Pranešėjas Ričardas Gilys                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-193/2008

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas                                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

 (S)

N U T A R T I S

2008 m. birželio 6 d.

Panevėžys

     Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Valdo Meidaus, Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant prokurorui Jolantai Činčikienei,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės P. Š.,

gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės P. Š. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. atleistas jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir, vadovaujantis BK 38 str. 1 d. ir BPK 254 str. 5 d., baudžiamoji byla nutraukta. Sutinkamai su  BK 67str. 2 d. 1 p., 68 str. skirta baudžiamojo  poveikio priemonė – uždraudimas P. Š. naudotis specialia teise - atėmimas teisę vairuoti transporto priemonę vieneriems metams.

       Teisėjų kolegija , išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus,

       N U S T A T Ė :

       P. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės iš kaltinimo už tai, kad 2007 m. gegužės 19 d. apie 16 val. 30 min., Kėdainių rajone, kelio Raudondvaris – Babtai – Kėdainiai 35 kilometre, vairuodamas automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. M., pažeidė Kelių eismo  taisyklių  53, 172, 173 punktų reikalavimus, tai yra  būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus  kitų eismo  dalyvių saugumui ( KET 53 p. ), pasirinkti  saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu  metu galėtų  suvaldyti  transporto priemonę (KET 172 p. ), atsiradus kliūčiai  ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai  sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ( KET 173 p. ), pasirinko nesaugų važiavimo greitį, dėl ko apvažiuodamas kelyje atsiradusią kliūtį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą  ir partrenkė priešpriešiais dviračiu važiavusį V. G., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. 

         Apeliaciniame skunde atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės P. Š. teigia, kad yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuosprendis yra nepagrįstas, neatitinkantis bylos faktinių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, todėl prašo nuosprendį pakeisti, t.y. jam susitaikius su nukentėjusiuoju, jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamą bylą nutraukti,  neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus. Apeliantas skunde nurodo, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, po susidūrimo sustojo, iškvietė greitąją pagalbą, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė,  lankė jį ligoninėje, teikė paramą bei pagal susitarimą nukentėjusiajam išmokėjo 2 500 Lt, dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Apeliantas pripažįsta, kad jo padaryta veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., teigia, kad teismas tinkamai pritaikė BK 38 str. 1 d., tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas BK 67 str. 2 d. 1 p. ir 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus, todėl nuosprendis turi būti pakeistas. Apeliantas teigia, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kadangi nuosprendyje klaidingai nurodoma, kad jo darbinė veikla nėra susijusi su transporto priemonių vairavimu, suklysta įvardijant jo darbovietės pavadinimą, nurodoma, kad jis praeityje buvo du kartus baustas už KET pažeidimus. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę neatsižvelgė į tai, kad apeliantas mokosi Lietuvos Veterinarijos akademijoje, moka už studijas, kiekvieną dieną apie 15 km. važiuoja į paskaitas, po paskaitų skuba į darbą UAB(duomenys neskelbtini), kur nuo 2008-02-20 dirba sandėlio darbininku-ekspeditoriumi, yra atsakingas už krovinių paruošimą išvežimui bei jų išvežimą. Darbovietėje jis charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas bei lojalus įmonei darbuotojas. Darbinantis į šias pareigas pagrindinis atrankos kriterijus buvo vairuotojo pažymėjimas, todėl jo netekus, jis bus atleistas iš užimamų pareigų, o praradęs darbą turės mesti studijas, kadangi neturės pajamų susimokėti už jas, be to jo tėvas yra niekur nedirbantis, motina gyvena atskirai. Taip pat  apeliantas mano, kad palikus galioti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtų pažeisti baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo tikslai, kurių paskirtis turi būti daugiau auklėjamojo, o ne baudžiamojo pobūdžio.

       Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

          Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje klausimas dėl  P. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, buvo svarstomas, P. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla nutraukta, todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto skundo argumentų dėl nuosprendžio pakeitimo-taikymo jam BK 38 str. 1 d. ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės iš naujo netiria ir nevertina, nes tai ko prašoma šioje dalyje apeliaciniame skunde apylinkės teismas padarė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės   taikymo

         BK 67 str. 2 d. yra nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti paskirtos pilnamečiui asmeniui. Šių priemonių baudžiamasis poveikis pasireiškia tuo, kad jos suvaržo asmenų, padariusių nusikalstamą veiką, teises ir laisves arba nustato specialias pareigas, kurių paskirtis daugiau auklėjamojo, negu baudžiamojo pobūdžio. Siekiant surasti geriausią poveikio priemonę kaltininkui, įstatyme paliekama teismui diskrecija parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones ir jų skaičių. Įstatyme daugiausia dėmesio skiriama tam, kad baudžiamojo poveikio priemonė darytų maksimalų poveikį asmeniui. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausdamas naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus – teisingai įvertino, kad P. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, pagrįstai konstatavo, kad šia teise nėra pagrįsta P. Š. darbinė ar profesinė veikla ( jis nedirba vairuotoju ). Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats P. Š., nurodydamas, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas automobiliu nuvykti į darbą ir į mokymo įstaigą (1 t., b.l. 106 p.). Skundo argumentas, kad nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodytas P. Š. darbovietės pavadinimas (nurodyta, kad dirba UAB ,,Švara“, o teisingas įmonės pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)), teismo sprendimui paskirti  baudžiamojo poveikio priemonę lemiamos reikšmės neturėjo, be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo pats P. Š. nurodė būtent nuosprendyje nurodytos darbovietės pavadinimą. Nors apeliantas prie skundo ir pateikė UAB (duomenys neskelbtini)  rekomendacinį laišką, kuriame tvirtinama, kad apeliantas dirba sandėlio darbininku-ekspeditoriumi ir vienas pagrindinių atrankos kriterijų priimant jį į darbą buvo vairuotojo teisės, tačiau iš skundą nagrinėjančio teismo išreikalautos darbo sutarties (b.l.130) matyti, kad P. Š. buvo priimtas dirbti tik sandėlio darbininku ir sutartyje jokios papildomos kitos būtinos sąlygos nėra nurodytos, be to 2008-04-30 su P. Š. ši darbo sutartis nutraukta jo pareiškimu. Tokiu būdu teismui nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu P. Š. dirbo vairuotoju. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje P. Š. pateikė naujus duomenis - tai, kad po apeliacinio skundo padavimo jis įsidarbino kitoje įmonėje vairuotoju. Šie duomenys nepatvirtina ir nepaneigia, kad apylinkės teismas nuosprendžio priėmimo metu baudžiamojo poveikio priemonę apeliantui paskyrė tinkamai - P. Š. nedirbant vairuotoju.

    Teisės į darbą turinį sudaro teisė į darbo laisvę, t. y. galimybę laisvai pasirinkti darbą ir laisva valia jį dirbti. Konstitucijos 48 str.  skelbia teisę į darbą, bet neužtikrina teisės gauti konkretų darbą pagal pasirinktą profesiją ar veiklos sritį ir negarantuoja asmenims teisės užimti vienas ar kitas pareigas tam tikroje vietovėje, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad atėmus teisę vairuoti autotransporto priemonę, P. Š. turi galimybę laisvai pasirinkti  darbą, nesusijusį su šios teisės turėjimu ir laisva valia jį dirbti, o teiginį,  kad atėmus šią teisę pasunkės apelianto galimybė sumokėti mokestį už mokslą, teismas vertina kaip deklaratyvų.

        Apeliantas skunde teigia, kad nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog jis praeityje buvo du kartus baustas už KET pažeidimus.  ATPK 36 str. nurodyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. P. Š. padarytų administracinių teisės pažeidimų nuobaudų vykdymas pasibaigė 2006-11-24, paskirtos administracinės nuobaudos galiojo iki 2007-11-26, P. Š. nusikalstamą veiką padarė 2007-05-19, todėl teismas nuosprendyje, vertindamas jo asmenybę, atleisdamas jį nuo bausmės ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, teisingai nurodė, kad P. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo du kartus baustas už KET pažeidimus. Iš bylos duomenų matyti, kad P. Š. jau buvo baustas administracine tvarka už pavojingą vairavimą (ATPK 124² str. 1 d.) 600 litų bauda, nors šio straipsnio sankcija ir numatė vairuotojo teisių atėmimą. Po to jis vėl padarė KET pažeidimą, o 2007-05-19 ir nusikalstamą veiką, tiesiogiai susijusią su KET pažeidimais. Todėl apylinkės teismas, paskirdamas P. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę, šią teisę P. Š. suvaržė teisėtai ir pagrįstai.

            Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo. 

Teisėjų  kolegija, vadovaudamasi  BPK  326 str. 1 d. 1 p.,

N U T A R Ė :

Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                            Ričardas Gilys

Teisėjai                                                                                                                    Valdas Meidus

                                                                                                                                 Eligijus Gladutis