Civilinė byla Nr. 2S-1607-390/2020
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01302-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.8.3; 3.3.2.4
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, civilinėje byloje Nr. 2YT-20713-217/2020-3 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl neteisėtų veiksmų pripažinimo ir padarytos žalos atlyginimo, suinteresuoti asmenys - Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos teisingumo ministerijos, ir antstolis Nikolajus Aleninas.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė teismui procesinį dokumentą, įvardijamą skundu, dėl neteisėtų veiksmų pripažinimo ir padarytos žalos atlyginimo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos teisingumo ministerijos, ir antstolis Nikolajus Aleninas, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais antstolio Nikolajaus Alenino ir Lietuvos teisingumo ministerijos veiksmus, sumažinus 3,78 Eur suma pareiškėjui skirtą 200 Eur paramą dėl karantino, priteisti solidariai iš antstolio Nikolajaus Alenino ir Lietuvos teisingumo ministerijos pareiškėjui padarytą turtinės 5,92 Eur ir neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą dalyje dėl antstolio veiksmų apskundimo, pareiškimui dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė įstatyme (CPK 510 straipsnio 2 dalis) išankstinės antstolio veiksmų apskundimo tvarkos, kas sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškimas (skundas) dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paduotas su trūkumais, t. y. turi būti pateiktas ieškinys atitinkantis bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111, 135 straipsniai). Taip pat ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu.
5. Teismas išaiškino, kad nustatytu laiku nepašalinus trūkumų pareiškimas šioje dalyje bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Reikalavimai dėl neteisėtų ir nusikalstamų antstolio ir Teisingumo ministerijos solidarių veiksmų padarytos žalos atlyginimo priteisimo nėra apmokami žyminiu mokesčiu.
1.2. Teismas nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes skundas antstoliui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 11 d., 2020 m. rugpjūčio 14 d. į mobilųjį telefoną gauta antstolio žinutė, kad antstolis atsisakė patenkinti skundą (šie įrodymai bus pateikti nagrinėjant bylą iš esmės). Antstolis net nepriėmė patvarkymo dėl skundo išnagrinėjimo, tik 2020 m. rugpjūčio 21 d. raštą dėl pateikto skundo ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo procesinio dokumento dalį, nes nesilaikyta įstatymo numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kitoje dalyje konstatuoti trūkumai ir nustatytas terminas jiems pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą pateikdamas procesinį dokumentą, kurį įvardijo skundu, nurodydamas suinteresuotais asmenimis Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Teisingumo ministerijos, ir antstolį Nikolajų Aleniną, bei prašydamas pripažinti neteisėtais antstolio Nikolajaus Alenino ir Lietuvos Teisingumo ministerijos veiksmus, sumažinus pareiškėjui skirtą paramą dėl karantino, priteisti solidariai iš antstolio Nikolajaus Alenino ir Lietuvos teisingumo ministerijos pareiškėjui padarytą turtinės 5,92 Eur ir neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą. Taigi pagal procesinio dokumento turinį matyti, kad pareiškėjas siekia žalos padarytos antstolio neteisėtais veiksmais atlyginimo.
10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir /ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas pateiktame skunde remiasi CPK 510 – 513 straipsniais, t. y. skundo dėl antstolio veiksmų padavimo teisiniu reglamentavimu ir sprendė, kad skundo dalis yra dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes pagal pateikto procesinio dokumento dalyką, kaip nurodyta nutarties 9 punkte, tai nėra skundas dėl antstolio veiksmų, kurio padavimo tvarka reglamentuota CPK 510 straipsnio 2, 3 dalyse. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, yra nepagrįsta ir naikinama.
12. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinys dėl antstolio padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nagrinėjamas ginčo teisena.
13. Pažymėtina, kad imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį reikalavimą ir pradėjus nagrinėti ar išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
14. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta; 3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus.
15. Papildomi reikalavimai ieškinio turiniui, palyginus su kitais procesiniais dokumentais, išvardyti CPK 135 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, be to, jog teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje taip pat nurodama: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas.
16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo pateikto procesinio dokumento trūkumus – ieškinys neatitinka bendrųjų CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, numatytų procesinių dokumentų turiniui, ir CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto, 2 dalies reikalavimų, numatytų ieškinio turiniui bei nustatė terminą jiems pašalinti.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl procesinės teisės normų netinkamo taikymo skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakytas priimti pareiškėjo skundas dalyje dėl antstolio veiksmų apskundimo, yra nepagrįsta, todėl panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitos nutarties dalies panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas pašalinti ieškinio trūkumus jau pasibaigęs, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas procesinis terminas (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakytas priimti pareiškėjo skundas dalyje dėl antstolio veiksmų apskundimo, panaikinti, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui A. B. terminą – iki 2020 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Algimantas Kukalis