Civilinė byla Nr. e2-8547-465/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04179-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

sekretoriaujant Nijolei Gamperienei, 

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. M.,

atsakovo L. P. atstovei advokatei T. B.,

trečiajam asmeniui D. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui L. P., dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, trečiasis asmuo D. S..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. P., prašydamas: 1) atskirti D. P. ir G. P. nuo tėvo L. P.; 2) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovo.

2.       Ieškinyje nurodo, kad atsakovas L. P. turi nepilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu tėvo valdžios dėl laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje tinkamai neįgyvendina. 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2430-897/2016 tėvams – motinai I. S. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia ir tėvui L. P. buvo laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nepilnamečiams D. P. ir G. P. nustatyta nuolatinė globa. Jų nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore uzufrukto teise paskirta D. S.. Vaikų gyvenamoji vieta paskirta globėjos gyvenamojoje vietoje. 2023 m. sausio 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba raštu (Nr. 1S274) informavo Tarnybą, jog L. P. nuo 2020 m. birželio 19 d. Marijampolės kalėjime atlieka jam skirtą 10 metų 2 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmę. Galimas nuteistojo lygtinis paleidimas nuo 2027 m. balandžio 9 d. Bausmės pabaiga 2030 m. rugsėjo 4 d. Tarnybos specialistai lankėsi nepilnamečių D. P. ir G. P. gyvenamojoje vietoje ir surašė globojamų vaikų aplankymo aktus. Lankymosi metu nustatė, kad vaikų globa vyksta sklandžiai, globotoja užtikrina berniukų emocinius ir fizinius poreikius, saugią ir vaikų raidai bei vystymuisi palankią aplinką. Nustatyta, kad nuolatinė globa vyksta sklandžiai, vaikų teisių pažeidimų nenustatyta. Bendraujant su berniukais, G. sakė, kad vasaros metu svečiavosi Anglijoje pas motiną. Mama atvyko jo su D. pasiimti, po to senelė juos pasiėmė atgal į Lietuvą. Vaikams labai patiko viešnagė, jautėsi jaukiai, apsipirko, pažymėjo, kad nori vėl vykti, nurodė, kad buvo labai įdomu. Tėvas skambina berniukams, pažymėjo, kad kartais pasikalba. D. nurodė, kad tėvas buvo laikinai išleistas į laisvę, tuomet atvyko jų aplankyti, pasisvečiavo tris dienas. G. sakė, kad viskas buvo gerai. Tarnybos vertinimu atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali tinkamai rūpintis vaikais ir juos auginti, nes atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai liko be įstatyminių atstovų, nėra duomenų, kad situacija artimiausiu metu galėtų keistis, įvertinus, kad tėvas domisi sūnų gyvenimu, jų pasiekimais, sveikata, pagal galimybes pastoviai su vaikais bendrauja, tačiau dėl objektyvių priežasčių kartu su vaikais negyvena, Tarnybos manymu, atsakovo atžvilgiu taikytinas atskyrimas nuo jo nepilnamečių sūnų. 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2430-897/2016 tėvui L. P. buvo laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Byloje buvo nustatyta, kad L. P. tinkamai nesirūpino vaikais, neteikė savalaikio periodinio išlaikymo, neužtikrino saugių gyvenimo sąlygų, tačiau palaikė ryšį su savo sūnumis, lankė juos, bendravo telefonu, stengėsi keisti gyvenimo būdą, todėl teismas nusprendė laikinai – iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės – apriboti L. P. tėvo valdžią nepilnamečių sūnų D. P. ir G. P. atžvilgiu. Šiuo atveju laikinas tėvo valdžios apribojimas tęsiasi apie 7 metus, todėl tikslinga kreiptis į teismą dėl teisinio sureguliavimo L. P. atžvilgiu. Atlikus nepilnamečių vaikų globos peržiūrą, nustatyta, kad atsakovas palaiko ryšį su savo sūnumis, lankė juos (buvo išleistas 3 parom pasisvečiuoti pas vaikus), bendrauja telefonu, tačiau negali vaikais tinkamai pasirūpinti, nes šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Kadangi laikinasis tėvo valdžios apribojimas negali tęstis tokį ilgą laiką, be to atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali tinkamai pasirūpinti vaikais ir pakeisti savo gyvenimo būdo, todėl Tarnybos manymu, L. P. taikytinas tėvo atskyrimas nuo vaikų.

3.       Atsakovo L. P. atstovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad galimybės nuvykti į įkalinimo įstaigą nėra. Atstovė laikė, kol pats atstovaujamasis jai paskambins ar parašys. Bet negavusi jokių žinių, jo pozicijos nežino. Kadangi L. P. nuomonė atstovei nėra žinoma, ji nurodė negalinti pasisakyti dėl pareikšto reikalavimo. Mano, kad atsakovo nuomonė turi būti išklausyta teismo posėdžio metu.

4.       Trečiasis asmuo D. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad tėvo ryšys su vaikais nėra nutrūkęs, jis domisi vaikų gyvenimu, bendrauja telefonu, dalyvauja vaikų gyvenime, taigi pagrindo neterminuotai apriboti valdžią nebūtų, todėl prašo pakeisti į lengvesnę formą - atskyrimą.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad jai nežinoma atsakovo pozicija, nes su juo atstovei nepavyko susisiekti. Mano, kad atskyrimas tėvo yra iš esmės esamų aplinkybių konstatavimas. Mano, kad atsakovas jam išaiškinus atskyrimo pasekmes neprieštarautų ieškiniui. Apie ieškinį ir teismo posėdį jam yra žinoma. Prašė spręsti bylą vadovaujantis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais.

7.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. S. palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinio pagrinde nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad su G. tėvo ryšys nutrūko jau kreipusis į teismą dėl tėvo atskyrimo. Išėjęs trumpam į laisvę, atsakovas nepasinaudojo galimybe pabendrauti su vaikais

Ieškinys tenkintinas 

8.       Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje O. prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje P. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

9.       Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

10.       CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti, kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.

11.       Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.). Tokio pobūdžio bylose teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

12.       Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

13.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

14.       Iš bylos duomenų matyti, kad D. P., gim., (duomenys neskelbtini) ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo L. P. ir I. S. vaikai (el. bylos l. 9,32). 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2430-897/2016 tėvams – motinai I. S. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia ir tėvui L. P. buvo laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nepilnamečiams D. P. ir G. P. nustatyta nuolatinė globa. Jų nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore uzufrukto teise paskirta D. S.. Vaikų gyvenamoji vieta paskirta globėjos gyvenamojoje vietoje. Minėtame sprendime konstatuota, kad vaikų ir tėvo ryšys nėra visiškai nutrūkęs, tikėtina, kad jis pakeis savo gyvenimo būdą, norės ir galės pats savarankiškai auginti savo sūnus (el. bylos l. 53-58).

15.       2023 m. sausio 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba raštu (Nr. 1S274) informavo Tarnybą, jog L. P. nuo 2020 m. birželio 19 d. Marijampolės kalėjime atlieka jam skirtą 10 metų 2 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmę. Galimas nuteistojo lygtinis paleidimas nuo 2027 m. balandžio 9 d. Bausmės pabaiga 2030 m. rugsėjo 4 d. (el. bylos l. 39).

16.       2022 m. gruodžio 21 d. nepilnamečių D. P. ir G. P. gyvenamojoje vietoje surašyti globojamų vaikų aplankymo aktai sūnus (el. bylos l. 19-25,45-52), kuriuose konstatuota, kad vaikų globa vyksta sklandžiai, globotoja užtikrina berniukų emocinius ir fizinius poreikius, saugią ir vaikų raidai bei vystymuisi palankią aplinką. Nustatyta, kad nuolatinė globa vyksta sklandžiai, vaikų teisių pažeidimų nenustatyta. Bendraujant su berniukais, G. sakė, kad vasaros metu svečiavosi Anglijoje pas motiną. Mama atvyko jo su D. pasiimti, po to senelė juos pasiėmė atgal į Lietuvą. Vaikams labai patiko viešnagė, jautėsi jaukiai, apsipirko, pažymėjo, kad nori vėl vykti, nurodė, kad buvo labai įdomu. Tėvas skambina berniukams, pažymėjo, kad kartais pasikalba. D. nurodė, kad tėvas buvo laikinai išleistas į laisvę, tuomet atvyko jų aplankyti, pasisvečiavo tris dienas. G. sakė, kad viskas buvo gerai. 

17.       CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020). Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju atsakovo L. P. negyvenimas kartu su vaikais D. P. ir G. P. yra nulemtas objektyvių aplinkybių – atsakovo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kuomet nuteistojo lygtinis paleidimas nurodytas nuo 2027 m. balandžio 9 d., bausmės pabaiga - 2030 m. rugsėjo 4 d.. Tačiau atsakovas iki ieškinio pareiškimo nuolatos palaikė ryšį su vaikais (nuolatos bendrauja nuotoliniu būdu, susiskambina, tėvas buvo atvykęs vaikų aplankyti (buvo išleistas pasisvečiuoti), su vaikais palaikė emocinį ryšį. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas nepilnamečius vaikus D. P. ir G. P. atskirti nuo tėvo L. P.. 

18.       Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

19.       Pažymėtina, kad CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.

20.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

21.       Byloje pareikštas ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismui pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, iš kurio matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovui yra 100 procentų, taip pat atsakovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

22.       Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

23.       CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovas 2023 m. gegužės 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti nepilnametį vaiką D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atskirti nepilnametį vaiką G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                           Margarita Ambrazaitienė