Baudžiamoji
byla Nr. 2K-174/2011
Proceso
Nr. 1-36-1-00140-2009-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.5;
2.6.7.3; 2.6.7.5. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. balandžio 12
d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus,
Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio, teismo posėdyje kasacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Broniaus A. S. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės
teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Bronius A.
S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir
BK) 138 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės apribojimo, įpareigojus laisvės
apribojimo metu nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose.
Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš Broniaus A. S. Kauno teritorinės
ligonių kasai priteista 61,90 Lt turtinei žalai atlyginti, o T.
G.- 2613,28 Lt turtinei ir 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo
B. A. S. apeliacinis skundas atmestas. Marijampolės rajono
apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendis neperžengiant apeliacinio
skundo ribų paliktas nepakeistas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo Albino Sirvydžio pranešimą,
n
u s t a t ė :
B. A. S. nuteistas už
tai, kad jis 2009 m. balandžio 13 d. apie 17.00 val. Kalvarijos savivaldybės Brukų kaime, prie parduotuvės,
vykstant tarp T. G., A. M., V. S. ir Broniaus A. S. konfliktui, T. G. siekiant išskirti konfliktuojančiuosius ir bandant
atitraukti nuo jų Bronių A. S., pastarasis tyčia
sužalojo T. G. – stiklo šuke perpjovė jam kairę ranką, taip
padarė pjautines žaizdas kairiajame dilbyje, nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistasis B. A. S.,
remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK)
382 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, prašo teismų sprendimus panaikinti ir
perduoti bylą pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo,
įpareigojant ištirti visus įrodymus byloje ( apklausti nurodytus naujus
liudytojus, pateikti papildomus klausimus medicinos ekspertui).
Skunde kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymų
vertinimu ir pateikia sau palankią versiją, nurodo, kad neabejotinų įrodymų,
pagrindžiančių jo kaltę, byloje nėra, teismų sprendimai nepagrįsti, neteisėti,
neteisingi, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso (toliau- BPK) 6, 7 straipsnių, 28 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio
normas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, todėl naikintini, jis
išteisintinas. Kadangi tiesioginių neginčijamų įrodymų, kad kasatorius tyčia
sužalojo nukentėjusįjį T. G. nėra, tai teismai turėjo ypač
atidžiai ir teisingai vertinti aplinkybes ir įrodymus, o apeliacinės
instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000
m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 26 nuostatomis įvertinti pirmosios instancijos
teismo nuosprendžio trūkumus, nustatyti ir ištaisyti įrodymų vertinimo klaidas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje abejonės dėl įrodymų
vertinamos kaltininko naudai, tai įtvirtina BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas,
BK 20 straipsnio 3 dalis. Šiuo atveju remiamasi prielaidomis, neapklausti visi
įvykį stebėję liudytojai, apklaustieji nepatvirtino jo kaltės dėl inkriminuotos
veikos, nepasisakė medicinos ekspertas dėl reikšmingų bylos aplinkybių,
ikiteisminio tyrimo metu iš įvykio vietos nebuvo paimtos stiklo šukės ir todėl
nenustatyta, ar ant stiklo šukių yra B. A. S. pirštų
atspaudų, odos epitelio, prakaito likučių. Kasatorius mano, kad pirmosios
instancijos teismas pasielgė šališkai, o apeliacinė instancija atkartojo
klaidas.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos
Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad teismai
patikrino ir įvertino pagal savo įsitikinimą byloje surinktus įrodymus,
prokuratūra sutinka su teismų išvadomis.
Prokuroro nuomone, išsamiai argumentuota,
kodėl ir kokiais įrodymais remdamiesi teismai įsitikino kasatoriaus kaltumu dėl
jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kodėl neturi pagrindo netikėti
nukentėjusiojo T. G. parodymais, kuriuos patvirtino liudytojai V. A., J. M.. Teismo prerogatyva spręsti dėl įrodymų pakankamumo, o dėl BPK 7
straipsnio tariamo pažeidimo prokuroras mano, kad kasatorius nepateikė jokių
argumentų apie tai, jog jis ar jo gynėjas bylos nagrinėjimo metu negalėjo
teikti įrodymų, dalyvauti juos tiriant, teikti prašymus, ginčyti kitos šalies
argumentus, pareikšti nuomonę visais reikšmę bylai turinčiais klausimais,
nurodo, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies deleguoti principai įgyvendinti.
Atsiliepime pažymima, kad BPK 324 straipsnio 6 dalyje suponuota apeliacinės
instancijos teisė, o ne pareiga atlikti įrodymų tyrimą, jis privalomas, kai
pirmosios instancijos teismas tyrimą atliko neišsamiai, juolab kai to neprašė
nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas. Apeliacinės instancijos teismas skundą
išnagrinėjo pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas- neišeidamas už skundo
ribų, laikydamasis BPK 332 straipsnio nuostatų.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą
nukentėjusysis T. G. prašo skundą atmesti ir palikti
ankstesnius sprendimus nepakeistus.
Nukentėjusiojo nuomone, teisingumą teismai
vykdė tinkamai, rungimosi principas tiriant įrodymus pirmosios instancijos
teisme užtikrintas, buvo išaiškinta teisė teikti įrodymus, prašymus teismuose
dėl įrodymų tyrimų ar kitus prašymus (kasatorius ir gynėjas apeliacinės
instancijos proceso metu net neprašę tirti įrodymus), BPK 300 straipsnio
pažeidimų nėra, nuosprendis pagrįstas išsamiu, nešališku reikšmingų bylai
aplinkybių išnagrinėjimu, pagrįstai nepatikimus įrodymus įvertinus kritiškai,
apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, nešališkai, nepažeisdamas
Baudžiamojo proceso kodekso normų. Nukentėjusiojo nuomone, tariamai naujų
faktinių duomenų tyrimas galimas tik baudžiamąją bylą atnaujinus.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
Kasacinės instancijos teismas vadovaudamasis
BPK 376 straipsnio 1 dalimi teisės taikymo aspektu patikrina apskųstus
nuosprendžius ir nutartis, t.y. ar pagal žemesnės instancijos teismų
sprendimais nustatytas bylos aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis
įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo
proceso įstatymų normų pažeidimų. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos
aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria, tai atlieka ir naują
aplinkybių vertinimą pateikia apeliacinės instancijos teismai.
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos
veikos kvalifikavimo
Kolegija pažymi, kad apeliacinės
instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų
vertinimą, tai aptarė nutartyje atsakydamas į esminius apeliacinio skundo
argumentus, ir todėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta,
byloje surinkti įrodymai įvertinti pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas-
pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos
aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Matyti, kad liudytojų
parodymai ir kiti įrodymai vertinti visų bylos duomenų kontekste, tačiau dalį
duomenų teismai atmetė kaip nereikšmingus, nes liudytojai nematė sužalojimo
padarymo aplinkybių, keliama versija, kad nusikaltimą įvykdė kitas asmuo,
nepagrįsta faktiniais duomenimis. Kasatoriaus teiginiai, kad būtina apklausti
kitus liudytojus, užduoti papildomus klausimus ekspertui, nepagrįsti, nes įrodymų
pakankamumo klausimas yra teismo prerogatyva. Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta
kiek ir kokių įrodymų turi būti, kad teismas galėtų padaryti išvadą, jog
įvykdytas nusikaltimas ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Teismai įtikinamai
argumentavo, kad neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo T. G. parodymais, kuriuos patvirtino liudytojai V. A., J. M., matę nukentėjusiojo sužalojimo momentą (
nukentėjusysis eidamas prie besimušančių asmenų jų išskirti ir norėdamas
nuteistąjį sulaikyti, paėmė jį už peties, patraukęs į save, pamatė, kad jo
ranka perpjauta dilbio, riešo, plaštakos srityje, ir suprato, kad tai padarė B.
A. S., nes daugiau šalia nieko nebuvo).
Kolegijos nuomone, surinktų duomenų pakanka konstatuoti, kad B. A. S. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 138
straipsnio 1 dalyje, požymiai. Visi duomenys gauti teisėtais būdais ir
baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, Baudžiamojo proceso kodekse
numatytomis priemonėmis, patikrintomis teismų procesų metu. Iš bylos medžiagos
matyti, kad teismai vadovavosi leistinais ir patikimais įrodymais, surinktais
nepažeidžiant BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, nes nei
kasatorius, nei gynėjas nėra pateikę duomenų, kad jiems būtų trukdoma reikšti
prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus, teikti įrodymus, dalyvauti juos
tiriant, reikšti savo nuomonę visais klausimais, reikšmingais teisingam bylos
išsprendimui.
Kasatoriaus pateikti duomenys, kad jis
pats konflikte buvo sužalotas ir sunkiai nukentėjo, nepaneigia nuteistojo
kaltės dėl T. G. tyčinio sužalojimo.
Dėl pirmosios instancijos teismo
šališkumo
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmuo turi
teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo
sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teismo
nešališkumo užtikrinimas- viena teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Tai
reiškia, kad teismas nagrinėdamas bylą su abiem proceso šalimis turi elgtis
vienodai, nerodydamas vienai iš jų prielankumo, nebūtų suinteresuotas vienai iš
šalių priimti palankų sprendimą. Šališku pripažįstamas teismas, kai byla
išnagrinėta pažeidžiant BPK 58 straipsnio nuostatas, o šiuo atveju kasatoriaus
teiginiai deklaratyvūs ir negali būti pagrindas išvadai apie teismo šališkumą.
Nenustačius BPK 369
straipsnyje įvardytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės
instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas
atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini
teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a :
Nuteistojo
Broniaus A. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Antanas Klimavičius
Vytautas
Piesliakas
Albinas
Sirvydis