|
|
Baudžiamoji byla Nr. 1A-293/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.;1.1.4.4.1.;1.2.17.3.
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03148-2010-6.
|

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo)
Albino Bielskio,
teisėjų Reginos Gaudutienės ir Aloyzo Kruopio,
sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,
dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,
gynėjai advokatei Jolantai Bagdonienei,
nuteistajam M. V. ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžio,
kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos
BK (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu
ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5
dalies 2 punktu, paskirtoji bausmė apėmimo būdu subendrinta su Tauragės rajono
apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta
bausmės dalimi bei M. V. nustatyta galutinė subendrinta bausmė
- laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš M. V. priteista
4635, 85 Lt (keturi tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt penki litai ir
aštuoniasdešimt penki centai) valstybės naudai proceso išlaidoms atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
M. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 22 d., apie 5 val., veikdamas kartu su tyrimo metu
nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, VSAT prie LR
VRM Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos saugomame pasienio ruože, Sokaičių k.,
Pagėgių sav. teritorijoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų,
neteisėtai, pažeidžiant 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu
Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako
gaminių gabenimo ir laikymo LR teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1
papunkčių reikalavimus, draudžiančius Lietuvos Respublikos teritorijoje
fiziniams asmenims gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose,
pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir
kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais –
banderolėmis, bei 3 punkto 3.3 ir 3.5 papunkčių reikalavimus, nurodančius
fiziniams asmenims leidžiamų gabenti nepaženklintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais
ženklais – banderolėmis tabako gaminių kiekius (2007-07-19 Lietuvos Respublikos
ūkio ministro įsakymo Nr. 4 – 312 redakcija), įgijo akcizais apmokestinamų
prekių – 28000 pakelių cigarečių ,,Jin Ling“ su Rusijos Federacijos
banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra
85109 Lt, tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32500 Lt, ir šias
akcizais apmokestinamas prekes M. V. automobiliu
,,Mercedes-Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), gabeno Sokaičių
k., Pagėgių sav. ribose, kol nuvažiavęs nuo pagrindinio kelio į griovį užklimpo
ir palikęs automobilį pabėgo.
Nuteistasis
M. V. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas
ir neteisėtas, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992
straipsnio 1 dalyje, jis nepadarė.
Nuteistasis
teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,
nepagrįstai rėmėsi suinteresuotų bylos baigtimi asmenų – Pagėgių rinktinės
Viešvilės užkardos pareigūnų ir specialistų, parodymais. Apeliaciniame skunde nurodoma,
kad byloje liko nepaneigti M. V. parodymai, pagal kuriuos
įvykio vietoje rastą kepurę jis galėjo palikti tuo metu, kai norėdamas įsigyti
automobilį „Mercedes Benz“, jį prieš tai apžiūrėjo. Apelianto kaltės padarius
jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepatvirtina ir byloje esančios telefoninių
pokalbių, vykusių tarp apelianto ir tariamų bendrininkų, išklotinės.
Nuteistasis
M. V. nesutinka ir su jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę
sunkinančia aplinkybe – tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant
bendrininkų grupe. Apelianto teigimu, byloje nenustatyti bendrininkai, todėl ši
atsakomybę sunkinanti aplinkybė jo atžvilgiu negalėjo būti taikoma.
Tuo
atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų esant pakankamai jo
kaltės įrodymų, M. V. prašo pakeisti apygardos teismo
nuosprendį bausmės skyrimo dalyje ir sušvelninti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.
Teismo
posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti,
prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo
M. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal Lietuvos
Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis
pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla.
Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba
paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame
skunde, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažindamas
įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo
bei vertinimo taisyklių nepažeidė.
Visuma duomenų, šioje
byloje gautų apklausiant liudytojus R. G. , D. A. , A. B. , A. V. ,
R. P. , atliekant įvykio vietos ir objektų apžiūras,
ištiriant įvykio vietoje rastus objektus, atliekant telekomunikacijų tinklais
perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą, ištiriant rašytinius bylos
duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose
procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad M. V. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 1992 straipsnio
1 dalį už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.
Liudytojai
pasienio pareigūnai A. B. ir A. V. savo
parodymuose viso proceso metu parodė, kad 2007 m. spalio 22 d., apie 5. 30
val., vykdant pasienio sargybą, Sokaičių kaimo ribose, kairėje kelio pusėje,
netoli kapinaičių, pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį ir įklimpusį geltonos spalvos
mikroautobusą „Mercedes Benz“. Jį apžiūrėjus, buvo rastos kartoninės dėžės su
Rusijos Federacijoje pagamintomis cigaretėmis „Jing Ling“. Liudytoju apklaustas
Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos Kinologų grupės jaunesnysis specialistas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. spalio 22
d. buvo iškviestas su tarnybiniu šunimi apžiūrėti teritoriją prie rasto
įklimpusio mikroautobuso „Mercedes Benz“. Šuo, užuodęs ant automobilio sėdynės
vairuotojo kvapą, jo pėdomis sekė apie 500 metrų iki kapinaičių. Ten, ant
kelio, kvapo pėdsakai nutrūko. Liudytojo teigimu, automobilį vairavęs asmuo
galimai šioje vietoje įsėdo į automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Liudytojas
R. P. , dirbantis VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės
Imuniteto poskyrio viršininku, ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos
teisme paaiškino, kad 2007 m. vasarą Pagėgių rinktinėje buvo gauta operatyvinė
informacija apie Tauragės mieste veikiančią organizuotą grupę, kuri užsiima
neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Siekiant nustatyti
šioje grupėje dalyvaujančius asmenis ir užkardyti jų daromas nusikalstamas
veikas, buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, kurio metu buvo atliekama
telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas.
2007 m. spalio 23 d. ryte gauta informacija apie tai, kad Viešvilės užkardos
veikimo teritorijoje buvo rastas mikroautobusas su jame buvusiomis cigaretėmis
„Jing Ling“, paženklintomis Rusijos Federacijos banderolėmis. Siekiant nustatyti
šį mikroautobusą vairavusį asmenį, buvo perklausyti minėtos Tauragėje
veikiančios organizuotos grupės narių telefoniniai pokalbiai ir nustatyta, kad rastą
automobilį su Rusijos Federacijoje pagamintomis cigaretėmis galimai vairavo M. V. .
Teisėjų
kolegija, įvertinusi byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymus,
konstatuoja, kad jie yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja, todėl,
priešingai nei teigiama nuteistojo M. V. apeliaciniame
skunde, nuosprendį priėmęs teismas šių liudytojų parodymais rėmėsi pagrįstai.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo
teiginį, kad liudytojai A. B. , A. V. ,
D. A. ir R. P. yra suinteresuoti
šios bylos baigtimi, todėl davė M. V. kaltinančius
parodymus siekdama jį apkalbėti. Juolab, kad šių liudytojų parodymai sutampa ir
su kitais, apelianto kaltę padarius BK 1992 straipsnio 1 dalyje
numatytą nusikalstamą veiką, patvirtinančiais duomenimis.
Kaip matyti
iš 2007 m. spalio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, buvo apžiūrėtas automobilis
„Mercedes Benz 312 D“, valstybinis (duomenys neskelbtini), rastas Sokaičių
kaime, Pagėgių savivaldybės ribose. Apžiūros metu ant sėdynės rasta kepurė su
snapeliu, kuri buvo supakuota ir paimta (t. 1 b.l. 24-31). Iš byloje esančios
specialisto išvados Nr. S 76/09(01) matyti, kad ištyrus įvykio vietoje rastą
kepurę gautas M. V. DNR profilis su 99, 9999999999 % tikimybe (t. 2 b.l. 61-62). Ši bylos
duomenimis patikimai nustatyta aplinkybė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad
nuteistasis M. V. 2007 m. spalio 22 d. buvo automobilyje
“Mercedes Benz” ir juo neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes.
Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde neigia įvykio
dieną buvęs pasieniečių surastame mikroautobuse ir pateikia gynybinę versiją,
pagal kurią jis minėtame mikroautobuse kepurę galėjo palikti anksčiau, kadangi
šį automobilį norėjo pirkti ir jį apžiūrėjo. Tokie M. V. parodymai
paneigiami byloje apklausto liudytojo R. G. parodymais.
Pastarasis ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė,
kad yra UAB “R.”, užsiimančios automobilių prekyba, direktorius. Internete buvo
patalpinta informaciją apie parduodamą mikroautobusą “Mercedes Benz”, kurį buvo
ruošiamasi atgabenti iš Danijos. Netrukus su liudytoju susisiekė vyriškis ir
paprašė apžiūrėti parduodamą mikroautobusą. Kai automobilis jau buvo atgabentas
į Lietuvą, liudytojas su jam skambinusiu vyriškiu susitarė susitikti
Kryžkalnyje ir parodyti automobilį. Į Kryžkalnį apžiūrėti automobilio buvo
atvykę du vyriškiai. Vos tik apžiūrėję mikroautobusą, vyriškiai sumokėjo už jį
pinigus ir mikroautobusu išvažiavo. Taigi, iš liudytojo R. G. parodymų
akivaizdu, kad mikroautobusas “Mercedes Benz” buvo nupirktas iš karto, vos tik
atgabentas iš Danijos. Liudytojas R. G. savo parodymuose
nenurodė, kad minėtą automobilį prieš pardavimą būtų apžiūrinėję ir kiti
asmenys. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad šis automobilis
Lietuvoje būtų buvęs registruotas kokių nors kitų asmenų vardu, kurie jį būtų
ketinę parduoti, o M. V. , turėdamas tikslą jį pirkti, jį
apžiūrinėjo. Be to, tą aplinkybę, jog būtent apeliantas 2007 m. spalio 22 d.
mikroautobusu “Mercedes Benz” neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes,
patvirtina ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti
telefoniniai pokalbiai 2007 m. spalio 22 d. vykę tarp M. V. ir
jo bendrininko. Šių telefoninių pokalbių turinį išsamiai išanalizavo nuosprendį
priėmęs teismas ir padarė pagrįstą išvada, kad užfiksuoti telefoniniai
pokalbiai yra informatyvūs, jų metu nuteistojo M. V. bendrininkui
nurodytos aplinkybės apie jo buvimo vietą, įklimpusį mikroautobusą, pasienio
pareigūnų atvykimą bei pasišalinimą iš įvykio vietos sutampa su kitais byloje
surinktais duomenimis. Byloje esančios specialisto išvados Nr. 11-2132-(08) (t.
2 b.l. 38 - 49) duomenimis paneigiama apeliaciniame skunde keliama prielaida,
kad šiuose telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotas balsas yra ne M. V. . Be to, tą aplinlybę, kad prie bylos medžiagos
pridėtuose telefoniniuose pokalbiuose yra užfiksuotas būtent M.
V. balasas, patvirtina ir pirmiau apatarti liudytojo R.
P. parodymai.
Apeliacinės
instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus – liudytojų
parodymus, byloje esančias specialisto išvadas, įvykio vietos apžiūros
protokolo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir
fiksavimo protokolo duomenis konstatuoja, jog jais nustatytos aplinkybės sudaro
vientisą įrodymų grandinę, leidžiančią padaryti pagrįstą išvadą, jog
nuteistasis M. V. 2007 m. spalio 22 d., apie 5. 30 val.,
Pagėgių savivaldybėje, Sokaičių kaimo ribose, vairuodamas mikroautobusą
“Mercedes Benz”, pakrautą akcizais apmokestinamomis prekėmis, jas neteisėtai
gabeno, o mikroautobusui nuvažiavus nuo kelio ir įklimpus pievoje, iš įvykio vietos
pasišalino. Tokie jo veiksmai atitinka BK
1992 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad tai,
jog asmuo veiką padarė bendrininkų grupe, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Nuosprendį priėmęs teismas, vadovaudamasis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
pripažino M. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad
nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, dėl
kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas. Nuteistasis M. V. apeliaciniu
skundu prašo pašalinti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę motyvuodamas tuo,
kad nenustatyti asmenys negali būti laikomi bendrininkais.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra
tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų, pakaltinamų
ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji
atsakomybė, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.
Pagal susiformavusią teismų
praktiką, sprendžiant klausimą dėl bendrininkavimo požymių nustatymo veikiant
su nenustatytais asmenimis galimi nevienodi sprendimai. Teismo išvada priklauso
nuo to, kokia informacija surinkta byloje apie nenustatytus asmenis. Jei bylos
nagrinėjimo metu nepavyksta nustatyti kitų asmenų, dalyvavusių darant
nusikaltimą, asmenybės, be to, byloje nėra jokių duomenų, apie tų asmenų
išvaizdą, galimą amžių, veikimo būdus ir kitus požymius, leidžiančius
identifikuoti tuos asmenis, teismas paprastai vengia daryti išvadą dėl
bendrininkavimo ir bendrininkų grupės buvimo. Tačiau jei byloje yra duomenų,
leidžiančių daryti išvadą apie kitų asmenų, dalyvavusių, darant nusikaltimą,
išorinius bruožus, apytikrį amžių, sąmoningumo laipsnį nusikalstamai veikiant,
tokiais atvejais teismas gali padaryti išvadą, kad tarp nuteistojo ir teismo
nenustatyto asmens yra ryšys, atitinkantis bendrininkavimo padarant nusikaltimą
reikalavimus, ir pritaikyti BK nuostatas dėl bendrininkavimo, atitinkamai motyvuodamas
savo sprendimą.
Apie nusikaltime kartu su M. V. dalyvavusių
nenustatytų asmenų pakankamą baudžiamajai atsakomybei kilti amžių, gebėjimą
suvokti ir valdyti savo veiksmus, susitarimą su apeliantu bei tyčios turinį galima
spręsti iš byloje surinktų įrodymų, atsižvelgiant į nustatytų faktinių
aplinkybių specifiką. Faktinė bylos medžiaga – liudytojų policijos pareigūnų
parodymai apie Tauragės mieste veikiančią organizuotą grupę, kurios narys
galimai buvo ir M. V. , procesiniuose dokumentuose
užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp M. V. ir kito asmens
turinys, nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia
daryti neabejotiną išvadą, kad kartu su apeliantu nusikalstamos veikos padaryme
dalyvavę asmenys nebuvo tokio amžiaus, jog negalėtų atsakyti už šią
nusikalstamą veiką, nesugebėtų suvokti ar valdyti savo veiksmų, ar nebūtų
įmanoma nustatyti bendrininkų susitarimo turinio. Nors ikiteisminio tyrimo ir
teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko
kiti nusikalstamos veikos bendrininkai, tačiau bendrininkų grupei konstatuoti
pakanka, kad byloje nustatyta informacija bent apie vieną kitą asmenį, veikusį
kartu su apeliantu. Nusikalstamos veikos pobūdis, suderinti asmenų veiksmai,
leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad nusikalstama veika buvo
padaryta bendrais bendrininkų veiksmais, siekiant vieno tikslo – neteisėtai
disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Esant tokioms nustatytoms
aplinkybėms, M. V. nusikalstama veika pagrįstai
pripažinta padaryta veikiant bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir
tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Nuteistasis M. V. apeliaciniu
skundu prašo sušvelninti jam paskirtąją bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos
priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam
nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir
laisves. Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos
stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas nusikaltimo pavojingumo laipsnis,
nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, kaltininko asmenybė, atsakomybę
sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji
bausmės skyrimo pagrindai. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo
kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą
nusikalstamą veiką, sankcijoje. M. V. apygardos teismo
nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1992
straipsnio 1 dalį. Minėtame
straipsnyje laisvės atėmimo bausmė numatyta kaip alternatyva baudai. Pirmosios
instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, BK 54 straipsnio reikalavimų
nepažeidė, atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo
laipsnį, tiek į kitas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas
argumentuotai motyvavo alternatyvios laisvės atėmimo bausmės parinkimą
nuteistajam M. V. .
M. V. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama sunkių
nusikaltimų kategorijai. Nors apeliantas iki šios nusikalstamos veikos padarymo
teistas nebuvo, tačiau net 35 kartus baustas administracine tvarka. Be to, po
nusikalstamos veikos padarymo apeliantas nuteistas Tauragės rajono apylinkės
teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu. Iš byloje esančių duomenų matyti,
kad šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos
baudžiamosios bylos, kuriose M. V. kaltinamas iš esmės
analogiškų nusikalstamų veikų padarymu. Apeliantas iki suėmimo šioje byloje
niekur nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Nuteistojo
atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Byloje
nenustatyta M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingų
aplinkybių visumą, motyvuotai ir pagrįstai M. V. paskyrė
laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau
aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad M. V. paskirtoji
bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta, todėl jos švelninti
apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo M. V. apeliacinį
skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis
Teisėjai Regina Gaudutienė
Aloyzas Kruopys