Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-293-2011].doc
Bylos nr.: 1A-293/2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius)
Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Nusikalstamos veikos stadijos ir formos (BK IV skyrius)
Bendrininkavimas, bendrininkų rūšys (BK 24 str.)
Bendrininkavimo samprata (BK 24 str. 1, 2 d.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius)
Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 str.)

 

Baudžiamoji byla Nr. 1A-293/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.;1.1.4.4.1.;1.2.17.3.

Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03148-2010-6.

 

 

                

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegužės 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Albino Bielskio,

teisėjų Reginos Gaudutienės ir Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

gynėjai advokatei Jolantai Bagdonienei,

nuteistajam M. V. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtoji bausmė apėmimo būdu subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bei M. V. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. V. priteista 4635, 85 Lt (keturi tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt penki litai ir aštuoniasdešimt penki centai) valstybės naudai proceso išlaidoms atlyginti.  

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

M. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 22 d., apie 5 val., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos saugomame pasienio ruože, Sokaičių k., Pagėgių sav. teritorijoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neteisėtai, pažeidžiant 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo LR teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, draudžiančius Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, bei 3 punkto 3.3 ir 3.5 papunkčių reikalavimus, nurodančius fiziniams asmenims leidžiamų gabenti nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminių kiekius (2007-07-19 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4 – 312 redakcija), įgijo akcizais apmokestinamų prekių – 28000 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 85109 Lt, tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32500 Lt, ir šias akcizais apmokestinamas prekes M. V. automobiliu ,,Mercedes-Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), gabeno Sokaičių k., Pagėgių sav. ribose, kol nuvažiavęs nuo pagrindinio kelio į griovį užklimpo ir palikęs automobilį pabėgo.

Nuteistasis M. V. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje, jis nepadarė.  

Nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi suinteresuotų bylos baigtimi asmenų – Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos pareigūnų ir specialistų, parodymais. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje liko nepaneigti M. V. parodymai, pagal kuriuos įvykio vietoje rastą kepurę jis galėjo palikti tuo metu, kai norėdamas įsigyti automobilį „Mercedes Benz“, jį prieš tai apžiūrėjo. Apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepatvirtina ir byloje esančios telefoninių pokalbių, vykusių tarp apelianto ir tariamų bendrininkų, išklotinės.

Nuteistasis M. V. nesutinka ir su jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Apelianto teigimu, byloje nenustatyti bendrininkai, todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė jo atžvilgiu negalėjo būti taikoma.

Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų esant pakankamai jo kaltės įrodymų, M. V. prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį bausmės skyrimo dalyje ir sušvelninti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė.

Visuma duomenų, šioje byloje gautų apklausiant liudytojus R. G. , D. A. , A. B. , A. V. , R. P. , atliekant įvykio vietos ir objektų apžiūras, ištiriant įvykio vietoje rastus objektus, atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą, ištiriant rašytinius bylos duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad M. V. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.

            Liudytojai pasienio pareigūnai A. B. ir A. V. savo parodymuose viso proceso metu parodė, kad 2007 m. spalio 22 d., apie 5. 30 val., vykdant pasienio sargybą, Sokaičių kaimo ribose, kairėje kelio pusėje, netoli kapinaičių, pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį ir įklimpusį geltonos spalvos mikroautobusą „Mercedes Benz“. Jį apžiūrėjus, buvo rastos kartoninės dėžės su Rusijos Federacijoje pagamintomis cigaretėmis „Jing Ling“. Liudytoju apklaustas Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos Kinologų grupės jaunesnysis specialistas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. spalio 22 d. buvo iškviestas su tarnybiniu šunimi apžiūrėti teritoriją prie rasto įklimpusio mikroautobuso „Mercedes Benz“. Šuo, užuodęs ant automobilio sėdynės vairuotojo kvapą, jo pėdomis sekė apie 500 metrų iki kapinaičių. Ten, ant kelio, kvapo pėdsakai nutrūko. Liudytojo teigimu, automobilį vairavęs asmuo galimai šioje vietoje įsėdo į automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Liudytojas R. P. , dirbantis VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Imuniteto poskyrio viršininku, ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2007 m. vasarą Pagėgių rinktinėje buvo gauta operatyvinė informacija apie Tauragės mieste veikiančią organizuotą grupę, kuri užsiima neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Siekiant nustatyti šioje grupėje dalyvaujančius asmenis ir užkardyti jų daromas nusikalstamas veikas, buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, kurio metu buvo atliekama telekomunikacijų tinklais perduodamos  informacijos kontrolė ir fiksavimas. 2007 m. spalio 23 d. ryte gauta informacija apie tai, kad Viešvilės užkardos veikimo teritorijoje buvo rastas mikroautobusas su jame buvusiomis cigaretėmis „Jing Ling“, paženklintomis Rusijos Federacijos banderolėmis. Siekiant nustatyti šį mikroautobusą vairavusį asmenį, buvo perklausyti minėtos Tauragėje veikiančios organizuotos grupės narių telefoniniai pokalbiai ir nustatyta, kad rastą automobilį su Rusijos Federacijoje pagamintomis cigaretėmis galimai vairavo M. V. .

            Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymus, konstatuoja, kad jie yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja, todėl, priešingai nei teigiama nuteistojo M. V. apeliaciniame skunde, nuosprendį priėmęs teismas šių liudytojų parodymais rėmėsi pagrįstai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginį, kad liudytojai A. B. , A. V. , D. A. ir R. P. yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, todėl davė M. V. kaltinančius parodymus siekdama jį apkalbėti. Juolab, kad šių liudytojų parodymai sutampa ir su kitais, apelianto kaltę padarius BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, patvirtinančiais duomenimis.

            Kaip matyti iš 2007 m. spalio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, buvo apžiūrėtas automobilis „Mercedes Benz 312 D“, valstybinis (duomenys neskelbtini), rastas Sokaičių kaime, Pagėgių savivaldybės ribose. Apžiūros metu ant sėdynės rasta kepurė su snapeliu, kuri buvo supakuota ir paimta (t. 1 b.l. 24-31). Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. S 76/09(01) matyti, kad ištyrus įvykio vietoje rastą kepurę gautas M. V. DNR profilis su 99, 9999999999 % tikimybe (t. 2 b.l. 61-62). Ši bylos duomenimis patikimai nustatyta aplinkybė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis M. V. 2007 m. spalio 22 d. buvo automobilyje “Mercedes Benz” ir juo neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde neigia įvykio dieną buvęs pasieniečių surastame mikroautobuse ir pateikia gynybinę versiją, pagal kurią jis minėtame mikroautobuse kepurę galėjo palikti anksčiau, kadangi šį automobilį norėjo pirkti ir jį apžiūrėjo. Tokie M. V. parodymai paneigiami byloje apklausto liudytojo R. G. parodymais. Pastarasis ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad yra UAB “R.”, užsiimančios automobilių prekyba, direktorius. Internete buvo patalpinta informaciją apie parduodamą mikroautobusą “Mercedes Benz”, kurį buvo ruošiamasi atgabenti iš Danijos. Netrukus su liudytoju susisiekė vyriškis ir paprašė apžiūrėti parduodamą mikroautobusą. Kai automobilis jau buvo atgabentas į Lietuvą, liudytojas su jam skambinusiu vyriškiu susitarė susitikti Kryžkalnyje ir parodyti automobilį. Į Kryžkalnį apžiūrėti automobilio buvo atvykę du vyriškiai. Vos tik apžiūrėję mikroautobusą, vyriškiai sumokėjo už jį pinigus ir mikroautobusu išvažiavo. Taigi, iš liudytojo R. G. parodymų akivaizdu, kad mikroautobusas “Mercedes Benz” buvo nupirktas iš karto, vos tik atgabentas iš Danijos. Liudytojas R. G. savo parodymuose nenurodė, kad minėtą automobilį prieš pardavimą būtų apžiūrinėję ir kiti asmenys. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad šis automobilis Lietuvoje būtų buvęs registruotas kokių nors kitų asmenų vardu, kurie jį būtų ketinę parduoti, o M. V. , turėdamas tikslą jį pirkti, jį apžiūrinėjo. Be to, tą aplinkybę, jog būtent apeliantas 2007 m. spalio 22 d. mikroautobusu “Mercedes Benz” neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, patvirtina ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti telefoniniai pokalbiai 2007 m. spalio 22 d. vykę tarp M. V. ir jo bendrininko. Šių telefoninių pokalbių turinį išsamiai išanalizavo nuosprendį priėmęs teismas ir padarė pagrįstą išvada, kad užfiksuoti telefoniniai pokalbiai yra informatyvūs, jų metu nuteistojo M. V. bendrininkui nurodytos aplinkybės apie jo buvimo vietą, įklimpusį mikroautobusą, pasienio pareigūnų atvykimą bei pasišalinimą iš įvykio vietos sutampa su kitais byloje surinktais duomenimis. Byloje esančios specialisto išvados Nr. 11-2132-(08) (t. 2 b.l. 38 - 49) duomenimis paneigiama apeliaciniame skunde keliama prielaida, kad šiuose telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotas balsas yra ne M. V. . Be to, tą aplinlybę, kad prie bylos medžiagos pridėtuose telefoniniuose pokalbiuose yra užfiksuotas būtent M. V. balasas, patvirtina ir pirmiau apatarti liudytojo R. P. parodymai.

            Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus – liudytojų parodymus, byloje esančias specialisto išvadas, įvykio vietos apžiūros protokolo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo protokolo duomenis konstatuoja, jog jais nustatytos aplinkybės sudaro vientisą įrodymų grandinę, leidžiančią padaryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis M. V. 2007 m. spalio 22 d., apie 5. 30 val., Pagėgių savivaldybėje, Sokaičių kaimo ribose, vairuodamas mikroautobusą “Mercedes Benz”, pakrautą akcizais apmokestinamomis prekėmis, jas neteisėtai gabeno, o mikroautobusui nuvažiavus nuo kelio ir įklimpus pievoje, iš įvykio vietos pasišalino. Tokie jo veiksmai atitinka BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad tai, jog  asmuo veiką padarė bendrininkų grupe, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nuosprendį priėmęs teismas, vadovaudamasis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažino M. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas. Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo pašalinti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę motyvuodamas tuo, kad nenustatyti asmenys negali būti laikomi bendrininkais.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų, pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl bendrininkavimo požymių nustatymo veikiant su nenustatytais asmenimis galimi nevienodi sprendimai. Teismo išvada priklauso nuo to, kokia informacija surinkta byloje apie nenustatytus asmenis. Jei bylos nagrinėjimo metu nepavyksta nustatyti kitų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimą, asmenybės, be to, byloje nėra jokių duomenų, apie tų asmenų išvaizdą, galimą amžių, veikimo būdus ir kitus požymius, leidžiančius identifikuoti tuos asmenis, teismas paprastai vengia daryti išvadą dėl bendrininkavimo ir bendrininkų grupės buvimo. Tačiau jei byloje yra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie kitų asmenų, dalyvavusių, darant nusikaltimą, išorinius bruožus, apytikrį amžių, sąmoningumo laipsnį nusikalstamai veikiant, tokiais atvejais teismas gali padaryti išvadą, kad tarp nuteistojo ir teismo nenustatyto asmens yra ryšys, atitinkantis bendrininkavimo padarant nusikaltimą reikalavimus, ir pritaikyti BK nuostatas dėl bendrininkavimo, atitinkamai motyvuodamas savo sprendimą.

Apie nusikaltime kartu su M. V. dalyvavusių nenustatytų asmenų pakankamą baudžiamajai atsakomybei kilti amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, susitarimą su apeliantu bei tyčios turinį galima spręsti iš byloje surinktų įrodymų, atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių specifiką. Faktinė bylos medžiaga – liudytojų policijos pareigūnų parodymai apie Tauragės mieste veikiančią organizuotą grupę, kurios narys galimai buvo ir M. V. , procesiniuose dokumentuose užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp M. V. ir kito asmens turinys, nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kartu su apeliantu nusikalstamos veikos padaryme dalyvavę asmenys nebuvo tokio amžiaus, jog negalėtų atsakyti už šią nusikalstamą veiką, nesugebėtų suvokti ar valdyti savo veiksmų, ar nebūtų įmanoma nustatyti bendrininkų susitarimo turinio. Nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiti nusikalstamos veikos bendrininkai, tačiau bendrininkų grupei konstatuoti pakanka, kad byloje nustatyta informacija bent apie vieną kitą asmenį, veikusį kartu su apeliantu. Nusikalstamos veikos pobūdis, suderinti asmenų veiksmai, leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrais bendrininkų veiksmais, siekiant vieno tikslo – neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, M. V. nusikalstama veika pagrįstai pripažinta padaryta veikiant bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtąją bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. M. V. apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1992 straipsnio 1 dalį. Minėtame straipsnyje laisvės atėmimo bausmė numatyta kaip alternatyva baudai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek į kitas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas argumentuotai motyvavo alternatyvios laisvės atėmimo bausmės parinkimą nuteistajam M. V. .   

M. V. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors apeliantas iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, tačiau net 35 kartus baustas administracine tvarka. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo apeliantas nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose M. V. kaltinamas iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų padarymu. Apeliantas iki suėmimo šioje byloje niekur nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Byloje nenustatyta M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, motyvuotai ir pagrįstai M. V. paskyrė laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad M. V. paskirtoji bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta, todėl jos švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

 

 

 

n u t a r i a:

 

 

 

 

 

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Albinas Bielskis

 

Teisėjai                                                                                                          Regina Gaudutienė

 

                                                                                                                     Aloyzas Kruopys