Civilinė byla Nr. e2-3201-1094/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33127-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,
sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovui T. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viksta“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – teismas) su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Viksta“ 859,29 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodo, kad 2020 m. spalio 24 d. atsakovei UAB „Viksta“ priklausantis įrenginys Bobcat, (duomenys neskelbtini), vykdė Vilniuje, (duomenys neselbtini), žemės sklypo, priklausančio R. G., lyginimo darbus. Atliekant darbus buvo apgadintas žemės sklype esantis gyvanamasis namas. R. G. priklausantis gyvenamasis namas apdrastas „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filiale, todėl namo savininkas pateikė pranešimą apie įvykį. Ieškovo atstovas nuvykęs į įvykio vietą kartu su nukentėjusiu R. G. užpildė sugadinto turto apžiūros aktą, apžiūros metu nustatyta, kad apgadintos namo lauko durys ir oro kondicionavimo sistemos vamzdynas. Ieškovas atliko padarytų apgadinimų įvertinimą ir nustatė, kad minėto įvykio metu padaryta 859,29 Eur žala ir nuostolio dydį suderinus su R. G., pastarajam buvo sumokėta draudimo išmoka. Po draudimo išmokos sumokėjimo ieškovas raštu informavo atsakovę apie padarytą žalą ir išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovės vadovas pranešė elektroniniu laišku, kad atsisako atlyginti žalą ir apskritai neigė faktą, kad jo įmonės technika su vairuotoju atliko darbus Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo iš atsakovės priteisti ieškovo išmokėtos draudimo išmokos sumą.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovės teigimu, ji su R. G. nebuvo sudariusi paslaugų atlikimo sutarties, apie įvykį informuota nebuvo, įvykio deklaracijos iš policijos taip pat negavo. Atsakovės vadovas neatmeta, kad R. G. skambino bendruoju įmonės užsakymų telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nei žodžiu, nei el. paštu, nei raštu sutartis dėl technikos nuomos nebuvo sudaryta, nebuvo pasirašytas ir kelionės lapas, kuriame fiksuojama paslaugos atlikimo data, darbo valandos ir vietos adresas, o po to išrašoma sąskaita faktūra – šiuo atveju R. G. vardu sąskaita faktūra nėra išrašyta. Be to, atsakovė nevykdo rangos darbų, klientai, išsinuomavę techniką su operatoriumi, patys vadovauja operatoriaus darbams. Kadangi pateiktose įvykio nuotraukose matyti, kad teritorija yra atvira, į ją gali patekti bet kas, joje (teritorijoje) vykdomi statybos darbai, taigi turto apgadinimai galėjo būti padaryti bet kuriuo kitu metu ir kitų asmenų. Atsakovės vadovo teigimu, nors nuotraukose ir matomas krautuvas Bobcat su UAB „Viksta“ logotipu ir bendruoju telefono numeriu, tačiau tai neįrodo, kad šis krautuvas apskritai priklauso atsakovei.
4. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovės darbuotojo veiksmai buvo tiesioginė ir vienintelė žalos nukentėjusiajam turtui padarymo priežastis. Namo savininkas pateikė ieškovui informaciją apie padarytą žalą, žalos dydį įrodo sąmata. Byloje pagrindinis ginčas, ar atsakovės darbuotojas apgadino R. G. priklausantį objektą, tačiau esantys įrodymai patvirtina, kad krautuvas Bobcat, identifikavimo (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei. Ginčo dėl žalos dydžio nėra, atsakovė nereiškė prieštaravimų.
5. Tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. G. nurodė, kad nekilnojamojo turto objektą (gyvenamąjį namą ir žemės sklypą) įsigijo už paskolą, todėl privalomai turėjo gyvenamąjį namą apdrausti, pasirašė draudimo sutartį su ieškovu. Žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), darbams atlikti, 2020 m. spalio mėn. internete skelbiu.lt puslapyje rasto skelbime nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), žodžiu susitarė dėl krautuvo Bobcat su mechanizatoriumi paslaugų savaitgaliui – spalio mėn. pabaigoje, paslaugų kaina buvo sutarta: 30 Eur už valandą technikos nuoma ir 30 Eur už technikos atvykimą į darbų vietą. Mechanizatorius, lygindamas gruntą prie gyvenamojo namo rytinės sienos, įklimpo ir atsirėmė į katilinės medinių durų varčią, o išvažiuodamas iš įklimpimo vietos dar užlaužė kondicionavimo sistemai išvestus vamzdelius (apie 2 m). Technikai išvažiavus iš įklimpimo vietos liudytojas iš karto nufotografavo technikos identifikavimo numerį ir padarytus apgadinimus, nusiuntė nuotraukas durų gamintojui preliminariam žalos dydžio nustatymui. Liudytojas teiravosi pas mechanizatorių dėl žalos atlyginimo, kuris liepė R. G. kreiptis į viršininką kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojui paskambinus nurodytu telefonu ir pasakius apie padarytą žalą, viršininkas ilgai negalėjo kalbėti, todėl buvo sutarta susiskambinti darbo dieną. Sekančią dieną mechanizatoriaus viršininkas liepė dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę, ką liudytojas ir padarė. Draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką.
6. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovei tinkamai buvo įteiktas teismo šaukimas atvykti į posėdį, atsakovė apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą dalyvauti teismo posėdžiuose ir (ar) neteikė rašytinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, taip pat, darytina išvada, kad atsakovė apie bylą teisme žinojo, tačiau į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas
Faktinės bylos aplinkybės
7. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:
7.1. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypas ir pastatas-gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys nesklebtini), nuosavybės teise priklauso R. G..
7.2. Gyventojų turto draudimo sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini) draudikas Swedbank P&C Insurance AS draudėjo AB „Swedbank“ naudai apdraudė R. G. įsigytą gyvenamąjį namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (draudimo laikotarpis 2020 m. spalio 16 d. – 2021 m. spalio 14 d.).
7.3. R. G. pranešė Swedbank P&C Insurance AS apie 2020 m. spalio 24 d. įvykusį įvykį, 2020 m. spalio 30 d. užpildytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) – nuomuota įranga žemės sklypo lyginimo darbams atlikti, kaltininkas UAB „Viksta“ technika valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Priedu prie akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Nuostolio paskaičiavimas“ apskaičiuota 859,29 Eur draudimo išmoka.
7.4. AB „Swedbank“ 2020 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. išmokėta 859,29 Eur draudimo išmoka.
7.5. 2021 m. sausio 29 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) draudikas kreipėsi į UAB „Viksta“ dėl žalos atlyginimo. UAB „Viksta“ vadovas S. J. 2022 m. kovo 23 d. elektroniniu laišku minėtą pranešimą atmetė ir traktavo kaip niekinį.
7.6. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2022 m. vasario mėn. raštas patvirtina, kad „Bobcat“ markės krautuvas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario 5 d. iki duomenų pateikimo dienos Lietuvos Respublikos traktorių savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre įregistruotas UAB „Swedbank lizingas“ vardu, nuo 2019 m. vasario 5 d. iki dabar krautuvo naudotojas – UAB „Viksta“.
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka
8. CK 6. 1015 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytų pareigų arba atlikus veiksmus, kuriuos draudžia įstatymas ar sutartis, arba pažeidus bendro pobudžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sužalojus turtą, už žalos padarymą atsakingiems asmenims atsiranda prievolė atlyginti žalą. Žalą padaręs asmuo laikomas kaltas, kol neįrodoma, kad žala nukentėjusiąjam buvo padaryta ne dėl jo kaltės (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovas privalo įrodyti bent vieną įstatyme nustatytą pagrindą, kai žala pateisinama ir civilinė atsakomybė netaikoma.
9. Taikant CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad subrogacijos atveju, draudikui išmokėjus pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, saistanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013; ir kt.).
10. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, pagal nurodyto straipsnio nuostatas, už žalą atsakingu laikomas asmuo, veikimu ar neveikimu kitam asmeniui sukėlęs žalą. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
11. Bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018; ir kt.).
12. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019; ir kt.).
13. Įvertinus nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktus įrodymus ir duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes (žr. šio sprendimo 7 punktą), taip pat liudytojo parodymus bei ieškovo paaiškinimus darytina išvada, kad R. G. gyvenamojo namo katilinės medinių durų ir kondicionavimo sistemai išvestų vamzdelių (apie 2 m) apgadinimai kilo būtent dėl UAB „Viksta“ Bobcat markės krautuvu dirbusio darbuotojo kaltės, jam įklimpus šalia R. G. statomo namo (aiškiai ir nedviprasmiškai matyti iš fotonuotraukų). Teismo neįtikino atsakovės vadovo atsiliepime išdėtyta pozicija, jog nors ir matyti krautuvas su UAB „Viksta“ logotipu ir jos bendruoju telefono numeriu, tačiau tai neįrodo, kad šis krautuvas apskritai priklauso atsakovei – byloje nepakako duomenų šioms išvadoms pagrįsti, priešingai, byloje surinkta daugiau duomenų šioms išvadoms paneigti, vien tai, jog minėtas krautuvas įregistruotas UAB „Swedbank lizingas“ vardu, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovė UAB „Viksta“ krautuvu nesinaudoja – nustatyta, jog UAB „Viksta“ krautuvu naudojasi nuo 2019 m. vasario 5 d., todėl toks atsakovės vadovo teiginys atmestinas.
14. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės vadovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad UAB „Viksta“ nėra atsakinga už žalą, nes klientai, išsinuomavę techniką su operatoriumi, patys vadovauja operatoriaus darbui. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė pati atliko žemės sklypo tvarkymo darbus ar pavedė juos atlikti kitiems asmenims (šiuo atveju – tikėtina, kad UAB „Viksta“ darbuotojui), ši aplinkybė nepašalina iš CK 6.246 straipsnio 1 dalies kylančių atsakovės pareigų elgtis atidžiai, rūpestingai ir apdairiai, rūpintis bei kontroliuoti, kad nebūtų atliekami neteisėti veiksmai. Byloje nėra duomenų, kad pats R. G. (šiuo atveju – liudytojas) vairavo UAB „Viksta“ naudojamą krautuvą. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė CK 6.246 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nagrinėjamu atveju atsakovę ir krautuvo operatorių siejantys teisiniai santykiai bei iš šių santykių kylančių teisių ir pareigų turinys šiai bylai neturi esminės reikšmės. Vadinasi, atsakovės, kaip krautuvo naudotojos, atsakomybė už neteisėtą žemės sklype esančio turto sugadinimą atsiliepimu nėra paneigta. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Viksta“ vadovas asmeniškai darbams nevadovavo, o tai darė R. G., atsakovės pareigos atlyginti žalą neeliminuoja, kadangi būtent UAB „Viksta“ krautuvo operatorius neįvertino žemės sklypo grunto ir drėgningumo savybių, ko pasėkoje įklimpo šalia gyvenamojo namo sienos.
15. Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, sprendžia, kad atsakovė savo pareigos neįvykdė ir prezumpcijos nepaneigė, o ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovės draudimo išmokos pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas. Ieškovas draudimo išmokos dydį įrodinėja byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie yra leistini ir patvirtina išmokos dydį. Iš šių ieškovo duomenų matyti, kad atliekant žemės sklypo tvarkymo darbus įvykusio turto apgadinimo nuostoliai, atskaičius draudimo išskaitą, sudarė 859,29 Eur. Nesant byloje duomenų, kad atsakovė atlyginimo padarytus nuostolius, teismas konstatuoja, kad iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 859,29 Eur.
16. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 staipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jei abi sutarties šalys yra verslininkai, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 nurodyta, kad įstatyme nustatyta, jog procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią suma gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Tai reiškia, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomos sumos, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai. Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje turi nurodyti sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, jų dydį ir dieną, nuo kurios jos skaičiuojamos. Konkrečią palūkanų sumą apskaičiuoja antstolis vykdydamas teismo sprendimą.
18. Esant nurodytam, yra pagrindas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 859,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gruodžio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 19 Eur žyminio mokesčio. Ieškovo ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinas 19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 17,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškovo ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialui (j. a. k. 302649474), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viksta“ (j. a. k. 300633560), 859,29 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt devyni eurai 29 ct) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (859,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viksta“ (j. a. k. 300633560) ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo (j. a. k. 302649474) naudai 19 (devyniolika) Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viksta“ (j. a. k. 300633560) valstybės naudai 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Bielskytė