Civilinė byla Nr. 2-746-943/2016

                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-55-3-04625-2010-5

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                         3.3.4.; 3.3.4.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 18 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1589-603/2016, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-134-467/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomega“ ieškinį atsakovams R. P., A. H., A. V., T. R., D. Š. ir A. M. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas A. H. prašo teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-134-467/2013 pagal ieškovo UAB ,,Tomega“ ieškinį atsakovams R. P., A. H., A. V., T. R., D. Š. ir A. M. dėl žalos atlyginimo ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria iš A. H. priteista ieškovui 240 453,04 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. palūkanos, 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei 2 904 Lt žyminio mokesčio bei 99,70 Lt pašto išlaidų.
2. Nustatyta, kad UAB „Tomega“ (bankrutavusios UAB „Degrita“ reikalavimo teisių perėmėja) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų žalą, kuri atsirado dėl to, kad įmonės vadovai neperdavė bankrutavusios įmonės administratoriui 2006 m. įmonės balanse nurodyto turto bei laiku neinicijavo įmonei bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas įvertinęs, kad A. H. dar 2006 m. buvo žinoma, kad įmonė yra nemoki ir egzistuoja pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos neįvykdė, be to, paėmęs iš UAB „Degrita“ kasos 353 268,17 Lt sumą neįnešė jų į įmonės banko sąskaitą, sprendė, kad atsakovas A. H. kartu su R. P. yra tiesiogiai atsakingi už įmonės ir jos kreditorių patirtą žalą.
3. A. H. nesutiko su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimu ir pateikė dėl jo apeliacinį skundą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-825/2014 nebuvo tenkintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo.
4. 2014 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-134-467/2013. Procesą prašoma atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurios buvo Vilniaus apygardos teismo nenustatytos ir jam nežinomos. Ginčijamo teismo sprendimo ydingumą pareiškėjas grindžia kartu su prašymu pateikiamais įrodymais, kurie, jo teigimu, buvo rasti 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje buvusio Vilniaus taksi parko rūsyje. Apie šiame rūsyje esančius dokumentus pareiškėjas teigia sužinojęs iš taksi parko darbuotojo, kuris nurodė apie šių dokumentų buvimą.
5. Šie dokumentai, pareiškėjo manymu, pagrindžia, kad dirbant įmonėje jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kreditoriai turi pretenzijų UAB „Degrita“ dėl skolų: nei vienas kreditorius nepareiškė jokio reikalavimo pareiškėjui iki tol, kol pareiškėjas dirbo įmonėje. Laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 21 d. iki 2007 m. spalio 5 d., degalinėje vyko kasdieninis darbas, pinigus už parduotą kurą operatoriai atiduodavo R. P., tikrajam įmonės vadovui, pagal pamainų ataskaitas. Išeinant iš darbo pareiškėjas teigia palikęs veikiančią įmonę.
6. Pareiškėjas ginčija UAB „Tomega“ finansinį reikalavimą 214 877,49 Lt sumai UAB „Degrita“ bankroto byloje ir teigia, kad kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikti įrodymai patvirtina, jog ši suma, o kartu ir iš atsakovo priteistinas žalos dydis, turi būti mažinamas. Pažymi, kad jis niekada nežinojo apie šios įmonės reikalavimus UAB „Degrita“.
7. Pasisakydamas dėl Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau - VSDFV Vilniaus skyrius) 10 726,48 Lt finansinio reikalavimo pareiškėjas nurodė, kad šis finansinis reikalavimas susidarė laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2008 m. spalio 15 d., tai yra tuo metu, kai pareiškėjas jau nebedirbo UAB „Degrita“, o jai vadovavo direktoriai D. Š. ir T. R., faktinis įmonės vadovas R. P. ir akcininkas A. M., todėl pastarieji privalo atitinkamai atsakyti už šią skolą.
8. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad UAB „Chedas“ finansinis reikalavimas dėl 12 186,80 Lt susidarė tuomet, kai pareiškėjas nedirbo UAB „Degrita“, tai yra nuo 2007 m. gruodžio 10 d. vadovaujant direktoriui T. R., todėl priteistinas iš jo. UAB „Degrita“ interesai nebuvo atstovaujami Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5540-574/2008, kurioje Sprendimu už akių buvo patenkintas kito kreditoriaus UAB „Trikampis žiedas“ reikalavimas dėl 1380,60 Lt priteisimo. Sprendime už akių nurodama, kad kreditorius UAB „Trikampio žiedas“ ne kartą pateikė UAB „Degrita“ priminimą dėl skolos sumokėjimo, tačiau nei vienas dokumentas pareiškėjui nebuvo įteiktas, todėl apie pareikštus kreditoriaus reikalavimus pareiškėjas nežinojo ir kelti bankroto bylą neturėjo pagrindo.
9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 17 d. sprendime Nr. 2-134-467/2013 neteisėtai ir nepagrįstai, vadovaudamasis prielaidomis, padarė išvadą jog pareiškėjas neužtikrino UAB „Degrita“ turto (automobilio Lamberet) išsaugojimo. Nuo pat pradžių byloje pareiškėjas tvirtino, kad jokio turto (pinigų ir transportų priemonių) pareiškėjas nepasisavino. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2462-130/08 medžiaga atskleidžia aplinkybę, kad 2007 m. lapkričio 6 d., pareiškėjui jau nebedirbant UAB „Degrita“, D. I. individuali įmonė „Daivaja“ pervežė krovinį iš Lenkijos į Sankt Peterburgą su UAB „Degrita“ priklausančia priekaba - šaldytuvu Lamberet, SDCFV44R3, v/n Nr. BK369. Taigi, pareiškėjui išėjus iš darbo 2007 m. spalio 5 d., transporto priemonė buvo įmonėje. Šios transporto priemonės vertės dydžiu 17 000 Lt turėtų būti sumažintas priteistas žalos atlyginimo dydis.
10. Vilniaus apygardos teismas ginčijame sprendime konstatavo, jog UAB „Degrita“ 2007 m. liepos - rugsėjo mėn. pardavė degalų bei prekių už 353 268,17 Lt įmonės lėšų, kas reiškia, jog dar iki oficialaus veiklos nutraukimo įmonė iš vykdytos ūkinės veiklos gavo pajamų, kurios buvo didesnės nei įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma. Teismas nurodė, kad būtent pareiškėjas iš UAB „Degrita“ kasos paėmė 353 268,17 Lt ir juos panaudojo ne įmonės interesais. Tokia išvada neatitinka tikrovės. 2007 m. liepos - rugsėjo mėn. suprekiautų 353 268,17 Lt įmonės lėšų pareiškėjas nepasisavino. Jos buvo perduotos R. P., iš kurių dalis buvo panaudota įmonės veikloje. Teismas nevertino, kad į 353 268,17 Lt sumą pagal kasos parodymus įeina 16 138,7 Lt nuolaidų suma (negauta grynais) ir 50 128,77 Lt mokėjimai ne grynais. Vadinasi, grynų pinigų kasoje buvo 287 000,70 Lt suma. Iš 287 000,70 Lt grynų pinigų sumos buvo sumokėta 21 456,91 Lt nuomos ir 1997,93 Lt komunaliniai mokesčiai, 8005 Lt suma sumokėta kaip valstybinio socialinio draudimo įmokos, 9544 Lt suma pervesta į VMI sąskaitą, preliminariai sumokėta 110 656,32 Lt PVM mokesčių, preliminariai išmokėta 19 135,1 Lt alga darbuotojams. Atėmus šias išlaidas lieka 116 205,44 Lt pinigų suma. Pagal pamainos ataskaitas iš šių pinigų atimtina 2 926,62 Lt suma savoms reikmėms, 43 618,17 Lt kitoms išlaidoms ir 15 684,00 Lt R. P. atskirai paimti pinigai. Atėmus šias išlaidas lieka 53 976,65 Lt. Tikėtina, kad šiuos pinigus paėmė R. P..
11. Atsakovas A. V. atsiliepime nurodė, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo teisingai nustatyta, kad jis UAB ,,Degrita“ vadovu ir akcininku buvo tik iki 2004 m. pabaigos ir vėliau UAB ,,Degrita“ veikloje nedalyvavo. Pareiškėjo prašyme nurodomos vėlesnio laikotarpio aplinkybės, todėl atsakovas neturi galimybės komentuoti jų pagrįstumo.
12. Ieškovė UAB ,,Tomega“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurias žinodamas teismas būtų kitaip išnagrinėjęs prašomą atnaujinti bylą, todėl prašo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Taip pat nurodė, kad abejonių kelia taksi parko darbuotojo veiksmai: vietoj to, kad grąžinti rastus dokumentus įstatymo nustatyta tvarka, jie perduodami atsitiktinai atėjusiam A. H.. Ieškovas mano, kad naujų aplinkybių paaiškėjimo momento pareiškėjas, prašantis atnaujinti procesą, neįrodė tinkamais įrodymais.
13. Atsiliepime pažymima, kad nepriklausomai nuo to, ar kreditoriai kreipėsi į bendrovės vadovą A. H. tiesiogiai ar nesikreipė, bendrovės vadovas privalo tinkamai tvarkyti bendrovės turtą, siekti, kad su kreditoriais būtų atsiskaitoma laiku, apie nemokumo situaciją nedelsiant pranešti akcininkams arba kreiptis į teismą laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, siekiant išvengti dar didesnių neigiamų pasekmių bendrovei ir jos kreditoriams. Nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad įmonėje UAB „Degrita“ nemokumo situacija susiklostė jau 2006 m., tačiau nei A. H. ėjęs bendrovės vadovo pareigas tuo metu, nei R. P. bankroto bylos nekėlė, nesudarė atsiskaitymų su kreditoriais plano ir pan. Vietoj to, A. H. sudarė sąlygas, kad degalinės operatoriai atiduotų per darbo pamainą surinktus grynuosius pinigus degalinėje ne bendrovės finansininkui, buhalteriui ar kasininkui, o R. P., kuris neturėjo jokios teisės gauti bendrovės pinigus.
14. Atsakovas R. P. atsiliepimu prašo atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neturi esminės reikšmės bylai. Iš pateiktų pareiškėjo dokumentų UAB ,,Degrita“ įsipareigojimai bendrovei UAB ,,Tomega“, VSDFV Vilniaus skyriui, UAB ,,Chedas“, UAB ,,Trikampis žiedas, UAB ,,Ekometrija“ objektyviai egzistuoja, t. y. pareiškėjas nepaneigė, jog minėtų subjektų finansiniai reikalavimai nepagrįsti. Iš to seka, kad pareiškėjo teikiami nauji dokumentai neturi esminės reikšmės.    

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodomos proceso atnaujinimo aplinkybės ir teikiami įrodymai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, kadangi dalis pareiškėjo nurodomų aplinkybių buvo žinomos pareiškėjui A. H. civilinės bylos Nr. 2-134-467/2013 nagrinėjimo metu, be to, jos nekeičia išnagrinėtoje ir prašomoje atnaujinti byloje teismo padarytų išvadų, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir nesudaro pareiškėjui pagrindo prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
17. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad UAB ,,Degrita“ faktiškai nemoki buvo jau nuo 2006 m. BUAB ,,Degrita“ bankroto byla šiuo metu jau yra išnagrinėta, UAB ,,Degrita“ pripažinta bankrutavusia, jos veikla pasibaigusia, patvirtinti likę nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 240 453,04 Lt sumai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad visi šie įsipareigojimai (inter alia didžiausias įsipareigojimas ieškovei) atsirado būtent 2006 m. pabaigoje – 2007 m., t. y. kai jau BUAB ,,Degrita“ vadovai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, pažymėjo, kad šiuo laikotarpiu – 2007 metų antroje pusėje įmonė buvo gavusi pajamų, viršijančių visą kreditorinių reikalavimų sumą, taigi, vien jų būtų pakakę visiems nepatenkintiems kreditorių reikalavimams padengti, tačiau lėšos buvo išimtos iš kasos ir nėra jokių duomenų, kad jos buvo panaudotos įmonės interesais.
18. Taip pat, teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys neturi esminės reikšmės išnagrinėtai bylai, nes, pirma, UAB ,,Degrita“ įsiskolinimai UAB ,,Tomega“, VSDFV Vilniaus skyriui, UAB ,,Ekometrija“, UAB ,,Chedas“ bei UAB ,,Trikampis žiedas“ objektyviai egzistuoja, ir, antra, pareiškėjo pateiktos Pamainų ataskaitos, iš kurių matyti įmonės gautos piniginės lėšos parduodant produkciją, iš esmės nepaneigia nurodytų subjektų finansinių reikalavimų pagrįstumo bei pareiškėjo, kaip buvusio įmonės vadovo, atsakomybės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. H. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria iš A. H. priteista ieškovui 240 453,04 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. palūkanos, 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei 2 904 Lt žyminio mokesčio bei 99,70 Lt pašto išlaidų.
20. Skunde taip pat keliami procesiniai prašymai: bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; išduoti liudijimą dėl teisės gauti įrodymus; prijungti prie bylos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje vykdyto ikiteisminio tyrimo medžiagą; išreikalauti iš UAB „Tomega“ 2005 m. spalio 14 d. sutarties originalą ir sąskaitas faktūras; prijungti papildomai teikiamus įrodymus; prijungti prašyme išvardintas bylas.
21. 2016 m. kovo 15 d., t. y. bylą pagal pareiškėjo skundą perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, teisme buvo gauti pareiškėjo paaiškinimai ir prašymas priimti papildomai teikiamus naujus įrodymus.
22. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas atsisakęs išreikalauti iš UAB „Tomega“ 2005 m. spalio 14 d. sutarties, kurią teismas turėjo ex officio pripažinti negaliojančia, neištyrė ir neįvertino UAB „Tomega“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, o kartu ir iš pareiškėjo priteistos įmonei atlyginti žalos pagrįstumo.

22.2. Pareiškėjo pateiktos pamainos ataskaitos patvirtina, kad įmonė iki pat išeinant pareiškėjui iš darbo buvo moki, vykdė veiklą.

22.3. Kreditorių VSDFV, UAB „Chedas“ ir UAB „Ekometrija“ finansinių reikalavimų pagrįstumo ir susidarymo laikotarpio teismas netyrė, todėl iš pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimu priteista suma nelaikytina pagrįsta.

23. Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Tomega“ prašė jį atmesti, prašymų išreikalauti įrodymus, netenkinti.
24. Atsiliepime ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai praplėtė prašymo atnaujinti procesą ribas ir kelia klausimus, nesusijusius su civiline byla, kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti. Kartu su prašymais teikiami įrodymai neturi esminės reikšmės prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimui ir neatitinka naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą, savybių. Šalies teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir teisėtos, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jų keisti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

25. Nagrinėjamoje byloje keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliantas be materialinio reikalavimo - panaikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti procesą, kelia ir procesinius prašymus, dėl kurių bus pasisakyta atskirai.
26. Apeliacinės instancijos teismas, prieš vertindamas apelianto procesinius prašymus pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, <...> galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui.
27. Šiuo atveju prašoma įvertinti nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje, kurioje atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl netinkamo ir aplaidaus įmonės valdymo, jos turto neišsaugojimo, nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kuo buvo sukelta žala įmonei bei jos kreditoriams, teisėtumo ir pagrįstumo. Procesą buvo prašoma atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, todėl ginčo objektas šiuo atveju yra tai – ar pirmosios instancijos teismui pateiktos, apelianto naujai paaiškėjusiomis įvardintos, aplinkybės ir įrodymai, sudarė pagrindą procesui atnaujinti. Kreipiantis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pareiškėjas ir privalėjo nurodyti visus naujai paaiškėjusius faktus ir pateikti įrodymus, sudarančius, jo manymu, pagrindą procesui atnaujinti. Apeliacinio proceso tvarka bylą nagrinėjantis teismas tiria ir vertina ar, vadovaujantis pareiškėjo pateiktais duomenimis ir įrodymais, pirmosios instancijos teismo išvados dėl proceso atnaujinimo yra teisėtos ir pagrįstos. Be to, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau ankstesnio procesinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas vykdomas tik atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta, o ne suteikiant galimybę asmeniui tikslinti ieškinį ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo, pareiškiant dar vieną naują reikalavimą (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007). Todėl byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, nekeltų ir nenagrinėtų aplinkybių pareiškėjas neturi teisės kelti ir prašyme atnaujinti procesą bei atskirajame skunde. Įvertinus šios bylos nagrinėjimo ribas, bei nustačius vertintinas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako dėl kiekvieno pareiškėjo procesinio prašymo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

28. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
29. Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje Europos žmogaus teisių konvencijos taikymo praktikoje išskirta, kad tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas (plačiąja prasme – aukštesnės instancijos teismas) siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (žr. Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Šiuo atveju apeliantas skunde išreiškė pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo motyvų nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, kad tik prašyme suformuotas ir nemotyvuotas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo nesaisto, įvertinęs, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apeliantas pats dalyvavo, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, teismas apelianto prašymo netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Dėl prašymų išreikalauti iš ieškovo įrodymus, išduoti teismo liudijimą suteikiantį teisę gauti duomenis ir priimti naujai teikiamus įrodymus bei prijungti skunde išvardintas civilines bylas bei ikiteisminio tyrimo medžiagą

30. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu bei atskiru prašymu pateikė teismui prašymus prijungti naujai teikiamus įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
31. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu, nagrinėjamu atveju prašymu atnaujinti procesą. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas (CPK 314 straipsnis).
32. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).
33. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
34. Šiuo atveju apeliantas prašo prijungti papildomus duomenis, kuriais įrodinėja, kad ieškovės UAB „Tomega“ (BUAB „Degrita“ kreditorės bei reikalavimo teisės perėmėjos) finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje patvirtintas nepagrįstai. Teikiamais įrodymais ginčijama 2005 m. spalio 14 d. šalis siejusi sutartis, kurios pagrindu ieškovė kildino reikalavimus UAB „Degrita“ bankroto byloje, prašoma išreikalauti iš ieškovės pagal šią sutartį išrašytas sąskaitas faktūras. Apeliantui išaiškinama, kad bet koks papildomai apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų pateikimas turi būti ne tik pagrįstas aplinkybėmis, dėl ko šie įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir šios aplinkybės turi būti reikšmingos byloje sprendžiamam klausimui, t. y. susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 180 str.). Šiuo atveju aukščiau aptartos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos nustato, kad tiek prašymo atnaujinti procesą, tiek ir bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo objekto nesudaro UAB „Tomega“ kreditorinio reikalavimo ir jo dydžio įvertinimas (byloje buvo vertinamos bankrutavusios įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos), šioje byloje nėra ir negali būti vertinamas reikalavimo teisės galiojimo klausimas, todėl ir įrodymai susiję su šiuo klausimu jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui neturi, dėl to juos atsisakoma priimti ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga. Tuo pačiu pagrindu atsisakoma ir išreikalauti iš UAB „Tomega“ skunde išvardintas sąskaitas faktūras, 2005 m. spalio 14 d. sutartį, sudarytą tarp UAB „Tomega“ ir UAB „Degrita“.
35. Apeliantas taip pat prašo išduoti teismo liudijimus, suteikiančius teisę gauti duomenis iš UAB „Degrita“ apie įmonės 2006 m. finansines operacijas, bei liudijimus, suteikiančius teisę gauti įrodymus iš VMI ir VSDFV apie darbuotojams mokėtas algas, mokesčius, atliktus įmonės mokestinius patikrinimus ir kt. informaciją, kuri apelianto teigimu patvirtintų, kad įmonė ir po apelianto išėjimo iš darbo, vykdė veiklą ir buvo moki. Teismų praktikoje šiuo klausimu pažymėta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Ši kasacinio teismo išaiškinta CPK 199 straipsnio taikymo taisyklė nurodo, kad teismas išduoda liudijimus, suteikiančius teisę gauti įrodymus tuo atveju, jei prašančioji šalis pati jų negali gauti ir įrodo, kad jie susiję su nagrinėjama byla. Šiuo atveju apeliantas net neįrodinėja, kad kreipėsi į BUAB „Degrita“ administratorių, prašydamas suteikti prašomus išreikalauti duomenis, be to, iš prašomų išreikalauti duomenų matyti, jog apie jų egzistavimą apeliantas žinojo ir bylą dėl vadovo civilinės atsakomybės taikymo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau šių duomenų išreikalauti neprašė, todėl spręstina, jog jie naujų, vertinant proceso atnaujinimo klausimą aplinkybių nepatvirtins, nes pats apeliantas nemanė, jog jie reikšmingi byloje sprendžiamų klausimų vertinimui. Be to, UAB „Degrita“ mokumo klausimas neginčytinai išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2-3328-178/2008, kuria įmonei iškelta bankroto byla.
36. Netenkinami ir apelianto prašymai dėl skunde išvardintų civilinių bylų bei ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungimo prie nagrinėjamos bylos. Su išvardintų civilinių bylų procesiniais sprendimais teismas, esant poreikiui, gali susipažinti naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“ ir nurodytų bylų prijungimas tik apkrautų nagrinėjamą civilinę bylą nereikalinga medžiaga. Atsakant į apelianto prašymą prijungti prie nagrinėjamos bylos medžiagos nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-0479-10 medžiagą, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo pradėtas nurodytas ikiteisminis tyrimas ir kokias aplinkybes jis gali patvirtinti nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apeliantas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga gali būti reikšminga „nustatant objektyvią tiesą“, tačiau kokias konkrečias aplinkybes jis gali patvirtinti neįvardijama, todėl prašymai dėl juose nurodytų bylų prijungimo nesant sąsajumo su nagrinėjama byla netenkinami.
37. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepagrindžia, dėl ko poreikis pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, iškilo tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, nors bylą nagrinėjant pirmosios teisme apeliantą atstovo profesionalus teisininkas (t. 2, b. l. 4), kuris veikė jo interesais, o nauji įrodymai nesuteikia bylos nagrinėjimui reikšmingos informacijos, bei nesusiję su byloje vertintinu klausimu, be to, dalis jų buvo apeliantui žinomi ar turėjo būti žinomi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-134-467/2013, todėl siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo ir neapkrauti bylos esminės reikšmės sprendžiamam klausimui neturinčia informacija, apelianto teikiamus papildomus paaiškinimus su įrodymais atsisakoma priimti, prašymai išreikalauti įrodymus ar išduoti liudijimus, suteikiančius teisę gauti įrodymus, netenkinami, skunde išvardintos civilinės bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiaga neprijungiamos prie nagrinėjamos bylos, o byloje keliamas klausimas nagrinėjamas remiantis byloje esančia medžiaga.

Dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

38. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
39. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).
40. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.
41. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).
42. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012).
43. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs apelianto teikiamus įrodymus, kurie jo vertinimu, turi esminės reikšmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos dėl žalos iš įmonės vadovų priteisimo, nagrinėjimui, konstatavo, kad juose užfiksuotos aplinkybės nėra esminės, nepakeičia priimto teismo sprendimo esmės, todėl nevertinamos kaip sudarančios pagrindą procesui atnaujinti.
44. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai teismo išvadai. Lietuvos apeliacinis teismas papildydamas Vilniaus apygardos teismo skundžiamo procesinio sprendimo išvadas ginčijamu klausimu bei apibendrindamas teismų praktikos suformuotus naujai paaiškėjusios aplinkybės, kaip pagrindo procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, esminius požymius, pažymi, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės tai: objektyvios tikrovės teisiniai faktai; jie gali sudaryti įrodinėjimo dalyką (jų sąsajumas su prašoma atnaujinti civiline byla); jos egzistavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; nebuvo žinomos pareiškėjui ir bylą nagrinėjusiam teismui; dėl jų teismo baigiamasis aktas yra tikėtina neteisingas.
45. Šiuo atveju apelianto naujai pateikiami, jo vertinimu, esminę reikšmę išnagrinėtos bylos teisingumui turintys įrodymai neatitinka aukščiau išvardintų požymių, nes jie nėra susiję su išnagrinėta ir prašoma atnaujinti byla, jų faktas nekeičia priimto sprendimo esmės. Kaip buvo minėta vertinant apelianto prašymus prijungti bei su kitais bylos duomenimis vertinti papildomus įrodymus, apelianto prašymas atnaujinti procesą iš esmės siejamas su pareiškėjo vertinimu, neteisėtai patvirtintais kreditorių reikalavimais ir nepagrįstomis teismo išvadomis dėl apelianto pareigos jau 2006 m. kreiptis dėl bankroto bylos įmonei UAB „Degrita“ iškėlimo. Pažymėtina, kad apelianto nurodomų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimas yra ne šios, bet BUAB „Degrita“ bankroto bylos nagrinėjimo dalykas ir su šioje byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis susijęs tik tiek, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovų A. H. ir R. P. priteistą atlyginti solidariai įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą siejo su patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma. Tačiau apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei vertinant BUAB „Degrita“ kreditorių finansinių reikalavimų įmonės bankroto byloje patvirtinimo klausimą, abejonių dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo nekėlė.
46. Pažymėtina, kad ir reikalavimas išreikalauti iš UAB „Tomega“ 2005 m. spalio 14 d. sutartį, iš kurios kylančių prievolių UAB „Degrita“ tinkamai neįvykdžius ir atsirado UAB „Tomega“ finansiniai reikalavimai, siejamas su šios įmonės finansinių reikalavimų UAB „Degrita“ bankroto byloje nuginčijimu, nors šis klausimas, kaip ir kitų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumas, nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko. Neturi esminės reikšmės sprendžiamam klausimui ir kiekvieno iš BUAB „Degrita“ kreditorių finansinio reikalavimo susiformavimo data, kadangi teismas priteisdamas iš įmonės vadovų jų neteisėtais veiksmais įmonei ir jos kreditoriams sukeltą žalą rėmėsi ne atskirų kreditorių reikalavimo, buvusio apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu, suma, bet bendra įmonės bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų finansinių reikalavimų suma.
47. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dalis pareiškėjo pateiktų įrodymų (suvestinės) (t. 1, b. l. 14-26), negali būti vertinami ir kaip objektyvios tikrovės teisiniai faktai, kadangi nėra nurodytas jų sudarytojas, taip pat nepagrindžiama, kokiais tiesioginiais įrodymais remiantis jos sudarytos. Kasos operacijų knygos fragmentai (t. 1, b. l. 27-30), nesant įrodymų, kokios įmonės tai duomenys ir kieno jie sudaryti, taip pat nevertintini kaip įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo prašyme dėstomas aplinkybes apie įmonės UAB „Degrita“ veiklą pareiškėjui išėjus iš darbo. Pareiškėjas, siekdamas paneigti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendime nurodytas aplinkybes dėl 353 268,17 Lt lėšų pasisavinimo, prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad dalis šių lėšų buvo panaudotos dengiant su kasdiene įmonės veikla susijusias išlaidas, t. y. išlaidas patalpų nuomai, telefono, elektros energijos, vandens ir kitus mokesčius. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas pateikė 2007 m. liepos – rugsėjo mėnesio sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „Degrita“ už šias suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 31-36), tačiau sąskaita faktūra tik patvirtinta suteiktos paslaugos ir apmokėjimo už ją pareikalavimo faktą, bet ne patį apmokėjimą.
48. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, nepagrįstai apkaltino pareiškėją iššvaisčius turtą, o būtent įmonei UAB „Degrita“ priklausančią priekabą Lamberet, kadangi pareiškėjui jau išėjus iš darbo, priekaba vis dar buvo apskaitoma įmonėje UAB „Degrita“, todėl pareiškėjas prie jos praradimo niekaip negalėjo prisidėti. Teismas atkreipia dėmesį, kad UAB „Degrita“ bankroto bylos iškėlimo dieną buvo registruotos dvi transporto priemonės, tačiau realiai jos bankroto administratoriui nebuvo perduotos. Šis faktas atspindėjo bendrą įmonės valdymo ir turto neišsaugojimo neteisėtumą už ką atsakomybė teko pareiškėjui ir R. P. konkrečiai nenurodant kurio iš jų konkrečiai veiksmais įmonei buvo sukelta žala. Juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų (kildinamų iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies) juridinio asmens atžvilgiu pažeidimas. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad atsakovo kaltė ir kitos sąlygos jo kaip UAB „Degrita“ vadovo civilinei atsakomybei taikyti buvo pripažintos ne dėl konkretaus netinkamo verslo sprendimo ar vienetinio netinkamo vadovavimo įmonei fakto nustatymo, bet esant įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas ir kitas įmonės vadovo pareigas ėjęs asmuo neveikė apdairiai ir rūpestingai bei nebuvo lojalūs įmonei.
49. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Degrita“ iškėlimo nevykdymo, pažymi, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nenuginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo buvo vertinamas bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimas, konstatuoto fakto, kad 2006 m. gruodžio 31 d., t. y. tuo metu kai apeliantas vadovavo įmonei, jos turtas sudarė 2 368 778 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 642 953 Lt, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršijo daugiau kaip pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šie duomenys konstatuoti UAB „Degrita“ bankroto byloje (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-3328-178/2008) leido teismui pripažinti, kad egzistuoja visos sąlygos pareiškėjo civilinei atsakomybei taikyti ir pareiškėjas, siekdamas proceso atnaujinimo, bei jo pateikti duomenys šių aplinkybių nepaneigia.
50. Pareiškėjas taip pat teigia, jog tuo metu kai jis vadovavo įmonei (iki 2007 m. spalio 5 d.) UAB „Degrita“ kreditoriai pretenzijų dėl nevykdomų reikalavimų neteikė, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, kad yra pagrindas įmonei inicijuoti bankroto bylą. Šiuos argumentus kaip nepagrįstus teismas atmeta ir pažymi, jog tai, kad kreditoriai nereiškė reikalavimų, nereiškia, jog vykdytinų reikalavimų nebuvo. Be to, pareiškėjui, kaip įmonės vadovui, buvo ar turėjo būti žinoma, kiek ir kokio dydžio įsipareigojimų įmonė turi, bei kokios jos finansinės galimybės juos įvykdyti. 2006 m. balansas, kurio duomenimis buvo konstatuotas UAB „Degrita“ nemokumas, pateiktas Juridinių asmenų registrui paties A. H., todėl akivaizdu, jog reali įmonės padėtis pareiškėjui buvo žinoma, o pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo - suprantama. Byloje, kurios procesą pareiškėjas siekia atnaujinti, taip pat neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas atsakingu už įmonės turto apskaitą, į įmonės kasą įneštų lėšų neįtraukdavo į įmonės sąskaitą. Pareiškėjas, teikdamas prašymą atnaujinti procesą, siekė paneigti šias aplinkybes, tačiau vardindamas šių lėšų panaudojimo galimybes (sąskaitoms už nuomą, komunalinius ir kitus mokesčius apmokėti) visgi pripažino, kad dalį jų perdavė R. P. (t. 1, b. l. 75), kuris nebuvo atsakingas už įmonės finansus. Tokie aplaidūs ir neatsakingi pareiškėjo veiksmai, jam einant vadovo pareigas ir suprantant atsakomybę kylančią dėl netinkamo pareigų vykdymo užtraukė pareiškėjui civilinę atsakomybę.
51. Įvertinęs prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes ir kartu su juo teikiamus įrodymus, Lietuvos apeliacinis teismas mano, jog jie nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos proceso atnaujinimo sąlygos, o pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi naujai teikiami įrodymai nesudarytų pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, dalis jų egzistavo ir buvo žinomi pareiškėjui bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo nevertintos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka kriterijaus – kad jos nebuvo ir neturėjo būti žinomos pareiškėjui, nors egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Įvertinęs šias aplinkybes Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Ieškovei UAB „Tomega“ iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iš esmės pabaigos nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos prašymas priteisti jas iš atsakovo netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                       Egidija Tamošiūnienė