Administracinė byla Nr. eAS-69-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02522-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodė aplinkybes apie savo kaimynų elgesį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – ir Žaliakalnio PK) pareigūnų veiksmus. Pareiškėja skunde nurodė, kad skundžia tyrėjos J. D. ir E. P. atsisakymą tirti nusikaltimus, susijusius su jos teisių pažeidimais, prašo teismo įpareigoti juos abu dirbti savo darbą bent jau nurodant kokiu pagrindu jie leidžia kaimynams padirbinėti pareiškėjos parašą ir vogti jos paštą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2022 m. lapkričio 18 d. skundo trūkumams pašalinti.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėja nepateikė teismui naujo skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, todėl laikytina, kad pareiškėja nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Teismas konstatavo, kad dėl nurodytų aplinkybių tolimesnis teismo procesas negalimas, todėl skundas grąžintinas pareiškėjai V. F..

Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, 35 straipsnių reikalavimus.

III.

Pareiškėja V. F. atskirajame skunde prašo išnagrinėti skundą iš esmės, nes kaimynai elgiasi kriminaliai, tokiam elgesiui jokie terminai negalioja, skunda nėra civilinis, o pagal ,,BK“, kai policija su prokuratūra skatina tokį nusikalstamą kaimynų elgesį ir net leidžia padirbinėti pareiškėjos parašą.

Pareiškėja nurodo, kad  nesupranta dėl kokių aplinkybių tolimesnis procesas negalimas; ar dėl to, kad ji nepaprašė pratęsti termino, ar dėl to, kad nepašalino skundo trūkumų. Pareiškėja teigia, kad gavo nutartį po lapkričio 18 d. – tai terminas buvo nuo to momento dar galiojantis, o ką reikia taisyti teismas nenurodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėja nepašalino skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėja nepateikė teismui naujo skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, todėl laikytina, kad pareiškėja nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Iš pareiškėjos atskirojo skundo matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kuria jos skundas laikytas nepaduotu nepašalinus 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, iš esmės nurodydama, jog nesupranta dėl kokių priežasčių tolimesnis procesas negalimas, o ką taisyti teismas nenurodė.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja skunde nurodė aplinkybes apie savo kaimynų elgesį, Žaliakalnio PK pareigūnų veiksmus. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad skundžia tyrėjos J. D. ir E. P. atsisakymą tirti nusikaltimus, susijusius su jos teisių pažeidimais, prašo teismo įpareigoti juos abu dirbti savo darbą bent jau nurodant kokiu pagrindu jie leidžia kaimynams padirbinėti pareiškėjos parašą ir vogti jos paštą. Prie skundo buvo pridėta Žaliakalnio PK 2022 m. spalio 21 d. rašto Nr. 20-S-15481 kopija.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundo ir prie jo pridedamų dokumentų turinį, nustatė šiuos skundo trūkumus: pareiškėja turi tinkamai įvardinti savo procesinę padėtį – administracinėje byloje skundą padavęs subjektas yra pareiškėjas (ABTĮ 46 str. 2 d.), nurodyti atsakovą, t. y. subjektą ar kitą asmenį, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami (ABTĮ 46 str. 2 d.), viešojo administravimo subjekto, kurio veiksmai skundžiami, buveinės vietą (ABTĮ 24 str. 2 d. 2, 4 p.). Taip pat pareiškėja buvo įpareigota suformuluoti skundo (prašymo) dalyką ir pagrindą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 8 p.), kadangi skunde pareiškėja aplinkybes išdėstė neaiškiai ir nerišliai. Pareiškėjai pasiūlyta aiškiai ir nuosekliai nurodyti konkrečius atsakovo veiksmus (neveikimą), kurie galbūt pažeidė jos teises bei pateikti savo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, aiškiai išdėstyti faktinę situaciją (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.). Teismas nurodė, kad iš skundo turinio negalima suprasti keliamo ginčo esmės,  skundo tekstas dėstomas nenuosekliai, skundo rezoliucinėje dalyje aiškiai ir konkrečiai nesuformuluoti skundo reikalavimai, todėl pareiškėjai pasiūlyta suformuluoti skundo reikalavimą (reikalavimus), atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnio nuostatas; ginčijant konkretų administracinį aktą, reikalavime nurodytina institucija, priėmusi ginčijamą aktą, akto priėmimo data ir numeris. Pareiškėjai išaiškinti ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti skundo padavimo administraciniam teismui terminai bei tai, kad praleidus įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, kartu su skundu pateiktinas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo priežastis bei pateikiant tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str. 2 d.). Pareiškėja informuota, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis nurodytas ABTĮ 36 ir 37 straipsniuose (ABTĮ 35 str.); pareiškėja turi teisę kartu su skundu pateikti teismui motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 37 str.) arba, tuo atveju, jei skundas nepatenka į ABTĮ 36 straipsnio reglamentavimo sritį, prie skundo pridėti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (ABTĮ 25 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad dėl nurodytų aplinkybių negali išspręsti būtinų pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimų, todėl pareiškėjos interesais nustatytinas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant jai per nustatytą terminą pateikti teismui naują skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus; nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šio straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Susipažinusi su pareiškėjos skundu ir kartu su juo pateiktais dokumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė paduoto skundo trūkumus, ypač dėl būtinybės patikslinti reikalavimą ir jį pagrįsti aiškiomis aplinkybėmis, nes pareiškėjos skunde iš esmės nebuvo suformuluota aiškių reikalavimų, susietų su pareiškėjos dėstoma faktine situacija bei su kartu su skundu pateiktu Žaliakalnio PK raštu, atitinkančių administracinio teismo kompetenciją (ABTĮ 17 str. 1 d., 88 str.).

Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje teismo nustatyti skundo trūkumai yra aiškiai įvardinti ir nurodyta, kaip pareiškėja juos turėtų pašalinti, taigi teismas pareiškėjai sudarė tinkamas sąlygas įgyvendinti procesinę teisę į teisminę gynybą ABTĮ nustatyta tvarka. Tačiau pareiškėja šia galimybe nagrinėjamu atveju nepasinaudojo, kadangi per teismo nustatytą terminą naujo skundo nepateikė, taip pat nesikreipė dėl termino skundo trūkumams pašalinti pratęsimo. Atskirajame skunde pareiškėja nepateikia jokių teisiškai reikšmingų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria jos skundas laikytas nepaduotu, neteisėtumo, taip pat nepatikslina, kurie teismo nustatyti skundo trūkumai jai buvo neaiškūs.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai dar kartą išaiškintina, jog 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Pareiškėja atskirajame skunde suformulavo prašymą apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti skundą iš esmės, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas, nes pagal ABTĮ 33 straipsnį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, taip pat apeliacinės instancijos teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai (ABTĮ 21 str.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius