Skundas Nr. 1S-93-449/2020

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00112-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.16.2.12; 2.14.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. D. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 10 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. D. priklausančias pinigines lėšas – 10 010 Eur.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamąja byla ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 5 straipsnį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (4 veikos), 189 straipsnio 2 dalį (2 veikos).

2.       Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimu laikinai apribota A. D. teisė į grynuosius pinigus – 10 010 Eur, rastus ir paimtus 2016 m. balandžio 7 d. jo asmens kratos metu. Vilniaus apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. kovo 10 d.

3.       Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam A. D. laikino nuosavybės teisės į pas jį asmens kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 10 010 Eur apribojimo terminas dar kartą pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 10 d. Skundžiamoje teismo nutartyje teismas nurodė, kad ši procesinė prievartos priemonė kaltinamajam A. D. toliau taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4.       Kaltinamojo A. D. gynėja advokatė S. Balčiauskaitė skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigines lėšas – 10 010 Eur panaikinti.

5.       Gynėjos nuomone, laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. D. yra taikomas nepagrįstai. 

6.       Skunde nurodoma, kad taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepagrįstai ir neproporcingai varžo tiek kaltinamojo A. D., tiek jo sutuoktinės teises į nuosavybę. Gynėja nurodo, kad A. D. asmens kratos metu rasti ir paimti pinigai priklauso kaltinamojo sutuoktinei. Šias lėšas ji sukaupė iš legaliai gauto darbo užmokesčio. Be to, šios piniginės lėšos buvo perduotos kaltinamajam gydymuisi, nes A. D. sveikatos būklė yra prasta ir jam reikalingas gydymas. Todėl paskyrus laikiną nuosavybės teisių apribojimą sutaupytoms lėšoms užkertamas kelias kaltinamajam gydytis, įsigyti reikiamus medikamentus ir medicinines paslaugas.

7.       Skunde nurodoma ir apie tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. D. asmens kratos metu rasti pinigai buvo nusikalstamos veikos įrankis ar buvo gauti iš nusikalstamos veikos. Gynėja pažymi, kad A. D. pateikti kaltinimai yra susiję su narkotinių medžiagų įgijimu, gabenimu, tačiau ne su realizavimu. Kaltinamasis negavo ir negalėjo gauti jokios finansinės naudos, nes pagal kaltinimą šios medžiagos nebuvo realizuotos, o jas surado ir paėmė pareigūnai. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų galima matyti, kad jeigu pinigai ir buvo duodami konkrečiam narkotinių medžiagų įgijimui, pervežimui, tai po šių veiksmų atlikimo A. D. pinigų nebeturėdavo. Dėl to pas A. D. rasti pinigai nebuvo susiję su jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.  

8.       Gynėjos nuomone, nesant duomenų, kad A. D. gavo turtinės naudos iš jo galimai padarytų nusikaltimų, nesant duomenų, jog jo asmens kratos metu rasti pinigai buvo nusikalstamos veikos įrankis ar buvo gauti iš nusikalstamos veikos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. D. yra taikomas nepagrįstai.

9.       Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

10.       Kaltinamojo A. D. gynėjos skundas atmetamas.

11.       Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Įrankis – bet kuris daiktas, kuris naudojamas darant nusikalstamą veiką, t. y. atliekant veiksmus (neveikimą), numatytus nusikaltimo sudėtyje, ir kuriuo tiesiogiai kėsinamasi į nusikaltimo dalyką, objektą.

12.       Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, užtenka nustatyti, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad galimai yra padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Turto įgijimo teisėtumo klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.        

13.       Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – būtinumas užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą – nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą teismas pratęsė.

14.       Nutartyje nurodyta ir apie tai, kad kaltinamajame akte nurodyti duomenys suteikia pagrindo manyti, jog A. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

15.       A. D. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, 2013-2015 m. per 4 kartus neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat 2014 m. per du kartus įgijo ir realizavo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą – 25 930 Eur vertės krovininio automobilio priekabą ir 27 200 Eur vertės vilkiką. Taigi, pagal A. D. pareikštus kaltinimus galima spręsti, jog kratos metu paimtos piniginės lėšos galėjo būti neteisėtai gautos iš nusikalstamos veikos, t. y. būti jos rezultatu ar būti nusikalstamos veikos padarymo įrankiu.

16.       Pažymėtina, kad nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos. Šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuojamas tiek pas kaltininką, tiek pas jo bendrininką (-us) ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

17.       Pažymėtina ir tai, kad įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Nors gynėja skunde nurodo, kad A. D. pareikšti kaltinimai ir galimas turto konfiskavimas nepagrįsti bylos duomenimis, tačiau, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia iš esmės kaltinamojo kaltės klausimo, taip pat ar byloje realiai bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes visi šie klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

18.       Taigi visi skundo argumentai dėl piniginių lėšų prikausymo ne A. D., o jo sutuoktinei, dėl šių lėšų įsigijimo bus vertinami nagrinėjant bylą iš esmės ir tik ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis. Šiuo metu, nebaigus nagrinėti bylos apygardos teisme, negali būti atmesta galimybė, jog A. D. asmens kratos metu rasti pinigai buvo įgyti iš nusikalstamos veikos ar skirti nusikalstamai veikai daryti.

19.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam turtui – piniginėms lėšoms, paimtoms kaltinamojo asmens kratos metu. Apygardos teismas, siekdamas užtikrinti galimai iš nusikalstamos veikos gautų pinigų konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, pagrįstai pratęsė A. D. taikomos procesinės prievartos priemonės terminą.

20.       Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Pažymėtina, kad taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas yra priimamas siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. D. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą (apysunkiai ir labai sunkūs nusikaltimai), laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jo asmens kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 10 010 Eur negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Ši procesinė prievartos priemonė yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Švelnesnėmis procesinėmis prievartos priemonėmis šie tikslai nebūtų pasiekti. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo iš kaltinamojo A. D. kratos metu paimtiems 10 010 Eur, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas.

21.       Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas tam pačiam kaltinamojo A. D. turtui, t. y. asmens kratos metu pas jį rastiems ir paimtiems pinigams, taikomas jau pakankamai ilgą laiką. Tačiau A. D. kaltinamas keleto nusikalstamų veikų, priskiriamų ir labai sunkiems nusikaltimams, padarymu. Be to, ši byla jau yra teismo žinioje ir nagrinėjama teisiamajame posėdyje. Todėl pagal BPK 151 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Ši byla teisiamajame posėdyje nagrinėjama jau ilgiau negu metus laiko, teismo posėdžiai daug kartų neįvyko dėl kaltinamųjų ligų ir kitų nuo teismo nepriklausomų priežasčių. Jokių požymių apie šios bylos nagrinėjimo vilkinimą nėra, todėl teismo nutartis dėl BPK 151 straipsnio taikymo ir laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo šiuo atveju yra ir pagrįsta ir neprieštarauja proporcingumo principui (BPK 11 straipsnis).

22.       Teismas skundžiama nutartimi dar kartą pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą tais pačiais motyvais ir pagrindais, kaip ir ankstesnėse teismo nutartyse. Tuo tarpu A. D. gynėja skunde dėl skundžiamos teismo nutarties dėsto vėl tuos pačius argumentus, kuriuos dėstė ir ankstesniuose skunduose. Į tuos pačius gynėjos argumentus apie tai, kad 10 010 Eur tariamai buvo ne kaltinamojo A. D., o jo sutuoktinės pinigai, taip pat apie tai, kad tie pinigai tariamai negalėjo būti gauti iš nusikalstamos veikos, jau buvo išsamiai atsakyta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyse. Todėl dar kartą smulkiai dėstyti tuos pačius skundo atmetimo motyvus jau netgi nėra reikalo. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pinigai, t. y. 10 010 Eur, buvo surasti ir paimti ne bendrame kaltinamojo ir jo sutuoktinės būste, ne pas jo sutuoktinę, o būtent pas patį A. D. jo asmens kratos metu. Ir ši aplinkybė yra ypač svarbi sprendžiant klausimą dėl BPK 151 straipsnio taikymo pagrįstumo. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal BK 72 straipsnį ne tik gali būti konfiskuotas pats konfiskuotinas turtas, t. y. BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai reiškia, jog yra galimybė, kad pinigai, kurie buvo paimti asmens kratos metu, iš A. D. gali būti išieškoti ir šiuo pagrindu.

23.       Tuo tarpu byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. D. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – varžo jo teises labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Skunde nurodomos aplinkybės apie A. D. sveikatos būklę ir tariamai apribotas galimybes gydytis, įsigyti reikiamus medikamentus bei medicinines paslaugas nepagrįstos objektyviais duomenimis. Nėra duomenų, tokie duomenys nepateikti ir skunde, kad dėl A. D. taikomos procesines prievartos priemonės, dėl asmeninių lėšų trūkumo jis negali įsigyti reikalingų medikamentų ar tai, jog jam nesuteikiamos būtinosios medicininės paslaugos. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

24.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi A. D. turtui (piniginėms lėšoms) taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, BPK 11 straipsnio, 151 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją.

25.       Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti arba keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

kaltinamojo A. D. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                         Linas Šiukšta