Civilinė byla Nr. e2-41-1112/2021

Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00681-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1

(S)

telšių APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

sekretoriaujant Gintarei Numsėdienei,

dalyvaujant ieškovams A. G. ir UAB „NekTur“, veikiančiam per direktorių A. G.,

ieškovų atstovams advokatui Virgilijui Januškai kartu su statybos inžiniere A. D.,

atsakovams S. M., G. R. ir UAB „BPII“, veikiančiam per direktorių J. B.,

trečiajam asmeniui I. B. ir UAB ,,Sura“, veikiančiam per direktorių A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir UAB „NekTur“ ieškinį atsakovams M. R., V. F., E. B., S. M., G. R., UAB „BPII“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys byloje – I. H., S. K., E. B., UAB „Sura“, kooperatinė bendrovė Kredito unija „Tikroji viltis“, Akmenės rajono savivaldybės administracija.

Teismas

nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir aplinkybių, kuriomis jie grindžiami, santrauka

Patikslintu ieškiniu, po jo dalyko galutinio patikslinimo 2021 m. sausio 22 d. pareiškimu, ieškovai prašo be atsakovų V. F., E. B., G. R., S. M., M. R. ir UAB „BPII“ sutikimo atidalinti pagal UAB „Citadelė“ 2021 m. sausio 22 d. schemą iš bendrosios dalinės nuosavybės (duomenys neskelbtini) esančio pastato – restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):

1) UAB ,,Nektur“ priklausančias dalis, priskiriant UAB ,,Nektur“ nuosavybe patalpas, pažymėtas indeksais 1-39 (patalpos plotas 8,63 kv. m), 1-40 (patalpos plotas 12,01 kv. m), 1-41 (patalpos plotas 20,26 kv. m) ir 1-42 (patalpos plotas 6,69 kv. m), bendras patalpų plotas 47,59 kv. m, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-19 (priskiriant 0,49 kv. m iš 7,58 kv. m), 1-36 (priskiriant 4,02 kv. m iš 62,61 kv. m), 1-45 (priskiriant 0,20 kv. m iš 3,03 kv. m), 1-46 (priskiriant 1,14 kv. m iš 17,66 kv. m) ir 1-47 (priskiriant 0,51 kv. m iš 7,89 kv. m), priskiriamas bendro naudojimo patalpų plotas 6,36 kv. m, visas atidalijamas plotas kartu su bendro naudojimo patalpomis sudaro 53,95 kv. m;

2) UAB ,,Nektur“ ir A. G. priklausančias dalis, priskiriant bendrąja daline nuosavybe UAB ,,Nektur“ 603/1000 dalis ir A. G. 397/1000 dalis patalpų, pažymėtų indeksais 1-43 (patalpos plotas 13,52 kv. m), 1-44 (patalpos plotas 10,97 kv. m) ir 1-48 (patalpos plotas 2,41 kv. m), bendras patalpų plotas 26,90 kv. m, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-19 (priskiriant 0,24 kv. m iš 7,58 kv. m), 1-36 (priskiriant 2,02 kv. m iš 62,61 kv. m), 1-45 (priskiriant 0,10 kv. m iš 3,03 kv. m), 1-46 (priskiriant 0,57 kv. m iš 17,66 kv. m) ir 1-47 (priskiriant 0,25 kv. m iš 7,89 kv. m), priskiriamas bendro naudojimo patalpų plotas 3,18 kv. m, visas atidalijamas plotas kartu su bendro naudojimo patalpomis sudaro 30,08 kv. m.

Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, rėmėsi jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Advokatas Virgilijus Januška pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovui A. G. priklauso 27/5000 dalys, o ieškovui UAB „NekTur“ priklauso 163/5000 dalys (duomenys neskelbtini) pastato. Ginčas yra tik dėl ieškovų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Citadelė“ parengtą schemą. Su visais bendrasavininkais dėl atsidalinimo buvo bendrauta tiek žodžiu, tiek raštu. Didžioji dalis bendrasavininkų, t. y. I. H., S. K., E. B., UAB „Sura“ ir Kredito unija „Tikroji viltis“, sutiko, kad būtų atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pastato bendrasavininkas S. M. taip pat tokį sutikimą išreiškė. Iš visų bendrasavininkų su atidalinimu nesutiko arba iš dalies nesutiko tik penki. Atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdų. Ieškovai, kaip bendrasavininkai, būtent ir reiškia reikalavimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas atsidalijimo teisės absoliutumas. Ginčas kaip tik ir kilo dėl to, kad bendraturčiai sutikimo atidalijimui neišreiškė. Byloje nėra nė vieno atsiliepimo ar dokumento, leidžiančio spręsti, kad ieškovų siūlomas atidalijimo būdas pažeistų kitų bendraturčių interesus. Ieškovai siekia atidalinimo tokiu būdu, kuris visiškai atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi patalpomis tvarką. Ieškovai siekia atsidalinti būtent tas patalpas, kuriomis faktiškai naudojosi aštuonis metus nuo nuosavybės pastate įsigijimo. Bendraturčiai nepateikė jokių duomenų, kad siūlomas atidalijimo būdas neatitiktų nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. Atidalijimo esmė yra tokia, kad suformuojami du atskiri nekilnojamojo turto objektai iš patalpų, kuriomis ieškovai faktiškai naudojasi. Patalpose, išskyrus tas, kurias nuomojasi parduotuvė „Maxima“, nėra centrinio šildymo. Visi bendrasavininkai turi elektros skaitiklius patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-19, todėl ši patalpa priskirtina prie bendro naudojimo patalpų. Ta aplinkybė, kad prie šios patalpos atidalinimo schemoje ieškovams nenumatyta priėjimo galimybė, nėra reikšminga, nes nuo 2021 m. pradedami diegti nuotoliniai elektros skaitikliai, todėl į patalpas vaikščioti nebeprivaloma.

II. Atsakovų ir trečiųjų asmenų atsikirtimai ir aplinkybių, kuriomis jie grindžiami, santrauka

Atsakovė V. F. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo prašymas atsiskirti su bendro naudojimo patalpa 1-19 (buvusi 1-40) neturi jokio pagrindo, nes jis neturi jokių nuosavybės teisių bei servituto priėjimui į šią patalpą.

Atsakovo UAB „BPII“ vardu atsiliepimą pateikęs direktorius J. B. nurodė, kad pastato inventorinė byla neatitinka esamos padėties (pvz. patalpa 1-36, kurioje ieškovas siekia bendro naudojimo ploto dalies, yra ir visada buvo padalinta į dvi atskiras patalpas. Tuo pačiu ir UAB „Citadelė“ parengtas projektas yra su klaidomis, nes buvo parengtas pagal pastato inventorinę bylą, neįvertinus esamos padėties. UAB „NekTur“ priklauso patalpos, pažymėtos indeksais 1-39 (patalpos plotas 8,63 kv. m), 1-40 (patalpos plotas 12,01 kv. m), 1-41 (patalpos plotas 20,26 kv. m) ir 1-42 (patalpos plotas 6,69 kv. m), bendras patalpų plotas 47,59 kv. m, todėl neaišku, kokiu pagrindu siekiama bendro naudojimo ploto iš patalpų, pažymėtų indeksais 1-45, 1-46, 1-47, kurios neturi jokio ryšio su UAB „NekTur“ priklausančiomis patalpomis ir yra kitoje pastato laiptinėje. A. G. priklauso patalpos, pažymėtos indeksais 1-43 (patalpos plotas 13,52 kv. m), 1-44 (patalpos plotas 10,97 kv. m) ir 1-48 (patalpos plotas 2,41 kv. m), bendras patalpų plotas 26,90 kv. m, todėl neaišku, kokiu pagrindu siekiama prisiteisti bendro naudojimo ploto iš patalpos, pažymėtos indeksų 1-36, kuri neturi jokio ryšio su A. G. priklausančiomis patalpomis ir yra kitoje pastato laiptinėje. Patalpoje Nr. 1-19 (elektros skydinė) nurodomas bendro naudojimo plotas, bet visiškai neanalizuojama patekimo į šitą patalpą galimybė. 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdyje UAB „BPII“ vardu veikiantis direktorius J. B. paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais iš dalies nesutinka, dėl anksčiau raštu nurodytų priežasčių. Jei ne šios priežastys (neaiškumai), neturėtų ieškovams jokių pretenzijų. Su ieškovais dėl šių aplinkybių nėra bendravę. Atsakovo patalpos yra antrame aukšte. Administratoriaus pastatas neturi. Jokios patvirtintos naudojimosi pastatu tvarkos nėra. Pagal projektą patalpa, pažymėta indeksu 1-36, yra vientisa, į atskiras patalpas nepadalinta, o natūroje yra ne viena, bet dvi patalpos. Patalpoje įrengtas nedidelis apie 6 kv. m ploto tambūras, o toliau jau yra pati patalpa. Tai yra pagrindinis įėjimas į atitinkamą pastato dalį. Pro čia patenkama ir į pirmą, ir į antrą pastato aukštus. Ieškovų pateiktas atidalinimo projektas kokių nors konkrečių UAB „BPII“ interesų nepažeidžia, tiesiog atsakovas norėtų, kad viskas būtų padaryta tvarkingai. Taip pat paaiškino, kad jokių elektros ar vandens skaitiklių UAB „BPII“ neturi. Tie skaitikliai, kuriais naudojasi kartu su kitais bendrasavininkais, nėra susieti nei su A. G., nei su UAB „NekTur“ patalpomis.

Atsakovas S. M. 2021 m. vasario 19 d. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Jokių susitarimų dėl naudojimosi patalpomis bendraturčiai nėra sudarę. Kai visi susidėjo ir tvarkėsi aplinką, tvarkė takelius, klojo plyteles, ieškovas A. G. neprisidėjo. Kitokių problemų atsakovas neturėjo. Atsakovas naudojasi antrame aukšte esančiomis patalpomis. Sanitarinis mazgas, kuriuo naudojasi atsakovas, yra pirmame aukšte. Tame mazge yra atskiras vandens skaitiklis. Moka už elektrą didžiajame koridoriuje, pažymėtame indeksu 1-36. Elektros skaitiklis yra kitam savininkui priklausančiose patalpose. Didysis koridorius, pažymėtas indeksu 1-36 yra bendras, jame niekas neatitverta, tik įėjus pro duris yra atitvertas mažas koridoriukas (tambūras). Žemės sklypas prie pastato nėra suformuotas. Dėl automobilių parkavimo jokio susitarimo nėra. Dėl pastato administravimo joks asmuo nėra paskirtas. Viskas sprendžiama bendru pastato savininkų sutarimu. Dėl ieškinio jokių pastabų neturi.

Atsakovas G. R. 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka ir yra nieko prieš, kad ieškovai atsiskirtų, tik nesutinka su tokiu patalpų išdėstymu, kaip nurodė ieškovai. Savo poziciją patikslino, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Atsakovui nesuprantamas reikalavimas senajai vaistinei (turtiniam vienetui „A“, kuriame yra patalpa 1-41 ir kt.) priskirti ir bendro naudojimo patalpą 1-46, kuri yra kitoje laiptinėje ir niekaip nesusijusi su patalpa 1-41. Atsakovas paaiškino, kad jo patalpos yra antrame aukšte, kuriomis naudojasi jis pats, taip pat jis naudojasi pagrindiniu įėjimu, jo patalpoms priskirta tam tikra dalis bendro naudojimo patalpų. Be to, jam priklauso pirmame pastato aukšte esančios patalpos, kurios išnuomotos parduotuvei „Maxima“. Be bendro įėjimo, kitų bendrų sąsajų tarp atsakovo ir ieškovo patalpų nėra. Bendrų skaitiklių taip pat nėra. Pastate yra centralizuotas šildymas. Pats atsakovas centralizuotu šildymu nesinaudoja, tačiau, kiek žino, tokį šildymo būdą naudoja parduotuvė „Maxima“ patalpose, kurias nuomojasi iš atsakovo, taip pat Kredito unija „Tikroji viltis“. Atsakovo nuomone, „Maxima“ išsinuomotose patalpose yra atskiri elektros, vandentiekio ir šildymo sistemos įvadai. Jokios naudojimosi patalpomis tvarkos bendrasavininkai nėra nusistatę, pastato niekas neadministruoja. Visi bendrasavininkai turi savo patalpas, o bendro naudojimo yra tik tos patalpos, per kurias įeinama į konkrečiam savininkui priklausančias patalpas. Dėl bendro naudojimo patalpų tvarkymo bendru sutarimu sprendžia tik tie pastato bendrasavininkai, kurie tomis bendromis patalpomis naudojasi.

Tretysis asmuo Kredito unija „Tikroji viltis“ pateiktame atsiliepime prašė tenkinti ieškovų UAB „NekTur“ ir A. G. 2021 m. sausio 22 d. patikslintą ieškinį, jeigu teismas konstatuos, kad šio patikslinto ieškinio reikalavimai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, nepažeis ieškovų, atsakovų ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisių ir teisėtų interesų, be to, prašė civilinę bylą nagrinėti Kredito unijos ,,Tikroji viltis“ atstovams nedalyvaujant.

Tretysis asmuo Akmenės rajono savivaldybės administracija 2021 m. vasario 10 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl ieškovų UAB „NekTur“ ir A. G. pareiškimo prašo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius įrodymus. Dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių tretysis asmuo paaiškino, kad vertinant, ar naujai suformuotos patalpos galės būti naudojamos pagal paskirtį, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas, atskirtos (esant reikalui įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo klausimai, matyti, kad trečiųjų asmenų patekimas į prašomas atidalinti ieškovų patalpas (turtinį vienetą „A“) nurodomas ir per 1-36 patalpą (vestibiulis – laukiamasis), kuri ieškovų pateiktoje schemoje žymima kaip bendro naudojimo patalpa. Nekilnojamojo turto registro 2019 m. gruodžio 13 d. išraše nurodoma, kad pastate-restorane tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, yra komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, į pastatą taip pat tiekiama elektra. Tai patvirtina ir ieškovų teismui pateiktos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys. Tačiau per vestibiulį-laukiamąjį (1-36) trečiųjų asmenų patekimas į elektros įvado patalpą 1-19, kuri taip pat žymima, kaip bendro naudojimo patalpa, yra neįmanomas, kadangi jokie patekimo į ją būdai schemoje nenumatyti. Todėl, pvz. elektros energijos tiekėjo atstovų patekimas į patalpą 1-19 niekaip neužtikrinamas. Taip pat schemoje nepažymėtos vandens bei šilumos energijos apskaitos skaitiklių vietos, todėl neaišku kur ir, ar reikalui esant, tretieji asmenys galėtų prie jų patekti. Be to, ieškovų teismui teikiamuose dokumentuose niekur neaprašyta kaip sprendžiami automobilių stovėjimo vietų klausimai atidalijus patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tretysis asmuo, kaip statinių naudojimo priežiūrą atliekantis subjektas, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai neaptaria, kaip po patalpų atidalijimo su kitais pastato-restorano patalpų savininkais bus vykdomas pastato bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra.

Tretysis asmuo I. H. teismo 2021 m. vasario 19 d. posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Niekas iš bendrasavininkų nenori prisiimti pastato administravimo pareigų. Klausimus visi sprendžia bendru sutarimu. Kiekvienas turi savo nuosavybę ir ten tvarkosi, o bendro naudojimo patalpas, pavyzdžiui, koridorių, vieną kartą tvarko vieni, kitą kartą – kiti. Šildymas yra tik asmeninėse patalpose, o bendros patalpos nėra šildomos. Už koridoriaus apšvietimo elektrą moka tretysis asmuo, nes koridoriaus apšvietimas pajungtas prie jos patalpų. Mokestis nedidelis, bendraturčiai prie jo neprisideda. Tretysis asmuo savo naudojamas patalpas apšildo kondicionieriumi. Kaip kiti bendraturčiai šildo savo patalpas, nesidomėjo, tiksliai to nežino, o bendro naudojimo patalpos nėra šildomos. Nuosavybę pastate turi 22 metus. Per tą laiką bendros šildymo sistemos pastate nebuvo. Kiekvienas savo patalpas įrenginėjo ir šildė pagal savo supratimą. Žemės nuomos mokestį moka pagal patalpų kvadratūrą. Apie susitarimus dėl transporto priemonių parkavimo prie pastato nieko nežino. Bendro supratimo dėl pastato priežiūros nėra, tam reikėtų administratoriaus. Kai virš trečiojo asmens patalpų, esančių antrame aukšte, prakiuro stogas, niekas prie remonto neprisidėjo, teko remontuotis savo lėšomis. Trečiojo asmens nuomone, atidalijus pagal ieškovų projektą, susiklosčiusi naudojimusi pastato patalpomis tvarka nepasikeistų.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiuo metu (duomenys neskelbtini) esantis pastatas – restoranas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) egzistuoja kaip vienas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turintis trylika bendrasavininkų. Ieškovui A. G. pagal 2012 m. spalio 30 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 27/5000 idealiosios dalys, o ieškovui UAB „NekTur“ pagal 2013 m. gruodžio 4 d. Mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 18 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 163/5000 idealiosios dalys minėto pastato. Šio pastato bendras plotas yra 2 211,48 kv. m. Pastatas-restoranas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – maitinimo, stovi 0,4716 ha ploto valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastate įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Nustatytos aplinkybės užfiksuotos Nekilnojamojo turto registro 2019 m. gruodžio 13 d. išraše (1 t., b. l. 7, failas „1 priedas.pdf“).

Tokiu būdu, atidalinant natūra ieškovas A. G. gali pretenduoti į 11,94 kv. m ploto patalpas (2 211,48 kv. m. x 27/5000), o ieškovas UAB „NekTur“ – į 72,09 kv. m ploto patalpas (2 211,48 kv. m. x 163/5000). Abu ieškovai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso iš viso 19/500 dalių pastato (27/5000 + 163/5000), atidalinant natūra, kartu, gali pretenduoti į 84,03 kv. m ploto patalpas (11,94 kv. m + 72,09 kv. m), kitų (neatsidalinančių) bendraturčių bendrojoje dalinėje nuosavybėje paliekant 2 127,45 kv. m ploto patalpas (2 211,48 kv. m - 84,03 kv. m), proporcingai šiems bendraturčiams įvairiomis dalimis tenkančioms 481/500 pastato idealiosioms dalims. Faktiškai ieškovai A. G. ir UAB „NekTur“ siekia suformuoti turtinį vienetą „A“, kurio plotas kartu su priskirtu bendro naudojimo patalpų plotu yra 53,95 kv. m, ir turtinį vienetą „B“, kurio plotas kartu su priskirtu bendro naudojimo patalpų plotu yra 30,08 kv. m. Tokiu būdu, atidalinamiems turtinimas vienetams „A“ ir „B“ kartu su priskirtu bendro naudojimo patalpų plotu tenka 84,03 kv. m (53,95 kv. m + 30,08 kv. m) plotas, kas visiškai atitinka ieškovams priklausančias idealiąsias 19/500 dalis (27/5000 + 163/5000).

Į naujai formuojamą nekilnojamojo turto objektą (turtinį vienetą „A“) patenkama per vestibiulį-laukiamąjį, kuris schemoje pažymėtas indeksu 1-36. Per šią patalpą taip pat patenkama į turtinio vieneto „C“ patalpas, esančias tiek pirmame, tiek antrame pastato aukšte, todėl ši patalpa ir po atidalijimo išlieka bendro naudojimo patalpa. Į naujai formuojamą nekilnojamojo turto objektą (turtinį vienetą „B“) patenkama per tambūrą ir koridorių, kurie schemoje atitinkamai pažymėti indeksais 1-45 ir 1-46. Per šias patalpas taip pat patenkama į turtinio vieneto „C“ patalpas, esančias antrame pastato aukšte, todėl šios patalpos (tambūras ir koridorius) ir po atidalijimo išlieka bendro naudojimo patalpomis. Patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-47, yra įrengti tualetai ir praustuvai, reikalingi užtikrinant turtinio vieneto „B“ eksploatavimą, taip pat vandens skaitikliai, kuriais apskaitomas turtiniame vienete „B“ suvartojamas vanduo, per nurodytą patalpą patenkama į turiniam vienetui „B“ priskirtiną pagalbinę patalpą, pažymėtą indeksu 1-48, todėl patalpa (tualetas), pažymėta indeksu 1-47, ir po atidalijimo išlieka bendro naudojimo patalpa.

IV. Teismo motyvai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio, o tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tuomet, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: pirma, dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas; antra, daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas ir esminis požymis yra tai, kad bendraturčio dalis, įeinanti į bendrąją nuosavybę, yra ne materiali, o ideali, t. y. dalis subjektinėje teisėje, nes objektas yra vienas. Bet kuris iš bendraturčių savo dalimi, kaip individualia nuosavybe, gali disponuoti laisvai (t. y. perleisti ją kitam asmeniui), bet valdyti ir naudoti daiktą, kaip bendrąją nuosavybę, gali tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas. Bendrosios nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į bendrą daiktą ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą. Taigi bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reiškia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai), susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam, o tai reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020, 28-29 punktai).

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti, šie ir toliau būna likusios daikto bendrosios dalinės nuosavybės savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Minėta, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybė pasibaigimą. Šiuo atveju pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Aiškinant CK 4.80 straipsnio normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismų praktika formuojama ta linkme, kad tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-836/2002; 2003 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.). Kasacinio teismo pripažįstama, kad tokia teismų praktika, kai siekiama visiškai atidalyti bendraturtį iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra teisinga, nes visiškas daikto atidalijimas geriausiai užtikrina maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiams priklausančių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų – lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Be to, aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas).

CK 4.80 straipsnis aiškiais žodžiais, tiesiogiai (lot. expressis verbis) nenustato bendraturčio teisės atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sąlygų: šio straipsnio pirmoji dalis bendriausia prasme reglamentuoja pačią subjektinę teisę, antroji dalis – atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdus, likusios dvi straipsnio dalys skirtos kitiems klausimams reguliuoti. Nuostatų, kurios apibrėžtų atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygas, pirmiau nurodytame straipsnyje nebuvimas, viena vertus, patvirtina, kad bendraturtis naudojasi plačia nuožiūra, įgyvendindamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisę (pačiai atidalijimo teisei įgyvendinti bendraturtis neprivalo gauti kitų bendraturčių sutikimo (bendraturčiai turi susitarti tik dėl atidalijimo būdo), bendraturtis, siekiantis atidalijimo, neprivalo įrodinėti atidalijimo motyvų ir pan.). Kita vertus, tai nereiškia, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra absoliuti ir gali būti įgyvendinta vien tik bendraturčio nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 19 punktas).

Atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamą subjektinę teisę, pasitraukia iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai. T. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas).

Atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuoja civilinės teisės normos (CK 4.80 straipsnis), o viešosios teisės normos taikytinos tiek, kiek jose nustatytos taisyklės, reikšmingos atidalijimui. Jam reikšmingos taisyklės yra įtvirtintos, be kita ko, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, kurio 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas nekilnojamasis daiktas – patalpa, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje pateiktas išsamus nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų sąrašas, o šios dalies 3 punkte nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos, jeigu šie nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalį nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą.

Teikiamas atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019, 28 punktas).

Teismo vertinimu, ieškovų teikiamas atidalijimo natūra variantas yra pakankamai informatyvus, išreikštas UAB „Citadelė“ 2021 m. sausio 22 d. schemoje ir tos pačios dienos aiškinamajame rašte, taip pat teismui adresuotame 2021 m. vasario 15 d. aiškinamajame rašte. Siūlomo atidalijimo varianto prieštaravimų imperatyvioms įstatymo normoms nenustatyta, atsakovai ir tretieji asmenys tokių neatitikimų taip pat nenurodė. Atidalijimas yra techniškai įgyvendinamas, statybos darbų tam atlikti nereikia, patalpų paskirtis nekeičiama, formuojami nekilnojamojo turto objektai atitinka pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus. Naujai formuojamiems nekilnojamojo turto objektams – turtiniams vienetams „A“, „B“ ir „C“ – patalpos yra priskirtos atsižvelgiant į faktiškai tarp pastato bendrasavininkų nusistovėjusią naudojimosi patalpomis tvarką. Bendro naudojimo patalpų numatyta tiek, kiek minimaliai būtina, norint patekti į naujai suformuotus nekilnojamojo turto objektus ir užtikrinti šių objektų bei juose esančių inžinerinių (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo) tinklų eksploatavimą. Dėl patalpos 1-19 priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms, nenumatant ieškovų galimybės patekti į šią patalpą, sutiktina su ieškovų argumentais, kad toks ieškovų patekimas į patalpą nėra būtinas, atsižvelgiant į patalpos, kurioje yra ne tik ieškovų, bet ir kitų bendrasavininkų elektros energijos apskaitos prietaisai, paskirtį ir taikomas nuotolines elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo technologijas. Kitos bendro naudojimo patalpos, pažymėtos indeksais 1-36, 1-45, 1-46, 1-47, po atidalijimo bendraturčių bus naudojamos tokiu pat būdu ir tokiai pat paskirčiai, kaip ir iki atidalijimo, todėl atidalijimu bendraturčių interesai nėra pažeidžiami. Taip pat pažymėtina, kad atidalinamiems turtinimas vienetams „A“ ir „B“ kartu su priskirtu bendro naudojimo patalpų plotu tenkantis plotas visiškai atitinka ieškovams priklausančias idealiąsias dalis. Atidalijimu nepadaroma neproporcinga žala pastatui, nes atidalijama pastatui ir jo konstrukcijoms nedarant visiškai jokio fizinio poveikio, be jokių rekonstrukcijos, remonto, griovimo ar kitokių statybos darbų. Taip pat atidalijimas nepažeidžia bendraturčių interesų, nes jie ir po atidalijimo naudosis tomis pačiomis patalpomis, kuriomis naudojosi pagal faktiškai susiformavusią tvarką, šių patalpų plotas nepakis, kliūčių patekti į faktiškai naudotas patalpas neatsiras, nes tam reikalingos patalpos ir po atidalijimo išlieka bendro naudojimo patalpomis. Inžinerinės pastato ir atskirų jo patalpų sistemos atidalijant nekeičiamos, taigi dėl šios priežasties bendraturčiai neigiamo poveikio taip pat nepatirs. Pažymėtina ir tai, kad pastato, kaip visumos, priežiūros ir eksploatavimo prievolių apimtis tarp bendraturčių nepasikeis, nes išliks proporcinga turimoms nuosavybės teisėms.

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui UAB „NekTur“ iš atsakovų M. R., V. F., E. B., G. R. ir UAB „BPII“ lygiomis dalimis priteistina 720,00 Eur, t. y. pusė patirtų 1 440,00 Eur atstovavimo išlaidų, kurias UAB „NekTur“ sumokėjo 2021 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Visos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes ieškovų pateiktas ieškinys buvo su trūkumais, ieškovams buvo nustatytas terminas trūkumų šalinimui, patys ieškovai bylos nagrinėjimo metu tikslino patikslintą ieškinį, vėliau dar tikslino patikslinto ieškinio dalyką, todėl bylos nagrinėjimas užsitęsė (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovui UAB „NekTur“ iš minėtų atsakovų taip pat lygiomis dalimis priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2020 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovui UAB „NekTur“ iš viso iš nurodytų atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 795,00 Eur (720,00 Eur + 75,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui A. G. iš atsakovų M. R., V. F., E. B., G. R. ir UAB „BPII“ lygiomis dalimis priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2020 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo S. M. bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes patys ieškovai kartu su ieškiniu pateikė S. M. 2019 m. gruodžio 13 d. sutikimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Citadele“ parengtą projektą, be to, teismo posėdyje S. M. tai pat patvirtino, kad ieškovų reikalavimams dėl atidalinimo neprieštarauja.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 31 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Atidalinti ieškovams A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „NekTur“, juridinio asmens kodas 302326033, priklausančias (duomenys neskelbtini) esančio pastato-restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant tris atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal UAB „Citadelė“ 2021 m. sausio 22 d. (11:14:55 elektroniniu parašu pasirašė statybos inžinierė A. D.) Pastato-restorano (duomenys neskelbtini) padalinimo į naujus turtinius vienetus schemą.

Priteisti ieškovui UAB „NekTur“, juridinio asmens kodas 302326033, lygiomis dalimis iš atsakovų M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „BPII“, juridinio asmens kodas 252971270, 795,00 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš atsakovų M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „BPII“, juridinio asmens kodas 252971270, 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                         Jolanta Jasutienė