju, kaip nurodo apeliantai, palikus galioti SSD vien tik ieškovams1, t. y.  tik daliai žemės sklypo naudotojų, būtų įtvirtintas absoliutus neteisingumas ir nesąžiningumas ieškovų1 atžvilgiu, t. y. tik ieškovams1 tektų savavališkos statybos pašalinimo arba įteisinimo (jeigu būtų spręsta statybą įteisinti) veiksmai ir išlaidos, nors žemės sklypo naudotojai taip pat yra ir ieškovai2.

65.                      Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad žemės sklypo naudotojai yra visi ieškovai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą ar pagrįstai atsakovė VSTPI surašė SSD visų ieškovų atžvilgiu, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai2 apie savavališkai atliekamus ginčo aikštelės darbus savalaikiai ir nedelsiant informavo statybos priežiūrą vykdančią VTPSI, o ieškovai1 neinformavo. Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip minėta anksčiau, nustatė, kad ginčo aikštelės statyba labiausiais buvo suinteresuoti ieškovai1. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė VTPSI pagrįstai surašė SSD ieškovams1 ir nepagrįstai surašė ieškovams2, kurie operatyviai reagavo ir ankstyvoje savavališkos statybos stadijoje pranešė apie savavališkos statybos atvejį viešojo administravimo institucijai, atliekančiai statybos valstybinę priežiūrą, bei kitoms institucijoms, taip patvirtindami savo sąsajų nebuvimą su savavališkos statybos darbais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

66.                      Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

67.                      Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68.                      Atmetus ieškovų1 apeliacinį skundą, sprendžiamas ieškovų2 turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis). I. R. Š. pateikė įrodymus, kad patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovų1. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo R. Š. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų1.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po 302,50 Eur, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Edvardas Paliokas

Tomas

Jurgita Sujetienė