Civilinė byla Nr. e2-7426-223/2018

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03794-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.2.6.6

 (S)

PANEVĖŽIO  APYLINKĖS TEISMAS

                                                       S P R E N D I M A S

                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2018 m. gruodžio 21 d.

                                                                 Panevėžys  

Panevėžio  apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė, 

sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams L. J., advokatui K. P.,

atsakovės atstovams K. G., advokato padėjėjai J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą dėl netesybų priteisimo  pagal ieškovės Uždaros akcinės bendrovės „Tarela“ ieškinį atsakovei Uždarai akcinei bendrovei „ Allium UPI“ ir 

n u s t a t ė :

Ieškovės atstovai ieškinį palaiko pilnai ir prašo priteisti iš atsakovės 3628 Eur netesybų, 6 procentų metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė L. J. nurodė, kad maždaug prieš 4-is metus ėmė bendradarbiauti su atsakove dėl produkto (duomenys neskelbtini) įvedimo į rinką. 2017 metais su atsakove ėmė bendradarbiauti dėl produkto (duomenys neskelbtini) administravimo ir reklamos paslaugų. Buvo paruošta reklamos strategija, kuri buvo suderinta su atsakove, atsakovės produktų reklama buvo patalpinta feisbuke. Iki pat paslaugų sutarties nutraukimo atsakovė jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės nereiškė, o tokias pretenzijas išsakė tik tada, kai ieškovė nesutiko nutraukti paslaugų sutarties be sankcijų ( netesybų). 2017 m. lapkričio 9 d. ji susitiko su atsakovės direktore K. G., kuri paprašė atsiųsti visus dokumentus , liečiančius jų tarpusavio sutartį dėl reklamos paslaugų teikimo. Atsakovei nutraukus sutartį anksčiau termino, ieškovė turi teisę į patirtų išlaidų kompensavimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas K. P. nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta reklamos paslaugų sutartis, kur dalis paslaugų kainos buvo įtraukta išdėstant mokėjimus sutarties terminui, kad klientui nereikėtų iš karto mokėti didelės pinigų sumos. Ieškovė ir atsakovė susitarė dėl reklamos strategijos, buvo įvertinti atsakovės reikalavimai ir pradėta atsakovės produktų reklama. Visą sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė jokių pretenzijų dėl reklamos kokybės nereiškė, o šie motyvai atsirado tik bylos nagrinėjimo metu. Atsakovės vadovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji niekada su pretenzijomis dėl kokybės nesikreipė į ieškovę, o tik kalbėjo su savo darbuotojais. Tokie argumentai yra atsakovės gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad produkto (duomenys neskelbtini) reklama buvo nutraukta dėl to, kad atsakovė prarado teisę naudoti prekės ženklą. Matyt, Italijoje šį produktą išbraukus iš medicinos priemonių registro, jis nebegalėjo būti platinamas visoje Europos rinkoje. Taigi, atsakovė galėjo tiekti šią prekę, tik atlikus jos registravimo Lietuvoje procedūrą, o tai užtrunka, todėl atsakovė buvo priversta nutraukti prekybą. Tokiu būdu, ieškovė negali būti kalta dėl susidariusios situacijos. Matyt, panaši situacija buvo ir su atsakovės produktu (duomenys neskelbtini), nes tuo metu, kai buvo nutraukta paslaugų sutartis su ieškove, buvo nutrauktos darbo sutartys su atsakovės darbuotojomis, dirbusios su produktais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo. Sutarties šalys gali susitarti dėl įvairių sąlygų ir jos šalims turi įstatymo galią.

Atsakovės atstovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsikirtimus palaiko atsiliepime nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė K. G. nurodė, kad UAB „Allium UPI“ direktore ji pradėjo dirbti 2017-10-10. Visą informaciją apie bendrovės komercinę veiklą ji turėjo susirinkti pati, nes buvęs vadovas jokios informacijos jai nepateikė. Ji pravedė pokalbius su bendrovės darbuotojais, kurie nurodė, kad UAB „Tarela“ paslaugos reklamuojant produktus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)  yra teikiamos netinkamai, neatitinka kokybės reikalavimų, daromos rašymo klaidos tekstuose, nuotraukos nekokybiškos, informacija pateikiama neatitinkanti reikalavimų vaistinės produktams. Dėl šios priežasties buvo nutarta sutartį su ieškove nutraukti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad  abu prekės ženklai, kuriuos reklamavo ieškovė, iki šiol yra rinkoje ir jie yra perkami ir jie tiekiami tuo pačiu pavadinimu ir tuo pačiu statusu, kaip ir anksčiau. Paslaugų sutarties nutraukimo priežastis buvo tik netinkamai ieškovės teikiamų paslaugų kokybė, kuri nesuderinama su prekės ženklo įvaizdžiu. Ieškovės teikiama reklama buvo su pasikartojančiomis klaidomis, nebuvo pasiekti sutarti statistiniai rodikliai, nuotraukos buvo nekokybiškos, neskoningos. Dėl šių priežasčių atsakovė, kaip juridinis asmuo, nusprendė, kad ieškovės teikiamos reklamos paslaugos neatitinka įmonės standartų. Būtų neprotinga, jei atsakovė turėtų ir toliau naudotis ieškovės teikiamomis reklamos paslaugomis ir už jas mokėti, kai jos neatitinka kokybės reikalavimų ir atsakovės siekių. CK 6.721 straipsnis numato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį ir privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, taigi netesybos į tai neįeina ir neturi būti atlyginamos. Įstatymas nenumato netesybų iš paslaugos gavėjo, nes įstatymas aiškiai nurodo, kokias išlaidas privalo atlyginti paslaugų gavėjas, nutraukiant sutartį. CK 6.271 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi būti vykdomos nepriklausoma nuo to, kaip šalys susitarė sutartyje. Lietuvos Aukščiausio Teismo yra konstatuota, kad klientas neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, o pats sprendžia kada nutraukti paslaugų sutartį. Netgi nebūtina pranešti, kad sutartis yra blogai vykdoma, o nutraukus sutartį, ieškovė neturi teisės reikalauti netesybų. Šalių sudaryto sutartyje nėra nurodyta konkrečios kainos už reklamos projektą, įrodymų apie ieškovės patirtus konkrečius kaštus, byloje nėra.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp UAB „Tarela“ ( Agentūra“  ir UAB „Allium UPI“ ( Klientas) buvo sudaryta 2014 m. balandžio 7 d. Prekių/paslaugų reklamos organizavimo sutartis ( ieškinio priedas Nr.1), pagal kurią buvo susitarta, kad UAB „Tarela“ teiks reklamos paslaugas pagal UAB „Allium UPI“ pateiktus užsakymus. Priede Nr.17/08/21/1 prie Reklamos paslaugų sutarties Nr.2014/L7-12 ( ieškinio priedas Nr.2) tarp šalių buvo susitarta dėl UAB „Allium UPI“ Facebook profilio (duomenys neskelbtini) administravimo ir reklamos pirkimo paslaugų, kurių pirkimo pradžia 2017-09-01. Taip pat buvo susitarta dėl reklamos pirkimo būdo: Facebook puslapio administravimas (10 įrašų per mėnesį kūrimas, fotografavimas, dizainas ir komentarų bei klausimų administravimas), mėnesinis administravimo mokestis 400 Eur be PVM; Facebook reklama, Media biudžetas mėnesiui- 150 Eur be PVM, reklamos optimizavimo ir administravimo mėnesinis mokestis- 50 Eur be PVM, bendras mėnesio Facebook reklamos biudžetas- 200 Eur be PVM; bendras mėnesio reklamos biudžetas- 600 Eur be PVM ; ir numatytas paslaugų teikimo terminas- 12 mėnesių. Priedo 7 punkte numatyta, kad neįvykdžius 5 punkte nurodyto įsipareigojimo, Klientas įsipareigoja Agentūrai sumokėti 20 proc. sumos mokestį nuo neįvykdyto biudžeto. 

Priede Nr.17/08/21/2 prie Reklamos paslaugų sutarties Nr.2014/L7-12 ( ieškinio priedas Nr.3) tarp šalių buvo susitarta dėl UAB „Allium UPI“ Facebook profilio (duomenys neskelbtini) administravimo ir reklamos pirkimo paslaugų, kurių pirkimo pradžia 2017-09-01( punktai 1,2). Taip pat buvo susitarta dėl reklamos pirkimo būdo: Facebook puslapio administravimas ( 10 įrašų per mėnesį kūrimas, fotografavimas, dizainas ir komentarų bei klausimų administravimas), mėnesinis administravimo mokestis 300 Eur be PVM; Facebook reklama, Media biudžetas mėnesiui- 120 Eur be PVM, reklamos optimizavimo ir administravimo mėnesinis mokestis- 50 Eur be PVM, bendras mėnesio Facebook reklamos biudžetas- 70 Eur be PVM ( punktas 3) ; bendras mėnesio reklamos biudžetas- 420 Eur be PVM ( punktas 4 ) ; ir numatytas paslaugų teikimo terminas- 12 mėnesių ( 6 punktas). Priedo 7 punkte numatyta, kad neįvykdžius 5 punkte nurodyto įsipareigojimo, Klientas įsipareigoja Agentūrai sumokėti 20 proc. sumos mokestį nuo neįvykdyto biudžeto.

Priede Nr.17/08/21/2 prie Reklamos paslaugų sutarties Nr.2014/L7-12 tarp šalių buvo susitarta dėl UAB „Allium UPI“ Facebook profilio (duomenys neskelbtini) administravimo ir reklamos pirkimo paslaugų, kurių pirkimo pradžia 2017-09-01( punktai 1,2). Taip pat buvo susitarta dėl reklamos pirkimo būdo: Facebook puslapio administravimas ( 10 įrašų per mėnesį kūrimas, fotografavimas, dizainas ir komentarų bei klausimų administravimas), mėnesinis administravimo mokestis 300 Eur be PVM; Facebook reklama, Media biudžetas mėnesiui- 120 Eur be PVM, reklamos optimizavimo ir administravimo mėnesinis mokestis- 50 Eur be PVM, bendras mėnesio Facebook reklamos biudžetas- 70 Eur be PVM ( punktas 3) ; bendras mėnesio reklamos biudžetas- 420 Eur be PVM ( punktas 4 ) ; ir numatytas paslaugų teikimo terminas- 12 mėnesių ( 6 punktas). Priedo 7 punkte numatyta, kad neįvykdžius 5 punkte nurodyto įsipareigojimo, Klientas įsipareigoja Agentūrai sumokėti 20 proc. sumos mokestį nuo neįvykdyto biudžeto.

Priede Nr.17/05/28/1 prie Reklamos paslaugų sutarties Nr.2014/L7-12 ( ieškinio priedas Nr.5)  tarp šalių buvo susitarta dėl Kliento dvipusės reklaminės plokštumos nuomos pirkimo paslaugų greitkelyje Vilnius- Kaunas ( punktas 1), reklamos paslaugų teikimo laikotarpis- 2017-06-01 – 2018-05-31( punktas 2) . Taip pat buvo susitarta dėl reklamos pirkimo būdo: reklamos ploto nuoma dvipusiame stende Vilnius- Kaunas atkarpoje 72,4 km. nuo Vilniaus, dviejų plokštumų nuomos mokesčio suma -1600 Eur mėnesiui, Klientui įsipareigojus paslaugas pirkti ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, taikoma 50 proc. nuomos mokesčio nuolaida, vieno mėnesio mokestis su nuolaida- 800 Eur be 3 proc. agentūros mokesčio ( punktas 3.1) ir reklaminių stendų gamybos darbai, dviejų reklaminių plokštumų plakatų gamybos kaina- 1300 Eur be PVM, tentų pakabinimo ir nukabinimo kaina 450 Eur ir 300 Eur be PVM, bendra suma 2050 Eur be PVM, Klientui įsipareigojus paslaugas pirkti ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui taikoma 600 Eur nuolaida gamybos darbams, vienkartinį gamybos kaina su nuolaida- 1450 Eur be PVM ( punktas 3.2). Klientas vienašališkai nutraukęs sutartį anksčiau termino, išskyrus atvejus numatytus Civiliniame kodekse, sumoka Agentūrai netesybas lygias pusei nuomos mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas, skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo datos iki sutarties termino pabaigos ( punktas 5 ).

Iš 2018-01-23 Pranešimo dėl Reklamos paslaugų nutraukimo ( ieškinio priedas Nr.5) matyti, kad klientas UAB „ Allium UPI“ informavo  agentūrą UAB „Tarela“, kad remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi Klientas išreiškia valią dėl Prieduose nurodytų paslaugų vykdymo nutraukimo nuo šio pranešimo Agentūrai įteikimo dienos.

Iš 2018-02-01 rašto Dėl reklamos paslaugų nutraukimo (ieškinio priedas Nr.6) matyti, kad UAB „Tarela“ atsižvelgdama į UAB „Allium UPI“ 2018-01-23 Pranešimą dėl Reklamos paslaugų nutraukimo, nuo 2018 m. vasario 1 d. nutraukia reklamos paslaugų teikimą UAB „Allium UPI“ ir prašo sumokėti pagal pateiktas sąskaitas- faktūras apskaičiuotas netesybas. Iš 2018-02-19 rašto ( ieškinio priedas Nr.7) matyti, kad atsakovė atsisakė mokėti netesybas.

              Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Analizuojant šalių sudarytos Sutarties turinį, akivaizdu, kad šalys susitarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Sutartimi ( su priedais) ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei sutartyje nurodytas paslaugas, aptarnaujant atsakovo prekinius ženklus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini),  t. y. strategijos parengimas prekiniams ženklams , reklamos facebook tinklalapyje talpinimas, o atsakovas įsipareigojo šias paslaugas priimti ir už jas apmokėti. Taigi šalių sudarytos Sutarties dalykas (nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu) atitinka atlygintinų paslaugų sutarties dalyką (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

              Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Byloje nustatyta, kad ieškovės veikla yra profesionalus reklamos  paslaugų teikimas. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

               Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šioje nuostatoje įtvirtinta viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos gavėjas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007, 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Dėl to šiuo atveju nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės atsakovės atstovų nurodomi argumentai, kad ieškovė  netinkamai vykdė pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Taigi kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę pasitraukti iš sutarties.

             Kai naudojasi šia teise klientas, turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai – pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį vienašališko sutarties nutraukimo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraišką paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose; paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-315/2012). Pažymėtina, kad atlygintinų paslaugų sutartims, kaip ir kitoms, taikomi bendrieji sutarčių vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Šie principai taip pat apima ir šalių pastangas tam, kad viena iš šalių nepatirtų neproporcingų nuostolių dėl kitos šalies net ir teisėtų veiksmų. Tačiau , kaip jau minėta, naudodamasis šia teise ir nutraukdamas paslaugų sutartį klientas taip pat turi laikytis šalių bendradarbiavimo standarto ir kuo ekonomiškesnio kitai šaliai sutarties vykdymo, stengtis, kad paslaugų teikėjui dėl tokio nutraukimo tektų kuo mažesni nuostoliai. Nutraukdamas paslaugų teikimo sutartį klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis).

                  CK 6.721 straipsnio 1 dalies turinys neteikia pagrindo išvadoms, jog šioje normoje sutarties nutraukimo tvarka yra išdėstyta išsamiai ir išbaigtai. Ja sutarties šalys nesuvaržytos sutartyse nusistatyti išsamią kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį tvarką, nustatant papildomas nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principą ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės. Paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku, šalių sudėtimi, jų ketinimais vykdant sutartį gali būti labai įvairios, tai lemia ir objektyvų poreikį šalims įgyvendinant ir apsaugant savo interesus nusistatyti individualiais konkrečios paslaugų sutarties sąlygas, įskaitant ir sąlygas, nustatančias kliento teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Svarbu, kad šalių susitarimai dėl paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo tvarkos nepaneigtų ir nepagrįstai neapsunkintų kliento (paslaugų gavėjo) įstatyme nustatytos teisės vienašališkai nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014).

                Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, nes šalys sutarties nutraukimo neginčija, o bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei pranešus apie reklamos paslaugų  atsisakymą ( UAB „Allium UPI“ 2018-01-23 Pranešimas dėl Reklamos paslaugų nutraukimo ), ieškovė su tokiu atsisakymu sutiko ( UAB „Tarela“ 2018-02-01 raštas Dėl reklamos paslaugų nutraukimo) .

                Tokiu būdu, atsakovei vienašališkai nutraukus paslaugų sutartį, iškyla klausimas ar gali būti jos atžvilgiu taikomos sankcijos ( netesybos), kurios įtvirtintos šalių Reklamos paslaugų sutarties Prieduose Nr.17/05/28/1, Nr.17/08/21/1, Nr.17/08/21/2.

               Sprendžiant, kokios paslaugų teikėjo vykdant sutartį patirtos išlaidos laikytinos protingomis CK 6. 721 straipsnio 1 dalies prasme, atsižvelgtina į tai, kad CK 6.718 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta paslaugų teikėjo pareiga teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Šios įstatymo normos analizė leidžia teigti, kad paslaugų teikėjo pareigos ir funkcijos gali būti apibrėžtos ne tik sutartyje, bet gali atsirasti iš sutarties vykdymo metu kliento duodamų nurodymų. Įstatyme paslaugų teikėjui teisė atsisakyti vykdyti kliento nurodymus nustatyta tik tuo atveju, jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms.

                Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kitų protingų išlaidų, padarytų paslaugų teikėjo iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento, atlyginimo aiškintinos taip, kad joms gali būti priskirtos ir tokios išlaidos, kurių paslaugos teikėjas iki pranešimo apie sutarties nutraukimą dar nepatyrė, bet kurias, vykdydamas sutartį bei veikdamas pagal kliento nurodymus, įsipareigojo padengti ir tokio įsipareigojimo atšaukti nebegali. Dėl to, sprendžiant paslaugų teikėjo nuostolių, patirtų dėl sutarties nutraukimo, atlyginimo klausimą, reikia nustatyti, ar išlaidos susijusios su sutarties vykdymu, ar jų dydis pateisinamas, ar jas mokėdamas (įsipareigodamas mokėti) paslaugų teikėjas laikėsi sutarties nuostatų ir kliento nurodymų.

               Nagrinėjamu atveju ieškovės teigimu, ji nuostolių patyrė dėl to, kad, atsakovei atsisakius reklamos paslaugos, dalis paslaugų kainos buvo įtraukta išdėstant mokėjimus sutarties terminui,  kad klientui nereikėtų iš karto mokėti didelės pinigų sumos, atsakovei buvo pritaikytos nuolaidos, buvo nuomojamas reklaminis stendas Vilnius- Kaunas autostrados atkarpoje 72,4 km. nuo Vilniaus.

              Šalių sutarties Prieduose buvo konkrečiai susitarta dėl sutarties nutraukimo atveju atsakovės atžvilgiu taikomu netesybų, o būtent Priedo Nr.17/05/28/1 5-me punkte buvo numatytos netesybos - ½ nuomos mokesčio už 4-is mėnesius( kas sudaro 2200 Eur)  ir 600 Eur grąžintina nuolaidos suma ( 3.2 punktas); Priedo Nr.17/08/21/1 7-me punkte numatytos netesybos- 20 proc. suma nuo neįvykdyto biudžeto ( kas sudaro 840 Eur ); Priede Nr.17/08/21/2 7-me punkte - ½ nuomos mokesčio ( kas sudaro 588 Eur ).

                 Kaip jau minėta, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta kliento teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, todėl paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai. Atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo momento nustatymas turi esminę reikšmę sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, nes nuo to priklauso šalių prievolių pagal sutartį vykdymo apimtis. 

          Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovė 2018-01-23 Pranešimu dėl Reklamos paslaugų nutraukimo informavo ieškovę, kad remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi ji išreiškia valią dėl Prieduose nurodytų paslaugų vykdymo nutraukimo nuo šio pranešimo Agentūrai įteikimo dienos. Ieškovė 2018-02-01 raštu „Dėl reklamos paslaugų nutraukimo“ informavo, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. nutraukia paslaugų teikimą atsakovei ir prašo sumokėti apskaičiuotas netesybas. Tokiu būdu, laikytina įrodyta ir šalys to neginčija, kad šalių sudaryta Reklamos paslaugų sutartis yra nutraukta nuo 2018 m. vasario 1 d.

                    Paslaugų gavėjui įgyvendinus CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti sutartį jis privalo sumokėti už tas paslaugas, kurios buvo faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Nagrinėjamoje byloje šalys neginčija, kad atsakovė, nutraukus reklamos paslaugų sutartį, pilnai atsiskaitė už faktiškai jai suteiktas paslaugas.

                 Sprendžiant dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo pasekmių, pažymėtina, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005). Tiesioginių nuostolių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, kuris turi pagrįsti turėtas protingas su sutarties vykdymu iki sutarties nutraukimo susijusias išlaidas (CK 6.721 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

               Ieškovė, kaip vieną iš aplinkybių, patvirtinančių netesybų reikalavimo pagrįstumą, nurodo, kad atsakovei reklamos paslaugos buvo teikiamos su nuolaida, tačiau jokių įrodymų, kad paslaugos atsakovei buvo teikiamos išskirtinėmis sąlygomis ir (ar) lengvatiniais tarifais ir kad tai lėmė tiesioginių nuostolių atsiradimą, atsakovei nevykdant nustatytų paslaugos apimčių ar sutartį nutraukiant , byloje nėra pateikta. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė negalėjo panaudoti reklaminio stendo Vilnius- Kaunas magistralėje kitai reklamai patalpinti. Be to, sprendžiant dėl priteistinų protingų išlaidų, vertintina ir tai, kad  ieškovė (paslaugų teikėja) yra verslininkė ir veikia savo rizika, ji negali savo veiklos rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas iš kliento atlyginti už nesuteiktas paslaugas ir sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. Nors šalys  Reklamos paslaugų sutartį sudarė laisva valia, todėl privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus sutarties nustatytomis sąlygomis, tačiau sutarties laisvės principas nėra absoliutus, be to, remiantis kliento interesų prioriteto principu, įpareigojančio paslaugų teikėją elgtis sąžiningai ir protingai, paslaugų sutartyje negali būti nustatytų sąlygų, ribojančių įstatyme įtvirtintas paslaugų gavėjo teises, taip pat ir jo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, ar apsunkinančių šių teisių įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-577/2007).

                 Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė privalo jai sumokėti netesybas, kurias sudaro ½ nuomos mokesčio, t. y. ieškovė prašo piniginių lėšų už nesuteiktas paslaugas- negautą pelną. Jau minėtų argumentų ir motyvų pagrindu, teismo įsitikinimu, pripažinus, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį CK 6.721 straipsnio pagrindu, tai turi būti atlyginama tik suteiktų paslaugų kainos dalis, o ne ½ galimos sutarties kainos.

                 Kaip matyti iš šalių sudarytos Reklamos paslaugų sutarties ir jos priedų, šalys susitarė, kad atsakovei vienašališkai nutraukus paslaugų sutartį, yra mokamos netesybos, tačiau atsižvelgiant į  CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kliento atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo pasekmes , teismas daro išvadą, kad šalių Reklamos paslaugų sutartimi buvo nustatyta griežtesnė atsakomybė paslaugų gavėjo – atsakovės atžvilgiu, nes tokio nutraukimo atveju ieškovė( paslaugų teikėja) gauna atlygį ne tik už suteiktas paslaugas, bet ir nesuteiktas atsakovei ( paslaugos gavėjai). Tokios Sutarties nuostatos neatitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kliento pareigos ir, esant tokiai atsakomybės formai, atlygintinų paslaugų teikėjas įgyja daugiau nei įstatymas nustato jam palankesnių pasekmių (CPK 185 str.).

                   Be to, pažymėtina,  netesybos pagal savo teisinę prigimtį yra sankcija už netinkamą prievolių vykdymą ir taikomos šaliai, kuri netinkamai vykdė savo sutartines pareigas, t. y. netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas kilti sutartinei atsakomybei, kurios taikymui būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus ( CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį ( CK 6.249 straipsnis). Įrodžius šalies neteisėtus veiksmus, jos kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama ( CK 6.248 straipsnis). Taigi, sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Nagrinėjamu atveju duomenų apie atsakovės netinkamą sutarties vykdymą nėra, atsakovės civilinė atsakomybė sutartį nutraukus jai negali kilti.

                   Taigi, ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

                   Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovės ir valstybės naudai priteistinos iš ieškovės ( CPK 88 straipsnis, 92-93 straipsniai, 96, 98 straipsniai). Ieškovei grąžintinas avansas įmokėtas į teismo depozitinę sąskaitą ( CPK 90 straipsnis).

                   Vadovaudamasis CPK 259-260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš Uždaros akcinės bendrovės „Tarela“, kodas 124257787, 400 Eur ( keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų Uždaros akcinės bendrovės „Allium UPI“, kodas 110849177, naudai ir 11,40 Eur ( vienuolika eurų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Grąžinti Uždarai akcinei bendrovei „Tarela“, kodas 124257787, 100 Eur ( vieno šimto eurų) avansą įmokėtą pagal 2018-09-25 mokėjimo pavedimą į Panevėžio apylinkės teismo sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė