Civilinė byla Nr. e2-19800-1169/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12780-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
vertėjaujant Giedriui Račkauskui,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Puikus rezultatas“ atstovams S. G. (S. G.) ir S. A.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Techmeta“ atstovui G. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Puikus rezultatas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Techmeta“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Puikus rezultatas“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Techmeta“ 5 254,50 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2024 birželio 11 d. su atsakove UAB „Techmeta“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2024-06-11/1 (toliau – ir Sutartis), kuria vykdytojas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, užsakovui teikiant reikalingas medžiagas ir įrangą, suteikti užsakovui šias paslaugas: pastatų vidaus inžinerinių sistemų įrengimą užsakovo objektuose, o užsakovas įsipareigojo sumokėti vykdytojui už tinkamai ir kokybiškai atliktas paslaugas šioje Sutartyje nurodytą kainą Sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Ieškovės teigimu, ji, laikydamasi Sutarties reikalavimų, suteikė darbuotojus atsakovės darbams atlikti. Buvo suderinta dirbti po 10 val. per dieną, darbų kaina 15,50 Eur/val. 2024 m. liepos 1 d. atsakovei el. paštu buvo pateiktas 2024 m. birželio 28 d. prekių perdavimo aktas ir PVM sąskaita faktūra pagal darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį, tačiau atsakovė atsisakė apmokėti pateiktą sąskaitą, todėl ieškovė pranešė, kad darbai pagal Sutartį sustabdomi ir darbuotojai į objektą nuo liepos 2 d. neatvyks. 2024 m. liepos 3 d. atsakovė el. paštu pranešė atmetanti ieškovės surašytą aktą, nenurodydama jokių akivaizdžių ar pagrįstų trūkumų dėl ieškovės darbuotojų darbų kokybės, ir atsiuntė savo parašu patvirtintą darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį su sumažintu valandų skaičiumi iki 339 val. Ieškovės teigimu, ji 2024 m. liepos 8 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl sąskaitos ir pasiūlymą dėl Sutarties nutraukimo šalių sutarimu, patikslinant darbo laiko apskaitos duomenis iki 359 val. pagal atsakovės pasirašytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį už birželio mėnesį ir už liepos l d. Kartu buvo pateiktas įspėjimas apie vienašališką Sutarties nutraukimą, jei atsakovė nesutiks su pasiūlytomis sąlygomis dėl Sutarties nutraukimo šalių sutarimu. Ieškovė pažymėjo, kad pretenzijoje atsakovei nurodė, jog su atsakove buvo suderintas papildomas darbuotojų valandų skaičius, visas darbo dienas darbus prižiūrėjo atsakovės darbų vadovas ir jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nebuvo. Darbai buvo sustabdyti jau liepos 1 d., įvykus nesutarimams dėl darbo valandų skaičiaus ir buvo susitarta spręsti dėl tolimesnio Sutarties vykdymo, todėl atsakovė buvo informuota apie ieškovės darbuotojų neatvykimą į darbą liepos 2 d. Atsakovė savo darbuotoją buvo paskyrusi darbų vadovu, kuris kontroliavo kaip atliekami darbai ir jo pareiga buvo organizuoti sklandų darbų atlikimą. Ieškovės darbuotojai patvirtino, kad pertraukos susidarydavo dėl atsakovės nesugebėjimo suderinti galimybės patekti į namo gyventojų butus renovuojamame objekte, netinkamai suderinti statybos medžiagų pristatymą iš tiekėjų, už kuriuos taip pat buvo atsakinga atsakovė. Ieškovės darbuotojai visada laiku atvykdavo ir išvykdavo iš darbo vietos, todėl atsakovei priklausė pareiga aprūpinti darbuotojus darbu objekte. Ieškovės nuomone, ji teisėtai sustabdė darbus, nes Sutarties vykdymas neįmanomas dėl neatsakingo atsakovės požiūrio į Sutarties vykdymą. Per 3 darbo dienas iš atsakovės nebuvo gauta jokia pretenzija ar pranešimas dėl darbų trūkumų, taigi darbai buvo priimti kaip tinkami, tačiau 2024 m. liepos 15 d. buvo gautas atsakovės atsakymas į pretenziją ir reikalavimas pateikti dokumentus, ištaisyti darbų defektus ir sumokėti kompensaciją.
3. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad nors Sutartyje nurodytos paslaugos iš esmės priskirtinos statybos darbams, tačiau nėra susitarta dėl konkretaus darbų rezultato, darbų apimčių, jų kiekybinių bei kokybinių parametrų. Atlygintinumas pagal Sutartį siejamas su faktiniu išdirbtų valandų skaičiumi. Ieškovės darbuotojai darbus atlikdavo pagal atsakovės atstovo reikalavimus, Sutartyje numatytas tęstinis paslaugų teikimas (ne trumpiau nei 6 mėn.). Ieškovės nuomone, šalys sudarė mišrią sutartį, turinčią atlygintinių paslaugų teikimo ir rangos sutarties požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta speciali privaloma priėmimo– perdavimo akto forma, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Ieškovė pažymėjo, kad jos pateiktame akte aiškiai nurodyta, kad buvo atlikti vidaus inžinerinių sistemų įrengimo darbai pagal projektus, darbuotojų atliktų paslaugų valandų skaičius, valandinis darbuotojo įkainis pagal Sutartį, suma už atliktus darbus pagal valandinį įkainį.
4. Ieškovė taip pat paaiškino, kad suteikė atsakovei darbuotojus, kurie 2024 m. birželio 17 d. pradėjo Sutartyje numatytus darbus. 2024 m. birželio 27 d. ieškovės iniciatyva buvo surengtas susitikimas, kurio metu atsakovė jokių pretenzijų dėl paslaugų teikimo kokybės nenurodė, bet paprašė pakeisti ieškovės paskirtą atsakingą asmenį. Tą pačią dieną šalys suderino susitarimą dėl darbuotojų papildomų darbo valandų birželio 27–28 d., kad būtų laiku atlikti numatyti darbai ir nenutrauktas techninis procesas. Ieškovės darbuotojai birželio 27 d. dirbo 12 val., o birželio 28 d. – 11 val. 2024 m. birželio 28 d. atsakovė pranešė, kad nereikia keisti ieškovės darbuotojo, nes jis tinkamai atlieka savo darbą, nors pakeitimas jau buvo suderintas ir patvirtintas. Ieškovės teigimu, ji Sutartyje nustatyta tvarka 2024 m. liepos 1 d. el. paštu pateikė atsakovei 2024 m. birželio 28 d. aktą ir PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus (viso 392 val. pagal darbuotojų užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius). Sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad, jeigu užsakovas nepareiškia rašytinių pastabų dėl perduotų darbų akivaizdžių trūkumų per 3 darbo dienas po akto pateikimo, negrąžina pasirašyto akto rangovui, laikytina, kad darbų perdavimo–priėmimo aktas yra perduotas vienašališkai ir jis laikytinas pasirašytu užsakovo. Atsakovė nepateikė jokių pagrįstų darbų trūkumų ir nenurodė konkrečių defektų nei 2024 m. liepos 1 d., nei 2024 m. liepos 8 d. po patikslinto akto ir sąskaitos pateikimo, bet vengdama sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nepagristai reikalavo, kad ieškovė nurodytų ją atstovaujantį kvalifikuotą specialistą, kuris galėtų perduoti atliktus darbus ir turėtų įgaliojimą pasirašyti defektinį aktą, nors iki PVM sąskaitos faktūros pateikimo atsakovė neturėjo jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės bei darbuotojų kvalifikacijos ar tinkamo ieškovės atstovo. Ieškovė pabrėžė, kad ji su atsakove sudarė mišraus pobūdžio sutartį, šalių nesieja statybos rangos santykiai ir iš to kylantys įsipareigojimai. Ieškovė, teikdama paslaugas, atliko neaukštos kvalifikacijos fizinės jėgos reikalaujančius darbus pagal atsakovės paskirto asmens nurodymus ir jokių savarankiškų sprendimų nevykdė, todėl 2024 m. liepos 3 d. defektiniame akte ieškovė visiškai nepagrįstai įtraukta kaip subrangovė į komisijos sudėtį ir jos visiškai nepagrįstai reikalaujama sumokėti kompensaciją dėl defektų, perduoti darbus ir atlyginti nuostolius. Kadangi šalys yra sudariusios paslaugų teikimo sutartį, kuri nėra rangos sutartis, be to, pareigos pateikti ar turėti atsakovės prašomus dokumentus Sutartyje nėra numatyta, ieškovės įsitikinimu, jis atsakovės reikalaujamų dokumentų pateikti neprivalo. Atsakovė pati patvirtino ieškovės darbuotojų darbo valandų skaičių (339 val.), per 3 darbo dienas nepateikė jokių pagrįstų pretenzijų dėl darbų kokybės, todėl atsakovė turi sumokėti susidariusią skolą už darbuotojų 339 darbo valandas pagal Sutartį.
5. Atsakovė UAB „Techmeta“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Atsakovės nuomone, šalių sudaryta Sutartis turi būti kvalifikuojama tik kaip rangos sutartis. Pati ieškovė, analizuodamas darbus, atliekamus pagal Sutartį, šių darbų rezultatą sutinka, kad Sutarties objektas priskiriamas statybos darbams ir teigia, kad šių darbų rezultato įforminimui turi būti taikomos statybos rangos nuostatos. Atsakovei pateiktoje pretenzijoje ieškovė taip pat nurodė, kad Sutarties vykdymą sustabdė, vadovaudamasi bendrosiomis rangos nuostatomis, savo poziciją ieškovė grindžia cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nagrinėtos bylos būtent dėl rangos, o ne paslaugų sutarčių. Šalys siekė susitarti dėl apčiuopiamo rezultato, t. y. materialaus objekto – vidaus inžinerinių sistemų – įrengimo, tokį rezultatą galima atskirti nuo paties proceso, skirto jam pasiekti, t. y. nuo ieškovės atliktų veiksmų, jis turi savarankišką vertę ir kartu gali būti savarankiškai perduotas asmeniui, suformulavusiam užduotį šiam rezultatui pasiekti. Tai, kad šalys Sutarties kainą apibrėžė kaip atlygį už tinkamai ir kokybiškai išdirbtą ieškovės darbuotojų laiką, neprieštarauja Sutarties kvalifikacijai kaip rangos sutarties. Atsakovės pareiga sumokėti Sutarties kainą siejama su atliktų darbų ir jų rezultatų tinkamumu. Tai yra išskirtinis rangos sutarties požymis. Be to, ieškovės pateiktoje sąskaitoje ieškovė nurodo, kad parduodama prekė – statybos darbai pagal subrangos darbų sutartį. Nors subrangos sutarties numeris neatitinka Sutarties numerio, tačiau tai rodo, kad atsakovė suprato, jog tarp šalių susiklostė subrangos santykiai. Sąskaitoje pritaikytas atvirkštinis PVM, kuris taikomas atliekant rangos ir subrangos darbus. Taigi sąskaitoje prekę įvardindama subrangos sutarties darbais, ieškovė turėjo suprasti, kad sąskaitą išrašo už rangos ar subrangos darbus, o ne kitokias paslaugas ar prekes. Sutartyje nėra nurodoma, kad susitariama išimtinai dėl proceso, priešingai – Sutarties dalykas apibrėžiamas kaip tinkamas ir kokybiškas pastatų vidaus inžinerinių sistemų įrengimas, o atsakovei kyla pareiga apmokėti už tinkamai ir kokybiškai atliktas paslaugas. Tai reiškia, jog ieškovės veiksmų eigoje numatytuose atsakovės objektuose turi būti sukurtas konkretus rezultatas, atitinkantis atsakovės tinkamumo ir kokybės kriterijus. Tai nėra tęstinio pobūdžio veiksmai, kuriems išimtinai svarbus tik procesas, o ne sukuriamas rezultatas. Ieškovė turėjo suprasti, kad sudarydama Sutartį išreiškia valią ir tikruosius ketinimus sudaryti rangos, o ne paslaugų ar prekių pirkimo–pardavimo susitarimą. Aiškinti, jog Sutartimi susitarta ne dėl tinkamo rezultato pasiekimo, o proceso, kurio rezultatų ieškovė nenurodo, būtų nesąžininga.
7. Atsakovė pažymėjo, kad tam, jog darbai būtų perduoti pagal Sutartį, ieškovė turėjo parengti ir pateikti pasirašyti statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau to nepadarė. Ieškovė turėjo suprasti, jog vidaus inžinerinių sistemų įrengimo darbai yra priimami darbų priėmimo–perdavimo aktu, o ne prekių priėmimo–perdavimo aktu, kurio atsakovė nepriėmė. Ieškovės pateiktas prekių perdavimo–priėmimo aktas neatitinka darbų priėmimo–perdavimo akto kriterijų. Pagal ieškovės pateiktą aktą nėra aišku, kokius darbus ir kokia apimtimi ieškovė perduoda, be to, nėra aišku, kokiu adresu, kuriuose butuose darbai atlikti, kuriomis dienoms, kas darbus atliko, ar darbai užbaigti, ar baigti tik iš dalies. Ieškovės pateiktas aktas nurodo tik tai, kad per 392 val. atlikti vidaus inžinerinių sistemų įrengimo darbai, kurių kaina yra 6 076 Eur. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pareikalavo ieškovės pateikti darbų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau ieškovė jo nepateikė, taigi pažeidė Sutarties nuostatas. Ieškovė taip pat nepateikė atitinkamų darbų technologinės kortelės. Nesant šio dokumento, negalima nustatyti, ar ieškovė darbus atliko jos laikydamasi, kas neabejotinai turi įtakos ieškovės darbų kokybei. Atsakovė, neturėdama privalomos pildyti statybos darbų vykdymo dokumentacijos, neišvengiamai susidurs su objekto pridavimo statybos užbaigimo komisijai problemomis. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės pateiktame akte nėra jokių nuorodų apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Atsakovės teigimu, ji darbų priėmimo–perdavimo akte norėjo pažymėti, jog darbai neatitinka techninio darbo projekto sąlygų ir surašyti defektinį aktą. Darbų trūkumai buvo pažymėti pagrindinio darbų užsakovo atsakovei pateiktoje pretenzijoje ir defektiniame akte, todėl atsakovė prašė ieškovės paskirti atstovą tam, jog būtų surašytas defektinis aktas, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti ir 2024 m. liepos 2 d. sustabdė Sutarties vykdymą. Taigi ieškovė nesuteikė atsakovei jokių galimybių nurodyti bet kokius darbų trūkumus, įvertinti jų kokybę, vengė pateikti prašomus dokumentus, todėl atsakovė laiko, kad darbų priėmimo–perdavimo aktas jai nėra pateiktas, darbai pagal Sutartį nėra baigti ir prievolė sumokėti Sutarties kainą nekyla.
8. Atsakovės nuomone, ieškovė, dažnai keisdama poziciją dėl savo išreikštos valios ir ketinimų sudarant Sutartį, nesąžiningai siekia iš atsakovės gauti atlyginimą už nebaigtus, netinkamai ir nekokybiškai atliktus darbus. Atsakovė pabrėžė, kad įsipareigojo sumokėti už tinkamai ir kokybiškai atliktas paslaugas. Atsakovės teigimu, ji 2024 m. liepos 1 d. gavusi ieškovės prekių perdavimo–priėmimo aktą ir sąskaitą, nepraleisdama Sutarties 2.5 ir 2.9 punktuose nustatyto 3 darbo dienų termino, raštu informavo ieškovę, kad nepriima atsiųsto akto ir sąskaitos. Pirma, Sutarties darbai nepriimti, nes Ieškovas nepateikė darbų priėmimo–perdavimo akto, be to, darbai nebaigti, atlikti netinkamai ir nekokybiškai. Ieškovė nepaskyrė už jos darbuotojus atsakingo ir jiems vadovaujančio asmens, kuris pagal Sutartį turėjo perduoti atliktus darbus. Antra, ieškovė netinkamai ir nekokybiškai vykdė sutartines pareigas – atsakovės prašymu ieškovės atstovas buvo įpareigotas raštu informuoti darbuotojus apie leidžiamų poilsio pertraukėlių ir pertraukų rūkymui skaičių, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta. Ilgos nesureguliuotos pertraukos ir neribotas rūkymas mažino darbo našumą, tai sukėlė darbų vėlavimus ir riziką dėl projekto vykdymo terminų nesilaikymo. Ieškovė taip pat neteisėtai sustabdė ir nutraukė Sutartį, taip pažeisdama šalių bendradarbiavimo pareigą. Atsakovė darbus, kuriuose įrengimą atliko ieškovės darbuotojai, turėjo baigti iki 2024 m. liepos 2 d., tačiau to negalėjo padaryti, nes ieškovės darbuotojai, pažeisdami Sutartį. 2024 m. liepos 2 d. raštu neinformavę nedirbo. Ieškovė Sutarties nebevykdė iš karto po prekių perdavimo–priėmimo akto ir sąskaitos pateikimo, nors dar nebuvo gavusi jokio raštiško atsakovės atsisakymo. Ieškovė taip pat nepagristai atsisakė pateikti dokumentus, kuriuos ji turi pateikti kaip rangovė.
9. Teismo posėdyje ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti, remdamiesi ieškinyje išdėstytais argumentais. Ieškovės atstovai papildomai nurodė, kad pati atsakovė susirado ieškovę per savo darbų vykdytoją ir pasiūlė jai dirbti. Buvo derinamos Sutarties sąlygos. Esminis ieškovės reikalavimas buvo, kad būtų sutarta dėl paslaugų sutarties, kad nebūtų apibrėžti darbai ir terminai, o mokama būtų už darbo valandas. Darbas atliekamas įvairiuose objektuose. Buvo tariamasi, kad bus atsakovės vadovas, viskas bus atliekama pagal atsakovės reikalavimus, garantijos nesuteikiamos. Darbo eigoje pretenzijų dėl darbų kokybės nebuvo teikiama. Ieškovė pateikė atsakovei žiniaraštį su darbuotojų darbo valandomis ir atsakovė nurodė, kad reikia paskaičiuoti darbo valandas, tačiau apie defektus nebuvo kalbos. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, pradėjo reikalauti įvairių dokumentų, dėl kurių nesitarta, nurodė nepagrįstus defektus. Į defektų apžiūrą ieškovės atstovai buvo kviečiami, tačiau neatvyko, nes su jais nebuvo suderintas laikas. Ieškovės darbuotojai darbus atliko tinkamai, didžioji dalis darbų nereikalavo didelės kvalifikacijos – ieškovės darbuotojai kasė, šalino vamzdžius, plėšė šachtas, išnešinėjo senus ir statė naujus vamzdžius. Darbuotojai taip pat baigė kanalizacijos įrengimo darbus namo rūsyje, pradėjo keisti stovus butuose, iš viso dirbo dvi savaites. Būdavo momentų, kai atsakovės darbų vadovas neatveždavo medžiagų, tuomet ieškovės darbuotojai rinkdavo šiukšles objekte. Atsakovės užfiksuoti defektai yra smulkūs, kai kurių defektų akte užfiksuotų darbų ieškovės darbuotojai apskritai nevykdė. Darbo metu pretenzijų iš atsakovės ar gyventojų nebuvo. Atsakovė privalo apmokėti už atliktus darbus, net jei jie su trūkumais.
10. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad samdė ieškovę kaip subrangovę, nes trūko darbuotojų. Ieškovės darbuotojams darbas buvo per sunkus, buvo ieškoma priežasčių susipykti. Darbai neužbaigti, atlikti netinkamai, buvo rasti užkimšti vamzdžiai. Darbus užbaigti turėjo kiti subrangovai. Tiek darbų aktą, tiek sąskaitą ieškovė išrašė su klaidomis. Sąskaita galėjo būti išrašyta tik po 3 dienų nuo akto surašymo. Be to, ieškovės darbuotojai dirbdavo mažiau nei 10 val. per dieną. Atsakovė turi teisę sulaikyti mokėjimus.
11. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas ieškovės darbuotojas S. A. paaiškino, kad dirbo atsakovės objekte nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2024 m. liepos 1 d. imtinai. Visi statybų dokumentai buvo pas atsakovės darbuotoją M., jam skambindavo, jei pritrūkdavo medžiagų. Liudytojo teigimu, jis su kolegomis pabaigė rūsyje kitos įmonės nebaigtus darbus, taip pat demontavo stovus, įrenginėjo šildymo sistemas, nešiojo šiukšles. Didelių pastabų iš atsakovės nebuvo, gyventojai irgi nesiskundė. Medžiagos darbams atlikti buvo senos, nekokybiškos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
12. Byloje nustatyta, kad 2024 m. birželio 11 d. ieškovė su atsakove sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2024-06-11/1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pastatų vidaus inžinerinių sistemų įrengimą atsakovės objektuose, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už tinkamai ir kokybiškai atliktas paslaugas. Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad paslaugų kaina yra 15,50 Eur už vieną vieno ieškovės darbuotojo tinkamai atliktą darbo valandą.
13. Byloje nėra ginčo, kad 2024 m. birželio 17 d. ieškovės darbuotojai pradėjo vykdyti darbus atsakovės objekte – daugiabutyje gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).
14. 2024 m. liepos 1 d. ieškovė atsakovei el. paštu atsiuntė 2024 m. birželio 28 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad perduodamos paslaugos – vidaus inžinierinių sistemų įrengimo darbai pagal darbo projektus (darbai atlikti per 2024 m. birželio mėn.), kiekis – 392 val., suma – 6 076 Eur. atsakovei taip pat buvo atsiųsta 2024 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00439 už 6 076 Eur (be PVM) už statybos subrangos darbų sutartį Nr. 2020-08-07/01.
15. 2024 m. liepos 3 d. atsakovė el. paštu informavo ieškovę, kad atsisako priimti pateiktą prekių perdavimo–priėmimo aktą ir sąskaitą. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad jokių prekių iš ieškovės nepirko, taip pat pažymėjo, kad akte nurodytas valandų skaičius neatitinka tikrovės, nes pagal atsakovės duomenis, valandų skaičius turėtų būti 339, kadangi darbo laikas buvo išnaudojamas neracionaliai. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pagal Sutarties 3.3.5 punktą ieškovė privalėjo paskirti už darbuotojus atsakingą ir jiems vadovaujantį asmenį, kuris turėtų perduoti atliktus darbus, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovė prašė kuo skubiau nurodyti darbuotoją, kuris galėtų perduoti darbus ir pasirašyti defektinį aktą, nes ne visi darbai atlikti kokybiškai.
16. Ieškovė 2024 m. liepos 3 d. el. paštu atsakovei pasiūlė nutraukti Sutartį, nes, esant konfliktui, darbus tęsti yra nepraktiška. Ieškovė taip pat nurodė nepriimanti pretenzijų dėl darbų kokybės, nes darbus prižiūrėjo ir kontroliavo, medžiagas tiekė atsakovės meistras. Ieškovė nesutiko ir su atsakovės pateiktais darbuotojų darbo laiko skaičiavimais.
17. 2024 m. liepos 8 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl neapmokėjimo pagal Sutartį ir įspėjimą apie Sutarties nutraukimą. Ieškovė siūlė sudaryti susitarimą dėl Sutarties nutraukimo ir patvirtinti Sutarties nutraukimo sąlygas (iki 2024 m. liepos 15 d. apmokėti pagal patikslintus darbuotojų darbo laiko žiniaraščius už 389 val.). Jei atsakovė nesutiks nutraukti Sutartį bendru sutarimu ir sumokėti už darbus iki 2024 m. liepos 15 d., ieškovė vienašališkai nutrauks Sutartį nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. ir kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovė parengė patikslintą 2024 m. birželio 28 d. perdavimo priėmimo aktą ir sąskaitą faktūrą Nr. 00439 dėl 389 val. darbų, kurių bendra kaina 6 029,50 Eur.
18. 2024 m. liepos 15 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, kad ieškovė nepateikė atsakovei tinkamo darbų priėmimo–perdavimo akto, taip pat nepateikė atsakovei technologinės kortelės ir nesudarė galimybės visapusiškai įvertinti ieškovės atliktų darbų kokybę. Atsakovė reikalavo iki 2024 m. liepos 17 d. pateikti technologinę kortelę, ieškovės vadovo patvirtintas statybos taisykles, patikslintą atliktų darbų aktą, darbų kiekius pagrindžiančius skaičiavimus, inžinierinių sistemų bandymų protokolus, darbuotojų sąrašą ir kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, įsakymą dėl paskirto atestuoto vadovo. Su atsakymu į pretenziją ieškovei buvo atsiųstas ir 2024 m. liepos 3 d. parengtas defektinis aktas Nr. 1/07-03. Defektiniame akte nurodyta, jog buvo apžiūrėti tokie ieškovės atlikti darbai: šildymo sistemos magistraliniai vamzdynai pastato rūsyje tarp ašių A-C/l-10 ir šalto, karšto, cirkuliacinio vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai 1, 4, 7, 10 ir 13 butuose tarp ašių A-B/l-2. Patikrinus šildymo sistemos magistralinius vamzdynus nustatyta, kad darbai neatitinka projekto Nr. AZP-023-238-TDP-ŠV techninės specifikacijos 1.2 ir 6 sąlygų. Nustatyti šie šildymo sistemos darbų defektai: neteisingai nupjautas vamzdis (naudotas abrazyvinis diskas); nenudrožtos aštrios užvartos; nesujungti (neužsandarinti) vamzdynai; hidrauliniai bandymai negalimi. Patikrinus šalto, karšto, cirkuliacinio vandentiekio ir buitinės nuotekynės stovų vamzdynus nustatyta, kad darbai neatitinka projekto Nr. AZP-023-238-TDP-VN techninės specifikacijos, aiškinamojo rašto sąlygų, be to, sugadintos medžiagos, gyventojų turtas. Nustatyti šie minėtų darbų defektai: bute Nr. 1 be jokios gamybinės būtinybės išpjauta grindų danga (laminatas), nesumontuotas cirkuliacinio vandentiekio vamzdis, neatlikti vamzdynų hidrauliniai bandymai, vamzdynai neizoliuoti; vietoje šaltam vandentiekiui skirto vamzdžio sumontuotas karštam vandentiekiui skirtas vamzdis; bute Nr. 7 kreivai sujungtas rankšluosčių džiovintuvas ir pajungimo vamzdis, nesutampa ašys; bute Nr. 13 neatsargiai kiaurai pragręžta vonios siena, neprofesonaliai vonios sienoje padaryta kiaurymė, sugadintas gyventojo turtas. Defektiniame akte nurodytos tokios galutinės išvados: 1) šildymo sistemos magistraliniai vamzdynai namo rūsyje nebaigti montuoti; būtina permontuoti visus vamzdynų sujungimus pagal projekto Nr. AZP-023-238-TDP-ŠV techninės specifikacijos 1.2 sąlygą; užbaigti vamzdyno montavimo darbus; hidraulinius bandymus atlikti dalyvaujant generalinio rangovo atstovui; surašyti hidraulinių bandymų aktą; atlikus nurodytus darbus bus pasirašytas atliktų darbų aktas; 2) butuose Nr. 1, 4, 7,10 ir 13 šalto, karšto, cirkuliacinio vandentiekio ir buitinės nuotekynės stovų vamzdynų keitimo darbai nebaigti; visuose penkiuose butuose užbaigti visus privalomus darbus (sumontuoti šalto, karšto, cirkuliacinio vandentiekio ir buitinės nuotekynės stovų vamzdynus, sumontuoti ir pajungti rankšluosčių džiovintuvus, atlikti vamzdynų hidraulinius bandymus, izoliuoti vamzdynus, užtaisyti angas perdangose tarp aukštų); hidraulinius bandymus atlikti dalyvaujant generalinio rangovo atstovui; atlikus visus išvardintus darbus pakviesti generalinio rangovo atstovą vizualiniai apžiūrai; atlikus nurodytus darbus bus pasirašytas atliktų darbų aktas.
19. Ieškovė, nesulaukusi atsakovei pateiktos sąskaitos apmokėjimo, kreipėsi į teismą dėl 5 254,50 Eur skolos už 339 ieškovės darbuotojų darbo valandas priteisimo.
20. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl apmokėjimo už ieškovės atsakovės užsakymu atliktus darbus. Nors šalių sudaryta Sutartis pavadinta paslaugų teikimo sutartimi, o ieškovė ją vertina kaip mišrią rangos ir paslaugų sutartį, tačiau teismas, įvertinęs Sutarties sąlygas, kvalifikuoja ją kaip rangos sutartį. Pažymėtina, kad atribojant rangos ir paslaugų sutartis yra svarbu nustatyti, ar šalys susitarė atlikti darbus, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas). Šiuo atveju Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti pastatų inžinerinių sistemų įrengimą atsakovės objektuose, suteikti atsakovei kvalifikuotus darbuotojus šiems darbams atlikti, be to, darbai pagal Sutartį turėjo būti priimami darbų priėmimo–perdavimo aktu, o atsakovė turi teisę reikšti rašytines pastabas dėl perduotų darbų akivaizdžių trūkumų (Sutarties 1.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5 punktai). Taigi iš minėtų Sutarties nuostatų spręstina, kad šalys tarėsi ne tik dėl tam tikros veiklos, bet ir dėl veiklos rezultato, kuris gali būti perduodamas. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutartyje yra nenuosekliai vartojamos įvairios sąvokos, iš kurių matyti, kad ieškovė yra įvardijama ir kaip rangovė, ir kaip subrangovė. Aplinkybė, jog Sutarties tekste nėra apibrėžti sutartų atlikti darbų tikslus kiekis ir apimtis, savaime nereiškia, kad šalys apskritai nesusitarė dėl konkretaus darbų rezultato. Iš Sutarties nuostatų visumos galima daryti išvadą, kad ja siekiama konkretaus rezultato – tinkamai atlikto pastatų inžinerinių sistemų įrengimo.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Tiek CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, tiek rangos sutarties bendrųjų nuostatų CK 6.662 straipsnyje yra nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Pažymėtina, kad darbų perdavimas atsakovei darbų perdavimo–priėmimo aktu buvo įtvirtintas ir šalių sudarytos Sutarties 2.4 punkte.
22. Vadovaujantis CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatomis, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, o juos priėmęs, turi atsiskaityti su rangovu. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą, rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Vis dėlto net ir aplinkybė, kad rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, paprastai neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).
23. Įstatyme nėra nustatyta specialios privalomos atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus perdavimo– priėmimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė atsakovei perdavimo–priėmimo aktą, kurį iš pradžių klaidingai pavadino prekių perdavimo–priėmimo aktu, tačiau tiek iš pirminio, tiek iš vėliau pataisyto akto galima spręsti, kad atsakovei perduodami 2024 m. birželio mėn. ieškovės atlikti vidaus inžinierinių sistemų įrengimo darbai pagal darbo projektus. Nors ieškovės parengtame perdavimo–priėmimo akte nenurodyti konkretūs vidaus inžinierinių sistemų įrengimo darbai, tačiau tai nesutrukdė atsakovei parengti defektinį aktą, kuriame aptariama ieškovės darbų kokybė, o iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu taip pat galima spręsti, kad atsakovė žinojo ir suprato, kokius darbus ieškovės darbuotojai atliko jos objekte, taigi perdavimo–priėmimo akto formos trūkumai nebuvo tokie, dėl kurių ieškovės darbai apskritai negalėtų būti priimami.
24. Taip pat pažymėtina, kad, nors įstatyme yra nustatyta, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šis reikalavimas neturėtų būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Šiuo atveju atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovės darbuotojai atliko tam tikrus darbus, ieškovės vykdyti darbai buvo užbaigti kitų subrangovų, taigi darytina išvada, kad darbai buvo atlikti ir faktiškai priimti, todėl vien tai, kad atsakovė nepriėmė ieškovės ydingai surašyto priėmimo–perdavimo akto, ar ta, kad ieškovė nepateikė tam tikrų atsakovės reikalaujamų dokumentų, neatleidžia jos nuo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus.
25. Nesutikimą apmokėti už ieškovės atliktus darbus atsakovė motyvuoja ir atliktų darbų trūkumais. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
26. Nors atsakovė teigia, kad ji sulaikė mokėjimą, nes ieškovė darbus atliko netinkamai, tačiau teismas pažymi, kad sulaikymo teisė Sutartyje nebuvo įtvirtinta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nereikalavo ieškovės pašalinti darbų defektus, taip pat neprašė atlyginti nuostolių, patirtų dėl netinkamai atliktų darbų, todėl teismo vertinimu, atsakovės atsisakymas atsiskaityti šiuo atveju vertintinas kaip siekis sumažinti darbų kainą iki 0.
27. Kaip matyti iš atsakovės pateikto defektinio akto, buvo vertinti šie ieškovės atlikti darbai: šildymo sistemos magistralinio vamzdyno įrengimas ir šalto, karšto bei cirkuliacinio vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynu įrengimas 1, 4, 7, 10 ir 13 butuose. Nors tam tikri darbų trūkumai buvo nustatyti, tačiau defektiniame akte nekonstatuota, kad visus ieškovės atliktus darbus reikia perdaryti. Kaip matyti iš defektini akto buvo nustatytas tik vienas neteisingai nupjauto vamzdžio atvejis, taip pat konstatuota, kad vamzdynai nebuvo sujungti, t. y. šiuo atveju šildymo sistemos įrengimo darbai buvo neužbaigti. Taip pat kaip konstatuoti neužbaigti vandens ir nuotekų vamzdynų įrengimo darbai, tačiau jokie esminiai pažeidimai, dėl kurių minėti vamzdynai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį, užbaigus jų įrengimo darbus, ir patasius tam tikrus darbų trūkumus, defektiniame akte nenustatyti.
28. Nors ieškovės atstovas teismo posėdyje teigė, kad dalies darbų, kuriuose nustatyti defektai, jos darbuotojai neatliko, tačiau konkrečiai įvardinti tokių darbų negalėjo. Pažymėtina, kad ieškovės atstovai buvo kviečiami į defektinio akto surašymą, tačiau defektų nustatyme nedalyvavo, taip pat priėmimo–perdavimo akte nedetalizavo konkrečių atliktų darbų ir jų kiekių, todėl turi prisiimti su tuo susijusią riziką ir negali šiuo atveju remtis teiginiais, kad tam tikrų darbų neatliko.
29. Pažymėtina, kad reikalavimas sumažinti kainą yra taikomas tais atvejais, kai užsakovas priima darbų rezultatą, kadangi jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl rangovo atliktų darbų netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), todėl rangovo atlikti darbai neverti kainos, kurią užsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal statybos rangos sutartį už tinkamos kokybės darbus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į defektiniame akte konstatuotus darbų trūkumus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad absoliučiai visi darbai buvo atlikti netinkamai ir kad visus šiuos darbus reikia perdaryti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad defektiniame akte užfiksuoti darbų trūkumai realiai buvo ištaisyti kitų subrangovų. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į tai, kad Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, jog atsakovė mokės ieškovui tik už tinkamai atlikto darbo valandas. Šiuo atveju defektiniame akte užfiksuoti darbų trūkumai patvirtina, kad ne visi darbai buvo atlikti tinkamai, taigi tai sudaro pagrindą mažinti atsakovės ieškovei mokėtiną atlygi, bet ne visiškai ją atleisti nuo pareigos atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal atlygintiną statybos rangos sutartį darbai (jų rezultatas) negali būti įgyjami neatlygintinai arba už neproporcingai mažą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).
30. Šiuo atveju šalys iš esmės sutaria, kad ieškovės darbuotojai išdirbo atsakovės objekte 339 val. Kiek valandų buvo skirta tam tikram konkrečiam darbui atlikti nėra išskirta. Teismas, įvertinęs ieškovės atliktų darbų trūkumus, konstatuotus defektiniame akte, sprendžia, kad ieškovės tinkamai atlikto darbo valandos šiuo atveju sudaro 260 val., todėl ieškovė turi teisę gauti iš atsakovės 4 030 Eur (260 val. x 15,50 Eur) atlygį.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 030 Eur skola. Be to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė patyrė 198 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti. Atsakovė patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Šiuo atveju ieškovės ieškinys tenkinamas 76,70 proc. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinas 152 Eur (198 Eur x 76,70 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 ir 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Puikus rezultatas“ (j. a. k. 303094538) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Techmeta“ (j. a. k. 302307360) 4 030 Eur (keturių tūkstančių trisdešimties eurų) skolą ir 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas, nuo priteistos sumos (4 030 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 152 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marija Vaičiūnaitė