Civilinė byla Nr. e2-23095-996/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15044-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.15.3; 1.2.15.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpavičiūtė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauginta“ atstovui advokatui Giriui Ivoškai,
atsakovei D. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauginta“ ieškinį atsakovei D. V. dėl darbo ginčo.
Teismas
n u s t a t ė :
uždaroji akcinė bendrovė „Sauginta“ (toliau – ieškovė, darbdavė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo sukonkretinimu D. V. (toliau – atsakovė, darbuotoja), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2024 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. DGKS-5426 darbo byloje Nr. APS-131-13969/2024 (toliau – sprendimas), kuriuo darbuotojos prašymas buvo patenkintas ir nuspręsta išieškoti darbuotojai iš darbdavės 3 959,88 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir darbą naktimis (neatskaičius mokesčių) ir 0,1 proc. dydžio delspinigius dėl pavėluoto darbo užmokesčio išmokėjimo, ir prašydama priteisti iš jos atsakovei 1 095,11 Eur neišmokėto darbo užmokesčio sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė pagal darbo sutartį nuo 2024 m. vasario 5 d. pradėjo dirbti pas ieškovę; atsakovė neteisingai nurodė savo darbo laiką, kadangi ji dirbo kas trečią parą po 24 valandas; atsakovė nuolat pati nepildė darbo laiko apskaitos žiniaraščių; dirbo kas trečią parą po 24 valandas, apskaitant ir valandas, dirbtas švenčių dienomis ir naktimis, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo interpretuoti, kad atsakovė dirbo viršvalandžius ar kad nebuvo aišku, kiek valandų kiekvieną mėnesį atsakovė dirbo švenčių dienomis ar naktimis; atsakovė dirbo ne trimis 8 valandų pamainomis per parą, o viena 24 valandų pamaina per parą kas trečią parą; pažymėjo, kad nebuvo nustatytas joks kiekvienos pamainos pradžios ir pabaigos laikas, kad būtų galima konstatuoti, jog už pamainos ribų egzistuoja laikas, kuris galėtų būti interpretuojamas kaip viršvalandinis.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškino, kad 2024 m. sausio 29 d. ji sudarė su ieškove neterminuotą darbo sutartį Nr. 178 apsaugos darbuotojo funkcijoms vykdyti; darbo sutartyje sulygtas darbo funkcijas atlikinėjo adresu (duomenys neskelbtini) (saugomas objektas – (duomenys neskelbtini)); objektas pagal sutartį saugomas 24 val. per parą; paaiškino, kad ieškovė nesudarė darbo grafikų ir jų nepateikė; darbo sutartyje nurodyta darbo laiko norma – 40 val./sav.; šalių sutarimu galimas darbo laiko mąsto padidinimas iki 60 val./sav., tačiau ji jokių susitarimų su ieškove nėra sudariusi ir jokių pasiūlymų iš ieškovės didinti darbo laiko normą nėra gavusi; paaiškino, kad saugomame objekte dirba trys ieškovės darbuotojai – kiekvienas kas trečią parą po 24 val. per parą; preliminariai ir priklausomai nuo mėnesio atsakovė dirba apie 240 valandų per mėnesį, iš kurių – 80 val. naktinių ir apie 73 val. viršvalandinių.
Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad darbdavės į bylą pateikti grafikai atitinka jos dirbą laiką, ji laiko, kad jos dirbtas naktinis laikas ir yra viršvalandinis laikas.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2024 m. sausio 29 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 178, pagal kurią atsakovė nuo 2024 m. vasario 5 d. pradėjo dirbti įmonėje apsaugos darbuotoja (el. b. apyrašo t. I, l. 9–10); pagal 2024 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį atsakovė 2024 m. vasario mėn. išdirbo 192 val., iš kurių – 56 val. naktį ir 24 val. švenčių dienomis (el. b. apyrašo t. I, l. 15); pagal 2024 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį atsakovė 2024 m. kovo mėn. išdirbo 240 val., iš kurių – 72 val. naktį ir 24 val. švenčių dienomis (el. b. apyrašo t. I, l. 16); pagal 2024 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį atsakovė 2024 m. balandžio mėn. išdirbo 240 val., iš kurių – 72 val. naktį ir 24 val. švenčių dienomis (el. b. apyrašo t. I, l. 17); pagal 2024 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį atsakovė 2024 m. gegužės mėn. išdirbo 240 val., iš kurių – 80 val. naktį (el. b. apyrašo t. I, l. 18); atsakovė su 2024 m. birželio 20 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. apyrašo t. I, l. 66–67), kuri sprendimu atsakovės prašymą tenkino (el. b. apyrašo t. I, l. 79–83).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
Pagal DK 119 straipsnio 1 dalį, viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.
Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
Pagal DK 144 straipsnio 2 dalį, už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Pagal DK 144 straipsnio 3 dalį, už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis
Pagal DK 144 straipsnio 4 dalį, už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Pagal DK 147 straipsnio 1 dalį, darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.
Kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovė pagal 2024 m. sausio 29 d. darbo sutartį Nr. 178 nuo 2024 m. vasario 5 d. pradėjo dirbti pas ieškovę apsaugos darbuotoja. Atsakovė su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą naktį kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri sprendimu jos prašymą tenkino ir nusprendė išieškoti iš ieškovės jos naudai 3 959,88 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir darbą naktį. Ieškovė nesutinka su tokiu sprendimu, teigdama, kad neišmokėtas darbo užmokesčio dydis sudaro 1 095,11 Eur, o ne 3 959,88 Eur, su kuo atsakovė nesutinka, teigdama, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas pažymi, kad šalys 2024 m. sausio 29 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 178 1.3 punkte susitarė, kad ieškovė mokės atsakovei 1 110 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių ir priedus už gerą darbą. Darbo sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad atsakovei nustatoma 40 val. per savaitę darbo laiko norma. Šalių susitarimu galimas darbo masto padidinimas (iki 60 val./sav.). Darbdavės pateikti darbo grafikai patvirtina darbuotojos dirbtą laiką, pagrindo abejoti pateiktų darbo grafikų teisingumu teismas neturi.
Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad ji dirbo pas ieškovę viršvalandinį darbą ir viršvalandiniu darbu ji laiko jos dirbtą darbą nakties metu. Teismas įvertinęs aukščiau aptartą šalių sulygtą darbo laiko normą darbo sutartimi, aplinkybę, kurios šalys neginčija, kad darbuotoja dirbo po parą kas trečią parą, su tokia darbuotojos pozicija visiškai nesutinka. Be to, teismas pažymi, kad darbas būtų pripažintas viršvalandiniu turi būti darbdavės nurodymas darbuotojui. Vertinant, ar buvo darbdavės nurodymas dirbti viršvalandinius darbus, pažymėtina, jog, remiantis teismų praktika, dirbti tokius darbus darbdavys (jo atstovas) gali skirti tik įsakymu (nurodymu). Tam, kad toks darbas būtų pripažintas viršvalandiniu, pakanka, kad nurodymą dirbti darbuotojo tiesioginis viršininkas duotų žodžiu arba toks darbas būtų dirbamas su jo žinia ir leidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2010). Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodančių duomenų, kad ieškovė atsakovei būtų pavedusi ar nurodžiusi dirbti tam tikrus viršvalandžius. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatų, kad už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti mokama, jeigu nustatoma tokia faktų visuma: 1) darbai buvo realiai dirbami; 2) darbai buvo dirbami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2018). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė būtų pavedusi atsakovei dirbti viršvalandžius, o atsakovė byloje šios aplinkybės neįrodė.
Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei už 2024 m. vasario mėn. turėjo sumokėti 926,58 Eur, sumokėjo 746,29 Eur, skola – 180,29 Eur; už 2024 m. kovo mėn. turėjo sumokėti 1 086,37 Eur, sumokėjo 802,35 Eur, skola – 284,02 Eur; už 2024 m. balandžio mėn. turėjo sumokėti 1 086,37 Eur, sumokėjo 802,35 Eur, skola – 284,02 Eur; ir už 2024 m. gegužės mėn. turėjo sumokėti 1 149,13 Eur, sumokėjo 802,35 Eur, skola – 346,78 Eur; iš viso ieškovės skola atsakovei dėl uždelsto atlyginimo sumokėjimo pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus sudaro 1 095,11 Eur.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti darbdavės pateiktais darbo užmokesčio nepriemokos skaičiavimais, darbuotoja jų nepaneigė, o savo teiginių darbuotoja neįrodė, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti atsakovei iš jos 1 095,11 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
DK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-100 patvirtintas 0,1 procento delspinigių dydis, kai darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Byloje nustatyta, kad ieškovė pavėlavo atsakovei sumokėti darbo užmokestį už 2024 m. vasario–gegužės mėnesius. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovei priteisiama 0,1 proc. delspinigių dėl pavėluoto darbo užmokesčio išmokėjimo.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas darbuotojai iš darbdavės priteisti 1 095,11 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir 0,1 proc. delspinigių dėl pavėluoto darbo užmokesčio išmokėjimo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimas priimtas iš esmės darbuotojos naudai, kadangi įmonei vėluojant išmokėti darbo užmokestį, ji kreipėsi privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka į Darbo ginčų komisiją, toks jos kreipimasis buvo pagrįstas, įmonei teisme ginčijant Darbo ginčų komisijos sprendimą, darbuotoja privalėjo teikti atsiliepimą ir dalyvauti teismo posėdyje, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį būtent darbuotoja turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra. Atsakovė nepateikė teismui prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas šioje byloje patyrė 7,93 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 8 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrijos „Sauginta“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovei D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrijos „Sauginta“ (į. k. 300568803) 1 095,11 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt penkių eurų ir vienuolikos centų) (atskaičius mokesčių) darbo užmokestį ir 0,1 proc. delspinigius, skaičiuojant nuo už kiekvieną mėnesį neišmokėtą darbo užmokestį.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. DGKS-5426 darbo byloje Nr. APS-131-13969/2024 laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Karpavičiūtė