Civilinė byla Nr. e2-102-913/2021
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00576-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 2.4.2.3.; 2.4.2.12.2.; 2.4.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.16.3. (S)
U T E N O S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 22 d.
Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,
sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,
dalyvaujant ieškovo AB „Anykščių kvarcas“ atstovui advokatui Dainiui Baronui (per zoom platformą),
atsakovo Anykščių rajono savivaldybės atstovei Ievai Katinienei (per zoom platformą),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Anykščių kvarcas“ ieškinį atsakovui Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių pripažinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo panaikinti vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją Anykščių rajono savivaldybės vardu; pripažinti, kad vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastato - vandens siurblinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato - smėlio sodrinimo korpuso (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinys; pripažinti ieškovui AB „Anykščių kvarcas“ nuosavybės teisę į Anykščiuose esančius ir 97,34 m ilgio vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad AB „Anykščių kvarcas“ yra vienintelė Lietuvoje kvarcinio smėlio perdirbimo įmonė, kuri eksploatuoja kvarcinio smėlio karjerus, išgauna naudingąsias iškasenas, jas apdoroja ir parduoda įvairiems užsakovams. AB „Anykščių kvarcas” kvarcinio smėlio apdirbimo istorija prasideda 1968 metais, pastačius kvarcinio smėlio flotavimo gamyklą ir įkūrus „Anykščių statybinių medžiagų kombinatą“. Flotuotas kvarcinis smėlis buvo tiekiamas Panevėžio stiklo fabrikui. Privatizavus valstybinę įmonę „Anykščių statybinių medžiagų kombinatas“, 1996 metais įkuriama akcinė bendrovė „Anykščių kvarcas“.
3. AB „Anykščių kvarcas” veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra įsikūręs ieškovo gamybinių pastatų kompleksas, kuris, kaip minėta, yra pradėtas statyti 1968 metais. AB „Anykščių kvarcas“ gamybos procesui yra reikalingi dideli (apie 3000 kub. m. per dieną) vandens kiekiai, kurie yra išgaunami iš per Anykščių miestą tekančios Šventosios upės. Ieškovui yra išduotas taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikta teisė iš Šventosios upės išgauti vandenį. Apie 1968 m. statant AB „Anykščių kvarcas“ gamybinį kompleksą taip pat buvo pastatyti nuo Šventosios upės iki komplekso siurblinės nutiesti inžineriniai statiniai - vandentiekio tinklai. Šis vanduo iš siurblinės patenka į pastatą - smėlio sodrinimo cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 16P1g). Ieškovo gamybos reglamento 4.3 p. yra numatyta, kad „<...> Vanduo gamybos reikalams imamas iš Šventosios upės siurbliu „CALPEDA“ 10SDS 280/5. Į 100 m3 talpos rezervuarą vanduo paduodamas 1865 m. ilgio ir 325 mm skersmens vandentiekio linija. Iš rezervuaro vanduo paduodamas į cechą. <...>“. Minėti vandens tinklai buvo pastatyti kaip sudėtinė flotavimo cecho, karjero ir kitų pagalbinių objektų ir statinių sudėtinė dalis (priklausinys) 1968 m. 1968-12-31 akto dėl valstybinės priėmimo komisijos priėmimo eksploatuoti pabaigtą statyti Anykščių karjerą „Kvarcas“ 2 p. yra numatyta, kad „<...> Tresto SMU-4 „Prommointaž“, atlikęs įrangos, metalinių konstrukcijų ir technologinių vamzdynų įrengimą. <...>“. Nepaisant to, kad vandens trasa buvo pastatyta 1968 m., ji nebuvo registruota atitinkamuose registruose.
4. AB „Anykščių kvarcas“ priklausantis vamzdynas yra įrengtas nuo Šventosios upės, kerta Žvejų gatvę, tuomet eina šalia A. Vienuolio g., o pasiekus sankryžą su Troškūnų g. pasisuka šalia jos ir siekia iki pat ieškovo gamybinių pastatų komplekso. AB „Anykščių kvarcas“ sužinojo, kad yra vykdomas projektas „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 120 Radiškis - Anykščiai - Rokiškis, kuriam Anykščių mieste suteiktas A. Vienuolio gatvės pavadinimas, ir valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 121 Anykščiai - Troškūnai - Panevėžys, kuriam Anykščių mieste suteiktas Troškūnų gatvės pavadinimas, sankryžos rekonstravimas“. Ieškovas, sužinojęs apie šį projektą, bei žinodamas, kad vamzdyno dalis yra pastatyta A. Vienuolio ir Troškūnų gatvės sankirtoje, 2017-02-08 pateikė projektavimo sąlygas. Šiose sąlygose ieškovas pareikalavo po sankryža ir jos prieigose perkloti vamzdyno dalį, kadangi sankryžos techniniai sprendiniai nulėmė tai, jog po žeme įrengtiems vandens tinklams teks papildomos svorio apkrovos.
5. AB „Anykščių kvarcas“ atsitiktinai sužinojo, kad bendrovei priklausanti technologinio vamzdyno dalis, esanti po (šalia) žiedine sankryža Anykščiai – Troškūnai - Panevėžys, yra įregistruota Anykščių rajono savivaldybės vardu. Bendrovei priklausantiems inžineriniams tinklams buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo įsitikinimu, Anykščių rajono savivaldybė visiškai nepagrįstai savo vardu įregistravo AB „Anykščių kvarcas“ gamybinio komplekso priklausinį, todėl teikia šį ieškinį dėl nuosavybės pripažinimo.
6. AB „Anykščių kvarcas“ pažymi, kad vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ieškovui priklausančių pastato - vandens siurblinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato - smėlio sodrinimo korpuso (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinys. Tai patvirtina šios pagrindinės aplinkybės: A. vandentiekio tinklai buvo pastatyti 1968 m., kaip ieškovo gamybinio komplekso dalis, ir šiuo vamzdynu vanduo iš Šventosios upės yra tiekimas tik AB „Anykščių kvarcas“ interesams. Jokiems kitiems asmenims ir/ar poreikiams vamzdynas nėra naudojamas; B. Vamzdynu tiekiamas vanduo yra naudojamas tik AB „Anykščių kvarcas“ gamybos poreikiams; C. Tik AB „Anykščių kvarcas“ yra išduotas taršos leidimas naudoti Šventosios upės vandenį, naudojant vandens vamzdyną; D. Vamzdynas naudojamas nuolat, siekiant per dieną išgauti apie 2000 - 3000 kub. m. vandens. Gamybos reglamente yra detaliai aprašyti gamybos procesai, kuriems yra būtinas vamzdynu tiekimas vanduo.
7. AB „Anykščių kvarcas“ pažymi, kad su Anykščių rajono savivaldybe nesudarė jokių susitarimų, kurių pagrindu vamzdynas turėjo atitekti atsakovui. Nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 str. 4 d., nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato statytojo teisės įregistruoti statinius, kurie priklauso kitiems asmenims ir yra atitinkami rekonstruojami pagal minėtą 6 str. 4 d., savo vardu. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą, jog vamzdynas būtų pripažįstamas pagrindinių daiktų savininko nuosavybe.
8. Nagrinėjamu atveju AB „Anykščių kvarcas“ iki šiol valdo vamzdyną, kuris užtikrina gyvybiškai svarbius gamybos procesus. Tačiau vamzdyno dalis yra įregistruota atsakovo vardu, o tai ateityje gali lemti įvairias teisines kliūtis (nesklandumus) remontuojant vamzdyną, atliekant kitus vamzdyno tvarkymo darbus. Be to, atsakovas ateityje gali perleisti vamzdyno dalį tretiesiems asmenis, kurie gali imtis priemonių ieškovui kliudyti išgauti vandenį. Taigi, AB „Anykščių kvarcas“ šioje byloje siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu (siekia panaikinti neteisėtą teisinę registraciją).
9. AB „Anykščių kvarcas“ yra vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, kadangi vandens tinklai yra pastatyti kartu su visu ieškovui priklausančiu gamybiniu kompleksu, esančiu (duomenys neskelbtini). Vandens tinklai yra pastatyti teisėtai ir jo statyba pripažinta užbaigta 1968 m. Papildomai nurodytina, kad apie vamzdyno savininką buvo žinoma ir pačiam atsakovui, kuris tai pripažino ne viename rašte. AB „Anykščių kvarcas“ priklausančio vamzdyno teisinė registracija kito asmens vardu neabejotinai pažeidžia ieškovo interesus. Klaidinga teisinė registracija apriboja ieškovo teises disponuoti jam priklausančiu vamzdynu, sukels teisines kliūtis ateityje remontuojant, rekonstruojant vamzdyną. Tarp šalių nebuvo sudaryti jokie susitarimai, jog vamzdynas bus registruojamas atsakovo vardu. Ieškovas, kreipęsis 2018-03-22 raštu, pagrįstai tikėjosi, jog bus rekonstruotas AB „Anykščių kvarcas“ priklausantis vamzdynas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 str. 4 d., tačiau nebus iš ieškovo atimta šio vamzdyno nuosavybė.
10. Atsakovas Anykščių rajono savivaldybė su ieškovo reikalavimais nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Anykščių rajono savivaldybė kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos įgyvendino projektą „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 120 Radiškis – Anykščiai - Rokiškis, kuriam Anykščių mieste suteiktas A. Vienuolio gatvės pavadinimas, ir valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 121 Anykščiai - Troškūnai - Panevėžys, kuriam Anykščių mieste suteiktas Troškūnų gatvės pavadinimas, sankryžos rekonstravimas į vieno lygio žiedinę sankryžą“ (toliau - Projektas). Sankryžos rekonstravimo techniniai sprendiniai turėjo įtakos po sankryža esantiems inžineriniams statiniams, taip pat ir po žeme įrengtiems vandentiekio tinklams. Buvo žinoma, kad vandentiekio tinklais naudojasi ir juos eksploatuoja AB „Anykščių kvarcas“, todėl su bendrove buvo derinamos projektavimo sąlygos. Savivaldybė ne kartą kėlė klausimą dėl inžinerinių tinklų rekonstravimo finansavimo ir kreipėsi į ieškovą su prašymu bent prisidėti prie vandentiekio vamzdyno rekonstrukcijos darbų vykdymo. Tačiau AB „Anykščių kvarcas“ nesutiko motyvuodama tuo, kad nėra numatę lėšų patvirtintame bendrovės investiciniame plane, kad išlaidos nebūtų būtinos, jeigu sankryžos rekonstrukcija nebūtų atliekama ir pan. Todėl šiuos darbus finansavo Anykščių rajono savivaldybė savo lėšomis.
11. Atlikus sankryžos rekonstravimo darbus ir Anykščių rajono savivaldybės administracijai pateikus valstybės įmonei Registrų centrui prašymą įregistruoti pastatytą turtą (pagal deklaraciją, išskyrus turtą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vandentiekio tinklai, kuriais naudojasi AB „Anykščių kvarcas“), gauta žodinė pastaba, kad turi registruoti Anykščių rajono savivaldybės vardu visą turtą nurodytą deklaracijoje, kadangi deklaracijoje nurodytas statytojas - Anykščių rajono savivaldybės administracija. Todėl, vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane - V, ilgis - 97,34 m) įregistruoti Anykščių rajono savivaldybės vardu. 2020-05-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išregistravimo“ kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl vandentiekio tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Anykščių m., išregistravimo. Gavo VĮ Registrų centro 2020-06-09 atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo daikto išregistravimo“, kuriame informuojama, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. AB „Anykščių kvarcas“ dokumentų, įrodančių, kad rekonstruoti vandentiekio tinklai nuosavybės teise priklauso bendrovei, per visą tą laikotarpį nepateikė, kaip ir nepateikė jokių pagrindžiančių dokumentų, kad iki rekonstrukcijos, vandentiekio tinklai priklausė bendrovei. Iš visų pateiktų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas neneigia fakto, jog vandentiekio tinklais faktiškai tiek anksčiau, tiek dabar naudojasi AB „Anykščių kvarcas“, tačiau bendrovė nėra šių objektų savininkas, nes juridiškai nėra įregistravusi nuosavybės teisių. Anykščių rajono savivaldybė savo vardu įregistruodama pastatytą turtą - vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdė teisės aktų reikalavimus ir VĮ Registrų centro nurodymus, neturėdama jokio tikslo ir siekio neteisėtai užvaldyti svetimą turtą.
12. Atsakovas sutinka su ieškovo pozicija apie tai, kad AB „Anykščių kvarcas“ naudojami vandentiekio tinklai galimai gali būti pripažįstami vandens siurblinės ir pastato - smėlio sodrinimo korpuso priklausiniu. Tačiau pastebi, kad nors, kaip pats ieškovas teigia, vamzdynai buvo pastatyti 1968 metais, iki šiol bendrovė nesiėmė jokių veiksmų šiam juridiniam faktui nustatyti ir įregistruoti nuosavybės teisių juridinių asmenų registre. Atsakovo manymu, ieškovas pirmiausia turėtų kelti klausimą dėl visų vandens tinklų, kuriais faktiškai naudojasi, pripažinimo kitų nekilnojamųjų daiktų priklausiniu, o ne tik dėl 97,34 metrų ilgio dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotos Anykščių rajono savivaldybės vardu, kuri sudaro tik mažą dalį iš visos 1865 metrų ilgio linijos. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad dokumentai (statytojo pateikta deklaracija), kurių pagrindu buvo įregistruoti vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neteisėti.
13. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad pilnai palaiko poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose. Ginčo objektą sudarantis įrenginys yra ieškovo statinių priklausinys. Susipažinus su atsiliepimu į ieškinį, susidaro įspūdis, kad atsikirtimo pagrindą sudaranti aplinkybė ar ginčo įrenginys yra priklausinys ar ne, tai ginčo dėl to nėra. Atsakovas sutinka, kad inžineriniai tinklai yra AB „Anykščių kvarcas“ naudojami ir yra AB „Anykščių kvarcas“ statinių priklausinys. Yra keliama abejonė, kodėl iki šiol bendrovė nesiėmė veiksmų nuosavybės teisei išviešinti. Tai ginčo statinys yra pastatytas 1968 m., ieškovas kartu su ieškiniu pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Iš esmės visi inžineriniai tinklai buvo pastatyti 1968 m. ir tuo metu nebuvo reikalaujama inžinerinių tinklų teisinės registracijos. Ir būtent dėl to, kad inžinerinis statinys senas, taip nuo seno ir liko, kad inžineriniai tinklai nebuvo įregistruoti. Bet AB „Anykščių kvarcas“ savo inžinerinius tinklus valdė nuolatos, apie tai žinojo tiek atsakovas, tiek kiti tretieji asmenys. Iki šiol nekilo jokių problemų su turto valdymu ir disponavimu, todėl ši teisė nebuvo išviešinta. Pagal plačiai suformuotą kasacinio teismo praktiką, registro paskirtis yra būtent išviešinimas. Taip pat atsakovas atsiliepime dėsto mintis, kad reikėtų pripažinti ne tik tą atkarpą, kurią atsakovas įregistravo savo vardu, bet ir kitas tinklo dalis įregistruoti ieškovo vardu. Ieškovas deda pastangas tai sutvarkyti kai bus išnagrinėta ši byla. Atsakovas įregistravo dalį tinklų, kurie yra po sankryža, bet vieningą tinklą sudaro daugiau inžinerinių įrenginių. Taigi kol ši byla nesibaigs, nėra galima teisinė registracija dalimis. Dėl pardavimo, tai iš tikrųjų, tarp šalių vyko diskusijos dėl inžinerinio tinklo remonto kaštų. To fakto ieškovas neginčija. Atsakovas yra statybų iniciatorius, todėl būtent statybų kaštus turėtų prisiimti savivaldybė. Savivaldybė pateikė raštą, kad ji atliks darbus, nurodė terminus. Iš esmės atsakovo veiksmai ir raštai, diskutuojant dėl kaštų, ir ieškovui aiškiai pasakant, kad jis neprisidės, o atsakovui parašant, kad jis atliks darbus, tai leido aiškiai suprasti, kad atsakovas prisiima tų darbų kaštus. Šie dokumentai yra byloje. Projektavimo sąlygose yra nurodyta, kad pabaigus darbus juos priduoti reikia AB „Anykščių kvarcas“. Bet įvyko priešingai, inžinerinis statinys buvo įregistruotas atsakovo vardu, todėl mano, kad šis veiksmas yra nepagrįstas. Atsakovas atliko teisinę registraciją žinodamas, kad inžineriniai tinklai priklauso ieškovui. Į bylą pateiktas AB „Anykščių kvarcas“ 2019-03-26 raštas, ten buvo pateikti duomenys, kad tinklai priklauso ieškovui. Atsakovo argumentai atsiliepime neturi jokio faktinio pagrindo. Statybos įstatymo 6 straipsnis aiškiai numato, kad tuo atveju jei asmuo pradeda statybas, tai jis privalo užtikrinti, kad nenukentėtų trečiųjų asmenų interesai. LAT yra aiškiai paminėjęs, kad Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-473-695/2017 26 ir 27 punktai). Atsakovas organizavo statybas taip, kad ieškovo kaip savininko interesai buvo pažeisti, nes atliko teisinę registraciją inžinerinių tinklų, kurie priklauso ieškovui ir taip buvo pažeistos Statybų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos.
14. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo įgyvendinamas projektas, ir po to statiniai turėjo būti įregistruoti. Savivaldybei pasikreipus į VĮ Registrų centrą, t. y. pasikreipus dėl visų statinių, išskyrus vandentiekio tinklus, buvo gauta žodinė pastaba, jog visas statinys, įskaitant ir vandentiekio tinklus, buvo statytas savivaldybės, tai negali kitaip registruoti kaip atlikti visą teisinę registraciją savivaldybės vardu, įskaitant ir vandentiekio tinklus. Kai tai įvyko, savivaldybė kreipėsi dėl vandentiekio tinklų išregistravimo, ir gavo atsakymą, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Apie tokį VĮ Registrų centro atsakymą buvo informuotas ieškovas, ir vien šis faktas parodo, kad savivaldybė nesiekė šio turto, ir norėjo jį išregistruoti, bet ši situacija taip ir pakibo. Savivaldybė neginčija, kad AB „Anykščių kvarcas“ yra šių tinklų naudotojas ir juos eksploatuoja, bet jie nėra teisiškai registruoti. Buvo vykdomi VĮ Registrų centro nurodymai, ir sąmoningai nebuvo siekiama užvaldyti svetimo turto.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
15. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas yra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkas. Į šių statinių kompleksą įeina ir pastatas – vandens siurblinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – smėlio sodrinimo korpusas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. b. l.). Ieškovas yra kvarcinio smėlio perdirbimo įmonė. Įmonės gamybos procesams reikalingi dideli vandens kiekiai, kurie yra išgaunami iš Šventosios upės. Į bylą pateiktas AB „Anykščių kvarcas“ technologinis reglamentas patvirtina, jog smėlio gavybai ir paruošimui yra reikalingas vanduo, kuris imamas iš Šventosios upės. Aplinkos apsaugos agentūros išduotas Taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Anykščių kvarcas“ kvarcinio smėlio gamybai patvirtina, jog AB „Anykščių kvarcas“ turi teisę išgauti vandenį iš paviršinių vandens telkinių (e. b. l.).
16. Siekdamas įrodyti, jog yra ginčo turto savininkas, ieškovas prašo teismo pripažinti, kad vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastato – vandens siurblinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – smėlio sodrinimo korpuso (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausinys.
17. Šios bylos ginčo dalykas – vandentiekio tinklai – iki to laiko, kol atsakovas neįgyvendino projekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 120 Radiškis – Anykščiai – Rokiškis, kuriam Anykščių mieste suteiktas A. Vienuolio gatvės pavadinimas, ir valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 121 Anykščiai – Troškūnai – Panevėžys, kuriam Anykščių mieste suteiktas Troškūnų gatvės pavadinimas, sankryžos rekonstravimas į vieno lygio žiedinę sankryžą“, ir į šiuos vandentiekio tinklus VĮ Registrų centre neįregistravo savo nuosavybės teisių kaip į naujai suformuotą daiktą (e. b. l.), nuo pat 1968 m. tarnavo AB „Anykščių kvarcas“ gamyklai kaip gamybinio komplekso dalis. Ieškovas sutinka, kad nors vandentiekio trasa buvo pastatyta 1968 m. ir visą laiką buvo eksploatuojama ieškovo, tačiau ji niekuomet nebuvo įregistruota viešuose registruose.
18. CK 4.19 straipsnio 1 dalis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Iš esmės analogiškai priklausiniai, kaip antraeiliai daiktai, apibrėžti ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, galiojusio tuo metu kai buvo pastatytas Anykščių karjeras „Kvarcas“.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008).
20. Nagrinėjamoje byloje iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad vandentiekio tinklai, kuriems yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo nuosavybės teise valdomų statinių: pastato – vandens siurblinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – smėlio sodrinimo korpuso (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), funkcinis priklausinys. Į bylą pateiktų įrodymų visuma neabejotinai pagrindžia ieškovo nurodomas aplinkybes, jog tik AB „Anykščių kvarcas“ nuo pat gamyklos pastatymo iki šiol savo gamybiniams poreikiams tenkinti naudoja vandentiekio vamzdyną, nutiestą nuo Šventosios upės iki ieškovo gamybinių pastatų. Šiuos vamzdynus su gamykla sieja funkcinis ryšys, vandentiekio tinklai skirti aprūpinti gamyklą vandeniu, šiuo vandentiekio tinklu naudojasi tik AB „Anykščių kvarcas“. Taigi teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad vandentiekio tinklai yra skirti tarnauti pagrindiniam daiktui – gamyklai, ir su gamykla yra neatsiejamai susiję bendra paskirtimi, t. y. AB „Anykščių kvarcas“ gamybos procesui užtikrinti, ir yra pastato – vandens siurblinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – smėlio sodrinimo korpuso (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), funkcinis priklausinys (CK 4.19 str. 1 d.).
21. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, šioje byloje nėra įrodymų apie tai, jog tarp šalių buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo daikto (vamzdyno) perleidimo/perdavimo atsakovui po projekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 120 Radiškis – Anykščiai – Rokiškis, kuriam Anykščių mieste suteiktas A. Vienuolio gatvės pavadinimas, ir valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 121 Anykščiai – Troškūnai – Panevėžys, kuriam Anykščių mieste suteiktas Troškūnų gatvės pavadinimas, sankryžos rekonstravimas į vieno lygio žiedinę sankryžą“ įgyvendinimo, kas reiškia, jog šiuo atveju tarp šalių nebuvo susitarimo, kad antraeilis daiktas, kuris yra ieškovui priklausančio pagrindinio daikto priklausinys, bus perduotas/parduotas atsakovui, tokiu būdu tapdamas pagrindiniu daiktu (CK 4.14 str. 2 d.). Taigi, nustačius, jog ginčo vandentiekio tinklai neturi savarankiško daikto statuso, o yra ieškovo nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų priklausinys, spręstina, jog antraeilį daiktą turi ištikti pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į 97,34 m ilgio vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tenkintinas (CPK 178 str.).
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius jam įgyvendinti nuosavybės teisę, atsakovui pareiškė negatorinį ieškinį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – 97,34 m. ilgio vandentiekio tinklai) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu. Savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai.
23. Atsakovas Anykščių rajono savivaldybė nuosavybės teisę į ginčo vandentiekio tinklus įregistravo 2019-11-15 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (e. b. l.).
24. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu neginčijo 2019-11-15 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau įrodinėjo, kad ginčo nekilnojamasis daiktas yra ieškovo statinių funkcinis priklausinys ir tuo pagrindu prašė pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į šį daiktą, ir kaip savininkas prašė pašalinti teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).
25. Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje, vienas iš kurių yra pagaminant naują daiktą (CK 4.47 str. 4 p.). Nekilnojamojo turto daiktinė registracija yra ne nuosavybės įgijimo pagrindas, o įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo savininkas, išviešindamas šiuos faktus, siekia užtikrinti įgytos nuosavybės teisės apsaugą.
26. Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad vandentiekio tinklai nėra naujai sukurti/pakloti, o yra projekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 120 Radiškis – Anykščiai – Rokiškis, kuriam Anykščių mieste suteiktas A. Vienuolio gatvės pavadinimas, ir valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 121 Anykščiai – Troškūnai – Panevėžys, kuriam Anykščių mieste suteiktas Troškūnų gatvės pavadinimas, sankryžos rekonstravimas į vieno lygio žiedinę sankryžą“ vykdymo metu statybos vietoje buvusių tinklų perklojimas. Tai matyti iš 2017-02-08 AB „Anykščių kvarcas“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto UAB „Plentprojektas“, 2017-06-05 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sankryžos rekonstrukcijos ir jos darbų finansavimo“, kuriame nurodyta, kad tikslinga, prieš atliekant sankryžos rekonstrukcijos darbus, pakeisti toje vietoje esantį AB „Anykščių kvarcas“ eksploatuojamą technologinį vandentiekio vamzdyną iš plieninio į plastikinį. Taip pat ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2018-02 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sankryžos rekonstravimo ir darbų finansavimo“, adresuoto AB „Anykščių kvarcas“ aiškiai pasisakoma apie AB „Anykščių kvarcas“ priklausančio technologinio vandentiekio vamzdyno rekonstrukciją (e. b. l.).
27. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ginčo vandentiekio tinklai, kurie buvo pastatyti 1968 m. kartu su kitais ieškovo gamybiniais statiniais, tačiau pagal tuo metu galiojusią tvarką nebuvo įregistruoti, yra AB „Anykščių kvarcas“ priklausančių pastato – vandens siurblinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – smėlio sodrinimo korpuso (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausinys, bei konstatavus, jog atsakovas visose projekto įgyvendinimo stadijose žinojo, jog vandentiekio tinklai priklauso ieškovui, neturėjo jokio teisinio pagrindo Vandentiekio tinklų ir jų dalių kadastro duomenyse nurodyti, jog vandentiekio tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 2017, statybos pabaigos metai 2019 (e. b. l.). Akivaizdu, jog šie duomenys neatitinka tikrovės, kadangi tai nėra naujų vandentiekio tinklų patiesimas, o yra 1968 m. patiestų vandentiekio tinklų, priklausančių AB „Anykščių kvarcas“, rekonstrukcija, kas reiškia, jog atsakovas nesant tam teisinio pagrindo 2019-11-15 Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, jog jis pagamino naują daiktą ir tuo pagrindu įgijo į jį nuosavybės teisę (CK 4.47 str. 4 p.).
28. Visa tai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas neįrodė, kad jo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi atsakovas neturėjo teisinio pagrindo 2019-11-15 Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pagal CK 1.63 straipsnio 3 dalį laikytina vienašaliu sandoriu, sukuriančiu atitinkamas teises bei pareigas, nurodyti, jog jis pastatė (suformavo naujus) vandentiekio tinklus 97,34 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti šių tinklų savo vardu ir nuosavybės teise. Todėl ieškovo reikalavimas panaikinti vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją Anykščių rajono savivaldybės vardu, tenkintinas (CK 4.98 str., 1.138 str.).
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šioje byloje už advokato teisines paslaugas patyrė 1456,84 Eur dydžio išlaidas (e. b. l.). Teismas atsižvelgdamas į byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus sprendžia, kad už suteiktą teisinę pagalbą patirtos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindų jų mažinti. Todėl patenkinus ieškovo ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 554,00 Eur žyminio mokesčio (e. b. l.), ir 1456,84 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 98 str.).
30. Nagrinėjamoje byloje susidarė 2,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastato - vandens siurblinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato - smėlio sodrinimo korpuso (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausinys.
Pripažinti ieškovui AB „Anykščių kvarcas“, juridinio asmens kodas 154111464, nuosavybės teisę į Anykščiuose esančius ir 97,34 m ilgio vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Panaikinti vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją Anykščių rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 188774637, vardu.
Priteisti ieškovui AB „Anykščių kvarcas“, juridinio asmens kodas 154111464, iš atsakovo Anykščių rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 188774637, 2010,84 Eur (du tūkstančius dešimt eurų, 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.
Teisėja Jolanta Gasparavičienė