Byla Nr. 1S-440-319/2018
Proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 3 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. I..
Kolegija
n u s t a t ė :
1. D. I. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą 7 m. laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2014 m. vasario 3 d., pabaiga – 2021 m. vasario 3 d.
2. 2018 m. balandžio 3 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis D. I. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Nuteistasis D. I. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, nes teismas nurodė klaidingas aplinkybes. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad iš 8 nusikalstamo elgesio rizikos balų 6 yra dinaminiai, kurie gali kisti, nes iš tikrųjų jam nustatyti 8 dinaminiai balai, kurie jau nebegali kisti, kas rodo kad jo padaryta pažanga yra akivaizdi. Nurodo, kad jis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pilnai pripažino ir labai gailisi, visų kitų jį teigiamai apibūdinančių aplinkybių, kokias nurodė Komisija savo išvadoje, pirmosios instancijos teismas neginčijo ir todėl nebuvo jokio pagrindo netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti jį lygtinai neatlikus dalies paskirtos bausmės.
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
6. Nuteistojo D. I. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
7.1.Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. I. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, tačiau pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas neteisingai nurodė jo kintamus balus, nes jam nustatyti 8 dinaminiai balai jau negali kisti. Aukštesnysis teismas su tokiu teiginiu nesutinka, nes nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatą reiškiantis balas yra sudarytas ir statinių, negalinčių kisti, ir dinaminių, kurie gali kisti, priklausomai nuo nuteistojo elgesio, sumos. Iš D. I. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad iš jam nustatytų 8 bendrų nusikalstamo elgesio rizikos balų tik 2 sudaro statinius veiksnius, todėl apylinkės teismas nutartyje teisingai nurodė, jog kiti 6 balai yra kintantys.
7.2. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, dirba, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Socialinio tyrimo ir kiti pateikti duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laiką D. I. yra vieną kartą pažeidęs vidaus tvarką, už ką buvo baustas ir tai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo bei daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Apylinkės teisdama pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą. Nuteistasis teigia kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis teigia, kad nusikaltimą padarė neplanuotai, kad įvykio metu buvo gynyba, įvykyje dalyvavo daugiau asmenų, kas pagrįstai leido apylinkės teismui abejoti nuteistojo požiūrio į savo neteisėtus veiksmus bei sukeltas negrįžtamas pasekmes nuoširdumu ir neleido daryti neabejotinos išvados, jog nuteistasis suvokia savo neigiamo elgesio pasekmes.
7.3.Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai vertino nusikalstamą veiką taip pažeisdamas BVK normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo sąlygas. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. O sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant D. I. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
7.6.Kaip nepagrįsti atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad teismas, nenuginčijęs jokių Komisijos nustatytų aplinkybių, neturėjo pagrindo netvirtini jos priimto nutarimo. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali, o ne privalo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.
8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. I. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo D. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Algirdas Jaliniauskas
Jurgis Kiškis
Rimas Švirinas