Civilinė byla Nr. e2-3295-476/2025

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00187-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 3 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriaujant Linai Indilienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Kizienei,

atsakovui Z. V., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

atsakovei J. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. D. ir Z. V. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, neterminuoto tėvo vadžios apribojimo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: biudžetinė įstaiga „Raseinių socialinių paslaugų centras“, „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba) ieškiniu prašo laikinai apriboti motinos valdžią J. D., neterminuotai apriboti tėvo valdžią Z. V. jų sūnaus N. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš J. D. materialinį išlaikymą N. D. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo kreipimosi į teismą dienos; patenkinus ieškinį, Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.2. papunktyje nustatytą nepilnamečio N. D. gyvenamąją vietą su motina J. D. pakeisti ir iki sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti budinčios globotojos, kurioje nustatyta vaiko globos vieta (duomenys neskelbtini) mero 2024 m. gegužės 17 d. potvarkiu Nr. M-348, šeimoje; patenkinus ieškinį, priteistą materialinį išlaikymą iš J. D. ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1. papunktyje numatytą Z. V. įsipareigojimą skirti kiekvieną mėnesį vaikui materialinį išlaikymą vaikui po 150 Eur iki jo pilnametystės, pavesti valdyti uzufrukto teisėmis vaiko globėjui (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad N. D. tėvai kartu negyvena. J. D. šeimai socialinės paslaugos teikiamos nuo 2016 m. sausio 11 d. N. D. ne kartą dėl J. D. girtavimo, nesaugios aplinkos vaikui buvo paimtas iš motinos ir apgyvendintas budinčios globotojos šeimoje, J. D. ne kartą taikyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vaiko tėvas Z. V. yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, priežiūros. 2024 m. balandžio 11 d. J. D. užfiksavus neblaivumą, vaiko tėvas Z. V. atsisakė atvykti pasirūpinti vaiku. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi išduotas leidimas paimti N. D. iš tėvų J. D. ir Z. V.. 2024 m. gegužės 17 d. N. D. nuo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti (duomenys neskelbtini), N. globos vieta nustatyta budinčios globotojos šeimoje, kartu su globėja jos gyvenamojoje vietoje. Mažamečio atsakovų sūnaus laikinoji globa trunka jau aštuntas mėnuo, tačiau tėvai nesiėmė aktyvių veiksmų, kad pašalintų laikinosios globos nustatymo priežastis. J. D. pagalbos plane numatytų priemonių, specialistų rekomendacijų, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, atsisakė lankyti psichologo konsultacijas, priklausomybių ligų konsultanto konsultacijas, nelankė AA savipagalbos grupės, nebendradarbiavo su specialistais, teikiančiais socialines paslaugas, vykdančiais socialinio būsto priežiūrą. J. D. dirba, nuomojasi dviejų kambarių butą. Turi skolų už jai suteikto socialinio būsto išlaikymą, jų nemažina, jai pateiktas raštas dėl iškeldinimo iš socialinio būsto. J. D. nuo 2024 m. liepos 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. gydėsi (duomenys neskelbtini). Pastaroji gydymo įstaiga J. D. rekomendavo kreiptis pagal poreikį konsultacijoms atkryčio prevencijai į (duomenys neskelbtini), tęstinėms psichologo konsultacijoms, bendradarbiauti su konsultuojančiais socialiniais darbuotojais, taikyti skyriuje įgytas žinias, gautus įgūdžius susilaikant nuo alkoholio vartojimo, lankyti AA susirinkimus. J. D. šių rekomendacijų nesilaikė. (duomenys neskelbtini) J. D. priklausomybių ligų konsultanto paslaugos buvo teiktos 3 kartus – 2024 m. gegužės 9 d., gegužės 23 d., birželio 27 d. Raseinių socialinių paslaugų centras rašte pažymėjo, kad per pastaruosius tris metus dėl apsvaigimo nuo alkoholio ar nesaugios vaiko aplinkos N. D. situacija buvo vertinta 9 kartus, tačiau pokyčių šeimoje nėra. Per tris metus, Tarnybai vertinant vaiko situaciją N. D. buvo keturis kartus perduotas artimais ryšiais susijusiems giminaičiams, taip pat du kartus vaikas buvo apgyvendintas pas budinčius globotojus. J. D. lanko sūnų, tačiau susitikimai nėra pastovūs, nuoseklūs, motina paskutinę dieną arba likus iki susitikimo 1 val. informuoja apie neatvykimą. N. bendravimas telefonu su mama neigiamai veikia psichinę, emocinę būseną, po pokalbių berniukas pasakoja, kad mama jį pasiims, jog tvarkosi, taip teikdama viltį, lūkesčius. Dėl mamos pažadų berniukas labai išgyvena, savo emocijas išreiškia mušdamasis, keikdamasis, neklausydamas. Tarp N. ir mamos pastebimas glaudus ryšys ir bendravimas, berniukas labai laukia susitikimų ir bendravimo su mama. Susitikimų metu kartu žaidžia, bendrauja, turi bendrų temų, mama visada atneša vaišių, dovanų. J. D. geba palaikyti pokalbį, užsiima mėgstamomis sūnaus veiklomis. Materialaus prisidėjimo ar išlaikymo neteikia. Z. V. atsisako prižiūrėti ir rūpintis sūnumi motyvavo tuo, kad jis nėra biologinis jo sūnus ir jis neturi sąlygų vaiko priežiūrai savo namuose, taip pat jo ir finansinės galimybės labai ribotos. Z. V. gauna neįgalumo išmoką (darbingumo lygis 45 proc.), prižiūri aklą asmenį, su kuriuo kartu gyvena. Z. V. su vaiku jokio ryšio nepalaiko, jo neišlaiko. Z. V. nė karto nesikreipė į globos centro globos koordinatorę dėl susitikimų su sūnumi, bendravimo ir ryšio palaikymo, nesidomėjo jo ugdymusi, sveikata, raida, laisvalaikio leidimu, visiškai nebendravo, neteikė materialaus išlaikymo ir nerodė iniciatyvos susigrąžinti sūnų į šeimą. Tarnyba neturi duomenų apie tai, kad J. D. būtų nustatytas neįgalumas ar turėtų kitų rimtų sveikatos sutrikimų, todėl iš jos priteistinas po 250 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis.

Ieškovės atstovė Renata Kizienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus visa apimtimi, papildomai paaiškino, kad J. D. per mažai įdėjo pastangų, kad galėtų susigrąžinti savo sūnų. Jos ir sūnaus ryšys dar nenutrūkęs. Atsižvelgusi į specialistų rekomendacijas ir pašalinusi visus pažeidimus, ji galėtų kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovas Z. V. nesirūpina nepilnamečiu N., su juo nebendrauja, nenori atkurti nutrukusių socialinių ryšių, todėl tėvo valdžia apribotina neterminuotai ir priteistinas išlaikymas.

Atsakovas Z. V. atsiliepime į ieškinį prašė dėl materialinio išlaikymo priteisimo iš jo po 150 Eurų per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos atmesti arba sumažinti, atsižvelgiant į sunkią jo materialinę padėtį bei turimą negalią. Nurodė, kad jis nėra biologinis N. tėvas. Jis nei dienos negyveno kartu su šiuo vaiku, jų bendravimas apsiribojo tik tuo, kad jis užsukdavo aplankyti J., kartu išgerdavo kavos. Atsakovui iki pensijos, t. y. iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 45 proc. darbingumas. Atsakovas iš VSDFV gauna netekto darbingumo/negalios pensiją, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 246,88 Eur, ir vienišo asmens išmoką, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 42,29 Eur ir Šalpos neįgalumo/negalios pensiją 48,24 Eur. Bendra gaunamų per mėnesį išmokų suma yra 337,41 Eur. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Jis pats glaudžiasi pas garbaus amžiaus neįgalų vyriškį, prižiūri jį, kad turėtų bent kokią pastogę. Sąlygų gyventi vaikui pas minėtą vyriškį nėra. Atsakovas neprieštarauja ieškinio reikalavimui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo jam N. D. atžvilgiu, nes jų nesieja joks giminystės ar kraujo ryšys. Atsakovui yra žinoma, kad jis prisiėmė įsipareigojimus, kurių prasmės pats gerai nesuvokė dėl savo neįgalumo. Dokumentus visur pildė pati J. D., siekdama sau materialinės naudos. Atsakovas dėl savo negalios negalėjo mokytis bendrojo lavinimo mokykloje, mokėsi pagal specialiojo ugdymo programą (duomenys neskelbtini), kur 2004 m. gegužės 24 d. jam išduotas mokymosi pasiekimų pažymėjimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu atsakovas Z. V. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai nurodė, kad jis nenori N. suteikti jokių vilčių, todėl su juo nepalaiko jokių ryšių. Jo gaunamos pajamos minimalios, jis vos pragyvena, todėl prašė sumažinti materialinio išlaikymo dydį.

Atsakovė J. D. paaiškino, kad gailisi dėl susiklosčiusios situacijos. Taip, ji pridarė klaidų, bet bando jas ištaisyti ir susigrąžinti sūnų. Ji norėtų, kad su ja dirbtų kita socialinė darbuotoja. Dėl socialinės darbuotojos ji prarado turėtą darbą. Ji dirbo viešbutyje ir kai socialinė darbuotoja darbdavį informavo, kad iš jos paimtas vaikas, darbdavys ją iš karto atleido. Šiuo metu ji susirado darbą, gauna pastovias pajamas, gyvena išsinuomotame bute, sudarė gyvenamojo būsto nuomos sutartį. Būsto nuoma jai kainuoja 150,00 Eur mėnesiui. Ji negali su vaiku susitikti tada, kai jai patogu. Prašė, kad su sūnumi galėtų susitikti per jo gimtadienį (duomenys neskelbtini), bet leidimo negavo. Ji savaitgaliais nedirba, galėtų bendrauti su vaiku, bet jai neleidžiama. Ji dirba iki 16 val. Kol grįžta į namus, užtrunka, todėl pas vaiką gali nueiti tik 16.30 val. Darbuotojams baigiasi darbo valandos ir jai neleidžiama bendrauti ilgiau, todėl bendravimas užtrunka tik pusvalandį. Kiekvieną kartą sūnus prašo, kad ji pasiimtų jį su savimi į namus. Bendraujant telefonu, jis taip pat prašo paimti jį į namus, pasakoja kokius darbelius jai parodys. Ji dės visas pastangas susigrąžinti sūnų, nes tikrai gali jį auginti. Patvirtino, kad Z. V. nėra biologinis jos sūnaus N. tėvas. Jis kurį laiką lankėsi jos namuose, bendravo su sūnumi. Ji neketino iš jo ieškoti sutartą materialinį išlaikymą. 

Trečiasis asmuo Raseinių socialinių paslaugų centras atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti visiškai, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimu patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad J. D. ir Z. V. šeimose pokyčių nėra. J. D. su socialines paslaugas teikiančiais specialistais nebendradarbiauja, į telefono skambučius neatsiliepia, neperskambina, į SMS žinutes neatrašo. 2025 m. sausio 22 d. susitikta su J. D. jos apsilankymo pas vaiką metu, moteris pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) nebedirbanti, tačiau tikino, kad darbo ieškosi. Ji uždarbiauja (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau nei ką dirba, nei kokiu grafiku nepaaiškino. Pokalbio metu J. D. išsakė, kad kol kas gyvena minėtu adresu, tačiau ieškosi kito būsto, nes greitu metu turinti iš jo išsikraustyti. J. D. pripažino, kad Lietuvoje jos gyvenimas labai sudėtingas, todėl taip pat svarsto galimybę išvykti į užsienį.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio visais reikalavimais sutinka. Pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

Nustatytos faktinės aplinkybės

Nepilnamečio N. D., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra J. D., tėvas – Z. V.. 2023 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3440-476/2023 patvirtinta atsakovų sudaryta taikos sutartis, kuria sulygta, kad N. D. gyvenamoji vieta yra su motina J. D., Z. V. kas mėnesį vaikui teikia 150 Eur dydžio išlaikymą. 2024 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7116-1135/2024 nutarta išduoti leidimą paimti N. D. iš jo įstatyminių atstovų, konstatavus, kad nei J. D., nei Z. V. negali pasirūpinti savo sūnumi, tinkamai patenkinti jo poreikių, užtikrinti jo fizinio ir emocinio saugumo. (duomenys neskelbtini) mero 2024 m. gegužės 17 d. potvarkiu Nr. M-348 N. D. nustatyta laikinoji globa.

Dėl tėvų valdžios (ne)apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). 

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Pažymėtina tai, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

Byloje surinktais duomenimis – ieškinio, atsiliepimų, jų priedų turiniu, teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nustatyta, kad mažamečio N. D. tėvas Z. V. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, juo rūpintis – jis visiškai yra nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, priežiūros, jo išlaikymo, elementaraus bendravimo (2024 m. balandžio 11 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 4VLA-29, 2024 m. balandžio 22 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 4VSV-1456, 2024 m. gruodžio 16 d. globojamo vaiko aplankymo aktas Nr. 4GVA-686, 2025 m. sausio 16 d. Raseinių socialinių paslaugų raštas Nr. SD-89 su priedu). Nors, kaip buvo nustatyta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1630-1135/2024, atsakovas nuo pat vaiko gimimo turėjo su juo artimą ryšį, o, 2023 m. pripažinęs N. D. tėvystę, jį pradėjo vadinti sūnumi, lankydavo jį, atnešdavo dovanų, žaisdavo su juo, prižiūrėdavo jį su nakvyne savo namuose (2024 m. balandžio 16 d. sprendimas), atsiradus nuolatiniam sūnaus priežiūros, saugios aplinkos užtikrinimo poreikiui, atsakovas nusigręžė nuo jo, kategoriškai atsisakė pasirūpinti sūnumi, turėti bet kokį ryšį su juo, net ir raginamas socialinių darbuotojų, nieko nedarė, kad jo sūnus galėtų gyventi su juo. Atsakovas su mažamečiu N. D. buvo tik tuomet kai tai buvo palanku, naudinga jam, jis neatliepia jo poreikių, savo poreikius iškelia aukščiau jo. Teismas pažymi, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Šioje byloje N. D. tėvystės klausimas nėra spręstinas, kadangi jis jau yra išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-1630-1135/2024, kurioje sprendimu atmestas Z. V. ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo; sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas, įvertinęs bylos duomenims, laiko, jog šiuo atveju nėra nė menkiausios tikimybės, jog atsakovas netolimoje ateityje pilna apimtimi prisiims tėvo pareigas N. D. atžvilgiu, sieks savarankiškai ar su specialistų pagalba pats auginti sūnų, imsis aktyvių veiksmų užmegzti su juo ryšį, atlikti kitas tėvo pareigas sūnaus atžvilgiu. Tuo pagrindu, teismas laiko ieškovės reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo pagrįstu ir šioje dalyje ieškinį tenkina.

Tuo tarpu atsakovė J. D., nors ir nesiima aktyvių veiksmų iš esmės gerinti gyvenimo sąlygų, kurios užtikrintų sūnui fizinę, psichologinę bei socialinę gerovę – vengia nuoseklaus, tęstinio koncentruoto į problemas bendradarbiavimo su specialistais, nebendradarbiauja su sūnaus ugdymo įstaiga, nesidomi jo pasiekimais mokykloje, elgesiu, pora kartų bausta administracinių nusižengimų teisena už tai kad nepanaudojo motinos valdžios sūnaus N. D. atžvilgiu, šiuo metu lieka neaiški jos gyvenamoji vieta, kadangi dėl susidariusių ir nedengiamų skolų yra reikalaujama jos išsikelti iš jai suteikto socialinio būsto, naujos gyvenamosios vietos neatskleidžia (2024 m. gegužės 16 d. Tarnybos Mobiliosios komandos rekomendacijos Nr. 4TSD-783, 2024 m. gegužės 20 d., 2024 m. rugsėjo 19 d., 2024 m. gruodžio 16 d. pagalbos planas, 2025 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini) mokinio N. D. charakteristika, 2025 m. sausio 29 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotu administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, 2025 m. sausio 15 d., 2025 m. kovo 7 d. Raseinių socialinių paslaugų centro raštai Nr. SD-85, Nr. Nr. SD-402 su priedais), tačiau 2024 m. gruodžio 16 d. pagalbos planas patvirtina, kad J. D. po laikinosios globos jos sūnui nustatymo visiškai neignoravo šeimoje įsišaknijusių problemų: ji atkreipė dėmesį į specialistų išsakytas pastabas, gydėsi nuo priklausomybės laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., konsultavosi su priklausomybės ligų konsultantu, dirba. J. D. ir sūnų sieja artimas emocinis ryšys, sūnus laukia motinos, nori gyventi su ja (2024 m. gruodžio 16 d. globojamo vaiko aplankymo aktas Nr. 4GVA-686, 2024 m. gegužės 16 d. Mobiliosios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su J. D. šeima organizavimo Nr. 4TSD-783), J. D., nors ir dažnu atveju nuvilia sūnų paskutinę minutę atšaukdama numatytą susitikimą, minimaliai, tačiau jį lanko (2024 m. gruodžio 16 d. globojamo vaiko aplankymo aktas Nr. 4GVA-686). Vis dėl to teismas mano, kad iki šiol atlikti vienkartinio pobūdžio formalūs atsakovės veiksmai be tolimesnio jų tęstinumo nesudaro pagrindo naikinti laikinąją globą ir grąžinti N. D. į šeimą, kadangi atsakovė nuo laikinosios globos N. D. nustatymo itin pasyviai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, sudėtinga su ja kontaktuoti, o iki šiol Tarnyboje fiksuoti vaiko teisių apsaugos pažeidimai, jų intensyvumas bei turinys (vien 2023 m. fiksuoti 5 nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, su pranešimu kreipėsi ir kaimynai, nurodant, kad mažametis būna vienas namuose, motina nuolat matoma girta), (duomenys neskelbtini) jai nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), rašte papildomai pažymint, kad pacientė priklausomybės nesuvokė kaip prioritetinės problemos, liko gynybiška, motyvacija susilaikyti nuo alkoholio nepakito, leidžia daryti išvadą, kad kol kas globos nustatymo N. D. priežastys nėra išnykusios. Tačiau J. D. tam tikros elgesio apraiškos leidžia manyti, kad ji nėra visiškai nusišalinusi nuo motinos valdžios įgyvendinimo, jai pripažinus šeimos problemas ir ryžtingai susikoncentravus į jų sprendimą, yra galimybė N. D. augti jos šeimoje, todėl ieškinio reikalavimas dalyje dėl laikino J. D. motinos valdžios apribojimo sūnaus N. D. atžvilgiu laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams.

Dėl išlaikymo priteisimo, pakeitimo.

Sutinkamai su CK 3.195 straipsniu atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus kai vaikas įvaikinamas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). 

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Šioje civilinėje byloje ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. D. materialinį išlaikymą N. D. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo kreipimosi į teismą dienos.

Teismas, įvertinęs būtinybę užtikrinti N. D. bent būtinuosius jo poreikius, tai, kad teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 1 038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur)), vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos <...> skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. 122,50 Eur, atsižvelgęs į atsakovės finansines galimybes: yra dirbanti, duomenų, kad turėtų daugiau išlaikytinių, nekilnojamojo turto nėra, turi įsiskolinimų už socialinį būstą, daro išvadą, jog 250 Eur išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis sūnaus poreikius ir motinos turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Dėl to ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas visiškai (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priteisto periodinio išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Z. V. atsiliepimu prašė dėl materialinio išlaikymo priteisimo iš jo po 150 Eurų per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos atmesti arba sumažinti, atsižvelgiant į sunkią jo materialinę padėtį bei turimą negalią. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė ieškiniu nereiškia reikalavimo priteisti materialinį išlaikymą iš Z. V., kadangi šis klausimas jau yra išspręstas 2023 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3440-476/2023 patvirtintos taikos sutarties 2.1 punktu. Kita vertus, Z. V., nenuginčijus tėvystės, išlieka jam pareiga išlaikyti N. D., todėl spręstinas klausimas tik dėl taikos sutartimi sulygto išlaikymo pakeitimo jį sumažinant.

Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. V. (duomenys neskelbtini) baigė (duomenys neskelbtini) pagal specialiojo ugdymo programą, nuo 2021 m. gegužės 13 d. jam išduotas Neįgaliojo pažymėjimas, iki (duomenys neskelbtini)  (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, skirta vienišo asmens išmoka, netekto darbingumo/negalios pensija. Z. V. nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, pats gyvena su negalią turinčiu asmeniu, kurį prižiūri. Iš pateiktos informacijos matyti, kad pačio Z. V. gaunamos pajamos yra mažesnės nei minimalus MMA, jo galimybės įsidarbinti yra labai ribotos, atsižvelgiant į jo turimą išsilavinimą, jam nustatytą darbingumą, gyvenamą vietą. Z. V. ir J. D. sudaryta taikos sutartis, kuria buvo išspręstas N. D. teikiamo išlaikymo klausimas, teismo buvo patvirtinta supaprastinto proceso tvarka, t. y. išsamiai nevertinant kiekvienos šalių turtinės padėties. Atsižvelgiant į atsakovo asmenines savybes, beveik neskaito, be pagalbos neperskaitė priesaikos teksto, tikėtina, kad jis galėjo tinkamai neįvertinti savo galimybių teikti sulygtą išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, todėl šiuo sprendimu taikos sutartimi sulygtas išlaikymas yra mažintinas iki 100 Eur.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus atsakovės turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, šalys gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Pastaroji teisės norma reguliuoja laikinojo, ne nuolatinio pobūdžio teisinius santykius, t. y. vaiko gyvenamoji vieta nustatoma konkrečiam, laikinam terminui, t. y. iki teismo sprendimu bus nustatyta nuolatinė nepilnamečio vaiko globa. Be to, 2023 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi yra patvirtinta taikos sutartis, kuria tarpusavio nuolaidomis buvo išspręstas tarp sutarties šalių – J. D. ir Z. V., kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, tikslu išvengti teisminio ginčo. Todėl, teismo vertinimu, priešingai nei prašo ieškovė, nėra pagrindo šiuo sprendimu keisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu.

Iš byloje pateiktos medžiagos, vaiko aplankymo akto nenustatyta, kad laikina globa būtų vykdoma netinkamai, priešingai – N. D. patinka laikinos globotojos šeimoje, jis joje jaučiasi saugus, todėl iki sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo N. D. gyvenamoji vieta nustatytina budinčios globotojos, kurioje nustatyta vaiko globos vieta (duomenys neskelbtini) mero 2024 m. gegužės 17 d. potvarkiu Nr. M-348, šeimoje, o vaikui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo pavedant valdyti vaiko globėjui (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini) (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai), todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį visiškai, valstybei iš atsakovės J. D. priteistinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis už išlaikymą nepilnamečiui vaikui priteisimo 68 Eur (250,00 Eur x 12 mėn. x 3 % - 25proc), ir 34,18 Eur  išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Atsakovui Z. V. 2025-03-25 VGTPT sprendimu paskirta antrinė teisinė pagalba, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 268–270, 402 ir 406 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

laikinai apriboti motinos valdžią J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;

neterminuotai apriboti tėvo valdžią Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;

priteisti iš J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 (du šimtus penkiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 31 d.);

sumažinti J. D. ir Z. V. 2023 m. vasario 13 d. sudarytos taikos sutarties, patvirtintos 2023 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3440-476/2023, 2.1. punktu sulygtą išlaikymo N. D. dydį ir priteisti iš Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 (vieną šimtą) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 31 d.);

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinėje byloje Nr. 2SP-3440-476/2023 sulygto 150,00 Eur materialinio išlaikymo vykdymą nutraukti nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2025-01-31).

iki sprendimo dėl N. D. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti N. D. gyvenamąją vietą budinčios globotojos, kurioje nustatyta vaiko globos vieta (duomenys neskelbtini) mero 2024 m. gegužės 17 d. potvarkiu Nr. M-348, šeimoje;

iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo priteistą materialinį išlaikymą N. D. pavesti valdyti uzufrukto teisėmis vaiko globėjui (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, 34,18 Eur (trisdešimt keturių eurų 18 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. iš viso – 97,18 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 18 centų), nurodant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                 Irena Narbutienė