Administracinė byla Nr. eAS-832-492/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01661-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal
pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, valstybės įmonė Registrų centras, T. P., A. S., V. B., J. D., A. D., I. B., K. Ž., E. K., L. Ž., M. D., D. D. ir V. R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama:
1) įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT) įvykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo prievoles pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo (su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi) pasekmes, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, organizuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto (individualus administracinis akto) nuostatų koregavimą;
2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2024 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. 19R-2973;
3) įpareigoti Komisiją priimti sprendimus pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 11 ir 20 straipsnius Komisijos nario 2024 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 21RE-478 priėmus nagrinėti pareiškėjos 2024 m. birželio 7 d. skundo dalį dėl VSTT 2024 m. gegužės 23 d. rašto Nr. V3-1513.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. D. skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėja Regionų administraciniam teismui 2025 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmių taikymo viešojo administravimo subjektui, kurio teisės aktai buvo apskųsti, neveikimo, vykdomojo rašto ieškovui išdavimo nurodant jį vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bei priimti papildomą sprendimą dėl reikalavimų, dėl kurių proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų; kai teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini); Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja prašyme nurodė, kad prašymą teikia dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, papildomo sprendimo priėmimo ir dėl vykdomojo rašto išdavimo, jei viešojo administravimo subjektas nevykdo teismo sprendimo. Aptariamame prašyme pareiškėja teismo prašė pavesti institucijoms iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažintini neatliktais (nepašalintos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmės) laikantis teisės aktų reikalavimų įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, pavaldžias institucijas (VSTT, Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, valstybė įmonę Registrų centrą) atlikti veiksmus pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmes (kurie nebuvo atlikti), vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi. Pareiškėja detalizavo institucijas ir veiksmus, kuriuos jos turi būti įpareigotos atlikti.
II.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą.
Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ)) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė prašymą administracinėje byloje Nr. eI3-17109-583/2024, kurioje 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, o
2025 m. vasario 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje eAS-85-822/2025 Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartis palikta nepakeista. Teismas konstatavo, kad teismo procesiniai dokumentai dėl pareiškėjos inicijuoto teisminio proceso yra įsiteisėję.
Teismo vertinimu, pareiškėja teikia prašymą byloje, kurioje nebuvo pradėta administracinė ginčo bylos teisena, ji nebuvo nagrinėjama iš esmės. Įvertinęs tai, kad byla nebuvo pradėta teismas darė išvadą, kad jokie procesiniai veiksmai šioje byloje negali būti atliekami.
Vadovaudamasis ABTĮ 66 straipsnio 2 dalimi teismas nurodė, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai (prašymai, pareiškimai) ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Kadangi byloje ginčo bylos procesas nebuvo pradėtas, nes skundą atsisakyta priimti, teismas sprendė, kad teisė atlikti procesinius veiksmus, be kita ko, teikti įvardijamo pobūdžio prašymą, išnyko įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti priimti skundą. Todėl teismas pareiškėjos prašymą atsisakė priimti.
Kartu teismas pažymėjo, kad dėl nurodytų priežasčių papildomo sprendimo institutas, numatytas ABTĮ 97 straipsnyje, šiuo atveju taip pat negali būti taikomas, nes tam nėra įstatyme numatytų sąlygų.
Teismas nurodė, kad ši teismo nutartis neskundžiama, nes procesinius veiksmus prašoma atlikti byloje, kurioje skundą atsisakyta priimti ir atsisakymo pagrįstumas jau yra įvertintas apeliacinės instancijos teismo. Teismo įsitikinimu, negali būti kvestionuojama tai, dėl ko jau yra priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis, nes apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja priėmimo dieną (ABTĮ 148 str. 1 d.).
III.
Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Teismas nenurodė, kaip pareiškėjai pašalinti trūkumus, trukdančius priimti jos prašymą nagrinėti. Pareiškėja pažymėjo, kad ji prašyme nurodė administracinę bylą Nr. eI3-17109-583/2024 kaip paskutinę tame teisme esančią bylą, tačiau šis trūkumas gali būti pašalintas teismo nurodymu. Pareiškėja nurodo neteikianti prašymo byloje, kurioje nebuvo pradėta ginčo bylos teisena, o teikia prašymą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmių.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą.
Teismas nurodė, kad atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams. Teismas pabrėžė, kad jis 2025 m. balandžio 29 d. nutartyje buvo nurodęs, kad ši teismo nutartis neskundžiama, nes procesinius veiksmus prašoma atlikti byloje, kurioje skundą atsisakyta priimti ir atsisakymo pagrįstumas jau yra įvertintas apeliacinės instancijos teismo. Įvertinęs išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti.
Pareiškėja J. D. atskirajame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-663-556/2025 pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą tenkino; Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjos J. D. atskirojo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. birželio 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl 2025 m. balandžio 29 d. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutarties panaikinimo ir perdavė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos 2025 m. balandžio 24 d. pateiktą procesinį dokumentą, pavadintą prašymu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja teikia prašymą byloje, kurioje nebuvo pradėta administracinė ginčo bylos teisena, ji nebuvo nagrinėjama iš esmės, todėl konstatavo, jog jokie procesiniai veiksmai šioje byloje negali būti atliekami.
Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, teismas nenurodė į kokią instituciją pareiškėjai kreiptis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus įtvirtinama ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS26,-611/2008). Perdėtai formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą (atitinkamai – ir suponuojančių bylos nutraukimą), neįvertinus iš to kylančių pasekmių, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas, nes asmens teisės turi būti ginamos realiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu prašymu, prašydama pavesti institucijoms iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažintini neatliktais (nepašalintos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmės); įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, pavaldžias institucijas (VSTT, Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, valstybė įmonę Registrų centrą) atlikti veiksmus pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmes (kurie nebuvo atlikti), vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi. Pareiškėja detalizavo institucijas ir veiksmus, kuriuos jos turi būti įpareigotos atlikti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-663-556/2025, vertindamas pareiškėjos 2025 m. balandžio 24 d. prašymo turinį, konstatavo, kad pareiškėja šiame prašyme suformulavo skundui, kaip procesiniam dokumentui, būdingus reikalavimus, t. y. teismui pateikė skundą. Teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo atveju nėra reikšminga, jog pareiškėjos aptariamas prašymas buvo pateiktas (užregistruotas) Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-17109-583/2024, kuri yra užbaigta, pažymėdamas, kad techninio / administracinio pobūdžio veiksmas negali paneigti teisės į teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimą reglamentuoja ABTĮ 33 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi paminėtomis skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota jų taikymo ir aiškinimo praktika, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-663-556/2025 pateiktais išaiškinimais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog pareiškėja pateikė procesinio pobūdžio prašymą administracinėje byloje Nr. eI3-17109-583/2024 vien tik pagal dokumento formalųjį pavadinimą ir aplinkybę, kad prašymas užregistruotas šioje byloje, nevertindamas prašymo turinio ir jo esmės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjo teismui pateikiamo dokumento forma vertinant skundo priimtinumą lemiamos reikšmės neturi. Todėl sprendžiant, ar skundas atitinka ABTĮ nustatytus priimtinumo reikalavimus, iš esmės nėra lemiamas klausimas, ar jis atitinka tam tikrus formalius reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-171/2013).
Teisėjų kolegijos vertinimu, gavęs pareiškėjos procesinį dokumentą, kuriame nurodyti esminiai elementai, pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 1-13 punktų reikalavimus keliami skundo (prašymo) formai ir turiniui, teismas privalėjo imtis veiksmų, kad pareiškėjos pateikto prašymo (skundo) klausimas būtų išspręstas ABTĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka, o to nepadaręs teismas nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, neatsižvelgė į pareiškėjos pateikto prašymo (skundo esmę), kas lėmė nepagrįstos nutarties priėmimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, ginčijama pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos prašymo (skundo) priėmimo klausimas perduodamas Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo ABTĮ 33 straipsnyje numatyta tvarka.
Teisėjų kolegija mano esant tikslinga išaiškinti pareiškėjai jos teisę kreiptis teisinės pagalbos, be kita ko, teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, siekiant pareiškėjai tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti Regionų administraciniam teismui iš naujo spręsti pareiškėjos 2025 m. balandžio 24 d. prašymo (skundo) priėmimo klausimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė