Civilinė byla Nr. 2S-2297-794/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43052-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1;

3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.1.11.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3576-808/2021 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams UAB „Zeturija“, R. K., V. K., Z. V., N. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl civilinių teisių gynimo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

0       I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams UAB „Zeturija“, R. K., V. K., Z. V., N. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl civilinių teisių gynimo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašoma atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 ir panaikinti teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo bei tenkinti ieškovo 2017 m. kovo 27 d. patikslintą ieškinį.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą trūkumų pašalinimui – ieškovas reiškia reikalavimą atsakovei Z. V., kuri yra mirusi, todėl ieškovo prašymas neatitinka įstatymų nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Nutartis ieškovui įteikta 2021 m. birželio 23 d. remiantis CPK 1751 straipsnio 10 d., Ieškovas per nustatytą terminą nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino.

II.        Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovo G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams UAB „Zeturija“, R. K., V. K., Z. V., N. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl civilinių teisių gynimo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4.       Teismas nustatė, kad nutartis ieškovui įteikta 2021 m. birželio 23 d. remiantis CPK 1751 straipsnio 10 d. Ieškovas per nustatytą terminą nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Taip pat teismas išaiškino ieškovui, jog ištaisius trūkumus ar pašalinusi bylai nagrinėti kliudžiusias aplinkybes, jis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka vėl kreiptis į teismą su prašymu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) G. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį, kuria teismas nusprendė ieškovo G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams UAB „Zeturija“, R. K., V. K., Z. V., N. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl civilinių teisių gynimo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, bei apelianto (ieškovo) prašymą dėl proceso atnaujinimo perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.       Apelianto teigimu, jis neturi teisinių galimybių ir priemonių tikrinti proceso metu kitų asmenų sveikatos būklės. Teismui nustačius, kad atsakovė Z. V. (duomenys neskelbtini) mirė, teismas turėjo nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo kitų proceso dalyvių atžvilgiu. Pažymėjo, kad ieškovas taip pat neturi teisinių galimybių ir priemonių patikrinti, ar kas nors priėmė mirusiosios atsakovės Z. V. procesines teises. Nustatyti tokius asmenis, jei tokie teisių perėmėjai buvo, yra teismo pareiga.

5.2.        Apeliantas nurodo, jog teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartyje konstatavęs, kad atsakovė Z. V. mirusi, nenurodė, kokius konkrečius trūkumus ieškovas turi pašalinti.

6.       Atsakovai R. K., V. K., N. Č. (toliau – atsakovai) pateiktu atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir 2021 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Atsakovų teigimu, ieškovas neteisingai nurodo, jog teismas nevykdė savo pareigos aiškintis mirusios atsakovės Z. V. teisių perėmėjo. Pareiškėjas prašyme dėl civilinės bylos Nr. 2-4628-566/2015 atnaujinimo kaip vieną iš atsakovių nurodė jau mirusią Z. V., todėl į procesą įtraukta netinkama šalis, t. y. mirusioji atsakovė Z. V. niekada netapo bylos šalimi, atitinkamai, teismas neturėjo stabdyti bylos CPK 163 straipsnio pagrindu, bei aiškintis, kas yra jos teisių perėmėjas, kad galėtų tęsti bylos nagrinėjimą.

6.2.       Ieškovo pateiktas prašymas dėl civilinės bylos Nr. 2-4628-566/2015 atnaujinimo yra procesinis dokumentas, todėl nustačius, jog atsakovė Z. V. yra mirusi, teismas pagrįstai nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

6.3.       Ieškovas piktavališkai nesilaikė teismo įpareigojimo ištaisyti nustatytus procesinio dokumento trūkumus, motyvuodamas tuo, kad trūkumai nebuvo konkrečiai įvardyti nutartyje. Teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartyje yra nurodyta, kad atsakovė Z. V. yra mirusi, todėl negali būti byloje dalyvaujančiu asmeniu. Tai vienintelis nutartyje įvardytas trūkumas, todėl atsakovai nesutinka su atskirojo skundo teiginiu, jog ieškovui teismas nenurodė, kokius konkrečius trūkumus pašalinti.

6.4.       Ieškovas atskirajame skunde teikia melagingą informaciją, jog jis neturėjo jokių teisinių galimybių ir priemonių patikrinti, ar kas nors priėmė mirusios atsakovės Z. V. procesines teises. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovas šią bylą veda per profesionalų teisininką, advokatą, neabejotinai, puikiai išmanantį tiek CPK, tiek kitais įstatymais jam suteiktas teises. Vien šis faktas patvirtina, kad ieškovas tikrai turėjo visas teisines galimybes gauti reikiamą informaciją. Be to, ieškovas prašymo dėl civilinės bylos atnaujinimo teikimo metu jau neabejotinai žinojo apie mirusios atsakovės Z. V. teisių perėmėją R. N. – dar 2019 m. lapkričio 26 d. ieškovas pateikė ieškinį Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams dėl netesybų priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-521-762/2020). Šiame ieškinyje ieškovas kaip atsakovę nurodė R. N. ir ieškinio antroje pastraipoje paaiškino, kad Z. V. yra mirusi, o jos palikimą priėmė dukra R. N., ir netgi pateikė reikiamus dokumentus kaip įrodymus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams UAB „Zeturija“, R. K., V. K., Z. V., N. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl civilinių teisių gynimo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, laikytas nepaduotu grąžintas ieškovui. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

10.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

11.       Atsakovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2019 m. lapkričio 26 d. G. K. ieškinį ir jo 4, 5 ir 6 priedus. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymas yra pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, su juo turėjo galimybę susipažinti ieškovas, nenustačius, kad atsakovai savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

12.       Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institute (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai), dėl to tik esant esminiams trūkumams (kurie per nustatytą terminą nepašalinti), kurie trukdo tolesnei proceso eigai, galimas taikyti pareiškimo palikimo nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui institutas.

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi nustatęs, jog atsakovė Z. V. (duomenys neskelbtini) mirė, konstatavo, jog ieškovo prašymas neatitinka įstatymų nustatytų formos ir turinio reikalavimų, todėl nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, prašymo trūkumams pašalinti. Teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartis buvo išsiųsta ieškovo atstovui elektroninių ryšių priemonėmis 2021 m. birželio 22 d., todėl vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, teismas laikė, jog nutartis ieškovui tinkamai įteikta 2021 m. birželio 23 d. Byloje duomenų, kad ieškovas nutartyje nurodytus prašymo trūkumus per teismo nustatytą terminą pašalino, nėra (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 5 d. ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

15.       Pagal CPK 48 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (2 dalis). Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (3 dalis).

16.       Pažymėtina, kad CPK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių teisių perėmėjo pareiga įsitraukiant į procesą pagrįsti savo dalyvavimą procese reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

17.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos aiškintis mirusios atsakovės Z. V. teisių perėmėjo. Nors ieškovas teigia, kad jis neturi teisinių galimybių ir priemonių patikrinti, ar kas nors priėmė mirusiosios atsakovės Z. V. procesines teises, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovą atstovauja profesionalus teisininkas, advokatas, kuriam puikiai žinomos civilinio proceso kodekso nuostatos. Be to, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnis suteikia advokatui teisę: gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti, savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Duomenų, kad ieškovo atstovas kreipėsi į atitinkamas institucijas ir negavo informacijos apie teisių perėmėjus, prašė teismo išduoti jam liudijimą apie teisę gauti įrodymus (CPK 199 straipsnio 4 dalis) ir pan., byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

18.       Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui nustačius, jog atsakovė Z. V. yra mirusi, vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovo procesinis dokumentas pateiktas su trūkumais ir pagrįstai nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo kitų proceso dalyvių atžvilgiu yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

19.       Be to, nors ieškovas nurodo, kad trūkumai nebuvo konkrečiai įvardyti nutartyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad skundžiamoje nutartyje buvo įvardintas vienintelis ir aiškus ieškovo procesinio dokumento trūkumas – atsakovė Z. V. yra mirusi, todėl negali būti byloje dalyvaujančiu asmeniu. Dėl šios priežasties ieškovo nurodytas argumentas taip pat atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš atsakovų pateiktų naujų įrodymų – 2019 m. lapkričio 26 d. ieškovo ieškinio civilinėje byloje e2-521-762/2020, aiškiai matyti, kad ieškovas puikiai žinojo apie mirusios atsakovės Z. V. teisių perėmėją R. N.. Minėtame ieškinyje ieškovas kaip atsakovę nurodė R. N., ieškinio antroje pastraipoje paaiškino, kad Z. V. yra mirusi, o jos palikimą priėmė dukra R. N. ir pateikė reikiamus dokumentus kaip įrodymus. Taigi, ieškovas žinodamas mirusios atsakovės Z. V. teisių perėmėjos duomenis, vis tiek neįvykdė pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo.

21.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi pagrįstai nustatė apeliantui terminą minėto prašymo trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą apeliantui nepašalinus trūkumų bei nustačius, kad 2021 m. liepos 5 d. nutartis apeliantui buvo įteikta tinkamai (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė apelianto prašymą nepaduotu ir grąžino jį apeliantui (CPK 115 straipsnio 3 dal

Dėl bylos procesinės baigties

22.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo nepaduotu ir grąžindamas jį ieškovui, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

23.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24.       Atsižvelgus į tai, kad šia nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atsakovai turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą parengimą.

25.       Atsakovas R. K., pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys (2021 m. rugpjūčio 12 d. sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymas) patvirtinta, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsakovas patyrė 538,45 Eur advokato pagalbos išlaidų.

26.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

27.       Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, buvo patirtos 2021 m. III ketvirtį, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 517,40 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 606,96 Eur (0,4 x 1 517,40 Eur). Kadangi atsakovo prašomos priteisti 538,45 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, atskirąjį skundą atmetus, priteistinos iš apelianto G. K.

28.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

29.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. K. 538,45 Eur (penki šimtai trisdešimt aštuoni eurai 45 ct) bylinėjimosi išlaidų iš apelianto G. K..

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                 Vaclovas Paulikas