Administracinė byla Nr. eI-7329-243/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01167-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 57.3; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 8 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. V.  dėl 227,95  Eur  vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymu prašo priteisti iš atsakovo A. V.   227,95 Eur  nesumokėtą vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašyme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog  atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas butas, adresu  (duomenys neskelbtini), kuris   laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 227,95 Eur vietinės rinkliavos mokesčiu,  kurio atsakovas  nesumokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir Plungės rajono savivaldybės tarybos patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais.

Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta teismo pranešimu ir  viešo paskelbimo būdu specialiame teismo internetiniame tinklalapyje.

Teismas

konstatuoja:

Administracinės bylos  dalykas yra pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimo priteisti iš atsakovo A. V.   227,95 Eur nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. 

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168, 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovei rinkliavos dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui nuosavybės teise priklauso  nekilnojamasis  turtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis  turtas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 227,95 Eur vietinės rinkliavos mokesčiu.  Atsakovas  yra vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų požiūriu. Vietinė rinkliava apskaičiuota taikant Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius.  Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių mokesčio sumokėjimą ir paneigiančių pareigą mokėti mokestį.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo pareiškėjai 227,95 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą - 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą. Nurodo, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, bet yra gerokai už juos mažesnė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas patenkintas, todėl ji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos SGKA sudaryta teisinių paslaugų sutartis, mokėjimo nurodymu pagal PVM sąskaitą faktūrą (specifikacija) nagrinėjamoje byloje advokatų profesinei bendrijai sumokėta 36,30 Eur. Turėtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio ir yra ženkliai mažesnis už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėja. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje eA-535-492/2017, kt.) laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas, įvertinęs minėtus kriterijus, t. y tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, prašymas paduotas per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, tai, jog teismų praktika nagrinėjamos kategorijos bylose yra susiformavusi ir aiški, tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir pareiškėjos, atsakingos už vietinės rinkliavos administravimą, jėgomis, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, minėtą naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą gali ir turi būti sumažintas, sprendžia, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo  priteistinas 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kitoje dalyje prašymas dėl turėtų išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėja prašo priteisti 1,71 Eur atlyginimą išlaidų, patirtų už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir gyventojų registro išrašų suformavimą.  Teismo vertinimu, tai išlaidos, susijusios su pareiškėjos vidiniu administravimu, tiesioginiu funkcijų atlikimu administruojant vietinę rinkliavą, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“  prašymą,

priteisti iš atsakovo A. V.,  gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“  227,95  Eur ( du šimtai dvidešimt septyni eurai 95 centai) vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą,

priteisti iš atsakovo A. V.,  gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 14,00 Eur  (keturiolika eurų) turėtų išlaidų atlyginimą,

atmesti kitoje dalyje prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per  trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja                                                                                                                              Vida Stonkuvienė