Civilinė byla Nr. e2A-68-254/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05494-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,

sekretoriaujant Vaidai Litvaitei,

dalyvaujant ieškovei V. S. ir jos atstovė advokatei B. P.,

ieškovės L. L. S. atstovui advokatui T. T.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įgaliotai atstovei J. G. V.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių L. L. S. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019 pagal ieškovių V. S. ir L. L. S. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius, panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, daugiabučio namo savininkų bendrija „Geri butai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovės V. S. ir L. L. S., patikslinusios ieškinio reikalavimus, prašė: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2018-01-05 savavališkos statybos aktų Nr. (duomenys neskelbtini) 6, 2018-01-08 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) surašymui taikyti senaties terminą; 2) panaikinti 2018-01-05 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktą (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti 2018-01-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti 2018-01-05 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) panaikinti 2018-01-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2018-03-09 „Lietuvos žinios“ laikraštyje buvo paskelbtas pranešimas, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovei V. S. 2018-01-08 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo V. S. iki 2018-07-05 išardyti savavališkai rekonstruoto gyvenamosios paskirties (įvairioms socialinėms grupėms) pastato – bendrabučio, adresu: (duomenys neskelbtini): vakarinėje pastato pusėje pirmame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~5,90 m, plotis ~2,60 m, ant jo antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~5,90 m, plotis ~3,66 m; pietvakarinėje pusėje pirmame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~6,70 m, plotis ~2,40 m, ant jo antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~6,70 m, plotis ~2,40 m; rytinėje pusėje ant įėjimo stogelio antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~6,70 m, plotis ~4,20 m, ant jo trečiame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~6,70 m, plotis ~4,20 m. Analogiško turinio pranešimas paskelbtas 2018-03-09 „Lietuvos žinios“ laikraštyje ir ieškovei L. L. S., nurodant, kad jai yra surašytas 2018-01-08 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškinyje taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) namas neturi savininko. Jame yra įregistruoti atskiri butai Nr.71, Nr.72, Nr.73, Nr.74, Nr.75, kurie turi savininkus, nes tai nėra gyvenamas namas ar bendras pastatas su tariamais priestatais. Butai Nr. 71-75 buvo suformuoti ankstesniųjų savininkų 1993 metais, dar iki ieškovėms įsigyjant butus 2005 m. Ieškovės įsigijo butus pagal faktą, tokius, kokie yra ir dabar. 1993 m. iš maisto prekybos patalpų buvo formuojami ir privatizuojami butai, suformavus butus jie buvo įregistruoti VĮ Registrų centre ir tikėtina būtent tokie, kokie yra dabar, nes priešingų įrodymų ir dokumentų, nėra, todėl kol nėra 1993 m. suformuotų butų kadastrinių bylų, laikytina, jog atsakovo Statybų inspekcijos tariami priestatai buvo įregistruoti kaip butų dalys ir įeina į butų plotus, kurie priklauso nuosavybės teise, o jų nugriovimas neteisėtai sumažintų įsigytą turtą bei atimtų iš ieškovių nuosavybę. Kadangi kadastrinės bylos buvo sudarytos dar 1993 m., t. y. prieš daugiau nei 10 metų., savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai surašyti neteisėtai, ir dėl šios priežasties turi būti taikomas senaties terminas ir jie panaikintini.

4.       Atsakovė, surašydama privalomąjį nurodymą, pirmiausia privalo tiksliai nustatyti ir nurodyti buto savininką, butą, jo lokalizacijos vietą, pateikti registruotus butų dokumentus, kadastrines bylas, kurios registruotos VĮ Registrų centre, ir tik remiantis neginčijamais ir pagrįstais dokumentais ir įrodymais reikalauti nugriauti dalį butų. Pasirašant buto dalies pirkimo–pardavimo sutartį privalomai turėjo būti pateikti ir butų planai, ir kiti dokumentai, kurių pagrindu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, tačiau to padaryta nebuvo. Tuo tarpu nesant butų kadastrinių matavimų, VĮ Registrų centras neturėjo teisės leisti vykdyti sandorius – pardavimą, o notaras privalėjo reikalauti kadastrinių bylų. VĮ Registrų centrui padarius pažeidimus bei nevykdant savo tiesioginių pareigų ir funkcijų – saugoti kadastrinių bylų kopijas, ir kitus dokumentus, atsakomybė užmetama silpnesniajai šaliai – asmeniui, įsigijusiam nekilnojamąjį turtą. Atsakovė, surašydama privalomąjį nurodymą, remiasi Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos faktiškai neatitinkančiais, neteisingais duomenimis, kurie prieštarauja nuosavybės dokumentams. Registrų centro kadastrinių matavimų duomenys yra neteisingi, todėl negalima jais remtis.

5.       Statybos inspekcijos nurodyti priestatai vakarinėje pastato pusėje, pietvakarinėje pastato pusėje, – tai yra ne priestatai prie pastato, o butai, butų dalys, kurie įregistruoti VĮ Registrų centre. Atsakovas Statybų inspekcija net nenurodo kokiems butams tai priklauso, kokių butų dalys tai yra. Todėl statybos inspekcijos nurodyti tariami priestatai antrame ir trečiame aukšte (“ antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~6,70 m, plotis ~4,20 m, ant jo trečiame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~6,70 m, plotis ~4,20 m., vakarinėje pastato pusėje antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~5,90 m, plotis ~3,66 m; pietvakarinėje pusėje antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~6,70 m, plotis ~2,40 m.“) statybų reglamentu negali būti laikomi priestatais, tai balkonų, lodžijų, galerijų įstiklinimas. Teisę keisti pastato išvaizdą, bei įstiklinti, balkonus, lodžijas bei atlikti kitus fasado darbus (duomenys neskelbtini) yra išduotas įgalioto savivaldybės tarnautojo rašytinis pritarimas kapitaliniam remontui. Rašytinis pritarimas kapitaliniam remontui buvo išduotas 2014-11-05 Kauno m. savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus. Kapitalinis remontas ir projekto vykdymas šiuo metu dar nėra baigtas ir yra proceso eigoje, todėl negali būti laikomas kaip savavališka statyba.

6.       Ieškovei L. L. S. nuosavybės teise priklauso butai Nr. 71, 72, 74, 75. Ieškovei V. S. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 73. Šiuos butus ieškovės įsigijo 2008 metais. Butų įsigijimo metu butų kadastrinių matavimų bylos nebuvo perduotos, kadangi buvęs savininkas jų neturėjo. VĮ Registrų centras atsisakė pateikti Butų kadastrinių matavimų bylas, nurodant, kad jie jų neturi išsaugoję, atsisakė jas atkurti ir nurodė kreiptis į matininkus. UAB „Paulimatas“ atkūrė ieškovių butų kadastrinių matavimų bylas, kurios VĮ Registrų centre nebuvo priimtos. VĮ Registrų centre įregistruotas 56,10 kv. m pagal tuo metu atliktus kadastrinius matavimus (laikoma jog tai butas Nr.74), o atlikus naujus kadastrinius matavimus, nes VĮ Registrų centras pametė kadastrinių matavimų bylą, paaiškėjo, kad šio buto plotas yra tik 50,89 kv. m, t. y. 5,21 kv. m mažesnis. Kitas butas esantis pirmame aukšte VĮ Registrų centre įregistruotas 97,59 kv. m (laikoma jog tai butas Nr.75 ) pagal tuo metu atliktus kadastrinius matavimus, o atlikus naujus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad šio buto plotas yra tik 53,91 kv. m, t. y. 43,68 kv. m. mažesnis. Pagal atkurtos buto kadastrinių matavimų bylos duomenis ieškovės V. S. buto Nr. 73 plotas sumažėjo nuo 103,33 kv. m. iki 101,8 kv. m. Atsakovė prašo nugriauti dar dalį butų ploto, t. y. nori atimti dar dalį ieškovių nuosavybės. Byloje nėra dokumentų, kurie buvo pateikti iš maistprekybos patalpų 1992-1993 metais privatizuojat, formuojant ir įregistruojant butus. Buvęs savininkas prieš išduodant pažymas sandoriui Registrų centrui buvo pateikęs kadastrines bylas, kurių duomenys atitiko nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis, tikėtina jog tai buvo kadastrinės bylos, kurios buvo sudarytos iš patalpų formuojant ir įregistruojant butus 1993-02-01. O visi kiti matavimai atlikti po buto įregistravimo ir pardavimo,1993-03-22 bei 2004-10-25, yra neteisingi ir neatitiko nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų, todėl jais vadovautis ir remtis neteisėta. 2004-10-25 kadastrinių matavimų byla buvo sudaryta siekiant įteisinti patalpų, priklausančių butams Nr. 70, 71, 72, 73, 74, 75 sujungimą į vieną turtinį vienetą. 2004-10-25 kadastriniai matavimai registre nėra įregistruoti. Tai reiškia, kad 2004-10-25 kadastrinių matavimų byloje esantys planai, kol nėra registratoriaus sprendimo šiuos kadastrinius matavimus įregistruoti viešame registre, gali būti laikomi tik projektiniais planais, siekiant įteisinti patalpų sujungimą ir naujo objekto suformavimą.

7.       (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo simetriškas kaip teigia atsakovai, nuo pastato statybų metų 1987 m., visas bendrabutis buvo ir yra 4 aukštų pastatas, o dalyje, kur buvusios maistprekybos patalpos, iš kurių performuoti butai Nr. 71-75, pastatas buvo ir yra žemėjantis, susidedantis iš 2 ir 3 aukštų pastato, atskirtų kapitaline siena, todėl atsakovų teigimas jog rekonstrukciją patvirtina išorės matmenų pakeitimai ir simetriškumo pasikeitimas yra nepagrįstas, neteisingas ir net melagingas. Atsakovai nenurodė, kurių konkrečiai butų, nurodant numerius ir unikalius buto numerius, butų dalis, apimtis reikalaujama nugriauti ir į kokią butų padėtį reikalaujama atstatyti butus, palikti atvirus butus, atsakovė nepateikia jokių projektinių dokumentų, pagal kurią ji nori, jog būtų nugriauta jos nurodoma savavališka statyba.

8.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-215-918/2017 konstatavo, kad „atsakovė negali būti įpareigota šalinti ginčo statybos padarinius (turint omenyje tiek pastato atstatymą į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, tiek, esant teisiniam pagrindui, neteisėtos statybos įteisinimą), nes atsakovė, nuosavybės teise nevaldanti visų rekonstruotų patalpų, nenaudojanti visos pristatytos nekilnojamojo turto objekto dalies, nėra subjektas, galintis daryti intervenciją į svetimą daiktą, be kita ko, šalinti neteisėtos statybos padarinius.“ Įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius turi būti aiškus, suprantamas, konkretus bei pagrįstas projektine dokumentacija. Tuo tarpu iš atsakovės reikalavimų bei su atsiliepimu pridėtų dokumentų nėra aišku pagal kokią projektinę dokumentaciją turėtų būti nugriauta dalis butų sienų, kiek ir kokios sienos reikia nugriauti, ir ką daryti jas nugriovus. Neturint teisėtos namo projektinės dokumentacijos ar tikslių kadastrinių matavimų, neįmanoma nuspręsti ar buvo įvykdyta savavališka statyba ir kokia apimtimi reikia nugriauti.

9.       Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos prašė ieškinį atmesti.

10.       Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, bendrabutis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini) suformuotas „padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, t. y. bendrabutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruotas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-03-16 išduotos pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-03-20 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Bendrabutyje (duomenys neskelbtini)  yra 5 butai, t. y. ieškovės L. L. S. nuosavybės teise valdomi butai: Nr. 71, Nr. 72, 74, Nr. 75 ir ieškovės V. S. nuosavybės teise valdomas butas Nr. 73. NTR išrašų pastabose (11 punktas) nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, įrašyti registro centriniame duomenų banke, neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, buvęs aukščiau nurodytų butų adresas – (duomenys neskelbtini) Iš 2018-05-11 VĮ Registro centro kadastro žemėlapio ištraukos M 1:1000, matyti, kad bendrabutis (duomenys neskelbtini)  yra žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje.

11.       Kauno apylinkės teismas 2017-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-215-918/2017 atmetė Inspekcijos ieškinį atsakovei V. S.. Kauno apygardos teismas 2017-09-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1374-230/2017 2017-02-06 sprendimo nepakeitė. Apeliacinės instancijos teismas 2017-09-11 nutartimi konstatavo, kad savavališkos statybos faktas nėra paneigtas, o savavališkos statybos faktą pagrindžia ne tik šalių ir jų atstovų paaiškinimai ar procesinis elgesys, bet ir surinkti įrodymai, todėl ieškovės šio fakto negali kvestionuoti šioje byloje.

12.       Tikrinamų butų Nr. 70–75 savininkai ignoravo Inspekcijos siunčiamus raštus bei privalomuosius nurodymus, jų neatsiimdami, gera valia neįsileido Inspekcijos pareigūnų į tikrintinus butus, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017-02-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1170-414/2017 inspekcijai leista netrukdomai patekti į minėtas patalpas. Inspekcija 2017-03-13 kvietimais Nr. (duomenys neskelbtini) su pridėta administracinio teismo nutarties kopija ieškoves informavo apie 2017-03-27 10 val. planuojamą patikrinimą bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Minėti kvietimai buvo išsiųsti registruota pašto siunta, tačiau ieškovės jų neatsiėmė. Inspekcija 2017-03-27 atliko patikrinimą ir tą pačią dieną surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo konstatavo, jog patikrinime butų savininkės nedalyvavo ir į minėtus butus patekti nepavyko. Pakartotinai Inspekcija 2017-03-30 kvietimais Nr. (duomenys neskelbtini) ieškoves informavo apie 2017-04-13 10 val. planuojamą atlikti patikrinimą bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Šie kvietimai buvo išsiųsti registruota pašto siunta, tačiau savininkės jų ir vėl neatsiėmė. Inspekcijos Kauno departamentas 2017-04-13 atliko patikrinimą ir tą pačią dieną surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad minėtų butų savininkės patikrinime nedalyvavo, į minėtus butus patekti nepavyko.

13.       Inspekcijos Kauno departamento atstovams 2017-03-09 nuvykus į VĮ Registrų centro Kauno filialą, paaiškėjo, kad yra išlikusių archyvinių bendrabučio 235 (iki jo padalijimo į du turtinius vienetus) brėžinių, t. y. bendrabučio 235 išdėstymo planas, aukštų planai, bendrabučio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla.

14.       Inspekcijos Kauno departamentas 2017-11-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų įteikimo“ kreipėsi į antstolį M. P. su prašymu įteikti 2017-11-27 kvietimus Nr. (duomenys neskelbtini) su pridėta administracinio teismo nutarties kopija ieškovėms, kuriais buvo informuojama apie 2017-12-07 10 val. planuojamą patikrinimą (duomenys neskelbtini) Inspekcijos Kauno departamento specialistai, kartu su antstoliu 2017-12-07 atliko patikrinimą ir 2017-12-13 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad faktinis patalpų / butų plotas neatitinka NTR įregistruotų plotų ir NTR pateiktų patalpų / butų planų dėl faktiškai pakeistų patalpų konstrukcijų (sienų, pertvarų), prijungtų / atjungtų patalpų. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prie buto Nr. 75, vakarinėje bendrabučio (duomenys neskelbtini) pusėje pirmame aukšte pristatytas priestatas, prie buto Nr. 74, pietvakarinėje bendrabučio (duomenys neskelbtini)  pusėje pirmame aukšte išgriauta buvusi išorinė siena ir pristatytas priestatas, bute Nr. 73, pietvakarinėje bendrabučio (duomenys neskelbtini)  pusėje antrame aukšte, išgriautos laikančios sienos, pristatytas priestatas, prie buto Nr. 72, rytinėje bendrabučio Nr. (duomenys neskelbtini) pusėje antrame aukšte, pristatytas priestatas. Patalpų / butų skiriamoji linija buvo nustatyta pagal statinio projektą „Bendrabučio dalies, (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas, Nr. 01403, parengtas 2014“, kuriam Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-11-05 išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr(duomenys neskelbtini)

15.       Antstolis 2018-01-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-18-5 konstatavo faktines aplinkybes apie savavališkai pristatytus priestatus prie butų Nr. 71, 72, 73, 74 ir 75, (duomenys neskelbtini). Inspekcija ieškovėms 2018-01-05 surašė savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) L. L. S.) ir 2018-01-08 privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (L. L. S.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (V. S.). Inspekcija 2018-01-08 ieškovėms surašė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius: Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. ir Nr. (duomenys neskelbtini) L. L. S., kuriais įpareigojo ieškoves iki 2018-07-05 išardyti savavališkai rekonstruoto gyvenamosios paskirties priestatus. Pranešimas apie privalomųjų nurodymų surašymą ir apie numatomą jų įvykdymo patikrinimą 2018-03-09 buvo paskelbtas respublikiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“.

16.       Savavališkos statybos aktais buvo nustatytos tik faktinės aplinkybės, susijusios su savavališkai atliktais statybos darbais bendrabutyje (duomenys neskelbtini), ir šios nustatytos aplinkybės ieškovėms nesukelia teisinių pasekmių. Inspekcija mano, kad ieškovių reikalavimai panaikinti savavališkos statybos aktus negali būti savarankiškais reikalavimais, kadangi, net ir patenkinus šiuos ieškovių reikalavimus, jų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, todėl jie turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti ir neteisėti.

17.       Ieškovės nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos įsigijo butus pagal faktą, tokius, kokie yra ir dabar, ir prie butų pristatyti priestatai buvo įregistruoti kaip butų dalys ir įeina į butų plotus. Jokių rašytinių įrodymų apie iki padalijimo į du turtinius vienetus bendrabučio 235 ir nuo 2015-03-16 esančio bendrabučio(duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai parengtą projektą ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą nėra. Tokių duomenų NTR apskritai nebuvo ir šiuo metu nėra. Net jei ir sutikti su ieškovių teiginiu, kad ieškovės, įsigijo butus tokios būklės, kokie jie yra dabar, darytina išvada, kad jos kartu įgijo ir pareigą šalinti savavališkos bendrabučio (duomenys neskelbtini)  rekonstrukcijos padarinius.

18.       Bendrabučio (duomenys neskelbtini) savavališkos rekonstrukcijos darbų mastas tik didėjo. Pagal Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenis ieškovė V. S. 2014-11-05 pateikė prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui. Bendrabutyje(duomenys neskelbtini), esančių butų Nr. 71, 72, 73, 74 ir 75 savininkės, norėdamos rekonstruoti bendrabutį (duomenys neskelbtini), turėjo parengti bendrabučio rekonstravimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti bendrabutį (duomenys neskelbtini). Kadangi valstybinė žemė, kurioje yra bendrabutis, nėra suformuota žemės sklypu ir yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, statytoja taip pat turėjo gauti ir Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, rašytinį sutikimą. Inspekcija, nustačiusi, kad bendrabutis (duomenys neskelbtini) rekonstruojamas be statinio projekto ir leidimo rekonstruoti statinį, be valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, susitarimo ar pan. dėl valstybinės žemės naudojimo, teisėtai ir pagrįstai surašė privalomuosius nurodymus. Privalomieji nurodymai surašyti kompetentingo subjekto teisė aktų nustatyta tvarka, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos naikinti.

19.       Inspekcijos specialistai konstatavo bendrabučio (duomenys neskelbtini) išorės matmenų pasikeitimą (2017-12-13 patikrinimo akte, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, savavališkos statybos aktuose), t. y. pastato, o ne konkretaus buto ar patalpos, kaip teigia ieškovės, rekonstravimą. Todėl ta aplinkybė, kad neva nėra išlikusių butų ir patalpų Nr. 71, 72, 73, 74 ir 75 kadastrinių matavimų bylų, nekeičia savavališkai įvykdytų statybos darbų fakto, o aplinkybes, kad bendrabutyje (duomenys neskelbtini)  buvo atlikti rekonstravimo darbai, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Svarbu paminėti ir tai, jog iki padalijimo į du turtinius vienetus buvusio bendrabučio (duomenys neskelbtini)  dalies, rekonstrukcija yra akivaizdi dar ir dėl to, kad bendrabutis 235 buvo vienas, simetriškas turtinis vienetas, o po jo padalijimo į du turtinius vienetus anksčiau buvusios tipinės ir simetriškos bendrabučio (duomenys neskelbtini) dalys akivaizdžiai skiriasi nuo likusių nepakeistų (nerekonstruotų) išorės matmenų.

20.       Nagrinėjamu atveju savavališka bendrabučio (duomenys neskelbtini)  rekonstrukcija vykdoma valstybinėje žemėje ir pažeidžiant imperatyvias statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, taigi ir valstybės (viešuosius) interesus. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovės neįrodo faktinio pagrindo šios nuostatos taikymui, nes byloje yra surinkti įrodymai, kad dar 2014 - 2017 m. savavališkos statybos darbai buvo vykdomi.

21.       Savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Kadangi savavališkos statybos aktai nelaikytini individualiais administraciniais aktais, tai ir ieškovių reikalavimas taikyti ieškinio senatį jų surašymui yra nepagrįstas ir atmestinas.

22.       Savavališka bendrabučio(duomenys neskelbtini) rekonstrukcija kaip statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimas laikytinas tęstinio pobūdžio. Svarbu pažymėti, kad faktinės aplinkybės, patvirtinančios savavališką pastato rekonstrukciją, Inspekcijos specialistų buvo konstatuotos dar iki bendrabučio (duomenys neskelbtini) padalijimo į du atskirus turtinius vienetus, ir vėliau, jau po atidalijimo. Šios aplinkybės nustatytos teismo 2017-02-06 sprendimu, Kauno apygardos teismo 2017-09-11 nutartimi ir įgijo ieškovėms tiek prejudicinę, tiek res judicatą galią, todėl negali būti ginčijamos ir šioje byloje.

23.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos procesiniuose dokumentuose ieškinį prašė atmesti.

24.       Savavališkos statybos nustatymo metu bei ir šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnis, statybą leidžiantys dokumentai, nustato, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas kai pateikiami minėto straipsnio 5 dalyje išvardinti dokumentai, tame tarpe ir 6 punkte nurodyti. Pastatas - Bendrabutis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius neturi duomenų, kad ieškovės būtų kreipusios į valstybinės žemės patikėtinį dėl sutikimo statyti statinį valstybinėje žemėje, jokios aplinkybės apie statinio statymą valstybinės žemės patikėtiniui nebuvo žinomos. Kaip nurodo atsakovas, ieškovai statybą leidžiančio dokumento – leidimo (-ų) rekonstruoti statinį Inspekcijai nepateikė. Galiojantis teisinis reglamentavimas yra siejamas su pažeidimus sąlygojančių pakeitimų likvidavimu, o ne su įpareigojimu atkurti iki pažeidimo egzistavusią padėtį, ką padaryti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti neįmanoma ir netikslinga.

25.       Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 3 d. rastu Nr. (duomenys neskelbtini) Projekto rengimo organizatoriui – Kauno miesto savivaldybei, atsisakė derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, motyvuojant tuo, kad minėtame žemės sklype yra savavališkai pastatyti statiniai ir nėra parengtas naujas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame būtų suprojektuotas žemės sklypas, nevertinat savavališkos statybos (rekonstrukcijos) metu padarytų pakeitimų. Be to, sprendimo nederinti projektą priėmimo metu, vyko teisminiai ginčai dėl nekilnojamojo turto minėtame žemės sklype.

26.       Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pagal kompetenciją, vykdydama valstybinės žemės naudojimo kontrolę 2018 m. vasario 22 d. ir 2018 m. liepos 13 d. patikrinimo aktais yra nustačiusi, kad ieškovės pažeidžia valstybinės žemės naudojimo tvarką (savavališkai užsitvėrusios tvorą, pastatę stogines) prie pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl nustatyto pažeidimo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal LR ANK 110 str.

27.       Trečiasis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „Geri butai“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno m. savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui (pridedama), adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo siekiama pastatą padalinti į 2 turtinius vienetus. Pastato kapitalinis remontas dar nėra baigtas, dar procese, apie kapitalinio remonto užbaigimą deklaracija statybos inspekcijai dar nėra pateikta, todėl net nepagrįsta pareikšti tokį reikalavimą griauti pastato dalis, kurių kapitalinis remontas dar eigoje ir neužbaigtas.

28.       2015 m sausio 12 d. pastato (duomenys neskelbtini) DNSB „Geri butai“ užsakymu buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai pagal faktą ir sudaryta kadastrinė byla. Pateikus šią kadastrinę bylą registras neregistravo, kadangi neatitinka 2004-10-25 kadastrinei bylai, nors ji taip pat neįregistruota, tačiau VĮ Registrų centre esanti. Kadangi Registro centras įpareigojo padaryti kadastrinius matavimus remiantis neregistruota 2004-10-25 kadastrine byla, matininkai perbraižė kadastrinę bylą ir tik tada VĮ Registrų centras įregistravo 2015 m. kovo 20 d. kadastrinius duomenis, nors jie neatitiko fakto ir parengti remiantis neteisinga ir neregistruota 2004-10-25 kadastrine byla. Aplinkybes, kad 2004-10-25 kadastrinė byla yra neteisinga, konstatavo ir teismas civilinėje byloje Nr. e2-7537-918/2016. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad 2015 m sausio 12 d. buvo atlikti pastato (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai pagal faktą, kuriuose reikalaujamos nugriauti buto dalys faktiškai buvo, tačiau po 2 mėn. atliktų matavimų, įregistruotoje byloje 2015 m. kovo 20 d. šios dalys nepažymėtos ir jau neatsispinti. Tai patvirtina, jog 2015 m. kovo 20 d. kadastriniai matavimai nors ir registruoti VĮ Registrų centre, tačiau jie neteisingi ir neatitinka faktinių aplinkybių, kurios jau buvo įsigyjant butus. Nekilnojamojo turto duomenų išraše 11 p. nurodyta jog Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, įrašyti registro centriniame banke, neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

29.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                      Teismas nustatė, kad bendrabutis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini) suformuotas padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. bendrabutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrabutyje (duomenys neskelbtini) yra 5 butai – ieškovės L. L. S. nuosavybės teise valdomi butai: (duomenys neskelbtini), ir ieškovės V. S. nuosavybės teise valdomas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registrų išrašų pastabose (11 punktas) nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, įrašyti registro centriniame duomenų banke, neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, buvęs aukščiau nurodytų butų adresas – (duomenys neskelbtini). Patikrinimų, vykusių 2013-04-30 ir 2015-01-30, metu Inspekcijos įgalioti specialistai nustatė, kad savavališkai rekonstruoto bendrabučio (duomenys neskelbtini) vakarinėje pastato pusėje pirmame aukšte pristatytas priestatas, kurio ilgis ~ 5,90 m, plotis ~ 2,60 m, pietvakarinėje pusėje pirmame aukšte pristatytas priestatas, kurio ilgis ~ 6,40 m, plotis ~ 2,40 m, ant jo antrame aukšte pristatytas priestatas, kurio ilgis ~ 6,40 m, plotis ~ 2,40 m. Surašyti savavališkos statybos aktai Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2.                      Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai, kartu su antstoliu M. P. 2017-12-07 atliko patikrinimą ir 2017-12-13 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad faktinis patalpų/butų plotas neatitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotų plotų ir nekilnojamojo turto registrui pateiktų patalpų/butų planų dėl faktiškai pakeistų patalpų konstrukcijų (sienų, pertvarų), prijungtų/atjungtų patalpų. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad prie buto Nr. 75, vakarinėje bendrabučio (duomenys neskelbtini) pusėje pirmame aukšte pristatytas priestatas, prie buto Nr. 74, pietvakarinėje bendrabučio (duomenys neskelbtini)  pusėje pirmame aukšte išgriauta buvusi išorinė siena ir pristatytas priestatas, bute Nr. 73, pietvakarinėje bendrabučio (duomenys neskelbtini) pusėje antrame aukšte, išgriautos laikančios sienos, pristatytas priestatas, prie buto Nr. 72, rytinėje bendrabučio (duomenys neskelbtini)  pusėje antrame aukšte, pristatytas priestatas. Antstolis 2018-01-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-18-5 konstatavo patikrinimo faktines aplinkybes. Inspekcija ieškovėms 2018-01-05 surašė savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini) (V. S.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (L. L. S.) ir 2018-01-08 privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (L. L. S.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (V. S.). Inspekcija 2018-01-08 ieškovėms surašė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius: Nr. (duomenys neskelbtini) (V. S.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (L. L. S.), kuriais įpareigojo ieškoves iki 2018-07-05 išardyti savavališkai rekonstruoto gyvenamosios paskirties (įvairioms socialinėms grupėms) pastato – bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini) vakarinėje pastato pusėje pirmame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 5,90 m, plotis ~ 2,60 m, ant jo antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 5,90 m, plotis ~ 3,66 m; pietvakarinėje pusėje pirmame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 6,70 m, plotis ~ 2,40 m, ant jo antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 6,70 m, plotis ~ 2,40 m; rytinėje pusėje ant įėjimo stogelio antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 6,70 m, plotis ~ 2,40 m, ant jo trečiame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 6,70, plotis ~ 4,20 m“.

1.3.                      Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017-09-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1374-230/2017 jau yra nustatyta, kad savavališkos statybos faktas nėra paneigtas, savavališkos statybos faktą pagrindžia ne tik šalių ir jų atstovų paaiškinimai ar elgesys, bet ir surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad buvo atlikta bendrabučio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, pristatant priestatus, padidinant rūsį. Šias aplinkybes patvirtina 35-tos butų savininkų bendrijos skundas, 2013-04-30 statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktas, 2013-04-30 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas su jo priedais (situacijos planu ir nuotraukomis), 2015-01-30 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas su priedais ir 2015 m. vasario 17 d. savavališkos statybos aktas. Kadangi iš šių įrodymų pastato rekonstrukcijos faktas yra akivaizdus, o byloje nebuvo pateikti statybą leidžiantys dokumentai, t. y. leidimas rekonstruoti pastatą, statinio rekonstravimo projektas, žemės sklypo savininko (valdytojo) rašytinis sutikimas, kurie galėtų patvirtinti statybos teisėtumą, todėl savavališkos statybos faktas konstatuotas pagrįstai. Todėl šių, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017-09-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1374-230/2017 jau nustatytų aplinkybių civilinės bylos šalims iš naujo įrodinėti nebereikėjo (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 2 punktas).

1.4.                      Inspekcijos specialistai konstatavo bendrabučio (duomenys neskelbtini) išorės matmenų pasikeitimą, t. y. pastato, o ne konkretaus buto ar patalpos, kaip teigia ieškovės rekonstravimą. Aplinkybes, kad bendrabutyje (duomenys neskelbtini)  buvo atlikti statinio rekonstravimo darbai, patvirtina byloje esantys aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai. Ieškovės, norėdamos rekonstruoti bendrabutį (duomenys neskelbtini), turėjo parengti bendrabučio rekonstravimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti bendrabutį (duomenys neskelbtini). Kadangi valstybinė žemė, kurioje yra bendrabutis, nėra suformuota žemės sklypu ir yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, statytoja taip pat turėjo gauti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kaip valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą, kurio neturi.  

1.5.                      Inspekcijos 2018-01-08 surašytų privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius turinys suformuluotas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis; Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 12 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų paneigti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir Inspekcijos 2018-01-05 surašytuose savavališkos statybos aktuose: Nr. (duomenys neskelbtini) (V. S.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (L. L. S.), nurodytas faktines aplinkybes, patvirtinančias savavališką bendrabučio (duomenys neskelbtini)  rekonstravimą. Ieškovių argumentai, kad visi ieškovių priestatai buvo teisėti ir įregistruoti 1993 m., atlikus patalpų rekonstrukciją, iš patalpų suformuojant butus, atmestini kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis), kadangi ieškovių motyvai ir nurodomos aplinkybės yra grindžiamos tik subjektyvia ieškovių nuomone, tačiau nėra pagrįsti teisės aktų nustatyta tvarka.

1.6.                      Teismas atmetė ieškovių argumentus, jog reikalavimas pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius turi būti pagrįstas projektine dokumentacija, kadastrinėmis bylomis ir kitais galiojančiais dokumentais. Asmenys, vykdydami savavališkus statybos darbus, prisiima visą su galimomis neigiamomis pasekmėmis susijusią riziką. Galiojantis teisinis reglamentavimas yra siejamas su pažeidimus sąlygojančių pakeitimų likvidavimu, o ne su įpareigojimu atkurti iki pažeidimo egzistavusią padėtį, ką padaryti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti neįmanoma ir netikslinga.

1.7.                      Nurodė, kad ieškovė V. S. į bylą pateikė UAB „Skena‘“ eksperto A. Z. 2019-01-19 išvadą Nr. 19-01/03 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini)“. Išvadoje nurodoma, kad techniškai įmanoma įvykdyti privalomus nurodymus. Išardžius nurodytus priestatus nuosavybės teise priklausančių butų patalpų plotai sumažėtų. Kad būtų galima užsakyti ir paruošti rekonstrukcijos projektą, reikalinga turėti butų Nr. 71-75 kadastrinių matavimų bylas. Teismas pažymėjo, kad eksperto išvadoje nėra nustatyta bylai reikšmingų aplinkybių – šios bylos nagrinėjimo dalykas yra privalomųjų nurodymų galiojimo panaikinimas, o ne savavališkos statybos padarinių bendrabutyje (duomenys neskelbtini)  šalinimas, todėl pačioje išvadoje nėra jokių žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Be to, ekspertas nesivadovavo bendrabučio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų nustatymo byla, kuri buvo suformuota turint tikslą suformuoti atskirus turtinius vienetus padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nesivadovavo savavališkos statybos aktų priedais – schemomis, kuriose nurodyti savavališkai pastatyti priestatai prie bendrabučio (duomenys neskelbtini), jų išorės matmenys ir jų vieta. Ekspertas naudojosi butų Nr. 71-75 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, kurių 11 punkte nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, įrašyti registro centriniame duomenų banke, neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje.

1.8.                      Ieškovių nuosavybės teise valdomi butai šiuo metu yra bendrabutyje (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas savivaldybės administracijos pažymos ir UAB „Paulimatas“ 2015-03-20 sudarytos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Iš pateiktos ekspertizės išvados matyti, kad įvykdyti ginčo aktų reikalavimus yra įmanoma, o tai, jog juos įvykdyti būtų galimai sudėtinga, negali sudaryti ir nesudaro pagrindo ieškovėms nesilaikyti statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Byloje yra surinkti įrodymai, leidžiantys daryti pagrįstą išvadą, kad dar 2014-2017 m. savavališkos statybos darbai buvo vykdomi. Teismas nustatė, kad savavališkos statybos faktas byloje yra įrodytas, jį, be kitų rašytinių įrodymų patvirtina ir įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2017-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1374-230/2017, todėl konstatavo, kad naikinti savavališkos statybos aktus ir privalomus nurodymus nėra pagrindo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

30.       Apeliaciniu skundu ieškovė L. L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1.                      Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 141.1 punktą privalomasis nurodymas nesurašomas kai jo įvykdyti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, pvz., kai neįmanoma atkurti butų ar patalpų dėl informacijos apie jas stokos. Šioje byloje aplinkybės ir faktai yra būtent tokie. Nėra informacijos ir kadastrinių bylų, nurodančių į kurią padėtį nepadarant žalos butams bei nuosavybės teisėms būtų galima nustatyti ar buvo savavališka statyba, o juo labiau nugriauti. Kadangi nei VĮ Registrų centras nei Statybų inspekcija neturi butų 71-75 kadastrinių bylų, dėl informacijos apie jas ar analogiškas buvusioms konstrukcijas stokos yra negalima ir neįmanoma atkurti statinio konstrukcijų. Šiais atvejais pagal STR 141.1p. tolesnės savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros neatliekamos, o privalomasis nurodymas negali būti surašomas, o surašytas turi būti naikinamas. Pirmos instancijos teismas į šias aplinkybes neatkreipė dėmesio. Nagrinėjamu atveju neįmanoma atkurti statinio konstrukcijos, nugriauti nurodytas dalis nepakenkus gretimiems butams, nes būtų griaunama pusė kambario ir paliekama atvira pusė kambario erdvė, neturinti sienos bei sumažėtų butų kvadratūra ir plotai, o tai pažeistų LR Konstituciją į asmens nuosavybę. Todėl Statybos inspekcijos priimtas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas išardyti, nugriauti dalį buto nėra proporcingas jei ir būtų padarytas teisės pažeidimas.

1.2.                      Teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į tai, jog reikalavimas, taip, kaip jis suformuluotas, yra netikslus ir visiškai neaiškus, t. y. neaišku, į kokią konkrečią padėtį – užfiksuotą 1993 metais, 1998 metais ar užfiksuotą 2004 metais – pastatas turėtų būti atstatytas. Atsakovas, surašydamas savavališkos statybos aktą, formuluodamas privalomąjį nurodymą rėmėsi į civilinę bylą pateiktais pastato dalies aukštų planais, o ne butais, nors nuosavybė savininkų yra tik butai, o jų matavimų nėra.

1.3.                      Pirmos instancijos teismui buvo pateikta kvalifikuoto UAB „Skena‘“ eksperto A. Z. 2019-01-19 išvada Nr. 19-01/03 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini)“. Pirmos instancijos teismas nurodė jog „iš pateiktos ekspertizės išvados matyti, kad įvykdyti ginčo aktų reikalavimus yra įmanoma, o tai, jog juos įvykdyti būtų galimai sudėtinga, negali sudaryti ir nesudaro pagrindo ieškovėms nesilaikyti statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“. Toks teismo argumentas neobjektyvus, neteisingas ir neišsamus. Esant tokiai faktinei situacijai, jog nėra butų Nr. 71-75 kadastrinių matavimų bylų, teismo ginčo aktų reikalavimą įvykdyti neįmanoma, nes ekspertas aiškiai nurodė, jog įvykdyti įmanoma, tik būtinai turint butų Nr. 71-75 kadastrinių matavimų bylas, kurių nėra. T. y. reikalavimo įvykdyti neįmanoma, o teismas vertina eksperto išvadą tik remiantis tam tikrais žodžių junginiais, o ne visa apimtimi.

1.4.                      Nesuprantamas bei nepagrįstas teismo argumentas, jog eksperto išvadoje nėra nustatyta bylai reikšmingų aplinkybių – šios bylos nagrinėjimo dalykas yra privalomųjų nurodymų galiojimo panaikinimas, o ne savavališkos statybos padarinių bendrabutyje (duomenys neskelbtini) šalinimas. Apeliantė pažymi, kad bylos dalykas būtent yra privalomųjų nurodymų panaikinimas, dėl kurių reikalaujama pašalinti tariamos savavališkos statybos pasekmes, todėl šios aplinkybės ne tik reikšmingos bet ir glaudžiai susijusios.

1.5.                      Teismas neatsižvelgė į tai, jog dar 1998 metais buvo sudaryti ir įregistruoti butai ir buvo sudarytos butų kadastro duomenų bylos. 1998 metais šie kadastro duomenys atitiko Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus butų duomenis. VĮ Registro pažyma Nr. (1.1.38.-1011)s-2667 (pateikta į bylą) patvirtina jog 1998 metais įregistruotų butų kadastro duomenų bylos sudarytos buvo <... savininkas pateikė butų kadastro duomenų bylas, kuriuose nurodyti butų kadastro duomenys atitiko Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus butų duomenis.“>. VĮ Registrų centras išduodamas šią pažymą patvirtino, jog vienintelės teisingos butų Nr. 70-75 kadastro duomenų bylos yra tos, kurios buvo suformuotos ir įregistruotos 1998 metais. Todėl remiantis šiais įrodymais pagrįsta išvada, jog būtent tokie butai ir būtent tokios apimties kokie yra dabar ir buvo suformuoti ir įregistruoti atlikus kadastrinius matavimus sudarant kadastrines bylas 1998 metais. Ir tai nėra vien apeliantės motyvai ir nurodomos aplinkybės, grindžiamos tik subjektyvia nuomone, kaip teigia pirmos instancijos teismas sprendime. 

1.6.                      Neginčijamai yra žinoma, ką patvirtina ir Registrų centras, jog 2004-10-25 kadastro byla, pagal kurią buvo parengta 2015-03-20 kadastro byla, kuria atsakovas ir teismas remiasi, ne tik kad neteisinga, bet ir neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų, kadangi apeliantei nuosavybės teise priklauso ne pastatas, o butai Nr. 71,72,74, 75, o tiek 2004-10-25, tiek ir 2015-03-20 kadastro bylose butų nėra pažymėta. Negalima ir neteisėta reikalauti ką nors griauti, kai kadastro byla neteisinga ir duomenys neatitinka kadastre įrašytų duomenų. Todėl teismo prielaidos dėl savavališkos ir neteisėtos statybos nenustačius jos apimties, nėra pagristos jokiais byloje esančiais įrodymais, neparemtos faktinėmis bylos aplinkybėmis. Byloje nėra ginčo butų Nr. 71-75, esančių pastate adresu (duomenys neskelbtini), techninės projektinės dokumentacijos ar teisiškai įregistruotų kadastrinių matavimų, iš kurių būtų galima spręsti ar butuose iš viso kada nors buvo atlikta neteisėta savavališka statyba. Apeliantė jokios savavališkos statybos nedarė, butus 2008 metais įsigijo tokios apimties, kokie yra dabar, butų nerekonstravo, o jų apimtys yra užfiksuoti 1998 metų dokumentuose ir kadastrinėse bylose, kurias privalėjo išsaugoti VĮ Registrų centras, tačiau šios pareigos neįvykdė.

1.7.                      Teismas nepagrįstai nevertino ir kitos svarbios aplinkybės ir dokumentų, kurie 2019 m. gegužės 3 d. buvo pateikti pirmos instancijos teismui. Kadangi VĮ Registrų centras nėra išsaugojusi jokių butų registruotų kadastrinių bylų, įstatymas numato teisę atlikti kadastrinius matavimus pagal faktą. Todėl 2015 m. sausio 12 d. buvo atlikti pastato (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai pagal faktą, kuriuose akivaizdu, jog reikalaujamos nugriauti butų dalys jau faktiškai buvo, tačiau po 2 mėn. 2015 m. kovo 20 d. kadastrinėje byloje šių reikalaujamų nugriauti pastato dalių jau nubraižytų nėra. Tai patvirtina, jog 2015 m. kovo 20 d. kadastriniai matavimai nors ir įregistruoti VĮ Registrų centre, yra neteisingi ir neatitinka faktinių aplinkybių, o VĮ Registrų centrui apeliantę suklaidinus, buvo perbraižyti pagal 2004-10-25 kadastrinę bylą, kuri neatitiko realybės dar nuo 2004 metų.

1.8.                      VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, išduotame buto Nr.75 savininkui 2018-04-23, t. y. po 2015 metų registracijų, Registras nepanaikino įrašo 11 punkte Registro pastabos ir nuorodos, jog „Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, įrašyti registro centriniame duomenų banke, neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje“. Tai reiškia jog ir VĮ Registro centras pritaria, jog duomenys ir po 2015 m. Registrų centrui trečiosios šalies bendrijos „Geri butai“ pateiktų kadastrinių matavimų išliko neteisingi ir neatitinkantys faktinių aplinkybių.

1.9.                      Remtis teismo sprendime nurodyta kadastrine byla ir matavimais atliktais 2015 m. kovo 20 d. neteisinga, nes pirminiai matavimai atspindi ir įrodo tikrąją pastato situaciją buvusią pirmą kartą atlikus kadastrinius matavimus 2015 m. sausio 12 d. Net ir šiuose kadastriniuose matavimuose atsispindi tik pastatas, o butų kadastrinių matavimų nėra. Pastatas nėra vieno savininko, o sudarytas iš butų, turinčių nuosavybę ir bendro naudojimo patalpų, todėl nugriovus pastato dalis būtų galimai nugriautos ir pažeistos butų savininkų nuosavybės dalys.

1.10.                      Pirmos instancijos teismui buvo žinoma, jog VĮ Registrų centras atsisakė pateikti butų Nr. 71, 72, 73, 74, 75 kadastrinių matavimų bylų dublikatus, adresu (duomenys neskelbtini) kadangi jų nėra išsaugota. Paskutinių 2004-10-25 kadastrinių matavimų duomenimis, byloje atžymėtas tik butas Nr. 70, kurio kadastriniai duomenys neregistruoti ir neatitinka faktinių aplinkybių. Tačiau nežinodamas ir neturėdamas teisingų kadastrinių matavimų bylų, tikslių duomenų, butų plotų, galimai pažeisdamas nuosavybės teises, teismas paliko savavališkos statybos privalomąjį nurodymą galioti, leisdamas nugriauti neaiškią ir nekonkretizuotą dalį pastato.

31.       Apeliaciniu skundu ieškovė V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

2.1.                      Teismas nesuprato ir neatskleidė bylos esmės, jo padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas šališkai vertino į bylą ieškovių pateiktus įrodymus, nurodytas faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

2.2.                      Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių konstatuotų Kauno apylinkės teismo 2017-02-06 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-215-918/2017, kurios turi esminę reikšmę skundžiamų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimui.

2.3.                      Apeliantei V. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso tik vienas butas Nr. 73, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovė įpareigojo apeliantę nugriauti ir kito asmens nuosavybę. Tokia situacija yra neteisėta ir neatitinka jokių teisingumo ir protingumo kriterijų. V. S. nepriklauso daugiabutis namas Nr. (duomenys neskelbtini) šio daugiabučio namo apeliantė niekada nerekonstravo. Todėl atsakovė visiškai nepagrįstai surašė apeliantei savavališkos statybos aktą bei įpareigojo nugriauti dalį daugiabučio namo sienų, netgi nesiribojančių su jos nuosavybe. Kiti daugiabučiame name esantys butai yra asmeninė ieškovės L. L. S. nuosavybė. Jokie turtiniai santykiai apeliančių nesieja. Atsakovė, nustatinėdama savavališkos statybos apimtį, nepagrįstai neatskyrė apeliantės V. S. ir ieškovės L. L. S. nuosavybės.

2.4.                      Teismas pats nurodė, jog „Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai, kartu su antstoliu M. P. 2017-12-07 atliko patikrinimą ir 2017-12-13 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad faktinis patalpų/butų plotas neatitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotų plotų ir nekilnojamojo turto registrui pateiktų patalpų/butų planų dėl faktiškai pakeistų patalpų konstrukcijų (sienų, pertvarų), prijungtų/atjungtų patalpų. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad prie buto Nr. 75, vakarinėje bendrabučio (duomenys neskelbtini) pusėje pirmame aukšte pristatytas priestatas, prie buto Nr. 74, pietvakarinėje bendrabučio (duomenys neskelbtini)  pusėje pirmame aukšte išgriauta buvusi išorinė siena ir pristatytas priestatas, bute Nr. 73, pietvakarinėje bendrabučio (duomenys neskelbtini)  pusėje antrame aukšte, išgriautos laikančios sienos, pristatytas priestatas, prie buto Nr. 72, rytinėje bendrabučio (duomenys neskelbtini)  pusėje antrame aukšte, pristatytas priestatas“. Tačiau teismas nepagrįstai nesiaiškino ar Inspekcijos ir antstolio M. P. nustatytos aplinkybės yra teisingos ir kokiu pagrindu jos buvo nustatytos, jeigu VĮ Registrų centras neturi ir iš viso nėra teisiškai įregistruotų butų kadastrinių matavimų bylų. Antstolis, vykdydamas užsakovo pavedimą, tik galėjo aprašyti apžiūrėtas patalpas, bei nurodyti tai, ką objektyviai matė. Ginčo atveju akivaizdu, kad antstolis nurodė ne tai ką matė, o tai ką jam nurodė atsakovė, kadangi tam, jog nustatyti ar prie buto Nr. 73 yra pristatytas priestatas, būtina turėti ir įvertinti šio buto kadastrinius duomenis. Teismas neišsiaiškino, kaip prie buto Nr. 73 galėjo būti pristatytas priestatas, kai butas Nr. 73 yra antrame aukšte. Tokios atsakovės, antstolio ir teismo išvados neatitinka jokių protingumo ir teisingumo kriterijų.

2.5.                      Teismas ignoravo prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes konstatuotas Kauno apylinkės teismo 2017-02-06 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-215-918/2017, kai atsakovės reikalavimai tiek Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-215-918/2017, tiek ir šioje byloje skundžiamame privalomajame nurodyme yra praktiškai identiški. Teismas  nepagrįstai ignoravo išnagrinėtoje byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovės privalomasis nurodymas nesuprantamas ir neaiškus. Nei VĮ Registrų centre, nei kituose teisės dokumentuose nenurodyta patalpų lokalizacija: vakarinėje, pietvakarinėje, rytinėje pastato pusėse – visiškai neaišku kur ir kurios tiksliai yra nurodytos butų dalys.

2.6.                      Priešingai nei nurodė teismas, UAB „Skena“ Eksperto išvados yra tiesiogiai susijusios su ginčijamais administraciniais aktais ir jų įgyvendinimu, kadangi palikus galioti ginčijamus aktus, juos reikės įgyvendinti šalinant atsakovo nurodytą savavališką statybą, o iš UAB „Skena“ Eksperto išvados yra akivaizdu, jog įgyvendinti atsakovo privalomųjų nurodymų neįmanoma ir tokie privalomieji nurodymai negali būti palikti galioti. 

2.7.                      Nustatinėjant ar yra savavališkos statybos faktas ir kokioje apimtyje jis yra, jeigu yra, būtina atsižvelgti į butų plotų apimtis. Buto įsigijimo metu 2008-07-03 buto kadastrinių matavimų byla nebuvo perduota. VĮ Registrų centras atsisakė pateikti buto kadastrinių matavimų bylą, nurodant, kad jis neturi jos išsaugojęs bei liepė pačiai juos atsikurti. Siekiant atkurti kadastrinių matavimų bylą apeliantė kreipėsi į matininkus, kurie parengė apeliantei nuosavybės teise priklausančio buto kadastrinių matavimų bylą VĮ Registrų centro duomenų pagrindu, neviršijant teisiškai įregistruoto nuosavybės ploto (103,33 kv. m. ploto). Iš parengtos buto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad apeliantės buto plotas netgi sumažėjo iki 101,8 kv. m. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ignoravo nurodytas aplinkybes, kad įvykdžius atsakovės privalomąjį įrodymą nepagrįstai sumažės apeliantės buto plotas. V. S. priklausančio buto duomenys įrašyti VĮ Registrų centre nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl nėra aišku kaip ir kokiais dokumentais remiantis atsakovė ir teismas nustatė savavališkos statybos apimtis, kaltus asmenis.

2.8.                      Teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad surašydama privalomąjį nurodymą atsakovė rėmėsi Nekilnojamo turto kadastro ir registro bylos faktiškai neatitinkančiais, neteisingais duomenims ir kurie prieštarauja nuosavybės teisės dokumentams ir VĮ Registrų centre įregistruotiems buto duomenims. 2015-03-20 UAB „Paulimatas“ parengta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, kurios planuose atsakovas pažymėjo savavališkos statybos apimtis, yra neteisinga ir neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų įregistruotų dar iki 2015 metų, kadangi joje nėra pažymėti butai ir ji buvo parengta pagal 2004-10-25 kadastrinius matavimus, kurie nėra teisiškai įregistruoti. Atsakovė nepagrįstai ja vadovavosi bei ignoravo VĮ Registrų centrui 2015-01-13 pateiktus 2015-01-12 parengtus kadastrinius matavimus, kuriuose yra pažymėti butai, kurie yra įregistruoti VĮ Registrų centre.

2.9.                      Atkurti iki tariamai savavališkos statybos buvusią padėtį neįmanoma, neturint butų kadastrinių duomenų ir bylų. Šias aplinkybes patvirtina ir UAB „Skena“ parengtos Eksperto išvados, kuriose yra nurodyta, kad tam, jog įgyvendinti privalomuosius nurodymus reikalinga paruošti rekonstrukcijos projektą, kuriam parengti reikalingos butų kadastrinės bylos ir duomenys, kuriuose butuose ir kuriose patalpose, nurodant inventorizacinius šifrus ir tikslius ardomų (rekonstruojamų) dalių matmenis, reikalinga atlikti ardymo – rekonstravimo darbus. Tuo tarpu neegzistuoja nei butų kadastrinių matavimų bylos, nei butų projektinė dokumentacija, kuri galėtų būti atspirties taškas sprendžiant tiek dėl tikslios savavalinės statybos apimties, tiek ir dėl butų atstatymo.

2.10.                      Privalomasis nurodymas nesurašomas, kai jo įvykdyti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (STR 1.05.01:2017 141.1 p.). Kadangi neegzistuoja butų 71-75 techninė dokumentacija, dėl informacijos apie jas ar analogiškas buvusioms konstrukcijas stokos yra negalima ir neįmanoma atkurti statinio konstrukcijų, tolesnės savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros negali būti atliekamos ir privalomasis nurodymas turi būti panaikintas.

2.11.                      Atsakovė nepaaiškino kokiu pagrindu, dėl kokių priežasčių apeliantė įpareigojama sumažinti ne tik savo nuosavybę, bet dar sumažinti ir kaimyninių butų nuosavybę. Atsakovė nepateikė projektinės dokumentacijos pagal kurią turi būti nugriauta jos nurodoma savavališka statyba.

32.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo ieškovių V. S. ir L. L. S. apeliacinius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Ieškovės V. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, neva teismas „neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą“ nepagrįsti konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais, todėl turi būti atmesti.  

3.2.                      Priešingai nei nurodo ieškovės apeliaciniuose skunduose, teismas vertino ieškovės V. S. į bylą pateikto rašytinio įrodymo – ieškovių užsakymu atlikto UAB „Skena“ eksperto A. Z. 2019-01-19 išvados Nr. 19-01/03 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini)“ (toliau – eksperto išvada) išvadą ir apie ją pasisakė skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies 12 punkte. Atsakovė nurodė, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Remiantis LAT suformuota praktika, nagrinėjamu atveju eksperto išvada priskirtina kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai CPK 197 straipsnyje, t. y. rašytiniam įrodymui. Teismas vertino eksperto išvadą, kaip ir visus kitus įrodymus byloje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, ir aukščiau nurodytų procesinių teisės normų nepažeidė, todėl ieškovių argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

3.3.                      Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog Inspekcijos specialistai konstatavo bendrabučio (duomenys neskelbtini)  išorės matmenų pasikeitimą (2017-12-13 patikrinimo aktas (I t. b. l. 82-102), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (I t. b. l. 104-108), savavališkos statybos aktai su priedais (I t. 136-139, priedai I t. b. l. 108-112)), t. y. pastato, o ne konkretaus buto ar patalpos, kaip teigia ieškovės apeliaciniuose skunduose, rekonstravimą. 

3.4.                      Taip pat ieškovės neįrodė skundžiamų Inspekcijos surašytų savavališkos statybos aktų, privalomųjų nurodymų dėl statybos sustabdymo ir privalomųjų nurodymų panaikinimo teisinių pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje.

3.5.                      Ieškovės neįrodė aplinkybės, kad vykdomi bendrabučio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbai yra nesavavališki. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog Inspekcija, nustačiusi, kad bendrabutis (duomenys neskelbtini)  rekonstruojamas be statinio projekto ir leidimo rekonstruoti statinį, be valstybinės žemės patikėtinio – NŽT, susitarimo ar pan. dėl valstybinės žemės naudojimo, teisėtai ir pagrįstai surašė privalomuosius nurodymus. Privalomieji nurodymai surašyti kompetentingo subjekto teisė aktų nustatyta tvarka, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos naikinti.

3.6.                      Teismas skundžiamame sprendime tinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas ir konstatavo, jog Kauno apygardos teismo 2017-09-11 nutartimi jau yra nustatyta, kad savavališkos statybos faktas nėra paneigtas, savavališkos statybos faktą pagrindžia ne tik šalių ir jų atstovų paaiškinimai ar elgesys, bet ir surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad buvo atlikta bendrabučio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, pristatant priestatus, padidinant rūsį. Šias aplinkybes patvirtina 35-ojo butų savininkų bendrijos 2012-10-16 skundas Nr. 41 (IV t. b. l. 49), Inspekcijos 2013-04-30 statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (IV t. b. l. 11-32), Inspekcijos 2015-02-17 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (IV t. 3-10), Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 67-72) ir jų priedai, kuriuose 2013-04-30 ir 2015-01-30 vykusių patikrinimų metu Inspekcijos įgalioti specialistai nustatė, kad savavališkai rekonstruoto bendrabučio (duomenys neskelbtini)), vakarinėje pastato pusėje pirmame aukšte pristatytas priestatas, kurio ilgis ~ 5,90 m, plotis ~ 2,60 m, pietvakarinėje pusėje pirmame aukšte pristatytas priestatas, kurio ilgis ~ 6,40 m, plotis ~ 2,40 m, ant jo antrame aukšte pristatytas priestatas, kurio ilgis ~ 6,40 m, plotis ~ 2,40 m. Todėl šių, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017-09-11 nutartimi jau nustatytų aplinkybių civilinės bylos šalims iš naujo įrodinėti nebereikėjo (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 2 punktas).

3.7.                      Teismas pagrįstai vertinimo, jog ieškovės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų paneigti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir Inspekcijos surašytuose savavališkos statybos aktuose nurodytas faktines aplinkybes, patvirtinančias savavališką bendrabučio (duomenys neskelbtini)  rekonstravimą. Ieškovių argumentai, kad visi ieškovių priestatai buvo teisėti ir įregistruoti 1993 m., atlikus patalpų rekonstrukciją, iš patalpų suformuojant butus, atmestini kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis), kadangi ieškovių motyvai ir nurodomos aplinkybės yra grindžiamos tik subjektyvia ieškovių nuomone, tačiau nėra pagrįsti teisės aktų nustatyta tvarka.

3.8.                      Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad bendrabučio (duomenys neskelbtini)  savavališkos statybos faktas byloje yra įrodytas, jį, be kitų rašytinių įrodymų, patvirtina ir įsiteisėjusi  Kauno apygardos teismo 2017-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1374-230/2017,  todėl naikinti savavališkos statybos aktus ir privalomus nurodymus nėra pagrindo.

3.9.                      Pagrįstai nustatyta, kad Inspekcijos specialistai konstatavo bendrabučio (duomenys neskelbtini)  išorės matmenų pasikeitimą, t. y. pastato, o ne konkretaus buto ar patalpos, kaip teigia ieškovės rekonstravimą. Aplinkybes, kad bendrabutyje (duomenys neskelbtini)  buvo atlikti statinio rekonstravimo darbai, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 35-ojo butų savininkų bendrijos 2012-10-16 skundas Nr. 41 (IV t. b. l. 49), Inspekcijos 2013-04-30 statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (IV t. b. l. 11-32), Inspekcijos 2015-02-17 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini)  su priedais (IV t. 3-10), Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai (2013-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) (IV t. b.l. 34-48) ir 2015-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų priedai (I t. b. l. 67-72), 2017-12-13 patikrinimo aktas (el. b. I t. b. l. 82-102), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (el. b. I t. b. l. 104-107) ir Inspekcijos 2018-01-05 surašyti savavališkos statybos aktai (el. b. I t. b. l. 136-139, b. l. 108-112).

3.10.                      Savavališkos statybos nustatymo metu galiojusio (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“) ir šiuo metu galiojančio reglamento STR 1.05.01:2017 50 punktas numato, kad statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai šio reglamento 4 priede nurodytais atvejais, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Todėl ieškovės, norėdamos rekonstruoti bendrabutį (duomenys neskelbtini), turėjo parengti bendrabučio rekonstravimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti bendrabutį (duomenys neskelbtini). Kadangi valstybinė žemė, kurioje yra bendrabutis, nėra suformuota žemės sklypu ir yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, statytoja taip pat turėjo gauti ir NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis numato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

3.11.                      Ieškovių argumentai, kad reikalavimas pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius turi būti pagrįstas projektine dokumentacija, kadastrinėmis bylomis ir kitais galiojančiais dokumentais, yra niekuo nepagrįsti ir nėra pagrindas panaikinti teismo skundžiamą sprendimą. A. P. įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, Kauno apygardos teismas 2015-06-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-993-153/2015 nurodė, kad Inspekcijos įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius turinys turi būti suformuluotas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Asmenys, vykdydami savavališkus statybos darbus, prisiima visą su galimomis neigiamomis pasekmėmis susijusią riziką. Galiojantis teisinis reglamentavimas yra siejamas su pažeidimus sąlygojančių pakeitimų likvidavimu, o ne su įpareigojimu atkurti iki pažeidimo egzistavusią padėtį, ką padaryti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti neįmanoma ir netikslinga.

3.12.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatos ir Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad asmuo atsakingas už savavališką statybą privalo išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Sutiktina su teismo išvada, jog Inspekcijos 2018-01-08 surašytų privalomųjų nurodymų turinys suformuluotas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismo vertinimu, ieškovės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų paneigti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir Inspekcijos 2018-01-05 surašytuose savavališkos statybos aktuose nurodytas faktines aplinkybes, patvirtinančias savavališką bendrabučio (duomenys neskelbtini)  rekonstravimą. Ieškovių argumentai, kad visi ieškovių priestatai buvo teisėti ir įregistruoti 1993 m., atlikus patalpų rekonstrukciją, iš patalpų suformuojant butus, atmestini kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis), kadangi ieškovių motyvai ir nurodomos aplinkybės yra grindžiamos tik subjektyvia ieškovių nuomone, tačiau nėra pagrįsti teisės aktų nustatyta tvarka. 

3.13.                      Ieškovės apeliaciniuose skunduose neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad po  Kauno apygardos teismo 2017-09-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1374-230/2017 nustatyto bendrabučio (duomenys neskelbtini)  savavališkos statybos fakto šio pastato savavališkos rekonstrukcijos darbų mastas tik didėjo. Bendrabutyje (duomenys neskelbtini) esantys butai priklauso tik ieškovėms, ir tik jos turi pareigą šalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovės leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė ir neįrodė, jog yra nors vienas reglamento STR 1.05.01:2017 141.1 papunktyje numatytas pagrindas, ir yra objektyvios priežastys nesurašyti privalomųjų nurodymų, kadangi jų neįmanoma įvykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinių skundų ribose. 

34.       Byloje kilo ginčas dėl apeliantėms (ieškovėms) atsakovės surašytų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

35.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje apibrėžta sąvoka „savavališka statyba“ – tai statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Savavališkos statybos faktas fiksuojamas savavališkos statybos akte, kuris, priklausomai nuo to, ar yra priimami ir kokio turinio privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, sukelia nevienodas teisines pasekmes. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių, todėl nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, nes neturi privalomojo pobūdžio, tačiau tai visiškai nereiškia, jog toks aktas negali sukelti kitokių teisinių pasekmių, kaip atsitiko ir šiuo atveju, kuomet ieškovėms surašius jų ginčijamus savavališkos statybos aktus, jos buvo įpareigotos pašalinti savavališkos statybos padarinius, jų ginčijamais atsakovės nurodymais. Taigi savavališkos statybos aktas sukelia civilines teisines pasekmes, todėl gali būti nagrinėjamas ginčas dėl jo panaikinimo teisme.

36.       Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1V-48 patvirtinti Savavališkos statybos akto rekvizitai. Rekvizituose išdėstyta savavališkos statybos akto forma ir turinys: akte įrašoma, kad šiuo dokumentu konstatuojama savavališka statyba, įvardijamas asmuo, kuriam surašomas aktas (statytojas, statinio savininkas, statinio valdytojas, statinio naudotojas, žemės sklypo savininkas, žemės sklypo valdytojas ar žemės sklypo naudotojas), duomenys apie statinį, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, ir atskirų statinio (-ių) patalpų, kuriose atliekami (atlikti) statybos darbai, duomenys, taip pat įrašomi nustatyti pažeidimai: pažeidimų esmė, pažeistos teisės aktų normos, nustatytų pažeidimų padarymo laikas, nurodoma, ar taikyti administracinę atsakomybę, ir jei taip, tai pagal kurią administracinės atsakomybės teisės normą, arba administracinės atsakomybės netaikymo priežastys. Prie užpildyto savavališkos statybos akto būtina pridėti įrodymus: nuotraukas, situacijos planą, taip pat gali būti pridedami kiti įrodymai.

37.       Byloje nustatyta, kad ieškovei V. S. 2018-01-05 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei L. L. S. tą pačią dieną surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovės nenurodo, kad 2018-01-05 m. savavališkos statybos aktų forma ir rekvizitai neatitinka pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčas byloje yra tik dėl pažeidimų turinio. Abiejuose aktuose nurodyti šie pažeidimai: savavališkai rekonstruotas gyvenamosios paskirties (įvairioms socialinėms grupėms) pastatas – bendrabutis, adresu (duomenys neskelbtini): vakarinėje pastato pusėje pirmame aukšte pristatytas priestatas, kurio ilgis ~5,90 m, plotis ~2,60 m, ant jo antrame aukšte pristatytas priestatas, kurio ilgis ~5,90 m, plotis ~3,66 m; pietvakarinėje pusėje pirmame aukšte pristatytas priestatas, kurio ilgis ~6,70 m, plotis ~2,40 m, ant jo antrame aukšte pristatytas priestatas, kurio ilgis ~6,70 m, plotis ~2,40 m; rytinėje pusėje ant įėjimo stogelio antrame aukšte pristatytas priestatas, kurio ilgis ~6,70 m, plotis ~4,20 m, ant jo trečiame aukšte pristatytas priestatas, kurio ilgis ~6,70 m, plotis ~4,20 m. Nurodyta, kad priestatų vieta ir matmenys papildomai nurodyti pridedamose schemose. Šių aktų priedai: nuotrauka ir situacijos planas.

38.       Teisėjų kolegija pažymi, kad prieš surašant savavališkos statybos aktus Inspekcija atliko faktinių duomenų patikrinimą ir  2017 m. gruodžio 13 d. Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatavo, kad patalpų/butų plotai neatitinka VĮ Registrų centre įregistruotiems plotams ir VĮ Registrų centro pateiktiems patalpų/butų plotams dėl faktiškai pakeistų patalpų konstrukcijų (sienų/pertvarų) prijungtų/atjungtų patalpų. Šiame patikrinimo akte, kuris grindžiamas prie jo pridėtais duomenimis, akcentuota, kad patikrinimas atliktas orientuojantis į savavališkai atliktus statybos darbus – pristatytus priestatus, rekonstruojant bendrabutį, dėl ko bus surašomi savavališkos statybos aktai. Taigi, patikrinimo metu konstatuoti savavališkuose aktuose nurodyti pažeidimai dėl savavališkai atliktų darbų – pristatytų priestatų – pastato išorės duomenų pasikeitimo. Pastebėtina, kad atsakovė atliko patikrinimą, įeidama į ginčo patalpas tik gavusi Kauno apygardos administracinio teismo 2017-02-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eI-1170-414/2017, nes ieškovės su atsakove nebendradarbiavo.

39.       Šios nutarties pagrindu ir atsakovės prašymu antstolis M. P. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2018 m. sausio 2 d. baigė rašyti Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-15-05. Prie šio protokolo pridėtos foto nuotraukos, kuriomis atsakovė grindė faktą dėl išorinių bendrabučio patalpų pasikeitimo. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad antstolio Faktinių aplinkybių protokolas yra neteisėtas, nes antstolis, nurodydamas priestatus, nurodė butus, neturėdamas kadastrinių duomenų. Tačiau pastebėtina, kad antstolis nurodė ir priestatų radimosi vietą pagal pasaulio kryptis, kaip nurodyta ir ieškovių ginčijamuose aktuose bei nurodymuose, kas neabejotinai leidžia ieškovėms ir teismui spręsti, kur šie priestatai randasi. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo apžiūrėtos prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukos (e. b. 1 t., b. l. 106-109) ir atsakovės ginčo patalpų planuose pažymėti pažeidimai, kurie ir buvo konstatuoti savavališkos statybos aktuose (e. b. 1 t., b. l. 110-111).

40.       Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovės neneigia pirmiau paminėtuose ginčo statinio planuose atsakovės pažymėtų savavališkai pristatytų priestatų faktinio egzistavimo. Ieškovėms taip pat žinoma, kad dėl šių priestatų statybos savavališkumo jau buvo pasisakyta Kauno apygardos teismo 2017-09-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1374-230/2017. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl ginčo statinio priestatų savavališkos statybos laikė iš naujo neįrodinėtinomis (prejudiciniais faktais) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad savavališkos statybos faktas nėra paneigtas, o ieškinys nebuvo patenkintas tik todėl, kad už savavališkos statybos padarinių pašalinimą yra atsakinga ne tik atsakovė V. S., bet ir kiti asmenys, kuriems reikalavimas nustatyta tvarka nebuvo pareikštas. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad Savavališkos statybos faktą pagrindžia byloje surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad buvo atlikta bendrabučio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija, pristatant priestatus, padidinant rūsį. Šias aplinkybes patvirtino 35-tos butų savininkų bendrijos skundas, 2013-04-30 statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktas, 2013-04-30 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas su jo priedais (situacijos planu ir nuotraukomis), 2015-01-30 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas su priedais ir 2015 m. vasario 17 d. savavališkos statybos aktas, kuris laikytinas didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir kuris nėra nuginčytas. Kadangi iš šių įrodymų pastato rekonstrukcijos faktas yra akivaizdus, o byloje nebuvo pateikti statybą leidžiantys dokumentai, t. y. leidimas rekonstruoti pastatą, statinio rekonstravimo projektas, žemės sklypo savininko (valdytojo) rašytinis sutikimas (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktas, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurie galėtų patvirtinti statybos teisėtumą, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad savavališkos statybos faktas konstatuotas pagrįstai.

41.       Apeliantė V. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad surašydama privalomąjį nurodymą atsakovė rėmėsi 2015-03-20 UAB „Paulimatas“ parengta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla, kurios planuose atsakovė pažymėjo savavališkos statybos apimtis, yra neteisinga ir neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų įregistruotų dar iki 2015 metų, kadangi joje nėra pažymėti butai ir ji buvo parengta pagal 2004-10-25 kadastrinius matavimus, kurie nėra teisiškai įregistruoti. 

42.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė V. S. išnagrinėtoje byloje jau buvo nurodžiusi tapačius argumentus, kurie buvo atmesti Kauno apygardos teismo 2017-09-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1374-230/2017 nurodant, jog apeliantų nuoroda į tai, kad ieškovė savavališką statybą nustatė, remdamasi 2004-10-25 Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenimis, kurie nėra teisiškai įregistruoti, nepaneigia savavališkos statybos fakto, kadangi akivaizdu, jog prie bendrabučio yra pristatyti priestatai, o kadastro ir registro duomenų patikslinimas faktiškai yra susijęs su pareikšto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius patikslinimu, tokiu būdu užtikrinant tinkamą jo įvykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitaip vertinti šiuos apeliantės argumentus nagrinėjamoje byloje neturi jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Inspekcijos specialistai konstatavo bendrabučio (duomenys neskelbtini)  išorės matmenų pasikeitimą (2017-12-13 patikrinimo akte, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, savavališkos statybos aktuose), t. y. pastato, o ne konkretaus buto ar patalpos, kaip teigia ieškovės, rekonstravimą. Todėl ta aplinkybė, kad neva nėra išlikusių butų ir patalpų Nr. 71, 72, 73, 74 ir 75 kadastrinių matavimų bylų, nekeičia savavališkai įvykdytų statybos darbų fakto, o aplinkybes, kad bendrabutyje (duomenys neskelbtini)  buvo atlikti rekonstravimo darbai, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. 

43.       Apeliacinės instancijos teismas išreikalavo iš notarės Z. K. dokumentus, kurių pagrindu buvo sudaryta E. D. (pardavėjos) ir ieškovės V. S. (pirklėjos) 2008-07-03 pirkimo–pardavimo sutartis dėl gyvenamosios paskirties patalpos – buto Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo. Taip pat išreikalavo E. N. (D.) (dovanotoja) 2008-10-08 butų Nr. (duomenys neskelbtini) dovanojimo ieškovei L. L. S. (apdovanotoji) sutarties dokumentus. Prie šių sutarčių buvo pridėtos dvi 2005-04-08 pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis uždaroji akcinė bendrovė – prekybos namai „Deltuva“, atstovaujama administratorės UAB „Baklis“ (pardavėja), pardavė E. D. butus Nr. 70,71, 72, 73, 74, 75. Pažymėtina, kad prie sutarčių nėra pridėta buto planų. Aprašant sutarties dalyką tik nurodoma, kuriame aukšte yra butai, o prie žymos „Kita informacija“ –  archyvinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).

44.       Apeliacinės instancijos teisme apžiūrėtoje NT Kadastro ir registro dokumentų byloje (b. l. 200) yra VĮ Registrų centro Kauno filialo 2005-08-18 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo p. E. D. buvo informuota, kad sudaryti butų Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylų dublikatų, negali. Kadastrinių matavimų byloje (duomenys neskelbtini), šių butų kadastrinių duomenų atžymėta nėra. Paskutinių 2004 10 25 kadastrinių matavimų duomenimis, byloje atžymėtas butas Nr. 70, kurio bendras plotas 424,82 kv. m. Todėl sudaryti buto kadastrinių matavimų bylos dublikatą gali tik butui Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šį raštą neturi jokio pagrindo vertinti taip, kad butų kadastrinės bylos buvo parengtos. Rašte aiškiai nurodoma, kad duomenys yra tik apie butą Nr. 70.Bendrabutyje (duomenys neskelbtini) yra 5 butai, t. y. ieškovės L. L. S. nuosavybės teise valdomi butai: Nr. 71, Nr. 72, 74, Nr. 75 ir ieškovės V. S. nuosavybės teise valdomas butas Nr. 73. Šių butų NTR išrašų pastabose (11 punktas) nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, įrašyti registro centriniame duomenų banke, neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (1 t., b. l. 62 -67).

45.       Pažymėtina, jog atsakovės specialistai konstatavo bendrabučio (duomenys neskelbtini)  išorės matmenų pasikeitimą (2017-12-13 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 82-102), antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (I t. b. l. 104-108), savavališkos statybos aktuose su priedais (I t. 136-139, priedai I t. b. l. 108-112), t. y. pastato, o ne konkretaus buto ar patalpos, kaip nori manyti ieškovės, rekonstravimą. Todėl ieškovės V. S. apeliacinio skundo argumentai, kad ji nesupranta kokiose buto dalyse konstatuota savavališka statyba, yra tik jos pasirinkta gynybos pozicija, kai savavališka statyba konstatuota ne neteisėtai atlikus butų rekonstrukciją, o savavališkai pristatant/prijungiant statinius, kurių pašalinimas nėra susijęs su buto vidaus patalpų kadastro duomenimis. Todėl ieškovių argumentai, kad jos negali atkurti butų iki savavališkos statybos, neturi reikšmės galutiniam sprendimo rezultatui, nes ieškovių ginčijamuose savavališkos statybos aktuose nurodyti pažeidimai dėl pristatytų priestatų aiškiai pažymėti plane, o byloje esančios prie antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos foto nuotraukos akivaizdžia patvirtina priestatų buvimo faktą, ir net ne visai baigtą vieno iš priestatų savavališką statybą (1 t. b. l. 84-90, e. b. b. l. 1 t., b. l. 107-109). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos duomenis galima nustatyti, kad iki padalijimo į du turtinius vienetus bendrabutis 235 buvo vienas, simetriškas turtinis vienetas, o po jo padalijimo į du turtinius vienetus buvusios tipinės ir simetriškos bendrabučio 235 dalys akivaizdžiai skiriasi nuo likusių nepakeistų (nerekonstruotų) išorės matmenų ir šiuos skirtumus pačios ieškovės gali identifikuoti be specialistų pagalbos.

46.       Taigi, apeliančių argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog dar 1998 metais buvo sudaryti ir įregistruoti butai ir buvo sudarytos butų kadastro duomenų bylos, kurios atitiko Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus butų duomenis nėra tiek reikšmingi, kiek reikšmės joms suteikia pačios ieškovės, kadangi savavališkos statybos aktai yra surašyti dėl akivaizdžių pastato išorės pasikeitimų – savavališkai prie pastato (duomenys neskelbtini) pristatytų priestatų, apie kurių pristatymo/prijungimo aplinkybes ieškovės iš esmės neteikia paaiškinimų ir  savo ieškinį grindžia aplinkybėmis, kurios iš esmės nėra nukreiptos įrodyti, kad šie priestatai buvo pristatyti teisėtai, arba juos savavališkai pristatė kitas asmuo. 

47.       Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-12-04 išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis pastatas – bendrabutis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovių nuosavybės teise valdomi butai, suformuotas padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – bendrabutį, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), ir įregistruotas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-03-16 išduotos pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Paulimatas“ 2015-03-20 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu (el. b. 1 t., b. l. 90-92).

48.       VĮ Registrų centras apeliacinės instancijos teismui pateikė elektronine forma saugomus dokumentus. Juose yra apeliantės V. S., atstovaujančios DNSB „Geri butai“ 2015-05-22 prašymas, kuriuo ji prašė butus Nr. (duomenys neskelbtini), perkelti į naujai, atskiru nekilnojamojo turto objektu suformuotą pastatą (duomenys neskelbtini) VĮ RC, atsakydamas į šį prašymą, be kitų argumentų nurodė, kad 2015-03-20 kadastro duomenų bylų duomenimis suformuoti du bendrabučiai (duomenys neskelbtini). Pastatų padalinimo metu užfiksuoti kapitalinio remonto darbai (kapitalinio remonto pradžios/pabaigos metai – 2014/2015). Atsakyme atkreipiamas dėmesys į tai, kad NTR pastatui (duomenys neskelbtini) yra padaryta žyma apie savavališką statybą ir nepateikti duomenys apie jos padarinių pašalinimą. Kaip jau minėta pirmiau, pastate (duomenys neskelbtini) yra tik ieškovėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas.   

49.       Apeliantės nurodo, kad Savavališkos statybos aktai surašytas abiem ieškovėms, nurodant tapačius pažeidimus, todėl tuo jie yra neteisėti. Teisėjų kolegija pastebi, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nei ieškovė V. S., nei ieškovės L. L. S. atstovas negalėjo parodyti plane, kur yra ieškovių butai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad NT Kadastro ir registro dokumentų byloje (b. l. 210), su kuria šalys turėjo galimybę susipažinti, yra 2007-01-04 Patikrinimo aktas, kurį surašė kadastro duomenų tvarkymo skyriaus vedėja V. P. ir Kadastro duomenų tvarkymo gr. vedėja E. K.. Jame nurodyta, kad antstolio R. V. prašymu (raštas 2006-12-12) patikslinti butų Nr(duomenys neskelbtini), nuvykusios į vietą nustatė: 2007-01-04 d. patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamajame name 1N4p aukščiau išvardintų butų natūroje nėra. Byloje yra foto nuotraukos, kurios leidžia spręsti, kad pastate per du aukštus yra įrengtas sporto klubas ( 1 t., b. l. 52-56). Pastebėtina, kad ieškovės neįsileido į savo nuosavybes, kad būtų atliktas patikrinimas, todėl atsakovė kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2017-02-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1170-414/2017 leido netrukdomai patekti į ieškovių patalpas (1t. b. l. 96-98), tačiau ieškovės atliktuose patikrinimuose nedalyvavo ir neįrodė byloje, kad su atsakove bendradarbiavo. Taigi, šių aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad Savavališkos statybos aktuose abiem ieškovėms, kaip ginčo patalpų savininkėms, savavališkos statybos aktai ta pačia apimtimi surašyti teisingai.

50.       Ieškovės nurodo į Kauno apygardos teismo 2017-09-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1374-230/2017  ir tvirtina, kad būtent šia nutartimi pasisakyta, kad atsakovė V. S. negali būti įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tačiau pažymėtina, kad išnagrinėtoje byloje savavališkos statybos aktas ir nurodymas buvo surašytas tik V. S. ir nutartyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs „į tai, kad savavališki statybos darbai buvo vykdomi patalpose ir šalia patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso keliems savininkams. Minėti savavališki statybos darbai ginčo pastate buvo vykdomi ir naudojami kelių, tarpusavyje susijusių bendraturčių bendrai“, pagrįstai padarė išvadą, „kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję ne tik su atsakovės, bet ir su trečiųjų asmenų teisėmis bei pareigomis ir pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį reikalavimus turi ne tik atsakovė, bet ir kiti asmenys“. Nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai nustatyta, kad savavališkos statybos pažeidimus padarė abi ieškovės , tik jų butai, kurie realiai nėra atriboti, ir yra statinyje, prie kurio buvo neteisėtai pristatyti priestatai.

51.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti savavališkos statybos aktus ir šios išvados nepaneigia ieškovių apeliacinių skundų argumentai.     

52.       Atsakovė 2018-01-08 surašė privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei – butų savininkei L. L. S. ir Nr. (duomenys neskelbtini) – ieškovei butų savininkei V. S..  Šiais privalomaisiais nurodymais įpareigojo ieškoves iki 2018-07-05 išardyti savavališkai rekonstruoto gyvenamosios paskirties (įvairioms socialinėms grupėms) pastato – bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini) vakarinėje pastato pusėje pirmame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 5,90 m, plotis ~ 2,60 m, ant jo antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 5,90 m, plotis ~ 3,66 m; pietvakarinėje pusėje pirmame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 6,70 m, plotis ~ 2,40 m, ant jo antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 6,70 m, plotis ~ 2,40 m; rytinėje pusėje ant įėjimo stogelio antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 6,70 m, plotis ~ 2,40 m, ant jo trečiame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~ 6,70, plotis ~ 4,20 m“ (el. 1 t. b. l. 140–144).

53.       Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau ir TPSVPĮ) 14 straipsnio 1, 2 dalis privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius surašomas būtent savavališkos statybos akto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas tik išanalizavęs savavališkos statybos aktų teisėtumą ir pagrįstumą, sprendė dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo.  

54.       Byloje nekilo ginčas, kad privalomųjų nurodymų rekvizitai neatitinka galiojantį teisinį reglamentavimą (TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalis, VTPSI viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 1V-156 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų patvirtinimo“). Surašant tokios formos privalomąjį nurodymą turi būti nurodoma jo surašymo data, duomenys apie asmenį, kuriam įteikiamas privalomasis nurodymas, nurodymo turinys ir įvykdymo terminas. Būtent šios formos Privalomieji nurodymai buvo surašyti ieškovėms, nurodant visus reikalaujamus duomenis.

55.       TPSVPĮ 14 straipsnyje reglamentuojamas savavališkos statybos padarinių šalinimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2010 m. balandžio 9 d. išvadose dėl Statybos įstatymo pakeitimo projekto nurodė, kad, nesant ar neidentifikavus statytojo, būtina nustatyti atsakomybę už savavališką statybą kitiems asmenims: statinio savininkui (valdytojui), jo nesant – žemės sklypo savininkui (valdytojui). Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į įstatymų leidėjo valią, išreikštą šioje išvadoje, išaiškino, kad reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 47, 50 punktai). Nagrinėjamu atveju būtent ieškovėms, kaip butų savininkėms, ir buvo surašyti privalomieji nurodymai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo statinyje, kuriame yra tik šių dviejų ieškovių butai. 

56.       Apeliantės nurodo, kad reikalavimas pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius turi būti pagrįstas projektine dokumentacija, kadastrinėmis bylomis ir kitais galiojančiais dokumentais. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai negrindžiami galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir todėl negali daryti ginčijamų nurodymų neteisėtais, kuomet pašalinti savavališkos statybos padarinius turi būtent ieškovės ir joms tenka pareiga juos šalinti įstatymo nustatyta tvarka, t. t. parengiant tokį projektą, jeigu jis bus reikalingas. Sutiktina su atsakove, kad galiojantis teisinis reglamentavimas yra siejamas su pažeidimus sąlygojančių pakeitimų likvidavimu, o ne su įpareigojimu atkurti iki pažeidimo egzistavusią padėtį, ką padaryti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti neįmanoma ir netikslinga. Atsakovė suformulavo reikalavimą ieškovėms ir nurodė savavališkos statybos pašalinimo būdą, kuris atitinka TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. 

57.       Apeliantė L. L. S. nurodė, kad pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 141.1 punktą privalomasis nurodymas nesurašomas kai jo įvykdyti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, pvz., kai neįmanoma atkurti butų ar patalpų dėl informacijos apie jas stokos. Jų įsitikinimu, šioje byloje aplinkybės ir faktai yra būtent tokie. Tačiau jau ne kartą nutartyje buvo minėta, kad savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai nėra susiję su ieškovių butų rekonstrukcija. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog minėto reglamento 141,1 punktas reglamentuoja, kad nurodymas nesurašomas, kai jo įvykdyti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, pvz., kai pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išvadas savavališkai nugriautų (išardytų) ir pašalintų ar sunaikintų autentiškų kultūros paveldo statinio konstrukcijų neįmanoma atkurti dėl informacijos apie jas ar analogiškas buvusioms konstrukcijas stokos. Šiais atvejais tolesnės savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros neatliekamos. Tokiais atvejais gali būti surašomas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas nesusijęs su kultūros paveldo statiniu, ar kita saugoma vertybe, todėl tokie apeliančių argumentai negali lemti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą. Tokiu atveju apeliančių argumentai dėl ieškovės V. S. į bylą pateiktos UAB „Skena‘“ eksperto A. Z. 2019-01-19 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini)“ nėra tiek reikšmingi, kiek jai suteikia reikšmės ieškovės. Be to, šioje išvadoje būtent ir konstatuota, kad atsakovės įpareigojimus techniškai įmanoma įvykdyti.

58.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo ieškovių apeliacinių skundų argumentais pripažinti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmesti ieškovių reikalavimai dėl atsakovės 2018-01-08 surašytų privalomųjų nurodymų panaikinimo, yra neteisėtas ir jį panaikinti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

59.       Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus, o dėl kitų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovių apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl ieškovių apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Apeliacinius skundus atmetus, ieškovės neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė prašymo jas priteisti nepareiškė.

61.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovių valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

           Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

     Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Dalė Burdulienė

                                                Rūta Palubinskaitė

                                                Arvydas Žibas