Civilinė byla Nr. e2-1150-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00321-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.8; 3.3.2.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovui „Leonhard Weiss OÜ“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „LTG Infra“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autokausta“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo „Leonhard Weiss OÜ“ (toliau – ir atsakovas) 41 920 Eur ir 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo areštuoti 2 862 724,32 Eur dydžio pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini).
3. Prašyme nurodė, kad ieškovė prašo areštuoti pinigines lėšas bendroje banko sąskaitoje, kurioje bankinės operacijos (mokėjimai) be ieškovės sutikimo net neturėtų (negalėtų) būti daromos. Ieškovė prašo areštuoti pinigus, kurie buvo gauti iš užsakovo už ieškovės atliktus darbus ir atsakovui nepriklauso. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui kyla dėl sistemingai nesąžiningo atsakovo elgesio, vengimo atsiskaityti su ieškove ir prastos atsakovo finansinės padėties, kuri jau šiuo metu yra tokia bloga, kad teismui tenkinus ieškinį, atsakovas gali nesugebėti įvykdyti tokio teismo sprendimo. Dėl vykdomų bankinių operacijų (mokėjimų), kurioms reikalingas ieškovės parašas, jau yra pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimai dėl 2 862 724,32 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo yra grindžiami tuo, kad ieškovė ir atsakovas yra jungtinės veiklos partneriai, kurie abu kartu užsakovo AB „LTG Infra“ (toliau – užsakovas) naudai vykdo 2018 m. birželio 1 d. rangos sutartį (toliau – rangos sutartis) ir įgyvendina „EITP projektą „Europinės vėžės „Rail Baltic/Rail Baltica“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos“ Nr. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai-Palemonas-Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: geležinkelio ruožo Kaunas-Palemonas rekonstrukcija“ (toliau – projektas). Ieškovės reikalavimas yra susijęs su projekto įgyvendinimu ir netinkamu atsakovo rangos sutarties, tarp jų sudarytos jungtinės veiklos sutarties vykdymu.
6. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ieškovė prašė areštuoti 2 820 804,32 Eur dydžio vertės atsakovo kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Minėtose teismų nutartyse yra konstatuotas preliminarus ieškovės reikalavimų pagrįstumas, todėl pakartotinai dėl šios sąlygos pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
7. Pakartotiniame prašyme ieškovė grėsme galbūt palankaus ieškovei sprendimo įvykdymui nurodo galbūt sunkią atsakovo finansinę padėtį. Ieškovė prašo taikyti areštą piniginėms lėšoms, jau esančioms banko sąskaitoje, tačiau kurių išmokėjimas yra sulaikytas. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie neva sunkią atsakovo finansinę padėtį, nelaikytinos pagrindu ieškovės prašomai laikinajai apsaugos priemonei taikyti.
8. Ieškovė prašo areštuoti užsakovo pervestas 2 862 724,32 Eur pinigines lėšas už ieškovės atliktus darbus, esančias ne atsakovui priklausančioje banko sąskaitoje, bet bendroje banko sąskaitoje, iš kurios pavedimai be pačios ieškovės sutikimo negali būti atliekami. Teismo vertinimu, dėl šios aplinkybės atsakovo disponavimas minėtoje sąskaitoje be ieškovės sutikimo yra negalimas.
9. Atsakovo nesąžiningą elgesį ieškovės atžvilgiu ieškovė įrodinėja atsakovo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Tačiau iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra vykdomas dėl dar iki pirmojo ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui vykusių aplinkybių. Nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas be ieškovės sutikimo ketino pervesti bendroje sąskaitoje esančias užsakovo sumokėtas 2 862 724,32 Eur pinigines lėšas ar dalį šių lėšų. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys apie vykdomą ikiteisminį tyrimą neįrodo galimo atsakovo nesąžiningumo. Vien minėtų lėšų išmokėjimo sulaikymas negali būti pagrindu atsakovo nesąžiningam elgesiui ieškovės atžvilgiu konstatuoti ir kartu kelti grėsmę galimam palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „Autokausta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atliko žemės darbus bei užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus už 2 862 724,32 Eur. Atsakovas šiuos ieškovės darbus perdavė užsakovui, kuris juos priėmė ir už juos atsiskaitė – atliko mokėjimą į banko sąskaitą, kurią bendrai turėtų valdyti ieškovė ir atsakovas. Gautas mokėjimas per 2 dienas turėjo būti paskirstytas ieškovei. Tačiau tai nėra padaryta iki šiol. Teismas nutartyje pripažino, kad pagal galiojančius susitarimus atsakovas ginčo banko sąskaitoje esančių lėšų net negali panaudoti be ieškovės sutikimo. Tačiau faktiškai taip nėra – atsakovas ne tik turi galimybę, bet ir realiai jau praeityje yra atlikęs mokėjimus be ieškovės sutikimo. Atsakovas nesilaiko sutartos ir nustatytos tvarkos dėl disponavimo banko sąskaita. Šis faktas rodo tiek atsakovo nesąžiningumą, tiek ir aiškią grėsmę dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
10.2. Kadangi ginčo objektas realiai yra piniginės lėšos / jų paskirstymas, ieškovė neprivalo įrodinėti atsakovo nesąžiningumo, nes prašomos laikinosios apsaugos priemonės: 1) visiškai nevaržytų atsakovo teisių – tik apribotų disponavimą ginčo lėšomis, kuriomis ir taip negali būti disponuojama be ieškovės sutikimo; 2) užtikrintų, kad ginčo banko sąskaitoje esančios lėšos ateityje daugiau nebūtų nesąžiningai panaudotos be ieškovės sutikimo; 3) užtikrintų esamos padėties išsaugojimą tol, kol tarp šalių vyksta ginčas.
10.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos išlaikyti status quo (esama padėtis) – laikinai sulaikyti bendroje banko sąskaitoje esančias ginčo lėšas. Užsakovui į bendrą banko sąskaitą pervedus pinigus už ieškovės atliktus darbus, egzistuoja objektyvi būtinybė užtikrinti, kad šie pinigai iš banko sąskaitos nebūtų pervedami tol, kol ši byla nebus iki galo išnagrinėta.
10.4. Nors pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimą mokėjimai iš banko sąskaitos būti daromi tik tai patvirtintus ieškovei, tačiau reali situacija yra priešinga – ieškovė neturi banko sąskaitos kontrolės. Banko sąskaita šiuo metu faktiškai yra kontroliuojama tik atsakovo ir pavedimai iš jos yra daromi atsakovo sprendimu, neatsiklausiant ieškovės bei ieškovei tokių mokėjimų nepatvirtinus. Banko sąskaita atidaryta tik atsakovo vardu ir atsakovas faktiškai pradėjo savivaliauti – banko sąskaitoje esančiomis lėšomis atsakovas pradėjo ir gali disponuoti vienas ir be ieškovės sutikimo. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu papildomai teikia mokėjimo nurodymą, iš kurio matosi, kad atsakovas mokėjimus iš banko sąskaitos jau praeityje atliko be ieškovės sutikimo ir taip pat gali pasielgti ateityje.
10.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad banko sąskaitoje už ieškovės atliktus darbus pervesta pinigų sumą (2 862 724,32 Eur) yra sulaikyta. Banko sąskaitoje esantys 2 862 724,32 Eur nėra sulaikyti, šiems pinigams nėra taikomi ribojimai. Kol kas banko sąskaitoje esantys pinigai nėra nei sulaikyti, nei areštuoti, nei kitaip apribotas naudojimasis jais.
10.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo vengimas atsiskaityti su ieškove bei priimti jos atliktus darbus nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo bei grėsmes ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas, vykdydamas projektą, elgėsi nesąžiningai, vengė tiek priimti ieškovės darbus, tiek ir atsiskaityti su ieškove, tai patvirtina, kad atsakovas su ieškove nesąžiningai vengs atsiskaityti ir tuomet, jeigu ieškinys bus patenkintas. Užsakovui priėmus darbus ir už juos atsiskaičius, akivaizdu, kad į banko sąskaitą pervesti 2 862 724,32 Eur priklauso ieškovei. Tačiau, atsakovas, naudodamasis savo, kaip atsakingo partnerio, padėtimi ir toliau vengia atsiskaityti su ieškove. Tai patvirtina, kad atsakovas, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, ir toliau dės pastangas, siekdamas išvengti atsiskaitymo su ieškove.
10.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo veiksmų projekte nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo nesąžiningu. Dėl atsakovo veiksmų, galbūt pasisavinant ieškovei priklausančias lėšas už atliktus darbus (kurie ir yra nagrinėjamos bylos ginčo esmė) ir disponuojant banko sąskaita – atliekant bankines operacijas (mokėjimus), kurioms reikalingas ieškovės parašas, pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas būtent dėl to, kad atsakovas banko sąskaitą valdė (valdo) nesąžiningai (be ieškovės žinios) bei savinasi ieškovės atliktus darbus. Siekiant užkirsti kelią analogiškiems veiksmams, ir yra būtinos laikinosios apsaugos priemonės. Tik areštavus banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas atsakovas nebeturės galimybių savivaliauti ir banko sąskaitą valdyti tik savo nuožiūra.
10.8. Teismas nevertino fakto, kad šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra itin prasta, o ateityje ji tik blogės. Pagal atsakovo 2020 m. finansinę ataskaitą galima matyti, kad atsakovas 2020 m. pabaigoje turėjo turto, kurio vertė yra 46 231 834 Eur. Atsakovo finansiniai įsipareigojimai 2020 m. pabaigoje sudarė 41 290 443 Eur. Taigi laisvo kapitalo atsakovas 2020 m. pabaigoje turėjo tik 4 941 391 Eur. Tačiau atsakovui netinkamai vykdant projektą, užsakovas jo atžvilgiu vien per 2021 m. jau yra priskaičiavęs 13 656 260,30 Eur dydžio delspinigius. Taigi jau šiuo metu atsakovo turimi įsipareigojimai viršija jo turimą turtą net 8 714 869,3 Eur. Atsakovas gali būti nepajėgus sumokėti ieškovei priteistinos sumos. Atsakovo finansinė padėtis dėl užsakovo skaičiuojamų delspinigių kiekvieną dieną vis blogėja. Tai reiškia, kad atsakovas savo turimiems įsipareigojimams įvykdyti ateityje, tikėtina, naudos ir bendroje banko sąskaitoje esančias lėšas. Tokiu būdu bus pažeisti ieškovės interesai, kadangi palankaus teismo sprendimo atveju, atsakovas nebeturės pakankamai turto tam, kad sumokėtų ieškovei priteistas pinigų sumas.
10.9. Teismas ieškovei nagrinėjamu klausimu taikė neprotingai aukštą įrodinėjimo standartą. Nėra aišku, kokie papildomi įrodymai galėtų patvirtinti atsakovo nesąžiningumą. Papildomų įrodymų iš ieškovės neturėtų būti reikalaujama.
10.10. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai yra ekonomiškos ir nevaržys atsakovės teisių daugiau, nei būtina ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui užtikrinti. Ieškovė prašo areštuoti ne asmenines atsakovo lėšas ar turtą, bet tik lėšas, dėl kurių paskirstymo bylos šalys nesutaria ir kurios yra bendroje banko sąskaitoje.
11. Atsiliepime atsakovas „Leonhard Weiss OÜ“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Ieškovės atskirajame skunde yra pateikiami teiginiai, iškraipantys ginčo faktinę situaciją. Ieškovė bando sukurti įspūdį, jog ginčas kilo dėl to, kad atsakovas sulaikė ieškovei tenkančius mokėjimus už atliktus naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo bei žemės darbus. Tačiau ginčo esmė ir tikrosios priežastys yra visai kitos. Susidarė situacija, jog ieškovė, nesuderinusi su atsakovu ginčo darbų vykdymo sąlygų, gavusi aiškius nurodymus darbų nevykdyti, juos atliko savo nuožiūra ir reikalauja, kad atsakovas už juos sumokėtų pagal ieškovės vienašališkai nustatytus darbų įkainius. Atsakovui nesutinkant su tokiais ieškovės neteisėtais veiksmais, ieškovė teigia, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai. Ieškovė susiduria ne su atsakovo nesąžiningumu, o su savo neteisėtų veiksmų padariniais.
11.2. Atsakovas nuo pat ginčo su ieškove pradžios prašė ieškovės bendradarbiauti, nustoti savivaliauti projekte ir darbų vykdymo klausimus spręsti vadovaujantis visų jungtinės veiklos partnerių interesais, o ne tik savo asmeniniais. Vienam iš jungtinės veiklos partnerių BUAB „Hidrostatyba“ susidūrus su finansiniais sunkumais, likę partneriai (ieškovė ir atsakovė) turėjo kooperuotis ir dėti pastangas tam, kad projektas būtų tinkamai užbaigtas jų dviejų pajėgumais. Naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbai buvo būtent tokie darbai, kurie galėjo atnešti partneriams net apie 1 mln. Eur bendro pelno, iš kurio būtų galima padengti BUAB „Hidrostatyba“ nemokumo sukeltus nuostolius, o likusią dalį padalyti tarp partnerių proporcingai jų dalims jungtinėje veikloje.
11.3. Ieškovė nuo pat ginčo su atsakove pradžios buvo informuota apie tai, kad naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbai ir iš jų gautinas pelnas turi būti naudojamas bendriems interesams. Ieškovė, pažeisdama jungtinės veiklos santykiuose galiojančius principus, savavališkai ir tik pagal jai vienai priimtinas sąlygas, atliko naftos produktais užteršto grunto kasimo bei utilizavimo darbus ir dabar byloje teigia, kad atsakovas jos atžvilgiu yra nesąžiningas. Tokie ieškovės teiginiai nepagrįsti, kadangi pati ieškovė elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, kuomet ignoruodama atsakingojo partnerio (atsakovo) nurodymus bei imperatyvias teisės aktų normas, atliko ginčo darbus.
11.4. Ieškovė bandė savo neteisėtus veiksmus pateisinti tuo, jog atsakovas perėmė visus BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus, įskaitant ir dvišalius su ieškove sudarytus BUAB „Hidrostatyba“ susitarimus, ir pagal vieną iš tokių susitarimų ieškovė neva turėjo vykdyti naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus. Toks ieškovės pateiktas ginčo teisinių santykių aiškinimas prieštarauja faktiniams tarp šalių susiklosčiusiems santykiams bei imperatyvioms teisės normoms. Jeigu atsakovas susitarimo pagrindu būtų laikomas perėmusiu visas BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas, tai reikštų, jog visi nemokios BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimai, ir atitinkamai jų nevykdymo padariniai, tenka vienam atsakovui, o ieškovė, nors ir būdama jungtinės veiklos partnerė, tokių padarinių ir bendrų nuostolių pasidalijimo išvengia.
11.5. Net ir vertinant tik vieną aplinkybę, jog ieškovė siekė už naftos produktais užteršto grunto darbus gauti ne rinkos kainą (kuri kartu leistų partneriams gauti apie 1 mln. Eur bendro pelno), o savo vienasmeniškai nustatytą kainą – ieškovės pozicija taip pat laikytina prieštaraujančia imperatyviems reikalavimams jungtinės veiklos teisiniuose santykiuose. Aplinkybė, kad ieškovė įspėta apie tai, kad naftos produktais užteršto grunto darbų nedarytų ir apie tai, kad jų darymas bus laikomas ieškovės rizika, patvirtina, kad nesąžiningumo ar neteisėtumo atsakovo veiksmuose nėra. Pinigai ieškovei nemokami dėl to, jog ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės į ieškinyje nurodytas sumas, o ne dėl to, jog atsakovas vengtų vykdyti jam kylančias pareigas. Kol ieškovei nebus pripažinta reikalavimo teisė į reikalaujamas sumas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsakovas negali atlikti mokėjimo ieškovei, kadangi tai prieštarautų bendriems jungtinės veiklos partnerių interesams.
11.6. Nors 2021 m. rugpjūčio 20 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo tenkintas, jis neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovės teisę į darbų apmokėjimą, kadangi jis nėra įsiteisėjęs. Be to, atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu ieškovei buvo priteistos negautos pajamos net neįvertinus, ar egzistuoja bent viena sąlyga negautų pajamų priteisimui, teismo sprendimo išvadų laikyti pagrįstomis ir patikimomis nėra pagrindo.
11.7. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas dėl to, jog yra nesusijęs su byloje pareikštų reikalavimų vykdymo užtikrinimu. Ieškovė byloje nėra pareiškusi reikalavimo dėl bendroje banko sąskaitoje esančių pinigų paskirstymo. Teismas priteisė ieškinyje nurodytas sumas asmeniškai iš atsakovo, o ne iš bendroje sąskaitoje esančių lėšų. Taigi ieškovės siekis apsaugoti bendroje sąskaitoje esančias lėšas, dėl kurių byloje nepareikštas reikalavimas ir dėl kurių net nebus pasisakoma galutiniame teismo sprendime, negali būti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektas.
11.8. Ieškovė byloje prašo priteisti negautas pajamas, tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikytina grynuoju pelnu. Bylą išnagrinėjęs teismas taip pat sprendė, jog ieškovei priteistinos negautos pajamos. Tačiau ieškovės nurodyta 2 862 724,32 Eur dydžio suma nėra ieškovės grynasis pelnas, kurį ji planavo gauti atlikus ginčo darbus. Tai yra ieškovės atliktų darbų kaina. Atsižvelgiant į tai, jog ieškiniu prašoma priteisti negautas pajamas, 2 862 724,32 Eur sumos areštavimas bendroje sąskaitoje apskritai neturi sąsajumo su ginčo dalyku, nes ši suma sudaro ne negautas pajamas, o bendrą darbų kainą.
11.9. Šiuo atveju duomenys apie tariamą atsakovo nesąžiningumą ir apie ketinimus perleisti arba kaip nors apsunkinti banko sąskaitoje esančias lėšas neegzistuoja. Užsakovas mokėjimą už naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus atliko 2021 m. balandžio 22 d. Pinigai iki šios dienos yra bendroje jungtinės veiklos partnerių sąskaitoje, atsakovas jų niekam nepervedė ir neketina pervesti, iki neįsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Ieškovės minimi mokėjimai, kurie buvo atlikti be jos patvirtinimo, neturi įtakos nagrinėjamai bylai, kadangi tie mokėjimai buvo atlikti už atsakovo (jo subrangovų) atliktus darbus ir ieškovei nepriklausė.
11.10. Ieškovės argumentai, jog atsakovą reikėtų laikyti nesąžiningu, nes jis neperveda iš užsakovo gautų sumų, neturi teisinės reikšmės ginčo klausimu. Atsakovas neperveda pinigų iš užsakovo dėl to, jog tarp šalių vyksta ginčas dėl ieškovės reikalavimo teisės egzistavimo. Kol tokia reikalavimo teisė nenustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsakovas objektyviai negali būti laikomas turinčiu kokias nors prievoles ieškovės atžvilgiu ir nesąžiningai vengiančiu jų vykdymo.
11.11. Mokėjimai už visus kitus ieškovės atliktus darbus, dėl kurių nevyksta ginčas, yra atlikti, tai patvirtina, jog atsakovas neturi ir neturėjo intereso nemokėti ieškovei už jos atliktus darbus. Atsakovas nemoka tik už tuos darbus, už kuriuos ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo. Jei įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus pripažinta, kad atsakovas turi sumokėti ieškovei už jos neteisėtai atliktus darbus, atsakovas teismo sprendimą vykdys.
11.12. Tarp ieškovės ir atsakovo Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-17485-921/2020. Teismo sprendimas joje įsiteisėjo 2021 m. kovo 9 d. ir jau kitą dieną, atsakovas šį sprendimą buvo įvykdęs. Todėl duomenys apie tariamą grėsmę, kad atsakovas nevykdys galimo teismo sprendimo neegzistuoja.
11.13. Ieškovė vadovaujasi atsakovo 2020 m. finansine ataskaita, kuri į bylą pateikta anglų kalba. Aplinkybės, susijusios su atsakovo finansine padėtimi, negali būti laikomos pagrindu vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės atskirojo skundo (ne)pagrįstumą.
12. Ieškovė UAB „Autokausta“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo patenkinti ieškovės atskirąjį skundą. Papildomai nurodė šiuos pagrindinius argumentus
12.1. Priešingai nei nurodo atsakovas, darbus ieškovė atliko teisėtai ir pagrįstai – ji tai darė teisėto ir galiojančio 2019 m. rugpjūčio 8 d. susitarimo pagrindu. Atsakovo atsiliepime minimi raginimai nevykdyti ginčo darbų neturi ir neturėjo teisinio pagrindo. Būtent atsakovas elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai iki šiol neatsiskaitydamas už šiuos darbus. Atsiliepime nepagrįstai teigiama, kad nurodomų darbų kainą ieškovė nustatė vienašališkai – ginčo darbų kaina buvo nurodyta 2019 m. rugpjūčio 8 d. susitarime.
12.2. Atsakovas atsiliepime nutyli, kad jis pats anksčiau yra nurodęs, jog už darbus atsakovas atitinkamam subrangovui planavo sumokėti 1 871 335 Eur (be PVM), o gautą pelną būtų pasidalijęs su ieškove, jei tik ieškovė nebūtų vykdžiusi ginčo darbų. Esant tokiai atsakovo pozicijai akivaizdu, kad atsakovas net ir nesutikdamas su ieškovės 2 862 724,32 Eur (be PVM) dydžio reikalavimu ir (ar) jį ginčydamas, turėjo sumokėti ieškovei mažiausiai 1 871 335 Eur (be PVM) už ginčo darbus, kurių galimą mokėjimą savo pasirinktam subrangovui pats atsakovas jau yra pripažinęs.
12.3. Atsakovas neteisus teigdamas, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. susitarimas jo nesaisto. Šią atsakovo poziciją paneigia: 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimas, kuriame numatyta, kad atsakovas perėmė BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas ieškovės atžvilgiu.
12.4. Atsiliepime nepagrįstai teigiama, kad ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia užtikrinti byloje nepareikštą reikalavimą. Byloje ieškovė yra suformulavusi aiškius reikalavimus – priteisti iš atsakovo 2 820 804,32 Eur už užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus ir 41 920 Eur už žemės darbus. Taigi ieškovė yra pareiškusi 2 862 724,32 Eur dydžio reikalavimą atsakovo atžvilgiu ir jis jau yra patenkintas Kauno apygardos teismo. Ši pinigų suma ir yra ginčo banko sąskaitoje, kurią šiuo metu valdo tik atsakovas. Ieškovė prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik dėl ginčo sumos.
12.5. Atsiliepime nepaneigiama grėsmė galbūt ieškovei palankaus ir galutinio teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti. Atsakovo argumentus paneigia po atskirojo skundo ir atsiliepimo pateikimo paaiškėjusios aplinkybės – tai, kad atsakovas be ieškovės sutikimo iš ginčo banko sąskaitos padarė dar vieną mokėjimą – į kitą sau priklausančią banko sąskaitą pervedė net 2 541 048,77 Eur.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau nenustatė grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė atskirajame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, mano kad egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
17. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad egzistuoja neabejotina grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovas ne tik turi galimybę, bet ir realiai jau praeityje yra atlikęs mokėjimus be ieškovės sutikimo iš bendros banko sąskaitos, o banko sąskaita šiuo metu faktiškai yra kontroliuojama tik atsakovo ir pavedimai iš jos yra daromi atsakovo sprendimu, neatsiklausiant ieškovės bei ieškovei tokių mokėjimų nepatvirtinus. Ieškovės teigimu, atsakovas, vykdydamas projektą elgėsi nesąžiningai, vengė tiek priimti ieškovės darbus, tiek ir atsiskaityti su ieškove, tai patvirtina, kad atsakovas su ieškove nesąžiningai vengs atsiskaityti ir tuomet, jeigu ieškinys bus patenkintas. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo veiksmų projekte nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo nesąžiningu. Taip pat ieškovė mano, kad teismas nevertino fakto, jog šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra itin prasta, o ateityje ji tik blogės ir nebus iš ko patenkinti ieškovės reikalavimus.
18. Teismas nustatęs, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
20. Ieškovė atsakovo nesąžiningumą grindžia aplinkybe, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškove, buvo nesąžiningas sutartiniuose santykiuose su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog atsakovas nevykdo prievolės ieškovei yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie bent tikėtiną atsakovo nesąžiningumą ir jo siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės teigimu, kartu su atskiruoju skundu pateikta mokėjimo nurodymo kopija, taip pat kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikta mokėjimo nurodymo kopija įrodo, kad atsakovas be ieškovės leidimo atlieka mokėjimus iš ginčo sąskaitos tretiesiems asmenims, todėl taip pat gali pervesti ir lėšas, dėl kurių byloje vyksta ginčas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pateiktos mokėjimo nurodymo kopijos yra anglų kalba, ieškovė nepateikė įstatymu nustatyta tvarka patvirtinto šių mokėjimo nurodymų kopijų vertimo į valstybinę kalbą, todėl šie įrodymai negali būti tinkamu įrodymu civiliniame procese (CPK 113 straipsnio 3 dalis).
22. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas atsakovo galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, perleisti ar panašiai. Byloje nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovo siekius vengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, vien teiginys, kad atsakovas gali pervesti banko sąskaitose esančias lėšas tretiesiems asmenims, esant atsakovo galimybei disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, nesudaro prielaidų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą.
23. Ieškovė taip pat pateikia argumentus dėl prastos atsakovo finansinės padėties. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai.
24. Ieškovės vertinimu, atsakovo nesąžiningumą patvirtina jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas atsakovui buvo inicijuotas ieškovės iniciatyva ir interesais, duomenų apie jo baigtį šioje byloje nėra. Šis ikiteisminis tyrimas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizikos. Todėl ši aplinkybė negali būti pripažįstama pagrindžianti atsakovo nesąžiningumą ar jo ketinimus ateityje elgtis nesąžiningai. Tokios praktikos dėl ikiteisminio tyrimo įrodomosios reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste laikomasi ir naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-661-516/2021; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-464/2021).
25. Šioje nutartyje nurodyti motyvai ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė atskirajame skunde nepateikė argumentų ir nenurodė duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danguolė Martinavičienė