Baudžiamosios bylos Nr. 1-51-1023/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04408-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.1; 1.1.8.8; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1;

2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 8 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga Nr. 01-1-04408-17, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 1996 m. gegužės 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metų 3 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausme;

2) 2000 m. gegužės 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (2 veikos) (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 3 metų  2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) 2003 m. kovo 26 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 112 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 104 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 9 metų laisvės  atėmimo bausme;

4) 2012 m. vasario 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų arešto bausme;

5) 2012 m. liepos 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

6) 2015 m. spalio 29 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (2016 m. balandžio 22 d. bausmę atliko),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

R. J. 2017 m. sausio 29 d. apie 2.10 val.,  namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia šeimos narei – sugyventinei E. R., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, sudavė ranka ne mažiau tris smūgius į galvą ir taip mušdamas nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kairio skruosto srityje, kairės akies abiejų vokų išoriniuose kampuose, muštine žaizdele kairio skruosto gleivinėje. Šiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo R. J. 2017 m. sausio 29 d. ir 2017 m. sausio 30 d. apklausos protokolų (b. l. 56-57, 62) nustatyta, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su E. R. yra pažįstamas apie 2 metus, kartu gyvena apie 5 mėnesius, veda bendrą ūkį, ji yra jo sugyventinė. 2016 m. sausio 28 d. jis atvažiavo pas E. R. iš Alytaus m. Atvykęs kartu su E. R. nuėjo į svečius, vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės, tada su E. R. ėjo link namų. Einant sutiko du jam nepažįstamus asmenis, su kuriais liko E. R., o jis nuėjo į namus. Į namus jis sugrįžo apie 23.00 val., gamino valgį. Už valandos į namus sugrįžo E. R.. Tuomet namuose tarp jo ir E. R. kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė ranka ne mažiau tris smūgius jai į veidą. Dėl savo poelgio labai gailisi. Pasižada E. atsiprašyti.

Iš nukentėjusiosios E. R. 2017 m. sausio 29 d. ir 2017 m. sausio 30 d. apklausos protokolų (b. l. 17, 19) nustatyta, kad 2017 m. sausio 28 d., apie 22.00 val., ji kartu su sugyventiniu R. J. ėjo į Jiezno miestą į svečius pas buvusį J. bendradarbį E., kurio pavardės tiksliai nežino. Būdami svečiuose vartojo alkoholį, išgėrė trise butelį degtinės. Ten buvo apie pora valandų. Paskui ėjo namo adresu (duomenys neskelbtini). Einant namo jį užkalbino keli jaunuoliai ir paskui nuėjus nuo jų jos sugyventinis jai pasakė keletą negražių posakių. Ji nekreipė dėmesio ir nuėjo. Namo grįžo atskirai, kadangi nenorėjo su juo pyktis. Grįžus namo jis vėl pradėjo priekaištauti dėl vaikinų ir kabinėtis. Po to nieko nelaukęs R. jai kirto kumščiu į veidą ir ji nukrito ant lovos. Ji norėjo keltis ir jį apsikabinti, kad jis nesimuštų, tačiau jis vėl sudavė kelis smūgius į galvą. Taip sudavė apie dvidešimt smūgių į galvą. Jai pradėjo svaigti galva, pradėjo vemti kraujais. Paskui paskambino bendrajam pagalbos centui ir atvažiavo policija.

Be kaltinamojo R. J. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiosios E. R. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2017 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 11-14), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame name;

2017 m. sausio 29 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 6-9), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. J. naudojo fizinį smurtą prieš E. R., R. J. nustatytas 1,20 promilių girtumas, E. R. nustatytas 1,17 promilių girtumas.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, būdamas neblaivus, smurtavo artimoje aplinkoje prieš artimą asmenį – sugyventinę E. R., t. y. 2017 m. sausio 29 d. apie 2.10 val.,  namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia šeimos narei – sugyventinei E. R., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, sudavė ranka ne mažiau tris smūgius į galvą ir taip mušdamas nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kairio skruosto srityje, kairės akies abiejų vokų išoriniuose kampuose, muštine žaizdele kairio skruosto gleivinėje. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. J. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis R. J. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 66-68).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį – sugyventinę. Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. praeityje teistas (b. l. 27-32), tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 33-42). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, nukentusioji su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota 2017 m. sausio 30 d. pranešimu (b. l. 71). Prokurorės pareiškime nurodyta, kad kaltinamasis R. J. psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, praeityje teistas už analogiškas veikas, sutinka su prokurorės pasiūlyta vienerių metų viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį. Pažymėtina, kad bausmės siūlomas dydis teismo nesaisto. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą šeimoje, tokio pobūdžio nusikaltimas prieš artimą asmenį padarytas nebe pirmą kartą, ne pirmą kartą padaro ir su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį susijusį nusikaltimą, kadangi anksčiau jis buvo teistas už tyčinį nužudymą, plėšimą, kurio metu atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis. Aptartų aplinkybių visuma rodo, jog R. J. linkęs pažeidinėti įstatymus, daryti su smurtu susijusius nusikaltimus, todėl atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, ankstesnius teistumus, teismo manymu, prokuroro siūloma viešųjų darbų bausmė nėra teisinga bausmės rūšis nebe pirmą kartą už analogiškas veikas teisiamam asmeniui. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina arešto bausmė.

Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. R. (b. l. 64-65).

Į bausmės laiką R. J. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. sausio 29 d. 2.35 val. iki 2017 m. sausio 30 d. 14.15 val. (b. l. 46-47, 49) (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  (į s a k o) :

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo R. J. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 29 d. 2.35 val. iki 2017 m. sausio 30 d. 14.15 val. (2 paros), vieną parą laikino sulaikymo prilyginant 1 (vienai) parai arešto.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. R., R. J. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                   Vaida Baumilė