Baudžiamoji byla Nr. 1A-388/2013

           Proceso Nr. 1-96-1-00275-2012-6          

  Procesinio sprendimo kategorijos:

           1.2.3.2.3.; 2.1.7.4.

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS 

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, 

teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Lino Žukausko, 

sekretoriaujant Agatai Minkel, 

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, 

gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

nuteistajam K. P., 

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė K. P. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2013 m. kovo 5 d.

Iš K. P. priteista 100 000 Lt nukentėjusiajai L. P. neturtinei žalai atlyginti ir 7427,60 Lt Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

K. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 22 d., dienos metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė savo šeimos nariui – sugyventinei I. S. apie penkis smūgius į pilvo sritį ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas I. S. trauminį plonosios žarnos plyšimą, kraujosruvą žarnų pasaite, kraujosruvas pilvo kairiame šone, kraujosruvas kairio žasto ir kairės alkūnės vidinėje pusėje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimus apatinės lūpos kairėje pusėje, nubrozdinimus ir kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruvą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Nuo trauminio plonosios žarnos plyšimo, sukėlusio difuzinį peritonitą, I. S. 2012 m. balandžio 26 d., 12.40 val., mirė. Šiais veiksmais K. P. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę I. S..

Nuteistasis K. P. apeliaciniu skundu prašo priimti naują išteisinamąjį nuosprendį ir panaikinti nukentėjusiajai L. P. priteistą neturtinę žalą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra tvirtų ir neginčytinų įrodymų, kad jis nužudė savo sugyventinę. K. P. teigimu, jis su savo sugyventine konfliktuodavo, tačiau jos nėra mušęs. Liudytojos R. S. parodymai apie tai, kad jis įspyrė jos motinai I. S. į pilvą yra melagingi, jais tikėti nėra pagrindo, kadangi liudytoja yra priklausoma nuo alkoholio. Apeliantas nesutinka su tuo, kad teismas vadovavosi artimų I. S. giminaičių – dukters L. P. ir V. P. parodymais apie tai, kad jis (K. P.) mušdavo savo sugyventinę, kadangi nei vienas iš jų to nėra matęs. Nuteistojo teigimu, I. S. galėjo sumušti ir kartu alkoholį vartoję liudytojai R. U. bei V. S..

Narinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis K. P. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neigia nužudęs savo sugyventinę I. S., tačiau tokie nuteistojo K. P. teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinkti įrodymai.

Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 22 d. sudavė I. S. ne mažiau penkių smūgių, tame tarpe ir į pilvo sritį, kas sukėlė sunkius padarinius – trauminį plonosios žarnos plyšimą, nuo kurio nukentėjusiosioji 2012 m. balandžio 26 d., 12.40 val., ligoninėje mirė. Specialisto išvada Nr. M 222/12(04) ir eksperto J. Sakalo paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdyje, nustatyta, kad I. S. mirties priežastis buvo trauminis plonosios žarnos plyšimas, sukėlęs difuzinį peritonitą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad I. S. į Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurginės reanimacijos skyrių iš namų pristatyta 2012 m. balandžio 13 d. Nustatyta, kad penkiais smūgiais bukais kietais daiktais I. S. buvo padaryti šie sužalojimai: trauminis plonosios žarnos plyšimas, kraujosruva žarnų pasaite, kraujosruvos pilvo kairiame šone, kraujosruvos kairio žasto ir kairės alkūnės vidinėje pusėje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimai apatinės lūpos kairėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva dešinio žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą dėl trauminio plonosios žarnos plyšimo, sukėlusio difuzinį peritonitą. Sužalojimai padaryti apytikriai paros bėgyje iki 2012 m. balandžio 12 d. 12 val. 50 min. (t. 1, b.l. 15-18). Teismo medicinos ekspertas J. Sakalas, patvirtindamas bei detalizuodamas savo pateiktą specialisto išvadą, pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog sužalojimai I. S. padaryti suduodant smūgius į pilvą, jie nebūdingi griuvimo traumai, todėl vertinami kaip padaryti, suduodant tiesioginius smūgius. Pasekmėms kilti užteko vieno stipraus smūgio buku kietu daiktu į pilvą.

 Apeliantas neigia mušęs I. S., nurodo, kad 2012 m. balandžio 22 d. I. S. bute jis, R. U., V. S., I. S. ir jos dukra R. S. su draugu vartojo alkoholį. Vėliau jis ir R. S. su draugu išėjo į parduotuvę pirkti dar alkoholio, grįžus jam kilo įtarimas dėl I. S. ištikimybės, todėl paėmęs I. S. už rankos, ištraukė ją iš lovos, apsižodžiavo. Kitą dieną I. S. blogai jautėsi, todėl atėjęs pažįstamas R. M. iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Nors K. P. neigia mušęs I. S., tačiau ši jo padaryta veika įrodoma byloje surinktų įrodymų visetu. Kaip matyti iš 2012 m. balandžio 22 d. I. S. bute buvusio liudytojo R. U. parodymų, jam girtaujant su V. S., K. P., I. S., jos dukra R. S. ir šios draugu, K. P. ir R. S. su savo draugu išėjo į miestą dar nupirkti alkoholio. V. S. koridoriuje kalbėjo telefonu, o jis kambaryje kalbėjosi su I. S., kai į kambarį įėjo K. P. ir puolė ant I. S., vadino ją necenzūriniais žodžiais, už rankų tempė iš lovos. Tuo metu jis (R. U.) nusisuko ir sudavė iš laiptinės grįžusiam V. S., o atsisukęs pamatė, kad I. S., nukritusi ant grindų, verkė, tačiau jis nematė, ar K. P. sudavė jai smūgius. Pats K. P., atliekant ikiteisminį tyrimą, parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad I. S. sumušė jos bute (t. 1, b.l. 66-68). Šiuos įrodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui K. P. duoti parodymai, kad iš pykčio sudavė sugyventinei du kartus kumščiu į pilvą (t. 1, b.l. 57-58, 64). K. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jie nėra ir niekiniai; kaip matyti iš byloje esančio protokolo, jie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje kitų įrodymų patikimumui patikrinti. Tiek liudytojų, tiek paties K. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad ne kas kitas, o būtent K. P. 2012 m. balandžio 22 d. sumušė I. S., atitinka specialisto išvada nustatytų sužalojimų padarymo laiką ir mechanizmą. Smurtiniai K. P. veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusioji nebūtų mirusi, šie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra lemiama jos priežastis. Atmestina kaip nepagrįsta apelianto gynybinė versija, kad I. S. galėjo sumušti liudytojai R. U. ir V. S. ar kuris nors kitas asmuo, kol jis buvo išėjęs į parduotuvę. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys 2012 m. balandžio 22 d. ar kitu metu būtų smurtavę prieš I. S.. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad I. S. būtų mirtinai sužalota kitų asmenų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent nuteistasis K. P. nuolat smurtaudavo prieš savo sugyventinę I. S.. Teisiamajame posėdyje ne tik mirusios artimi giminaičiai – liudytojai R. S., L. P. ir V. P. parodė apie tai, kad K. P. nuolat smurtaudavo prieš I. S.. Liudytojai V. S., R. U., R. M., dažnai lankydavęsi I. S. ir K. P. bute, taip pat parodė žinoję, kad pastarasis smurtauja prieš savo sugyventinę. Be to, apie nuteistojo vartotą smurtą prieš I. S. patvirtina ir byloje esantis Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendis, kuriuo K. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą savo sugyventinei I. S. 2012 m. kovo 5 d. (t. 1, b.l. 101-103). Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad K. P. 2012 m. balandžio 22 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė savo sugyventinei I. S. penkis smūgius į pilvo sritį ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio ši 2012 m. balandžio 26 d., ligoninėje mirė.

Nužudymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. P. nužudė savo sugyventinę I. S. netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Suduodant smūgį į gyvybiškai svarbias kūno vietas (šiuo atveju – į pilvą), daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokių smūgių nukentėjusiajam gali būti padaryti  sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti. K. P., suduodamas smūgius I. S. į pilvą, nors ir neturėjo tikslo ar motyvo nužudyti, tačiau suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti. K. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnį kaip nužudymas, padarytas netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip kvalifikuojantį nužudymo požymį K. P. inkriminavo BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą aplinkybę – šeimos nario, t. y. sugyventinės, nužudymą. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bet ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (BK 248 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo K. P. parodymų viso bylos proceso metu analizė leidžia daryti išvadą, kad I. S. buvo nuteistojo sugyventinė, jie gyveno viename bute, vedė bendrą ūkį (pagal savo gyvenimo būdą ir sąlygas). Įvertinus kartu gyvenusių K. P. ir I. S. tarpusavio santykių turinį, darytina išvada, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai atitiko santykius šeimos narių, kurie gyveno neįregistravę santuokos (partnerystė).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. P., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, atimant gyvybę savo šeimos nariui), į tai, kad K. P. nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į K. P. asmenybę charakterizuojančius požymius (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, niekur nedirba. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas nuteistajam K. P. paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Galutinė subendrinta bausmė taip pat paskirta teisingai. K. P. paskirta bausmė nelaikytina per griežta, jos švelninti nėra pagrindo, be to, to nėra prašoma ir apeliaciniame skunde.

Pagrįstai pripažinęs K. P. kaltu dėl I. S. nužudymo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. I. S. dukteriai L. P. priteistos neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką bei kaltininko galimybes, atlikus paskirtą bausmę, atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.  

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

            nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Viktoras Kažys

 

Teisėjai                                                                                                        Violeta Ražinskaitė

                                                                                                                   

                                                                                                         Linas Žukauskas