Civilinė byla Nr. e2-273-464/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00647-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.10.2; 3.2.8.1 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo PAO ,,Neftianaja kompanija Rosneft“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo PAO ,,Neftianaja kompanija Rosneft“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Mogita“, R. Č. ir E. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo M. P.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas PAO ,,Neftianaja kompanija Rosneft“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1.1.                      pripažinti negaliojančia atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Mogita“ ir R. Č. 2019 m. balandžio 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti BUAB „Mogita“ pastatą–sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), o R. Č. – sumokėtą sutarties kainą;

1.2.                      pripažinti negaliojančia atsakovų BUAB „Mogita“ ir R. Č. bei E. Č. 2019 m. birželio 14 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti BUAB „Mogita“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o R. Č., E. Č. – sumokėtą sutarties kainą;

1.3.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.    

2.       Ieškovas nurodo reiškiantis ieškinį actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, kaip BUAB ,,Mogita“ kreditorius. Teigia, kad sudarant ginčijamus sandorius atsakovė BUAB ,,Mogita“ jau buvo nemoki, turtas perleistas už mažesnę, nei jo rinkos kainą, atsakovės BUAB ,,Mogita“ vadovui ir akcininkams. Be to, nebuvo jokios būtinybės sandoriams sudaryti. Todėl prašo ginčijamus sandorius panaikinti ir taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki ginčijamų sandorių sudarymo.

3.       Atsakovė BUAB ,,Mogita“ 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui prašymą pradėtą civilinę bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalis).

4.       Nurodė, kad ieškovas yra ne tik tiesiogiai Rusijos Federacijos Vyriausybės kontroliuojamas subjektas, bet ir kartu su jos vadovu I. I. S. yra įtrauktas į asmenų, kurioms taikomos sankcijos, sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 12 d. dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Lietuvos Respublikos ir Rusijos federacijos dvišalė sutartis) 18 straipsnį teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 suformavo ir nagrinėjamai bylai aktualią praktiką, kad teisinė pagalba sankcionuotoms įmonėms dvišalių sutarčių pagrindų negali būti teikiama.

5.       Be to, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo yra piniginis reikalavimas, kuriam taikytini ribojimai, numatyti 2017 m. kovo 17 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 ,,Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“ (toliau – Reglamentas Nr. 269/2014) bei 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamente (ES) Nr. 833/2014 ,,Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ (toliau – Reglamentas Nr.  833/2014).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo PAO ,,Neftianaja kompanija Rosneft“ ieškinį atsakovams BUAB ,,Mogita“, R. Č. ir E. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo nutraukė.     

7.       Teismas pažymėjo, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 pateikė išaiškinimus dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dvišalės sutarties 19 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau jie yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiami Lietuvos Respublikos su Rusijos Federacija sudarytos dvišalės sutarties taikymo klausimai. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad tiek Lietuvos Respublikos su Baltarusijos Respublika, tiek ir su Rusijos Federacija sudarytoje dvišalėje sutartyje nurodyta identiška nuostata, t. y. kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.

8.       Teismo vertinimu, aktualūs yra ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad vien fakto, jog asmeniui taikomos sankcijos, pakanka tam, kad būtų atsisakoma teikti teisinę pagalbą, šiuo atveju – atsisakoma nagrinėti asmens, kurio atžvilgiu taikomos sankcijos, ieškinį teisme civilinio proceso tvarka.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovas PAO „Neftianaja Kompanija Rosneft“ yra Rusijos Federacijos įsteigtas juridinis asmuo, kurio kontroliuojantį akcijų paketą tiesiogiai valdo Rusijos Federacijos Vyriausybė. Dėl aktyvios paramos ir ekonominio indėlio Rusijos Federacijos vykdomam agresijos karui prieš Ukrainą, PAO „Neftianaja Kompanija Rosneft“ yra įtraukta į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) sankcionuotų Rusijos Federacijos juridinių asmenų sąrašą remiantis Reglamentu Nr. 833/2014. Ieškovo vadovui I. I. S. nuo 2022 m. vasario 28 d. yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos pagal Reglamentą Nr. 269/2014.

10.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teisinės pagalbos nagrinėjamoje byloje teikimas ieškovei gali pakenkti Lietuvos Respublikos suverenitetui ir saugumui. Rusijos Federacijos pradėto karo kontekste bet kokia pagalba karą vykdančiai valstybei prieštarautų ir pamatiniams Europos Sąjungos teisės principams, kuriuos Lietuvos Respublika yra priėmusi kartu su naryste stojant į Europos Sąjungą. Todėl, teismo vertinimu, ieškovui teisinė pagalba nagrinėjamoje byloje negali būti teikiama, o nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovas PAO ,,Neftianaja kompanija Rosneft“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:      

11.1.                      Pirmosios instancijos teismo cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 buvo sprendžiamas klausimas dėl teisinės pagalbos Baltarusijos Respublikos įmonei suteikimo pagal tos valstybės ir Lietuvos Respublikos sudarytą dvišalę sutartį, t. y. Baltarusijos teismo sprendimo pripažinimo. Nagrinėjama civilinė byla nėra susijusi su kitos valstybės – Rusijos Federacijos – teismo sprendimo pripažinimu, taigi nėra susijusi su teisinės pagalbos teikimu pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalę sutartį. Nagrinėjamos bylos dalykas yra visiškai skirtingas, o reikalavimas reiškiamas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Todėl kitokių nei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pateikti kasacinio teismo išaiškinimai nėra aktualūs.

11.2.                      Ieškovas ginčija sandorius, kuriais neteisėtai buvo perleistas atsakovei BUAB ,,Mogita“ priklausęs turtas, siekiant šį turtą sugrąžinti bendrovės nuosavybėn. Ieškovas ieškiniu  nesiekia įgyti turto sau pačiam, jo tikslas – grąžinti neteisėtai perleistą turtą atsakovės, kuri yra bankrutuojanti bendrovė, nuosavybėn, siekiant jį realizuoti juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka bankroto procese. Be to, ieškovas nėra vienintelis atsakovės kreditorius.

11.3.                      Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kaip nagrinėjama byla yra susijusi su teisinės pagalbos teikimu pagal tarptautinę sutartį su Rusijos Federacija ir kokiu būdu civilinės bylos nagrinėjimas pažeistų Lietuvos Respublikos suverenitetą, pakenktų jos saugumui. Teismas nenurodė, kokiais ištekliais įgytų teisę disponuoti ieškovas, jeigu teismas patenkintų ieškinį ir grąžintų neteisėtai perleistą atsakovės BUAB „Mogita“ turtą pačios atsakovės nuosavybėn.   

11.4.                      Teismas niekaip nemotyvavo savo sprendimo nutraukti civilinę bylą, nenurodė, kokiu pagrindu tai daro, todėl tokia nemotyvuota teismo nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.   

12.       Atsakovė BUAB ,,Mogita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

12.1.                      Tai, kad kasacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-255-611/2022 faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, neturi esminės reikšmės. Teismų precedentai gali ir turi būti taikomi ne tik identiškų, bet ir panašių faktinių bylų atveju. Priešingai nei teigia ieškovė, kasacinis teismas pateikė naują teisės aiškinimo taisyklę Europos Sąjungos sankcijų taikymo ir tarptautinių sutarčių dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose santykio kontekste, kuri yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje. Todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai rėmėsi suformuota nauja kasacine teismo praktika.    

12.2.                      Nagrinėjama byla yra susijusi su teisinės pagalbos teikimu, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalėje sutartyje. Tos sutarties 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisingumo įstaigomis yra laikomi teismai, prokuratūros, notarinės kontoros ir kitos įstaigos, kurioms pagal kompetenciją priklauso civilinės šeimos ir baudžiamosios bylos. Todėl teismo veikla, t. y. ieškovo ieškinio nagrinėjimas ir tolimesnių procesinių veiksmų atlikimas, patenka į dvišalės sutarties taikymo sritį kaip vienas iš teisinės pagalbos Rusijos Federacijos subjektui teikimo būdų.

12.3.                      Teisinės pagalbos teikimas terorizmą vykdančiai valstybei akivaizdžiai pažeistų Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus gerbti žmogaus teises, šalių teritorinį vientisumą, tautų apsisprendimą, nepalaikyti terorizmo ir karo nusikaltimų.

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).  

14.       Taigi, valstybė turi garantuoti ir užtikrinti kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Visgi ši teisė nėra absoliuti, kiekvienas asmuo privalo laikytis kreipimosi į teismą tvarkos ir taisyklių. Tuo atveju, jeigu į teismą besikreipiantis asmuo šių taisyklių nesilaiko ar nenustatomas jo suinteresuotumas, civilinis procesas negali būti pradedamas arba turi būti nutraukiamas. Vienas iš pagrindų, kurį nustačius, civilinis procesas negali būti pradedamas, o jeigu jis pradėtas – nutraukiamas, gali būti konstatuotas ir tada, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).   

15.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apelianto PAO ,,Neftianaja kompanija Rosneft“, kuris yra kontroliuojamas Rusijos Federacijos Vyriausybės ir kuris kartu su jo vadovu yra įtrauktas į Europos Sąjungos (toliau – ES) sankcionuotų asmenų sąrašą, ieškinys, pareikštas atsakovams BUAB ,,Mogita“, R. Č. ir E. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties bei Reglamento Nr. 833/2014, Reglamento Nr. 269/2014 nuostatas.    

16.       Viena vertus, atmestini kaip nepagrįsti apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinio sprendimo nutraukti bylą nemotyvavo. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis jis padarė atitinkamas išvadas, įvardijo nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus bei teismų praktiką, kuria teismas rėmėsi (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad šios išvados yra klaidingos ir pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą šiuo konkrečiu atveju nebuvo.

17.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas ir jo vadovas I. I. S. yra įtraukti į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, sąrašus (žr. Reglamentą Nr. 833/2014; Reglamentą Nr. 269/2014). Ginčo dėl tokios aplinkybės nekyla. Tačiau, kitaip nei sprendė teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2022 pateikti išaiškinimai, kad tuo atveju, jeigu su prašymu dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi asmuo, kuriam ES lygiu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), taikomos sankcijos gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu, nagrinėjamai byla nėra aktualūs ir nesuponavo būtent tokių išvadų dėl proceso eigos, kurias padarė pirmosios instancijos teismas.  

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas suklydo, sutapatinęs dvi skirtingas teisines sąvokas – teisinę pagalbą ir teisę į gynybą. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties 1 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi teisę nekliudomai kreiptis į teismą ir kitas institucijas, o šalių viena kitai teisinės pagalbos bylose teikimas įtvirtintas kitoje sutarties normoje – jos 2  straipsnyje. Teisinės pagalbos apimtis yra aptarta 3 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad ši pagalba apima: 1) įstatymuose numatytų procesinių veiksmų atlikimą (šalių, kaltinamųjų, teisiamųjų, liudytojų, ekspertų apklausą, ekspertizių, teisminės apžiūros atlikimą, daiktinių įrodymų perdavimą, baudžiamojo persekiojimo pradėjimą ir nusikaltimus padariusių asmenų išdavimą); 2) teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimą ir vykdymą; 3) dokumentų įteikimą ir persiuntimą. Akivaizdu, kad kreipimosi į teismą teisė nėra sudėtinė teisinės pagalbos dalimi pagal aptariamą dvišalę sutartį

19.       Vertinant šias sąvokas tarptautinės teisės kontekste, taip pat galima pastebėti, kad vartojamos sąvokos „teisė į gynybą“ ir „teisinė pagalba“ yra skirtingos. Teisinės pagalbos samprata yra platesnė nei teisė į teisinę (teisminę) gynybą. Teisė į teisminę gynybą yra galimybė ginti savo pažeistas teises, o teisinė pagalba – ginant pažeistas teises turėti galimybę gauti atitinkamą pagalbą, kaip atitinkamą gynėją, pagalbą renkant įrodymus, teikiant dokumentus ir atliekant kitus procesinius veiksmus jau prasidėjus procesui, galimybė realizuoti priimtą sprendimą suteikiant teisinę galią kitoje valstybėje ir pan. Tokią išvadą suponuoja, pavyzdžiui, sąvokos „teisė į pagalbą“, paminėtos 1951 metų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, turinys, atskleidžiamas šios konvencijos 16 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad kiekvienas pabėgėlis <...> turi tokią pat teisę kreiptis į teismą, įskaitant teisinę pagalbą ir atleidimą nuo teismo išlaidų.

20.       Teisinės pagalbos aspektu yra pasisakyta ir nacionalinėje teisės doktrinoje, pažymint, kad valstybės teisinės pagalbos teikimui civilinėse bylose pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalį turi platesnę vertinimo (nuožiūros) laisvę ir pačios renkasi būdus, kuriais jos siekia užtikrinti asmeniui veiksmingą teisę į teismą (ar teisę efektyviai patekti į teismą) civilinėse bylose. Tačiau tam tikrais atvejais ir civilinėse bylose tokia pagalba gali būti būtina, o valstybei iškyla pozityvi pareiga pagal EŽTK tokią pagalbą suteikti. Tai būtų tokie atvejai, kai asmuo be teisinės pagalbos negalėtų veiksmingai ir praktiškai realizuoti jo turimos teisės patekti į teismą, t. y. kai būtų pažeista pati asmens kreiptis į teismą teisės esmė, taip pat kai tokia pagalba jam turi būti suteikta, pavyzdžiui, dėl taikomos teisės ar procedūrų sudėtingumo arba dėl to, kad vidaus teisė numato privalomą advokato dalyvavimą, taip pat ir tais atvejais, kai teisinės pagalbos nesuteikimas sąlygotų teismo proceso šalių lygybės principo pažeidimą ir negalėjimą tinkamai gintis teisme ar sukeltų itin didelius finansinius ir (ar kitokius) padarinius (Limantė A. ir kt. Veiksmingos teisinės pagalbos link: tarptautiniai teisiniai ir praktikos standartai. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2020, p. 65–75).

21.       Teisė į gynybą, dar kitaip suprantama kaip teisė kreiptis į teismą, visų pirma yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai iš svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas).

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, kurioje pateiktais išaiškinimais, nutraukdamas civilinę bylą, ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas,  pasisakydamas dėl dvišalės sutarties 18 straipsnio (t. y. būtent teisinės pagalbos, o ne teisės į gynybą) nurodė, kas patenka į teisinės pagalbos apibrėžtį. Toje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, atitiktis Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai tikrinama tik analizuojant pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo pasekmių įtaką Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t. y. ar pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Viešoji tvarka suprantama siaurai ir apima tik esminius Lietuvos Respublikos visuomenės santvarkos pagrindus. Ji gali būti pažeista tik tais išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu. Sąvoka „viešoji tvarka“ aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006).

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, t. y. jau aptartus sąvokų „teisinė pagalba“ ir ,,teisė į gynybą“ skirtumus, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties nuostatos su atitinkamomis išimtimis, apie kurias yra pasisakęs kasacinis teismas, galėtų būti taikomos bylose, kuriose yra sprendžiami teisinės pagalbos taikymo klausimai, bet kasacinio teismo pateikti šių nuostatų taikymo išaiškinimai nėra aktualūs sprendžiant dėl teisės į teisinę gynybą pagal nacionalinę teisę egzistavimo. Kitaip tariant, toje kasacinėje byloje įvardytos aplinkybės, kad teisinės pagalbos teikimo atsisakymo pagrindu gali tapti ir tokios faktinės aplinkybės, kaip prašymą pateikusiam proceso dalyviui taikomos ES sankcijos, nėra aktualios sprendžiant teisės į teisminę gynybą egzistavimo klausimą.      

24.       Kita aplinkybė, kurios, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįvertino pirmosios instancijos teismas – pareikšto materialinio reikalavimo ir apelianto bei jo valdymo organų narių atžvilgiu taikomų sankcijų pagal Reglamento Nr. 269/2014 ir Reglamento 833/2014 santykis.

25.       Reglamento Nr. 269/2014 ir Reglamento 833/2014 11 straipsniuose, kurie apibrėžia jų reguliavimo sritį, nurodyta, kad netenkinami jokie su sutartimi arba sandoriu, kurių vykdymui tiesioginį arba netiesioginį, visapusišką arba dalinį poveikį turėjo šiuo reglamentu nustatytos priemonės, susiję reikalavimai dėl žalos atlyginimo arba kiti šios rūšies reikalavimai, pavyzdžiui, reikalavimai dėl kompensacijos ar dėl garantijos suteikimo, ypač reikalavimai pratęsti įsipareigojimo, garantijos ar žalos atlyginimo įsipareigojimo terminą arba juos apmokėti, ypač jeigu tai yra finansinė garantija ar finansinis žalos atlyginimo įsipareigojimas, kad ir kokia būtų jų forma.

26.       Reikalavimo sąvoka apibrėžiama Reglamento Nr. 269/2014 1 straipsnyje. Reikalavimas – kiekvienas procesiniais veiksmais patvirtintas arba nepatvirtintas reikalavimas, pateiktas iki arba po šios datos (2014 m. kovo 17 d.) ir susijęs su sutarties ar sandorio vykdymu arba pateiktas dėl sutarties ar sandorio, ir visų pirma apimantis: i) reikalavimą vykdyti įsipareigojimą pagal sutartį ar sandorį arba su jais susijusį įsipareigojimą; ii) reikalavimą pratęsti bet kokio pobūdžio įsipareigojimo, finansinės garantijos ar žalos atlyginimo įsipareigojimo terminą arba juos apmokėti; iii) reikalavimą dėl kompensacijos, susijusios su sutartimi ar sandoriu; iv) priešieškinį; v) reikalavimą pripažinti, be kita ko, taikant egzekvatūros procedūrą, bet kur priimtą teismo, arbitražo ar lygiavertį sprendimą arba užtikrinti jų vykdymą.

27.       Kaip jau buvo minėta, apeliantas kreipėsi į teismą su Pauliano ieškiniu. Pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą, CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės kreditoriui įvykdymo, pablogina savo turtinę padėtį ir kartu sumažina kreditoriaus galimybę gauti visišką reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).

28.       Actio Pauliana instituto tikslas – taikant restituciją sugrąžinti skolininko turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Todėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis actio Pauliana tikslas, o tik priemonė atkurti ginčijamu sandoriu pažeistą skolininko mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

29.       Akivaizdu, kad actio Pauliana tiesioginių padarinių jį pareiškusiam asmeniui nesukelia, nemodifikuoja jo turimo reikalavimo. Actio Pauliana institutas yra skirtas pašalinti kreditoriaus teisių pažeidimą, bet pati teisė yra įgyvendinama ne actio Pauliana byloje, o vėlesniame etape (pavyzdžiui, antstoliui išieškant skolą, patenkinant reikalavimą bankroto procese).

30.       Nagrinėjamu atveju yra svarbu dar ir tai, kad atsakovei BUAB „Mogita“, kurios naudai siekiama pripažinti sandorius negaliojančius ir grąžinti jai lėšas, yra iškelta bankroto byla. Įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad tokio ieškinio tenkinimo atveju ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina to kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Visgi kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bendrovei iškėlus bankroto bylą teisinių pasekmių klausimas turi būti sprendžiamas kitaip, nei įprastai taikant actio Pauliana institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020). Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl specialiame įstatyme (ĮBĮ) nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės negali būti taikomos tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui, jeigu teismas panaikina bankrutuojančios bendrovės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai bendrovei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ (dabar Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo) nustatyta tvarka. Todėl tokiais atvejais yra svarbus turto iš trečiojo asmens valdymo grąžinimo skolininkui natūra klausimas. Teismas, spręsdamas teisinių pasekmių taikymo klausimą sandorį pripažinus negaliojančiu, nustato aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui.

31.       Vadinasi, net ir tuo atveju, jeigu apelianto ieškinys būtų patenkintas ir atsakovės BUAB ,,Mogita“, kuri yra apelianto skolininkė, sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai pripažinti negaliojančiais, o turtas grąžintas atsakovei, tai tiesioginių materialinių padarinių apeliantui nesukeltų. Grąžintas turtas būtų perduotas BUAB ,,Mogita“ nemokumo administratoriui ir būtų naudojamas visų bendrovės kreditorių reikalavimams padengti. Konstatuotina, kad nagrinėjamas ginčas bei juo siekiamas sukurti materialinis teisinis rezultatas neapima Reglamento Nr. 269/2014 ir Reglamento Nr. 833/2014 taikymo sričių, nes joks konkretus turtas apeliantui nebūtų priteistas. Todėl nėra ir pagrindo išvadai, kad apeliantas pagal šiuos Reglamentus neturi teisės kreiptis į teismą su actio Pauliano ieškiniu.  

32.       Pripažinus, kad nei nacionaliniais, nei tarptautiniais teisės aktais nėra nustatytas ribojimas sankcionuotam asmeniui į kreiptis į teismą su actio Pauliana ieškiniu, teisinio pagrindo bylai nutraukti nebuvo. Todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama, o civilinė byla pagal apelianto ieškinį perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

33.       Kartu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e3K-3-137-611/2023 pagal BUAB ,,Mogita“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-934-567/2022, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartis patvirtinti antros eilės kreditorės PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ 189 559,47 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmuoju etapu, BUAB „Mogita“ bankroto byloje. BUAB ,,Mogita“ pateiktame kasaciniame skunde, be kita ko, kelia ir klausimą dėl sankcionuoto PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ teisės į finansinio reikalavimo patvirtinimą, įvardijusi tuos pačius, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, teisinius argumentus. Aukštesnės instancijos teismui toje byloje nusprendus dėl tokių argumentų bei padarius kitokią išvadą dėl sankcionuotų asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 4 straipsnis), bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas galės dar kartą įvertinti proceso nagrinėjamoje byloje galimybę.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė